„Wi-Fi“ ryšio kokybei ir greičiui įtakos turi daug veiksnių, pradedant įrenginio amžiumi, jo palaikomomis technologijomis ir baigiant fizine maršrutizatoriaus buvimo vieta. Be to, daug žmonių Lietuvoje gyvena butuose, kur papildomų sunkumų gali sukelti kaimynų naudojami įrenginiai. Jei jūsų „Wi-Fi“ nepateisina lūkesčių, metas imtis priemonių“, – sako „Telia“ interneto sprendimų ekspertas Mantas Ažondenis.

Jis pateikia penkis receptus, kaip pagerinti „Wi-Fi“ ryšio kokybę, interneto spartą ir saugumą namuose.

Išrinkite tinkamą vietą.

 „Yra posakis, kad būsto vertei didžiausią įtaką turi trys faktoriai: tai vieta, vieta ir vieta. Tas pat pasakytina ir apie „Wi-Fi“ signalą: kuo geresnę vietą parinksite maršrutizatoriui, tuo geriau namuose veiks belaidis internetas“, – sako M. Ažondenis.

Jis pataria maršrutizatorių laikyti ne buto ar namo pakraštyje, o kuo arčiau centro, kadangi signalas nuo jo sklinda tarsi burbulas, į visas puses. Jei gyvenate bute, geriau maršrutizatoriaus nelaikyti prie sienos, už kurios gyvena kaimynai – jei už jos stovi jų maršrutizatorius, jie vienas kitam tik trukdys.

Pašalinkite kliūtis.

 „Wi-Fi“ ryšiui naudojamos aukšto dažnio radijo bangos, todėl jas gali slopinti net, atrodytų, nedidelės kliūtys. Nelaikykite maršrutizatoriaus spintelėje, tarp sienų ar kolonų. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad signalą atspindi metaliniai paviršiai, veidrodžiai.

Jei gyvenate itin erdviame bute ar name ir kuriame nors kambaryje ryšys yra itin silpnas, problemą gali išspręsti ryšio kartotuvai – į maršrutizatorius panašios, tik mažesnės, dėžutės, skirtos išplėsti ryšio zonas.

Gal metas atsinaujinti?

 Jei jūsų maršrutizatorius yra senesnis nei 5 metai, vertėtų pagalvoti apie jo atnaujinimą. Ypač jei namuose naudojatės itin sparčiu šviesolaidiniu internetu – jo privalumus pajaustumėte ne tik prisijungę laidu, bet ir „Wi-Fi“ ryšiu.

„2013 metais buvo išleistas iki šiol naudojamas 802.11ac standartas, palaikantis dešimteriopai didesnę ryšio spartą nei ankstesnis 802.11n. Viena svarbiausių jo naujovių buvo tai, kad belaidžiam internetui iki tol naudotą 2,4 GHz dažnį papildė naujas, 5 GHz dažnis. Jis užtikrina patikimesnį ir spartesnį interneto ryšį“, – paaiškina M. Ažondenis.

Pasirūpinkite saugumu.

 Kaip telefonams ar kompiuteriams, taip ir ryšio įrangai derėtų skirti dėmesio – atsiųsti programinės įrangos atnaujinimus, atnaujinti slaptažodžius ir, bent retsykiais, tiesiog perkrauti. Adresą, kuriuo valdomi maršrutizatoriaus nustatymai, dažniausiai rasite ant paties įrenginio arba jo instrukcijose, kurias turėjote gauti jį pirkdami. Svarbiausia, nepalikite numatytųjų prisijungimo duomenų (pvz., vartotojas admin, slaptažodis admin, 1234 ar 0000), jais gali pasinaudoti piktavaliai.

Išsirinkite laisvesnį kanalą.

 Šis punktas aktualus gyvenantiems butuose, kur veikia daug kaimyninių „Wi-Fi“ stotelių ir jos vienos kitoms gali trukdyti. Sužinoti, kokiuose kanaluose veikia jūsų ir kaimyninės „Wi-Fi“ stotelės, galite į telefoną atsisiuntę programėlę „WiFi Master“. Jei matote, kad jūsų ir kaimyniniai „Wi-Fi“ tinklai susigrūdę tame pačiame ar gretimuose kanaluose, nors kitur yra laisvos erdvės, prisijunkite prie savo maršrutizatoriaus nustatymų ir rankiniu būdu pakeiskite naudojamą kanalą – tai atlikus internetas veiks stabiliau ir patikimiau, gali šiek tiek padidėti ir jo sparta.

Dėl šiuolaikinių technologijų mūsų kasdienybė tapo itin dinamiška. Deja, bet sparti skaitmenizacija visuomenei kelia ir tam tikrą nepasitikėjimą. Kitaip sakant, norime naudotis skaitmeninėmis technologijomis, tačiau tuo pačiu baiminamės prarasti privatumą.

Paradoksalu, bet retai kas susimąsto apie privatumą, namuose ar kieme įrenginėdamas šiuolaikines IP kameras. O juk ir IP kameras dažniausiai norime pasiekti ne tik iš namų kompiuterinio tinklo, bet ir iš išmaniojo telefono, būdami bet kuriame pasaulio kampelyje. Būtent dėl to IP kameros tam tikra prasme taip pat tampa globalaus interneto tinklo dalimi. Tai puikus motyvas programišiams taikytis į IP kameras, kaip ir bet kuriuos kitus prie interneto tinklo prijungtus įrenginius.

Vis dėlto, tai tikrai nereiškia, kad IP kameros kelia kokį nors ypatingą pavojų jūsų saugumui ar privatumui. Jeigu šiuolaikinės technologijos yra jūsų kasdienybė, tai greičiausiai puikiai suprantate skaitmeninės rinkos kompleksiškumą. Kitaip sakant, saugumu kompiuteriniame tinkle privalo rūpintis ne tik spendimų bei produktų gamintojai, bet ir mes patys. Būtent dėl to, plečiant savo akiratį, siūlome pasidomėti būdais, kurie reikšmingai prisideda prie saugios ir patikimos IP kamerų infrastruktūros realizacijos.

Įsilaužimo galimybė didėja kartu su funkcionalumu

Vidutinių galimybių IP kamerą dabar galima įsigyti praktiškai kiekvienoje didesnėje elektroninių prekių parduotuvėje. Vis dėlto, tokios kameros dažniausiai vaizdą gali įrašinėti tik į MicroSD kortelę ir tiesiogiai prie kompiuterinio tinklo nejungiamos. Techniškai tokių kamerų netgi negalima priskirti IP kamerų kategorijai. Žinoma, toks lokalus – saugiausias, tačiau itin retai tenkina šiuolaikinius išrankius pirkėjus.

Praktika rodo, kad potencialūs pirkėjai šiuo metu aktyviai domisi belaidėmis WiFi IP kameromis. Būtent nuo tokių IP kamerų lūžta Kinijos elektroninių parduotuvių lentynos, tačiau saugumo aspektu tokio tipo IP kameros tikrai turi akivaizdžių trūkumų. Žinoma, pagrindinės problemos šiuo atveju kyla dėl didesnės nei norėtųsi belaidžio signalo sklaidos zonos. Kitaip sakant, belaidės IP kameros techniškai susiduria su labai panašiais pavojais kaip ir prieigos taško funkciją turintys tinklo maršrutizatoriai.

Vis dėlto, rimtai apie kokybišką IP kamerų sistemą galvojantys pirkėjai dažniausiai apsistoja ties trečiu variantu. Jie renkasi tokias IP kameras, kurios gali būti standartiniu interneto kabeliu prijungtos prie namų kompiuterinio tinklo bei specialaus įrašymo įrenginio NVR. Toks sprendimas naudotojui suteikia daugiausiai galimybių, tačiau infrastruktūros lygmenyje kelia papildomus iššūkius. Kitaip sakant, kartu su papildomomis funkcijomis atsiranda ir kur kas daugiau galimybių tokias sistemas pažeisti. Būtent tai puikiai paaiškina, kodėl kompleksiški skaitmeniniai sprendimai iš vartotojo visuomet reikalauja daugiau techninių žinių.

Slaptažodžiai – tai pirmasis dalykas kuriuo turite pasirūpinti

Kibernetinio saugumo ekspertai sutinka, kad slaptažodžiai nėra pats geriausias būdas saugumui užtikrinti. Be to, slaptažodžių saugumui itin dažnai įtakos taip pat turi žmogiškasis faktorius. Nepaisant to, slaptažodžiai vis dar išlieka populiariausia vartotojų autentifikavimo priemone ir IP kameros nėra išimtis.

Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daugybė prie kompiuterinio tinklo prijungiamų elektroninių įrenginių pas mus atkeliauja su gamintojų iš anksto nustatytais prisijungimo slaptažodžiais. IP kamerų atvejis ypatingas dar ir dėl to, kad gamintojai dažnai pagal nutylėjimą prieigai prie kameros taip pat palieka vaizdo peržiūrai skirtą vartotoją, kuriam slaptažodžio gali išvis nereikėti.

Programišių taikiniu dažniausiai tampa primityviausių saugos priemonių nesugebatys imtis vartotojai – vien gamykliškai nustatyto slaptažodžio pakeitimas ženkliai sumažina kibernetinių nusikaltėlių norą ieškoti papildomų sistemos pažeidžiamumo spragų. Taigi, įsigijus IP kamerą ir dar prieš pradedant aiškintis jos veikimo subtilybes, tikrai rekomenduojame visų pirma pašalinti nereikalingus IP kameros vartotojus bei atnaujinti likusių vartotojų prisijungimo slaptažodžius.

Kompiuterinis namų tinklas yra saugus, tačiau galimos išimtys

Pakankamai techninių žinių turintis skaitytojas greičiausiai jau spėjo pagalvoti, jog keisti gamykliškai nustatytą slaptažodį vidiniame (LAN) kompiuteriniame tinkle tikrai nėra būtina. Ir iš dalies tokie skaitytojai teisūs. Kiekvienas vidiniame tinkle esantis ir prie maršrutizatoriaus prijungtas įrenginys turi tik vidinį IP adresą, o tai teoriškai apriboja tokių įrenginių pasiekiamumą iš globalaus interneto tinklo. Vis dėlto su tokiais tinklo įrenginiai visuomet yra galimybė komunikuoti per tam tikrą prievadą. Būtent tuo pačiu principu yra pagrįsta ir komunikacija su vidiniame tinkle esančiomis IP kameromis.

Pavyzdžiui, jeigu įsigytos IP kameros vaizdo įrašų saugojimas ir peržiūra yra paremta debesų kompiuterijos principais, tai reiškia, kad IP kamera reikiamų prievadų pasiekiamumu iš interneto tinklo pasirūpins visiškai autonomiškai, be žmogaus įsikišimo. Šiuo atveju belieka įsivaizduoti kas gali nutikti tada, jeigu prieigą prie tokia komunikacija besirūpinančio serverio gautų programišius. Žinoma, kiekviena IP kameros paslauga dažniausiai veikia naudodama skirtingus prievadus (valdymas, vaizdo srautas ir t.t.), todėl pavojaus rizika yra mažesnė.

Nesigilinant į technines smulkmenas, šiuo atveju svarbu suprasti, kad kiekviena papildoma funkcija gali turėti tam tikrų silpnų saugumo vietų. Būtent dėl tos priežasties įsigijus IP kamerą, visuomet rekomenduojame perskaityti gamintojo pateikiamą vartotojo vadovą ir išjungti tas IP kameros funkcijas, kurių veikimo principo tiesiog nesuprantate ar išvis neplanuojate naudoti.

Pasirūpinti perduodamų duomenų šifravimu taip pat svarbu

Greičiausiai sutiksite, jog turint IP kameras, jas norisi pasiekti būnant bet kurioje pasaulio vietoje. Toks poreikis visiškai suprantamas, o ir gana paprastai realizuojamas, perpratus namuose naudojamo tinklo maršrutizatoriaus veikimo principą. Šiuo atveju naudotojai dažniausiai renkasi patį lengviausią būdą – tiesiog įgalina prieigą iš išorinio tinklo prie IP kameros „atidarymui“ reikiamą prievadą maršrutizatoriuje. Šis metodas yra gana populiarus, tačiau saugumo požiūrio į jį reikėtų žvelgti labai kritiškai.

Kitaip sakant, atidarytas prievadas šiuo atveju gali leisti pasiekti IP kameros ar įrašymo įrenginio NVR valdymo puslapį iš bet kurio prie interneto prijungto įrenginio. Daugeliui tokio būdo visiškai pakanka, tačiau čia galimi du pavojingi scenarijai. Kadangi prieigą prie tokio puslapio gali gauti kiekvienas, tai reiškia, jog programišiams jūs suteikiate potencialią galimybę įsilaužti į sistemą naudojant specialias slaptažodžių atrinkimo atakas. Būtent tai puikiai iliustruoja, kodėl jau anksčiau paminėjome patikimo slaptažodžio būtinybę.

Tuo tarpu antrasis atvejis itin pavojingas dėl to, kad jam įvykus, gali nepadėti net ir pasirinktas patikimas slaptažodis. Šis scenarijus yra įmanomas tada, kai prie IP kameros yra bandoma prisijungti naudojantis viešuose vietose prieinamu internetu (kavinėse, biuruose, viešbučiuose ir t.t.). Patikėkite, tokio tipo tinklai itin domina kibernetinius nusikaltėlius, nes būtent čia statistiškai apsilanko labai daug atmestinai skaitmeninėje erdvėje besielgiančių vartotojų.

Pavyzdžiui, jeigu prisijungę prie tokio kompiuterinio tinklo bandysite pasiekti namuose esančią IP kamerą per HTTP protokolą, tai reiškia, kad interneto tinklu perduosite ir papildomai nešifruotą prisijungimo slaptažodį. Tokiu atveju programišius, pasinaudojęs specialiu tinklu perduodamų paketų skenavimo įrankiu, šį įvestą slaptažodį bei vartotojo vardą taip pat galės matyti atviru tekstu.

Čia svarbu įsidėmėti, kad tokia kibernetinio nusikaltėlio veikla netenka prasmės jeigu prie IP kameros naudotojas jungiasi per HTTPS protokolą. Kitaip sakant, šis protokolas užtikrina perduodamų duomenų šifravimą. Tai reiškia, kad trečioji šalis tokios tinklu perduodamos skaitmeninės informacijos tiesiog neturi galimybės dešifruoti, nes paprasčiausiai nežino tinkamo tarp komunikuojančių galinių įrenginių naudojamo duomenų dešifravimo rakto.

Papildomas saugumo garantas – virtualus privatus tinklas

Jeigu į saugumą skaitmeninėje erdvėje žiūrite itin atsakingai, vertėtų pasvarstyti ir kur kas lankstesnių sprendimų pritaikymą. Bene populiariausiu ir šiuo metu itin dažnai naudojamu sprendimu vis dar išlieka virtualus privatus tinklas (VPN). Toks sprendimas yra itin dažnai pritaikomas versle, tačiau plečiantis paprastų maršrutizatorių galimybėms, VPN populiarumas sparčiai auga ir paprastų namų vartotojų segmente.

Virtualaus privataus tinklo panaudojimas itin racionalus ir kalbant apie IP kameras. VPN sprendimas šiuo atveju parankus dėl to, kad leidžia atsisakyti anksčiau aptarto visiems prieinamų prievadų naudojimo. Nesigilinant į smulkmenas, svarbu suprasti tik tai, kad VPN atveju IP kamerą pavyktų pasiekti tik prisijungus prie atitinkamo virtualaus privataus tinklo. Esant tokiai konfigūracijai, saugų duomenų perdavimo kanalą tarp nutolusio kompiuterio ir namų vidinio tinklo galima sudaryti net ir tada, kai internetu tenka naudotis viešoje vietoje.

Saugesnį skaitmeninį pasaulį turime kurti kartu

Statistika patvirtina, kad kibernetinių nusikaltimų sparčiai daugėja. Žinoma, tokias tendencijas iš dalies lemia sparčiai didėjantis prie interneto tinklo prijungtų įrenginių skaičius. Vis dėlto, programišių apetitą didžiąja dalimi nulemia interneto naudotojų aplaidumas. Tad verta dar kartą kiekvienam priminti, kad prie saugesnio skaitmeninio tinklo kūrimo privalo prisidėti ne tik gamintojai, bet ir kiekvienas jo naudotojas.

Pavyzdžiui, tų pačių IP kamerų atveju, privalome suprasti, jog gamintojai programinės įrangos atnaujinimus kuria bei išleidžia ne tik dėl naujų funkcijų, bet ir dėl potencialių aptiktų saugumo spragų. Patikėkite, periodiškai juos įdiegti tikrai privalote, nes antraip jokios naudos nebus net ir naudojami papildomi šifravimo mechanizmai.

Analogiško požiūrio patariame laikytis ir tuomet, kai kalba pakrypsta apie kitas rekomendacijas. Kitaip sakant, ekspertų patarimai kuriami ne šiaip sau, o būtent dėl tos priežasties, kad visi kartu galėtume prisidėti prie saugaus bei patikimo globalaus interneto tinklo plėtros.

J. Banevičius

Wi-Fi interneto populiarumą lemia ne tik sparčiai daugėjantis aktyviųjų zonų skaičius, bet ir tai, kad praktiškai visi šiuolaikiniai išmanieji telefonai, planšetiniai ir nešiojami kompiuteriai turi integruotus Wi-Fi imtuvus ir, norint naudotis nemokamu internetu, tereikia „pagauti“ pakankamo stiprumo signalą iš bet kurio nemokamo Wi-Fi tinklo. Tiesa, paprastai pakankamo stiprumo Wi-Fi interneto zonos būna lokalios ir nedidelės, tačiau panaudojus išorinius Wi-Fi ryšio imtuvus su stiprinimu (papildomi nedidelių matmenų įrenginiai, jungiami prie kompiuterio) bei papildomą anteną, vartotojo priimamo interneto zona išsiplečia keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų.

Specializuotos ryšio stiprintuvų parduotuvės www.rysiostiprinimas.lt duomenimis, ypač dažnai Wi-Fi ryšio stiprintuvus-imtuvus įsigyja studentai, tolimųjų reisų vairuotojai bei į užsienį uždarbiauti vykstantys lietuviai. Priežastis paprasta: tokie stiprintuvai leidžia prisijungti prie bet kurio miesto ar kaimo nemokamų Wi-Fi taškų net ir stovint užmiesčio degalinėse ar viešbučiuose. Kokybiški Wi-Fi imtuvai su stiprintuvais suteikia galimybę prisijungti bent prie keliasdešimties skirtingų Wi-Fi tinklų kiekviename didesniame mieste. Tuo pačiu tai reiškia, kad statistiškai bent keli iš šių tinklų gali būti (ir dažnai yra) nesaugūs ir, prie jų prisijungus, galima „pagauti” kompiuterinius virusus.

Visgi tokia rizika sumažėja iki minimumo, jeigu kas kartą prisijungus prie nemokamo Wi-Fi interneto kanalo, laikysitės būtiniausių saugumo patarimų, kuriuos parengė profesionalūs rysiostiprinimas.lt konsultantai.

• Atjunkite viešąją prieigą

Kai esate savo namuose ar biure, galite su aplinkiniais dalytis savo muzikos albumais, kompiuterio bylomis ar spausdintuvu ir netgi leisti per nuotolį prisijungti prie jūsų kompiuterio. Tačiau, naudojantis viešaisiais Wi-Fi tinklais, šias tinklo nustatymo funkcijas būtina išjungti: priešingu atveju jūsų kompiuteris taps lengvu grobiu programišiams.

Pakeisti tinklo nustatymus nėra sudėtinga – naudojamoje operacinėje sistemoje nueikite į administravimo aplinką ir suraskite tinklo valdymo nustatymus. Patikrinkite, ar nuimtos visos varnelės, kurios leistų išorinį prisijungimą prie kompiuterio bylų, o taip pat išjunkite galimybę, kad jūsų kompiuterį matytų kiti nemokamo Wi-Fi tinklo naudotojai.

• Naudokite VPN

Viešu Wi-Fi internetu saugiausia naudotis per virtualų privatų tinklą VPN (angl. virtual private network). VPN į vieną tinklą sujungia atskirus nutolusius vienas nuo kito kompiuterinius tinklus. Virtualumas pasireiškia tuo, kad tinklas yra organizuojamas ne tiesiogiai, o per internetą. Svarbiausias VPN privalumas – privatumas, pasireiškiantis tuo, kad tinklas yra apsaugotas nuo nesankcionuoto prisijungimo iš išorės.

Jei dažnai naudojatės viešaisiais Wi-Fi tinklais, labai pravartu įdiegti VPN sprendimą ir jį nuolatos naudoti, jungiantis prie viešojo belaidžio ryšio tinklo. Sukurti VPN tinklą galima tiek naudojant nemokamas tarnybas, tiek mokamas, kurios siūlo dar geresnius saugumo sprendimus. Su pastarųjų pagalba, pavyzdžiui, galima pasirinkti, per kokias valstybes praeis jūsų duomenų srautai ir neriboti nei jų kiekio, nei perdavimo greičio.

• Nesijunkite prie Wi-Fi tinklų automatiškai

Šis patarimas ypač svarbus išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių savininkams – mat išmanieji įrenginiai labai puikiai moka automatiškai jungtis prie bet kurio atviro Wi-Fi tinklo. Tačiau šis „savivaliavimas“ gerokai prasilenkia su saugumu: išmanusis įrenginys gali labai lengvai prisijungti prie tinklo, kuris buvo specialiai sukurtas tam, kad vogtų privačius duomenis.

Daugumos modernių išmaniųjų įrenginių gamykliniai nustatymai pagal nutylėjimą neleidžia automatinio prisijungimo prie bevielių tinklų, tačiau vis tiek pravartu patikrinti valdymo nustatymus, ar tikrai išjungtas automatinis prisijungimas.

• Naudokite SSL protokolą

Daugelis privačią informaciją kaupiančių interneto portalų (elektroninio pašto tarnybos, elektroniniai bankai, elektroninės parduotuvės ir pan.) naudoja SSL protokolą, kuris užkoduoja tarp vartotojo ir portalo keliaujančius duomenis. Tokio protokolo naudojimas visada sveikintinas dalykas. Tačiau galima pasikliauti ne tik pačių interneto portalų iniciatyva, bet ir patiems inicijuoti nuolatinį tokio protokolo naudojimą. Tam jūsų interneto naršyklėje reiktų įjungti SSL protokolą „pagal nutylėjimą“ – tereikia uždėti varnelę ant nustatymo „SSL Everywhere“ arba jam analogiškos alternatyvos. Nuo šiol interneto naršyklė pati inicijuos prisijungimą prie visų portalų panaudodama SSL ryšio protokolą.

• Nebijokite dvigubos vartotojo autorizacijos

Kai kurios sistemos (pavyzdžiui, elektroninė bankininkystė) taiko dvigubą vartotojo autorizacijos algoritmą. Jungiantis prie tokios sistemos, pirmiausia prašoma įvesti nuolatinį slaptažodį, o tuomet pereinama prie antrojo apsaugos lygio – prašoma įvesti kintamą slaptažodį, kuris būna užrašytas slaptažodžių kortelėje, kodų generatoriuje ar atsiunčiamas SMS žinute.

Tokia prisijungimo sistema yra sudėtingesnė nei įprastinė ir užtrunka daugiau laiko, tačiau yra nepalyginamai saugesnė. Mat piktavaliams nepakanka sužinoti nuolatinio prisijungimo slaptažodį: dar reikia įveikti ir antrąją apsaugos pakopą, o tai nėra labai paprasta.

Deja, dviguba vartotojo autorizacija naudojama labai retai – dažniausiai tik jungiantis prie elektroninių banko paslaugų. Tačiau dvigubą autorizaciją siūlo ir kitos interneto tarnybos, pavyzdžiui, populiarusis Gmail.

Norėdami Gmail aplinkoje įjungti dvigubą autorizaciją, nueikite į savo paskyros administravimą, pasirinkite paskyros saugumo nustatymus ir uždėkite varnelę ant nustatymo „Dvipakopė autorizacija“ (angl. „2-step verification“).

Google paprašys nurodyti savo mobiliojo telefono numerį ir šiuo numeriu atsiųs šešių simbolių kodą, kuris bus reikalingas susiejant mobilųjį telefoną su jūsų paskyra. Vėliau, jungiantis prie elektroninio pašto, reikės įvesti įprastinį slaptažodį ir kas kartą iš naujo įvesti SMS atsiunčiamą šešių simbolių kodą.

• Išsiaiškinkite tikslų reikiamo Wi-Fi tinklo pavadinimą

Jeigu norite išvengti papildomos rizikos, geriausia jungtis prie tokių atvirųjų Wi-Fi tinklų, kurių savininkai yra patikimi ir puikiai žinomi. Pavyzdžiui, pietaujant kavinėje, reiktų jungtis prie tos kavinės Wi-Fi tinklo, o ne bet kurio kito, kurį dar „pagauna“ jūsų kompiuteris ar išmanusis telefonas.

Visgi Wi-Fi tinklus tenka atsirinkti tik pagal jų pavadinimą, tad reikia būti 100 % tikriems dėl to, koks yra tikrasis reikiamo tinklo pavadinimas. Vienas iš populiariausių sukčiavimo būdų – suvilioti patiklius interneto naršytojus labai giminingu tinklo pavadinimu ir taip juos paskatinti prisijungti prie duomenis vagiančio Wi-Fi tinklo. Tarkim, jei norime prisijungti prie „Starbucks“ tinklo, programišiai gali sukurti savo Wi-Fi tinklą su apgaulingu pavadinimu „Free Starbucks Wi-Fi“.

Kaip to išvengti? Jei tik įmanoma, kavinėse, muziejuose ar kitose organizacijose, kurios siūlo nemokamą Wi-Fi prisijungimą, reikia pasiklausti tikslaus tinklo pavadinimo.

• Saugokite savo prisijungimų duomenis

Dar kartą primename apie labai paprastą, bet svarbią taisyklę – nenaudokite tų pačių slaptažodžių, jungiantis prie skirtingų sistemų. O ir patys slaptažodžiai turi būti pakankamai sudėtingi, – bent jau ne trumpesni nei 8 simboliai.

Nepatingėkite sugalvoti ilgus ir skirtingus slaptažodžius visoms interneto tarnyboms, prie kurių jungiantis reikia vartotojo autorizacijos. Jeigu baiminatės, kad slaptažodžius pamiršite, naudokite slaptažodžių administravimo įrankius, tokius kaip KeePass ar LastPass.

Abi šios tarnybos yra nemokamos, abi šifruoja duomenis. Tačiau KeePass informaciją saugo pas jus kompiuteryje, o LastPass – nuotoliniame serveryje. Abi šios tarnybos turi ir privalumų, ir trūkumų, tačiau bendrai paėmus, suteikia aukšto lygio saugumą.

• Įjunkite ugniasienę

Dauguma operacinių sistemų turi integruotą ugniasienę (angl. firewall), kuri tikrina visas įeinančias ir išeinančias ryšio užklausas. Ir nors jokia ugniasienė negarantuoja 100 % saugumo, tačiau neabejotinai yra naudingas įrankis išvengiant pačių paprasčiausių atakų.

• Nepamirškite antivirusinės programos

Legali ir laiku atnaujinta antivirusinė programa turi būti privaloma kiekviename kompiuteryje, norint jį apsaugoti nuo įvairių kenkėjiško pobūdžio negandų. Nepakanka vien tik įdiegti antivirusinę programą – reiktų profilaktiškai ir reguliariais tarpais skenuoti visas kompiuterio bylas ir laiku aptikti kenkėjiškas programas ar bylas, jeigu joms kažkaip pavyko prasmukti pro visas naudojamas apsaugas.

Be to, internetiniu režimu dirbantis antivirusas ir pats perspės, jei jungsitės prie pavojingo Wi-Fi tinklo.

Nauja technologija, perduodanti informaciją nedideliu atstumu, leis sutaupyti energijos. „Pasyvus Wi-Fi“ vartoja 10 kartų mažiau elektros, nei įprastas Wi-Fi ir 1000 kartų mažiau nei „Bluetooth“, „ZigBee“ ir kiti analogai.

OneGadget rašo, kad įrenginys naudoja išorinio šaltinio radijo bangų energiją, vėliau signalą retransliuoja jau papildęs duomenimis. Taip generuojami „Wi-Fi paketai“, kuriuos gali iššifruoti išmanieji telefonai.

Kol kas duomenų perdavimo greitis nėra labai didelis – 11 megabitų per sekundę. Tačiau tai vis tiek greičiau, nei „Bluetooth“.

Manoma, kad nauja technologija ateityje taps labai svarbi ir išmanieji įtaisai bei buities prietaisai jos dėka galės be apribojimų keistis informacija.