Iš esmės šis susitarimas numato mokestį, kurį „YouTube“ turės sumokėti už kiekvieną vaizdo įrašo peržiūrą per šį portalą. Šio tarifo suma nebuvo paviešinta. Portalas ir organizacija susitarė, kad menininkams, kurie yra GEMA nariai, bus mokama už kiekvieną jų sukurto vaizdo įrašo peržiūrą.

„Autoriams, kompozitoriams ir muzikos leidėjams bus sąžiningai mokama, o mūsų „YouTube“ vartotojai galės džiaugtis savo mėgstamomis dainomis“, – sakė bendrovės vykdomojo direktoriaus Christophe’o Mullerio pranešime. Ši sutartis yra „aiškus ženklas visoms interneto platformoms … (kad) autoriams turi būti tinkamai atlyginama už jų muzikos kūrinių naudojimą“, – nurodoma GEMA transliacijų ir interneto reikalų vadovo Thomas Theune pranešime. „YouTube“ vartotojai Vokietijoje jau daug metų pamatydavo raudoną užsklandą, pranešančią apie klaidą, kai mėgindavo peržiūrėti įvairius vaizdo įrašus – pradedant muzikiniais klipais, baigiant filmais, jeigu juose skamba muzika, kurios autorines teises kontroliuoja GEMA. „YouTube“, kuris yra interneto milžinės „Google“ antrinė įmonė, ir muzikos autorinių teisių organizacija ilgai ginčijosi, o kai kada bylinėdavosi dėl klausimo, kaip turėtų būti atlyginama muzikos kūrėjams už internetu transliuojamus jų kūrinius. Ankstesnė licencijavimo sutartis liovėsi galioti 2009 metais. Vėliau abi šalys įsitraukė į teisines kovas, kol GEMA šių metų sausį pralaimėjo Miunchene vieną bylą prieš „YouTube“. Tąsyk organizacija reikalavo, kad už kiekvieną jos narių vaizdo klipo peržiūrą būtų mokama po 0,375 euro cento. GEMA nurodė, kad antradienį sudarytas susitarimas apima tiek būsimą, tiek ankstesnį šios asociacijos narių muzikos naudojimą, bet pažymėjo, kad abi šalys dar nesusitarė, ar už licencijavimo klausimus bus atsakingas „YouTube“, ar kiekvienas vartotojas, įkeliantis įrašų į portalą. Nei viena šalis neatskleidė naujosios sutarties numatomų tarifų dydžio. Savo pranešime „YouTube“ nurodė, kad sutartis taip pat bus taikoma vartotojams, prenumeruojantiems paslaugą „YouTube Red“. Šios paslaugos abonentai gali žiūrėti vaizdo įrašus be reklamų ir prieiti prie papildomo turinio už mėnesinį mokestį.

Toks raginimas pasirašytas prieš rinkimus į laisvas vietas Taryboje. Rusija, Vokietija ir Kroatija sieks dviejų Rytų Europai skirtų vietų šioje Taryboje, kurios užduotis imtis priemonių prieš žmogaus teisių pažeidimus pasaulyje.

Pasirašiusios organizacijos ragina Jungtinių Tautų nares „rimtai išnagrinėti, ar Rusijos vaidmuo Sirijoje leidžia laikyti ją tinkamą tarnauti tarpvyriausybinėje žmogaus teisių gynimo institucijoje“.

Artėjantį  penktadienį Generalinė Asamblėja balsuos dėl Žmogaus teisių tarybos narių perrinkimo trejų metų laikotarpiui.

Lietuvos Viešojo saugumo tarnybą pasiekė iš Vokietijos įsigytos vandens patrankos.

Senus ir naudotus, tačiau puikiai veikiančius automobilius Lietuva įsigijo riaušių malšinimui. Į įsisiautėjusius chuliganus gali būti nukreipta ne tik vandens srovė, bet ir putos bei ašarinės dujos. Srovės stiprumas toks, kad pareigūnams nepaklūstantys asmenys gali patirti ir rimtų sužalojimų.

„Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos negali naudoto valstybės turto siūlyti per viešuosius pirkimus (būti prekių tiekėju taip, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo prasme), nes nebereikalingo valstybės turto perdavimas neorganizuojamas dalyvaujant kitų valstybių viešuosiuose pirkimuose, o parduodamas viešuosiuose aukcionuose“, – dar 2016 metų žiemą teigė Lietuvos VRM. 2016 metų valstybės biudžete yra numatyta mažiausiai 200 tūkst. eurų VST specialiosioms transporto priemonėms su vandens patrankomis įsigyti. Specialusis transportas su vandens patrankomis, anot VRM, yra technologiškai labai efektyvi ir humaniška priemonė ypatingų situacijų metu malšinant masines riaušes. Tokių transporto priemonių poreikis grindžiamas ir geopolitinėmis grėsmėmis.

Daugybė islamistų liepos mėnesį prieš civilius vokiečius surengtų atakų Vokietijoje visą dėmesį sutelkė į A. Merkel propaguojamą atvirų durų politiką, kuri praėjusiais metais leido šimtams tūkstančių migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos atvykti į Vokietiją.

Pusė iš apklaustų 501 „Emnid” atliktos apklausos respondentų buvo nusiteikę prieš A. Merkel pasilikimą kanclerės kėdėje po 2017 m. rinkimų, o 47 procentai apklaustųjų norėtų, kad kanclerė dirbtų toliau.

Per paskutinę paklausą, atliktą praėjusių metų lapkritį, 45 procentai palaikė A. Merkel, o 48 procentai – ne.

https://www.youtube.com/watch?v=FcYucuLM8ao

Priešrinkiminis Angelos Merkel šokis

Manoma, kad šiais metais į Vokietiją dar turėtų atvykti apie 300 tūkst. naujų pabėgėlių.

Migrantų antplūdis, iš kurių dauguma yra musulmonai, sustiprino paramą prieš imigraciją nusistačiusiai partijai Alternatyva Vokietijai (AfD). Prognozuojama, kad partija sėkmingai pasirodys rinkimuose Meklenburgo-Pomeranijos žemėje ir Berlyne.

Vokietijoje startavo peticija dėl Saksonijos žemės išėjimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir įstojimo į Rusiją, skelbia Stern. Pasak šios iniciatyvos autoriaus René Reimann, Vokietijoje „lėtai, bet užtikrintai veržiama policinės valstybės ir ES diktatūros kilpa”. Žmonės nenori „beprotiškų bankininkų, gangsterių ir korumpuotų politikų”, naudojančių juos kaip „varomoji jėgą” į konfrontaciją su Rusija, sako jis. Peticijos kūrėjas ragina „kurti ateitį, laikantis protingais bendrais Vokietijos ir Rusijos interesais”.

Vokietijos organizacija, vadinama „Pro-Putino partija”, puslapyje change.org paleido peticiją openpetition.de bei pakvietė Nepriklausomos Saksonijos žemės gyventojus balsuoti už atsijungimą nuo Vokietijos Federacinės Respublikos ir jungtis prie Rusijos Federacijos, praneša Stern.

Peticijos tekstas yra toks: „Kaip mes visą laiką ir nuolat matome, nėra nieko, kas galėtų sustabdyti ES komiteto diktatūrą! Vykstantys žodžio laisvės ir demonstracijų draudimai mums NEPALIEKA laiko! Rytoj mes gyvensime diktatūroje! ”

Atrodo, kad šios iniciatyvos autorius yra René Reimanas, galvoja Stern straipsnio autorius Niels Kruse. Kartu su šia peticija, jis sukūrė ir kitą – paragino surengti referendumą dėl bendros „Vokietijos ir Rusijos Federacijos”. Kovo mėnesį, jis pasiūlė pasirašyti peticiją, pavadintą „Mes, Vokietijos piliečiai ir bendrovės, prašome suteikti Rusijos teritorijos dalį, kad įkurti Vokietijos valstybė„, ir prašome sudaryti su Rusija nepuolimo paktą. „Juk Maskva jau turi labai gerą patirtį sudarant tokius susitarimus”, – užsimena Niels Kruse.

„Be to, į Rytus reikia persikelti ne tik Saksonijai, bet ir visai Vokietijai”, sako Reiman. Anot jo, „policinė valstybinė kilpa ir ES diktatūra stiprėja lėtai, bet užtikrintai„: Vokietijai gresia buvimas ES ir NATO nare. Žmonės nenori „beprotiškų bankininkų, gangsterių ir korumpuotų politikų, naudojančių juos kaip „durtuvų jėgą”, vedančią į konfrontaciją su Rusija”, sako jis.

Peticijos kūrėjas ragina „kurti ateitį, laikantis protingais bendrais Vokietijos ir Rusijos interesais„. – ragina Reiman.

Saksonijos Žemė, Vokietija, Wikipedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Saksonija

Foto: Reuters

]]> https://ctl.lt/stern-saksonieciai-pasiprase-i-rusijos-federacijos-sudeti-ar-tai-deexit/feed/ 0