Dalis parlamentarų sustiprino spaudimą JK premjerei po to, kai šalies vyriausybė balandžio 30 d. pralaimėjo Parlamento Lordų rūmuose balsavimą „Brexit“ klausimu. JK Parlamento Lordų rūmai balsų dauguma pritarė „Pasitraukimo iš Europos Sąjungos“ įstatymo projekto pataisai, numatančiai, jog Parlamentas galės sustabdyti „Brexit“ arba priversti šalies vyriausybę grįžti prie derybų stalo, jei JK vyriausybė nuspręs pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) be jokios sutarties. Už šį sprendimą balsavo 335 Lordų rūmų atstovai, prieš – 244.

JK Vyriausybė visomis išgalėmis stengsis įtikinti parlamentarus nepritarti Lordų rūmų sprendimui, kai šį mėnesį „Brexit“ įstatymo projektas bus svarstomas Bendruomenių rūmuose, priešingu atveju šalis rizikuoja įstrigti begaliniame „Brexit“ procese. Šia proga pasinaudojo „Brexit“ remiantys Parlamento nariai, kurie sustiprino spaudimą šalies premjerei.

„Brexit“ remiančių parlamentarų ultimatumas nusiųstas prieš ministrų kabineto susitikimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl dabar veikiančios ES muitų sąjungos pakeitimo kitais ekonominio bendradarbiavimo būdais.

Priminsime, jog ES muitų sąjunga – ES šalių susitarimas netaikyti muitų tarpusavio prekybai, bet taikyti bendrą išorės muitą prekybai su sąjungai nepriklausančiomis šalimis. Vienas svarbiausių ES muitų sąjungos ypatumų – bendra muitų teritorija ir bendra užsienio prekybos ir muitų politika, numatanti bendrojo muitų tarifo taikymą. Muitų sąjungoje gali dalyvauti ir ne ES narės.

Nacionalinio transliuotojo BBC duomenimis, JK Iždo kancleris Philipas Hammondas remia JK ir ES muitų partnerystės, galinčios ateityje pakeisti muitų sąjungą, scenarijų, pagal kurį JK galiotų toks pats muitų režimas kaip ES, o JK galėtų ES vardu rinkti muitus iš trečiųjų šalių. Muitų partnerystė padėtų išspręsti šiuo metu įstrigusį Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio režimo po „Brexit“ klausimą.

Kita vertus, „Brexit“ remiantys Parlamento nariai nuogąstauja, jog būsima JK muitų partnerystė su ES bus per brangi ir sudėtinga, o JK neribotam laikui įstrigs ES muitų susitarimuose. Šalies vyriausybė buvo įspėta, jog muitų partnerystės klausimas gali sužlugdyti šalies vyriausybę, nes dalis valdančiosios Konservatorių partijos narių visiškai nepritaria jos įgyvendinimui.

Politikos apžvalgininkų teigimu, kaip alternatyva muitų partnerystei gali būti svarstomas susitarimas, kuriuo būtų sumažintos arba, pasinaudojus įvairiomis techninėmis priemonėmis, automatizuotos JK ir ES pasienio patikros procedūros, tačiau šiam scenarijui nepritaria ES.

JK vyriausybė toliau siekia išlaikyti JK dalyvavimą EHIC programoje po šalies pasitraukimo iš ES, tačiau dėl šios nuostatos JK ir ES vis dar nepradėjo derybų, nors iki „Brexit“ liko tik vieneri metai. Šį skandalingą faktą kovo 28 d. paviešino JK Parlamento Lordų rūmų ES komitetas, kurio teigimu, JK vyriausybei gali nepavykti užsitikrinti šalies dalyvavimo EHIC programoje.

Lordų rūmų ES komiteto ataskaitoje teigima, jog nesant JK ir ES susitarimo dėl dvišalių santykių ateityje, dabartinė britų teisė į abipusę medicinos pagalbą ES šalyse, kuria gali pasinaudoti 27 milijonai JK piliečių, nustos galioti po „Brexit“. Taip pat po „Brexit“ nustos galioti S2 programa ir Pacientų teisių direktyva (angl. Patients’ Rights Directive), kuri užtikrina planuoto gydymo išlaidų kitoje ES valstybėje padengimą.

JK Parlamento Lordų rūmų ES komitetas pabrėžė, jog JK ir ES piliečių abipusės sveikatos priežiūros garantijos kyla iš asmenų judėjimo laisvės, todėl JK vyriausybei siekiant nutraukti judėjimo laisvę ES piliečiams, tikėtina, jog britai neteks galimybės dalyvauti EHIC programoje.

Pagal dabar galiojančią tvarką, kreiptis dėl EHIC gavimo galima čia: https://www.gov.uk/european-health-insurance-card.

Taip pat Londono ugniagesiai daugiabutyje tęsia gaisro aukų paieškos ir gelbėjimo operaciją.

Gaisro metu daugiabutyje galėjo būti nuo kelių šimtų iki 600 žmonių, 65 žmonės buvo išgelbėti po to, kai liepsnos ankstyvą trečiadienio rytą per pusvalandį apėmė visą 24 aukštų daugiabutį. Londono ligoninėse gydomi 78 gaisro metu nukentėję žmonės, įskaitant 18 žmonių, kurių sveikatos būklė yra kritinė.

Oficialiais duomenimis, žuvusių gaisre žmonių skaičius išaugo nuo 6 iki 12, tačiau tikėtina, jog šis skaičius didės, nes daug žmonių gaisro metu dingo be žinios. Tarp dingusių be žinios yra 12 m. Jessica Urbano Ramirez, 66 m. Tony Dissonas ir apsaugos darbuotojas Mo Tuccu.

Žmonėms, kurie nori sužinoti daugiau informacijos apie galimai gaisre nukentėjusius artimuosius, draugus ir pažįstamus, buvo įsteigtas specialus telefono numeris pasiteiravimui 0800 0961 233.

Londono Kensingtono ir Chelsea savivaldybė jau skyrė 44 laikinus būstus gaisre nukentėjusiems žmonėms.

Nors oficiali gaisro priežastis kol kas neskelbiama, tačiau manoma, jog gaisro staigią plėtrą paskatino renovuoto daugiabučio fasado apdengimas aliuminio kompozito (ACM) plokštėmis, kurių didžiąją dalį sudaro polietilenas arba plastikas.

Šalies premjerė Theresa May žadėjo pradėti tyrimą dėl gaisro priežasčių bei nustatyti atsakingas organizacijas arba asmenis. Atsakymų iš vyriausybės pareikalavo ir opozicinė Leiboristų partija, kuri teigė, jog jai reikia žinoti apie turimas gaisro ataskaitas ir kokių veiksmų imtasi.

Šalies vyriausybė dar praėjusiais metais pažadėjo peržiūrėti statomų namų priešgaisrinės saugos taisykles, kurios iki šiol nepriimtos.

Europos Parlamente (EP) liberalų grupei atstovaujanti Sophie in ‘t Veld ketina suformuoti tarppartinę grupę, kuri tirtų JK gyvenančių ES piliečių, siekiančių įteisinti savo satusą ir susidūrusių su biurokratinėmis kliūtimis, atvejus.

Pavyzdžiui, pateikiamas Nyderlandų pilietės Monique Hawkins atvejis. M. Hawkins JK gyveno 24 metus, yra ištekėjusi už brito, su kuriuo augina du vaikus. JK Vidaus reikalų ministerija atsiuntė M. Hawkins laišką, kuriame patarė jai pasirengti išvykimui iš šalies, nes ji nepridėjo visų reikiamų dokumentų, kai pateikė prašymą nuolatinio gyventojo statusui įteisinti.

EP pradės tirti JK vyriausybės sudaromas biurokratines kliūtis iškart po to, kai britų premjerė Theresa May inicijuos „Brexit“ derybų pradžią („Brexit“ derybos turėtų prasidėti iki šių metų kovo pabaigos).

JK atstovą ketinama iškviesti į Briuselį, kur jis privalės pasiaiškinti dėl savo vyriausybės elgesio su ES piliečiais. Britanijos vyriausybė kol kas nesuteikė jokių garantijų ES piliečiams dėl „Brexit“, o jų galutinis teisinis statusas priklausys nuo JK ir ES derybų eigos.

Nuo praėjusių metų birželį įvykusio „Brexit“ referendumo iki praėjusių metų rugsėjo JK gyvenančių ES piliečių prašymų suteikti nuolatinio gyventojo statusą padaugėjo 50 proc. (nuo 36 555 iki 56 024 prašymų).

Pasak V. Katkaus, ne visai tikslu kalbėti apie besiartinančią naują krizę, nes senoji vis dar nesibaigusi, tik naujų paskolų pagalba nustumta 10 metų.

„Prieš mėnesį Jungtinių Tautų (JT) ekonomikos ekspertai paskelbė ataskaitą apie tai, kad šiuo metu pasaulyje vyksta trečias finansinės krizės etapas. Pirmuoju etapu įvardijamas JAV nekilnojamojo turto kainų burbulas 2007-aisiais, antruoju – ES vyriausybių skolų krizė.

Kadangi tai – finansinė krizė, ji yra susijusi su bankiniu sektoriumi, didėjančiu paskolų portfeliu ir tame paskolų portfelyje didėjančiomis blogomis paskolomis. Pagal JT ataskaitą, šiuo metu skolos visame pasaulyje sudaro apie 152 trln. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 200 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos skola, pavyzdžiui, palyginti su BVP, sudaro tik 40 proc. Tačiau nuo 2007 m. pirmojo krizės etapo skolų pasaulyje padaugėjo 30 proc. – jos auga, niekur nedingo“, – kalba finansų analitikas.

Akys krypsta į Aziją ir Italiją

DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad Baltijos šalys su valstybių skolomis susitvarkė neblogai, tačiau augantis kitų šalių skolos lygis gali būti naujo krizės smūgio priežastis. Nuosmukį taip pat gali lemti finansinio sektoriaus problemos arba geopolitinė įtampa. Jei geopolitinė įtampa labai smarkiai padidėtų, J. Rojakos teigimu, įvykiai galėtų imti klostytis panašiai, kaip prieš 2008-ųjų finansų krizę.

„Labai dažnai krizės nustatomos tik tada, kai jos jau įvyksta. Šiuo metu nerimo židinių yra labai daug, bet drąsiai sakyti, kad yra susiformavęs grėsmingas burbulas atskiruose sektoriuose arba veiklose, negalima.

Tačiau dirgiklių, kurie galėtų tai paskatinti, esama.  Tai – pertvarka JAV, pagrindinėse euro zonos šalyse (netrukus rinkimai ir Vokietijoje, Prancūzijoje), „Bexitas“. Tad netikėtų padarinių, kurie ir gali būti tas lakmuso popierėlis, gali būti ne vienas. Nors kol kas rinkose yra daugiau prastesnių lūkesčių, nei panikos“, – teigia J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad atskiruose regionuose ir šalyse blogųjų paskolų dalies rodikliai yra labai problemiški, o kai kur gali būti netgi fatališki, turint mintyje kitas dideles jų finansines problemas.

„Skaičiuojama, kad Kinijoje blogosios paskolos yra maždaug 15-16 proc. BVP dydžio, Indijoje – apie 10 proc. Arčiau mūsų yra viena labai problemiška šalis, kurioje blogosios paskolos sudaro apie 20 proc. BVP, tai – Italija. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nėra svarbu, tačiau reikia pridėti tai, kad Italijos vyriausybės paskolos dydis yra trečias pagal dydį pasaulyje ir sudaro apie 2,5 trln. eurų“, – kalba V. Katkus.

Pasak jo, jei krizė ištiktų Italijoje, ji persimestų į kitas šalis, o tai gali pradėti vykti gruodžio mėnesį. Gruodį Italijoje yra numatytas konstitucinis referendumas, ir jei vyriausybė jį pralaimėtų, ateitų nauja, kuri sako skelbsianti referendumą dėl pasitraukimo iš euro zonos.

„Ji jį skelbs ar neskelbs, išeis ar neišeis, bet tikrai išgąsdins investuotojus. Tačiau, nepasisekus gruodžio mėnesį vyksiančiam referendumui, politinė krizė peraugtų į finansinę, persimestų į silpną bankinį Vokietijos sektorių, pasiektų ir Lietuvą“, – aiškina finansų analitikas.

Krizės poveikio Lietuvai išvengti nepavyks

Baltijos šalys yra nedidelės ir atviros, tad krizės poveikio išvengti nepavyks, tikina J. Rojaka. Tačiau didelis dabartinės ir prieš tai buvusios situacijos skirtumas, pasak ekonomistės, yra tai, kad per buvusią krizę dar turėjome litą.

„Todėl pradėjo labai didėti palūkanų normos, ir tai apsunkino gyvenimą daugeliui įmonių ir gyventojų. Dabar šio situaciją galinčio apsunkinti aspekto nebėra, ir tai jau yra gerai. Antra, mūsų biudžeto, einamosios sąskaitos deficitai yra pakankamai subalansuoti.

Šiuo atžvilgiu mes atrodome stipriau, bet tai nereiškia, kad esame izoliuoti ir pakankamai užsigrūdinę tam, kad nepajustume neigiamų padarinių. Mūsų ekonomikos augimo variklis iš esmės turėtų būti eksportas ir atvirumas, tačiau, jei nerimas apima mūsų pagrindinius partnerius, tikėtis kažkokio proveržio eksporte ir investicijose būtų naivu“, – kalba J. Rojaka.

V. Katkus tikina, kad, kalbant apie Lietuvą, krizės sąvokos kol kas naudoti neverta, tačiau apie didelį augimo sulėtėjimą – taip.

„Beveik visi komerciniai bankai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija augimo prognozes praeitą mėnesį sumažino beveik trečdaliu, palyginti su metų pradžioje prognozuotu augimu. Augimas šiais metais gali siekti maždaug 2,3 proc., ir tai reiškia, kad visas augimas jau įvyko pirmąjį pusmetį.

Kitais metais numatomas 2,5–2,7 proc. augimas. Smūgį jam, be minėtųjų sukrėtimų per bankus iš Italijos, dar suduos ir „Brexitas“. Skaičiuojama, kad iš Lietuvos per artimiausius 14 mėnesių su „Brexitu“ susiję procesai turėtų atimti apie 0,3 proc. augimo (apie 120 mln. Eurų)“, – pažymi V. Katkus.

Smaugtis diržais nebereikės?

Lietuvą pasiekus 2008-ųjų krizei, teko gerokai susiveržti diržus, buvo karpomi atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Ekonomistai sako kol kas negalintys įvardyti, kokį kelią pasirinks vyriausybė, užklupus sunkumams, tačiau skausmingo diržų veržimosi scenarijaus nenumato, nors skolintis tektų.

„Be jokios abejonės, žmonėms tas krizės poveikis pasireikštų mažesnėmis pajamomis. Valstybė gautų mažiau pajamų, gamybinės įmonės ir valdžios sektorius susidurtų su deficitu, kurį reikėtų dengti. Kadangi sukauptų rezervų, kaip Estija,  mes neturime, tektų skolintis, ir skolą užkrauti tiek dirbantiems dabar, tiek kitoms kartoms – mūsų vaikams“, – sako J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad 2008-ųjų nuopuolio scenarijaus kol kas svarstyti pakankamo pagrindo nėra. Be to, pasak pašnekovo, skolos ir jų aptarnavimo sąnaudos Lietuvai išaugtų ne taip smarkiai, kaip 2008 metais.

2008–2009, kaip primena J. Rojaka, tiek Latvija, tiek Lietuva pasirinko diržų veržimosi kelią. Tačiau skirtumas buvo tas, kad Latvija rinkosi skolinimąsi iš tarptautinių institucijų, o Lietuva – tarptautinėse rinkose.

„Galutiniame rezultate labai didelio skirtumo tarp pasirinktų kelių nėra. Galbūt Tarptautinio valiutos fondo įsikišimas Latvijos atveju šiek tiek ryžtingiau veikė link atskirų sektorių reformų. Ten diržų veržimasis vyko kiek kitaip – ne vien per pensijas, darbo užmokesčius, valdžios sektorių, bet ir per mokestinę sistemą. Latvijoje buvo padidinti kai kurie mokesčiai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, tačiau mainais į tai pinigus jie gavo pigiau.

Mūsų įsiskolinimas augo kaip ant mielių dėl to, kad mes pačiu nepalankiausiu metu skolinomės finansų rinkose, bet mums tai leido patiems pasirinkti finansinio drausmingumo priemones“, – kalba R. Rojaka.

Panama papers duomenimis, paviešintais šių metų pavasarį, S.Rolduginas valdo kelias ofšorines kompanijas, kurių sąskaitose saugomi du milijardai dolerių. Įtariama, kad S.Rolduginas prižiūri šešėlinius Rusijos prezidento V.Putino aplinkos, o gal ir jo paties turtus.

„Mes pervedėme tris šimtus milijonų, o pinigų ten panaudojama 15 procentų. Tai reiškia, kad arba darbas kaip reikiant neišvystytas, arba tiek pinigų nereikia. Tada reikia juos nukreipti kitiems tikslams. Turime kur panaudoti pinigus socialinėje sferoje“, – cituoja V.Putiną naujienų agentūra „Interfax“. Fondas „Talant i uspiech“ finansuoja vaikų lavinimo centrą „Sirius“, įkurtą Sočyje.

Per V.Putino pasitarimą su vyriausybės nariais, atkreiptas dėmesys į tai, kad fondas turi ieškoti ir ateityje kuruoti talentingus vaikus, tačiau po to, kai jie baigia mokyklas, vaikais niekas nebesirūpina. Švietimo fondą „Talant i uspiech“ 2014 metų gruodį įkūrė Rusijos mokslo, sporto ir meno veikėjai. Jo steigėju yra violončelininkas S.Rolduginas, kurį V.Putinas vadina savo asmeniniu draugu. Panašu, kad dabar virš S.Roldugino galvos ėmė tvenktis tamsūs debesys.

Anksčiau Rusijos žiniasklaida skelbė, kad 2015 metrų gruodį vyriausybė nusprendė S.Roldugino fondui perduoti kelis olimpinio kaimelio Sočyje objektus. Tarp jų ledo areną „Šaiba“ ir olimpinę treniruočių areną, o taip pat keturių žvaigždučių viešbutį „Azimut“, kurį pastatė verslininkas Viktoras Vekselbergas. Prieš tai V.Vekselbergas viešbutį atidavė valstybei.

2017–2019 metais fondui „Talant i uspiech“ numatyta iš šalies biudžeto skirti per 1 mlrd. rublių. Po V.Putino kritikos tikėtina, kad šie planai bus peržiūrėti.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ) šių metų pavasarį analizavo „nutekėjusius“ kompanijos „Mossack Fonseca“ dokumentus apie įvairių šalių politikų ir kitų įžymybių sąskaitas ofšorinėse kompanijose, galimus mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo atvejus.

V.Putino šeimos albumo nuotr./S.Rolduginas (dešinėje) – V.Putino dukters krikštatėvis

Per tyrimą paaiškėjo, kad ofšorinės kompanijos, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančios S.Rolduginui, gaudavo šimtus milijonų dolerių iš VTB banko padalinio Kipre, o po to pinigai būdavo paskirstomi kitoms kompanijoms. Aktyvų valdymu užsiėmė banko „Rossija“ vadovai, į sąskaitas taip pat plaukdavo pinigai, gaunami už sandorius su kompanijų „Rosneft“ ir „Gazprom“ akcijomis.

Įsisiūbavus Panama papers skandalui V.Putinas pareiškė, kad jokių asmeninių milijardų S.Rolduginas neturi. Maža to, net neva visus savo uždirbtus pinigus violončelininkas išleidžia muzikos instrumentų pirkimui, atvežimui į Rusiją ir perdavimui jų įvairioms valstybinėms institucijoms. „Aš didžiuojuosi Sergejumi Pavlovičiumi (Rolduginu) ir kaip savo draugu, ir kaip žmogumi apskritai“, – yra sakęs V.Putinas.

„Teigiamas dalykas, kad yra pasikeitimas, visur gyvenime užsisėdėjus kartais nusibosta, žmonėms nerodomas pakankamas rūpestis kylančioms problemoms“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Adamkus.

Pasak jo, nesvarbu, kurios partijos sudarys valdančiąją daugumą, svarbu, kad naujoji Vyriausybė pateisintų žmonių lūkesčius.

„Man atrodo, svarbiausia – kad tai būtų protingas vyriausybės sudarymas. Net nesiryžtu spėti, kas bus naujoji varomoji jėga. Mano vienintelis rūpestis – kad šita vyriausybė tikrai atstovautų žmonių viltims, kad nebūtų partinis pasiskirstymas žiūrint tik savo interesų“, – teigė dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs prezidentas.

Anot jo, šie Seimo rinkimai parodė, kad valdžioje norima matyti jaunus žmones.

„Nauja jėga – naujos viltys, naujos idėjos, ir kas svarbiausia – mane džiugina jaunų žmonių atėjimas. Tai parodo, kad jauniems žmonėms Lietuva rūpi, politika, ateitis, žmonių gerovė“, – kalbėjo V. Adamkus.

Per Seimo rinkimus daugiausia mandatų – 56 – parlamente užsitikrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Konservatoriai gavo 31 vietą Seime, socialdemokratai – 17, liberalai – 14. Kitų partijų atstovai turi mažiau nei dešimt vietų.