Keli žodžiai Visvaldui M.

dėde prašau neliesti mano suvereniteto
čia gi ne šou čia gi ne pjese Vičiūnų baleto
pasirašau ant lapo kaime prie lauko tualeto
nepamiršau jus buvot nieko bet šį kartą veto

prie Nevėžio kranto seno krabas pilyje gyveno
ir galvojo kaip gerai jei šičia būtų miestas
kelias nutiestas, miškas kultūra paliestas,
meškų skulptūrų prižiestas tarp krūmų keliamos fiestos
infrastruktūra skanėstas taps o ne pienas ar sviestas
šlaps čia kiekvienas patekęs nuo veiksmo geismu aptekęs bus

o ne taip kaip dabar čia bevertis mažas kaimelis
keli namai ir darželis prie kelio teka upelis
net troleibuso neturite savo miesto gatvelėse
laksto pelės nieks jūsų neapdainuoja dainelėse
o galėtume tapti didžiausias Lietuvos miestas
jei netinka kaip yra tai ko čia kėleis nekviestas ką
nes mataa yra viena maža bėda
mes kaimiečiai niekad nenorėjom šito ne ne ne
nelauktai iškilo grėsmė
gandai aplink ateina Kaunas
paklausyk paklausyk ar girdi
čia ne miestas bet Kaunas nekviestas braunas
Visvaldas visą valdantis tas
gatvių skylių dantistas
ačiū tau labai bet aš pats
susitvarkysiu savąsias
nes mes mylim Kauną bet ne tiek kad leist suvalgyt mus jam
mes labai skanus kasnelis tik kad per aštrus jis bus jam
turim savo vardą istoriją ir bendruomenė nori ją
išlaikyti išsaugot kaip bitės medų jų koryje
kaimo čia kategorija, mūsų čia teritorija
tai prieš darant ką nori išmoki šitą teoriją

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai tai pasirodė kiek rimčiau ir ji pradėjo tyrimą dėl galbūt supainiotų Visvaldo Matijošaičio viešųjų ir privačių interesų balsuojant už savo verslui galbūt palankius sprendimus.

Bet dar svarbiau yra tai, kad tas „bezdėjimas“ privertė V. Matijošaitį šiek tiek apsimeluoti. Pirmadienį, duodamas interviu DELFI „Dėmesio centre“, Kauno meras Edmundui Jakilaičiui tvirtino, kad ir apie LRT klausimus nieko nežinojo, ir miesto tarybos sprendimai jam priklausančių sklypų neliečia.

Bet ar tikrai?

Melas Nr. 1

„Tai nėra draustinio teritorija. Tai senos skaldos gamyklos teritorija“, – V. Matijošaitis.

Taip, tai nėra draustinio teritorija. Niekas niekada kitaip ir nesakė. Sklypai yra draustinio buferinėje zonoje, turinčioje saugoti patį draustinį. Ir statybų taisykles čia apibrėžia tas pats draustinio specialusis planas.

O ta „sena skaldos teritorija“ taps komerciškai patrauklia vieta prestižiniams būstams, kurie netrukus galės būti pardavinėjami „su vaizdu į Lampėdžio ežerą“.

Melas Nr. 2

„Ar tarybos sprendimas gali keisti teritorijos likimą: užstatymo plotą, aukštingumą, paskirtį?“ – E. Jakilaitis.

„Ne“, – V. Matijošaitis.

Gali. V. Matijošaičiui reikėtų pasiklausti specialistų, kuriems jam adresuotus klausimus nukreipia didžiausias iš visų Lietuvos savivaldybių viešųjų ryšių skyrius.

Tarybos sprendimas leido rengti naują draustinio specialųjį planą. Jame gali būti keičiamas teritorijų užstatymo tankis, aukštis ar paskirtis. Taip pat ir mero valdomoje teritorijoje. Naują planą rengs savivaldybės samdyta įmonė. Galų gale planą tvirtins miesto taryba.

Todėl taryba duoda pradžią ir pabaigą pakeitimams tiek pačiame draustinyje, tiek jo buferinėse zonose, tiek ant Lampėdžio ežero kranto esančiuose V. Matijošaičio sklypuose.

Melas Nr. 3

„Kodėl jūs negalėjote savaitę laiko atsakyti į žurnalistų klausimus?“ – E. Jakilaitis.

„Visų pirma aš nelabai žinojau, nes aš slidinėjau Italijoj. Išvažiavęs buvau, numetęs telefoną ir nežiūrėjau, kas vyksta“, – V. Matijošaitis.

Nežinoti tiesiog negalėjo. Prieš atostogas V. Matijošaičio atstovas spaudai informavo, kad „kalbėjo su meru“, o per atostogas atsiuntė mero komentarą apie „absurdą“. Jei netyčia mero arba jo viešųjų ryšių komandos atmintis šlubuoja, štai trumpa „laiko juosta“.

Vasario 5 d., antradienis. 6 dienos iki mero atostogų.

Po tarybos posėdžio skambinu mero atstovui spaudai Tomui Grigalevičiui susitarti dėl V. Matijošaičio interviu. Jis maloniai atsako, kad „jokių problemų, atsiųskite temas“. Nusiunčiu. Viena jų – keičiami draustiniai ir Vičiūnų vandenvietė.

Vasario 7 d., ketvirtadienis. 4 dienos iki mero atostogų.

Skambinu priminti T. Grigalevičiui apie save ir laukiamą interviu. Sako, vis dar nesusitikęs su meru, todėl negali pasakyti, kada būtų galima man skirti laiko. Bet tikrai nepamiršo. Dar tikslinasi, ar interviu būtų filmuojamas. Kiek truktų.

Vasario 8 d., penktadienis. 3 dienos iki mero atostogų.

Ir vėl skambinu T. Grigalevičiui. Jis maloniai informuoja su meru jau kalbėjęs, bet šis, deja, šiandien jau nebeturi laiko, o kitą savaitę atostogaus. Todėl nėra jokių galimybių pasikalbėti. Nei gyvai, nei telefonu. Priduria, kad bet kokiu atveju geriausiai į visus klausimus atsakytų ne meras, o savivaldybės specialistai. Patikslinus, kad mane domina mero verslo įtaka tarybos sprendimams, T. Grigalevičius žada perskambinti. Neperskambina. Nebeatsiliepia. Tik SMS žinutėmis pavyksta sutarti dėl mero atsakymų raštu.

Vasario 11 d., pirmadienis. 1-oji mero atostogų diena.

Paskambinus į „Vičiūnų grupę“ dėl mero sūnaus, „Vici Investments“ direktoriaus Šarūno Matijošaičio interviu, įmonės atstovas spaudai, net neišgirdęs, kodėl skambinu, informuoja jau gavęs klausimus, bet nespėjęs su specialistais pasikonsultuoti. O klausimai tie patys, kurie merui adresuoti. Nustembu, kodėl V. Matijošaičiui skirti klausimai pasiekė jam priklausančią įmonę. Juk V. Matijošaitis dievagojasi versle nebedalyvaujantis – viską perdavęs sūnui. „Vičiūnų grupės“ atstovas spaudai sutrinka.

Skambinu mero atstovui spaudai pasiklausti, ar dar tikėtis mero atsakymų. O gal į juos atsakys „Vičiūnų grupė“? T. Grigalevičius užtikrina, kad meras atsakys, nes jis ir atostogų metu bendrauja su savo viešųjų ryšių patarėju.  

Vasario 12 d., antradienis. 2-oji mero atostogų diena.

Atkeliauja T. Grigalevičiaus laiškas. Trumpas mero komentaras apie tai, kad „minimos įtakos yra absurdas“. O į visus užduotus klausimus atsako savivaldybės atstovas.

Tas „bezdėjimas į vandenį“ gal ir nereikšmingas, bet jis sukelia burbulus, kurie išjudina vandenį. Ir nesvarbu, kur tas vanduo – Lampėdžio ežere ar Nemune prie Vičiūnų – iš jo pradeda kilti tikrosios kai kurių sprendimų priežastys.

Sveiki ponas Kauno mere Visvaldai Matijošaiti,

ar norėtumėte, kad Jūsų draugės dukra ir visi Jūsų Facebook draugai ar giminaičiai gautų iš negerbiamo tv3.lt žurnalisto, mulkių mulkio, tokią žinutę, kuri buvo išsiuntinėta po kelių valandų kitą dieną įvykusios skaudžios avarijos Jūsų mieste. Štai tokią žinutę gavo ir nepilnamečiai vaikai, ir giminaičiai (dar manau visi nežinojo, kad auto įvykis įvykęs)

Atsiprašau, jog vardas pavardė buvo pakeisti į Jūsų.

Audrius Bareišis rašo: „Sveiki. Nežinau, kaip artimai pažinojote Visvaldą Matijošaitį, bet jei galite apibūdinti jo būdą, padėtumėte susidaryti aiškesnį vaizdą. Esu tv3.lt žurnalistas ir kalbu apie tragišką avariją Kaune. Policija įtaria alkoholį ar narkotines medžiagas. Ar galėjo būti, kad Visvaldas vairuotų išgėręs arba kitaip apsvaigęs? Ar jis buvo greičio mėgėjas? Jei neturite atsakymų arba jo gerai nepažinojote, tada nesitrukdykite.”

Jei negavo tokios žinutės Jūsų draugės dukra ar Jūsų Facebook draugai po įvykusio auto įvykio, kur Jūs, Kauno mere, kliudėte pagyvenusį Kauno miesto gyventoją, kodėl tada yra taikomi tokie mulkių mulkio tv3.lt „žurnalisto” Audriaus Bareišio dvigubi standartai ir ponui merui, ir paprastam jaunam Jūsų miesto gyventojui. Auto įvykyje žuvęs jaunuolis paskui dar yra kalamas ant kryžiaus, net neįrodžius, ar jis vairavo, ar buvo girtas, ar vartojęs narkotikų. Naujienų svetainėje 15min.lt keliamos asmeninės fotografijos iš Facebook paskyros, kurios buvo matomos tik draugams ir straipsnyje po fotografijomis tyčiojamasi iš jaunuolio, nebegalinčio jau apsiginti.

Ponas Kauno mere Visvaldai Matijošaiti,

Kreipiuosi į jus, gal Jūs kaip būsimas pretendentas į Lietuvos Respublikos Prezidentus, galite padėti užbaigti tas mulkių „žurnalistų” patyčias prieš visus artimuosius ir nukentėjusiųjų draugus ir pareikalauti atleisti iš užimamų pareigų tv3.lt žurnalistą Audrių Bareišį, pašalinti iš Lietuvos žurnalistų sąjungos (jei toks mulkis dar gali joje priklausyti).

Priversti panaikinti svetainėje 15min.lt visas asmenines nukentėjusiojo auto įvykyje fotografijas ir visą šmeižtą, kuris yra skelbiamas, dar tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, taip pat įvardyti žurnalistą mulkių mulkį, kuris rašo šiuos dar nepagrįstus faktus 15min.lt svetainėje, besityčiodamas iš merginų ir jaunuolių, nesvarbu ar jie kalti, ar tik keleiviai šiame auto įvykyje.

Ačiū, geros dienos.

Aš gimiau ir užaugau toje Kauno dalyje, kurioje gyvenantys žmonės turi tvirtą ryšį su gamta. Todėl kiekvienas atvejis, kai miestas turi atsisveikinti su senu medžiu, ir man yra labai skaudus.

Visiškai normalu, kad žmonės turi skirtingus požiūrius. Vieni nemato skirtumo tarp šaligatvio trinkelių, naujo asfalto, apšvietimo stulpo ir medžio. Tuo tarpu kitiems tas skirtumas yra akivaizdus. Nė vieno požiūrio negalima vadinti klaidingu ar blogu. Mano pozicija šiuo klausimu yra labai paprasta – medžius turime saugoti ir išsaugoti.

Per ateinančius pora metų neatpažįstamai pasikeis visos centrinės gatvės, supančios Laisvės alėją. Jose bus nauji šaligatviai, dviračių takai, nauja asfalto danga ir apšvietimo stulpai. Nesu dendrologas, bet esu visiškai įsitikinęs, kad dauguma šitose gatvėse augančių medžių yra tvirti ir galės augti dar ne vieną dešimtmetį.

Tačiau turime būti realistais – dalies medžių, kurie yra sergantys ir pažeisti, pakeitimas bus neišvengiamas. Bet į visus klausimus atsakys nepriklausoma ekspertizė. Jos išvadas paskelbsime viešai ir pasirūpinsime, kad su jomis galėtų susipažinti kiekvienas, kuriam tai bus aktualu. Atsakysime į visus Jūsų klausimus ir jei iškils kokių nors abejonių, padarysime viską, kad jas išsklaidytume.

Atsisveikinimas su sergančiais medžiais yra jautrus dalykas, todėl nieko nedarysime skubotai. Kiekvieno medžio, su kuriuo turėsime atsisveikinti, vietoje pasodinsime naują. Paaugintus, iki 7 metrų aukščio medžius pasodinsime ir tose vietose, kur kažkada iškirtus senus medžius dabar yra likusios tuščios vietos. Naujus medžius pagal reikalavimus pradėsime sodinti spalio mėnesį.

Gaila, kad miesto apželdinimo priežiūra (kaip ir daugelis kitų sričių) Kaune ilgus metus buvo apleista. Šiandien mes turime prisiimti atsakomybę ir priimti ne visuomet populiarius, bet neišvengiamus sprendimus. Bet žinau tvirtai – Kaunas buvo, yra ir bus žalias miestas.

Karštos diskusijos viešoje erdvėje dar kartą patvirtino, kad kauniečiai yra labai pilietiška bendruomenė.

Kauniečiai turi tvirtą nuomonę, nebijo jos garsiai reikšti ir tai yra nuostabus jų bruožas. Per pastarąsias savaites girdėjau daugybę skirtingų nuomonių ir kiekvieną iš jų gerbiu. Bet nėra gerai, kai nuomonės reiškimas peržengia sveiko proto ribas. Visuomenė yra kiršinama, priešinama ir dalinama į dvi stovyklas.

Kauno stuburas yra pozityvūs, darbštūs ir į priekį žiūrintys žmonės. Prieš daugiau nei dvejus metus šie žmonės aiškiai pasakė, kad jiems nusibodo apsileidimas ir jie nori didelių bei greitų pokyčių. Būtent tokiame kelyje Kaunas šiandien ir yra. Todėl visus kauniečius kviečiu susitelkti. Juk mus visus vienija mažiausiai vienas, bet labai svarbus dalykas – meilė Kaunui.

„Kitą savaitę pradedami pasirengimo darbai ir po kelių savaičių pastatas bus griaunamas“, – patvirtino „Vičiūnių grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius. Kada prasidės statybos ir kas ten iškils, įmonės atstovas žadėjo pristatyti penktadienį.

Praėjusių metų pabaigoje Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma bendrovė „Vičiūnių grupė“ įsigijo Kauno centre esantį apleistą nebaigtą statyti viešbutį „Respublika“. Tuomet „Vičiūnių grupės“ valdoma bendrovė „Kauno saulėtekis“ iš įmonės „Kauno arka“ už neatskleidžiamą sumą nusipirko Karaliaus Mindaugo prospekte esantį pastatą.

Anksčiau skelbta, kad čia bus statomi biurai ir viešbutis, tačiau įmonės atstovas spaudai po nepatvirtino.

1988 metais pradėtos „Respublikos“ statybos įstrigo 1993-aisiais. Nuo to laiko kelis kartus keitėsi jo savininkai, tačiau statybos nebuvo atnaujintos.

Vietoj nugriauto „Respublikos“ viešbučio, kurį įsigijo „Vičiūnų grupė“, žadama įkurti biurų pastatą, taip pat perkelti ir visą „Vičiūnų grupės“ administraciją.

Ligoninėje meras atsidūrė pirmadienį, po to, kai pilvo srityje pajuto stiprius skausmus. Kauno klinikose jam atlikta operacija, kurios metu pašalintas apendiksas.

Kaip BNS perduotame komentare teigia merą konsultuojantis Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis, šis susirgimas buvo netikėtas ir nesusijęs su anksčiau V.Matijošaičiui atlikta operacija.

„Jis klauso rekomendacijų, labai rūpinasi savo sveikata ir atsistatinėja pakankamai greitai“, – sako R.Benetis.

Kauno merui liepos pabaigoje buvo atlikta operacija, kurios metu suformuotos dvi aortos ir vainikinių arterijų jungtys, atlikta dviejų vožtuvų plastika, tai yra, koreguoti aortos ir dviburis vožtuvai. Prieš tai jis apie mėnesį gydėsi ligoninėje ir namie po to, kai birželio pradžioje prastai pasijuto padidėjus kraujospūdžiui.

Planuojama, kad reabilitaciją tęsiantis V.Matijošaitis į darbą grįš per kelias artimiausias savaites. Pasak specialistų, apendikso šalinimo operacija reikšmingesnės įtakos mero grįžimo į darbus datai neturės.

Kauno savivaldybės vadovui šiuo metu yra 59-eri.