• Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 0
• Iki šiol iš viso atlikta tyrimų dėl įtariamo koronaviruso: 47
• Laukiama rezultatų dėl: 12 mėginių
• NVSC turimi duomenys apie keliavusius į Kiniją ir Šiaurės Italiją (stebima jų sveikatos būklė): 2787 asmenų.

Šiuo metu teritorijomis, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje, priskiriamos šios: Kinija (visos provincijos), Šiaurės Italijos regionas (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras. 

Kaip apsisaugoti?

Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.

Šaltinis: www.sam.lrv.lt

„StoneDrill“ labai primena prieš penkerius metus pagarsėjusią analogišką programą „Shamoon“ (taip pat žinomą kaip „Disttrack“) – 2012 m. šis virusas paralyžiavo Artimųjų Rytų naftos ir dujų bendrovių 35 tūkst. kompiuterių darbą ir smogė didelei pasaulio naftos gavybos pramonės daliai.

Po šio garsaus atvejo gruoputė, sukūrusi „Shamoon“, pasitraukė į šešėlį. Tačiau 2016 m. pabaigoje ji, panašu, grįžo, ir šį grįžimą tiriantys „Kaspersky Lab“ ekspertai rado naują žaidėją su nauju sudėtingu virusu ir gerokai didesniais tikslais.

Aptikti „StoneDrill“ pavyko taikant tikslinių išpuolių aptikimo taisykles („Yara“ taisykles), sukurtas „Kaspersky Lab“ ekspertų siekiant nustatyti „Shamoon“ nežinomus pavyzdžius. Ir nors „StoneDrill“ sukurtas „Shamoon“ stiliumi tarp abiejų programų yra didžiulis skirtumas.

Tyrėjai iki šiol nežino, kaip plinta šis virusas, bet tam, kad liktų nepastebėtas užkrėstame įrenginyje, jis taiko dvi sudėtingas antiemuliacines technikas, kurios neleidžia jo aptikti pagal elgesį.

Kai tik „StoneDrill“ programa pakliūna į kompiuterį, ji įsidiegia į tos naršyklės, kuria įrenginyje naudojamasi dažniausiai, atmintį. Vos įsidiegęs virusas pradeda naikinti kietojo disko failus.

Be informaciją naikinančio modulio, „StoneDrill“ taip pat turi virusą šnipinėti aukas – „Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko keturis valdymo serverius, su kuriais sukčiai sekė užkrėstuose įrenginiuose.

„Mes labai domimės tais panašumais, kuriuos aptikome tarp įvairių kenkėjiškų operacijų. Išnagrinėję dviejų programų kodus, matome, kad „Shamoon“ yra Jemeno arabų kalbos variantas, o „StoneDrill“ daugiau vartojama persų kalba.

Geopolitikai galėtų įsivaizduoti, kad operacijas vykdo Irano ir Jemeno žaidėjai, siekiantys sukelti nuostolį Saudo Arabijos bendrovėms, kur ir buvo aptikta dauguma „StoneDrill“ ir „Shamoon“ išpuolių aukų. Tačiau neverta atmesti galimybės, kad visi kalbos požymiai kode palikti tyčia – nukreipti ekspertus neteisingu keliu.

Be to, aptiktas „StoneDrill“ Europoje liudija, kad grupuotė domisi ne tik Artimųjų Rytų regionu. Nors užpulta Europos bendrovė dirba naftos srityje, ji neturi jokių ryšių su naftos verslu Artimuosiuose Rytuose, – pasakoja Muchamadas Aminas Chasbini (Mohamad Amin Hasbini), „Kaspersky Lab“ tyrimo centro vyriausiasis antivirusų ekspertas.

Bet netikros naujienos – tai ne vienintelis dalykas, kuris egzistuoja tik virtualioje erdvėje. Populiariausiame pasaulio socialiniame tinkle pilna ir netikrų, neegzistuojančių žmonių paskyrų, dėl kurių pobūdžio ir paskirties tikrieji vartotojai savo platinamos informacijos kiekį ir pobūdį turėtų kiek įmanoma labiau riboti. Ypatingai reikėtų vengti dalijimosi tokia informacija:

Paso ar vairuotojo pažymėjimo nuotraukos

Žmonės turi silpnybę socialiniame tinkle skelbti, kad jie gyvena gerai. Jeigu per „Facebook“ nepraneši apie atostogas (žinoma, su nuotraukomis) – vadinasi, neatostogavai. Jei neparodysi savo vairuotojo pažymėjimo nuotraukos – vadinasi, taip ir neišmokai vairuoti. Bent jau tokios mintys gali suktis kai kurių žmonių galvose. Bet, žinant, kad nebūtinai visi jūsų draugai per „Facebook“ yra tikri draugai gyvenime, saugiau būtų to nedaryti: pažymėjimą ar pasą nėra labai sudėtinga padirbti, o tapatybės vagystės – labai dažnas ir daug žalos galintis padaryti nusikaltimas.

Atostogų planai

Problemų galite prisidaryti ne tik platindami savo paso ar vairuotojo pažymėjimo skaičius, bet ir atostogų planus. Jeigu netikrų paskyrų prižiūrėtojai užmatys, kad su jais pasidalinote informacija apie tai, kad po poros savaičių ketinate vykti kur nors į Naująją Zelandiją, pasekmės gali būti liūdnos. Plėšikai aiškiai žinos, kada jūsų nebus namie ir gali nuspręsti jus aplankyti – ir nesvarbu, kad paprašėte kaimynų kas porą dienų užsukti pamaitinti katiną.

Banko informacija

Virtualiems vagims, taip ir tykantiems įkišti savo purviną leteną į svetimą kišenę, nepakanka vien atsiskaitomosios sąskaitos numerio ir banko filialo kodo. Bet tokių duomenų paviešinimas draugo „Facebook“ paskyroje nėra pati geriausia idėja. Programišiai gali išsiaiškinti ir kitą informaciją, reikalingą norint prieiti prie jūsų sąskaitos. Leidinys „Time Money“ skelbė, kad esama žmonių, kurie per „Facebook“ ar „Instagram“ giriasi net ir savo atlyginimu. Apie tokius galima pasakyti tik tiek, kad kvailį (ir jo darbdavį) ir bažnyčioje muša…

Laimingi loterijos bilietai

Perte (Australija) gyvenanti Chantelle buvo be galo laiminga, kai žirgų lenktynėse laimėjo 825 dolerius. Tokia laiminga, kad į „Facebook“ įdėjo asmenukę su laimingu bilietu. Deja, bilieto brūkšninis kodas buvo nufotografuotas pakankamai kokybiškai, kad kažkuris iš jos virtualių „draugų“ tą kodą nuskenuotų ir pirmesnis suskubtų atsiimti išmokos.

Namų adresas

Nepatikėsite, bet internete yra begalės žmonių, kurie noriai dalijasi savo namų adresu. Žinoma, tai nėra taip pavojinga, kaip atskleisti savo paso numerį, bet ir šiuos duomenis galima panaudoti prieš jus. Tad ir į savo adreso nuslėpimą reikėtų vertinti pakankamai rimtai. Geriausia, kas gali nutikti jį parodžius visam pasauliui – tai eilės tiesioginės rinkodaros vadybininkų prie jūsų durų.

Bet kokia informacija apie savo vaikus

Savo paskyros sienoje matyti nesibaigiantį draugų vaikų nuotraukų srautą gali būti erzinantis dalykas. Bet jei esate tas draugas, kuris fotografuoja savo vaikus ir juos rodo internetu, susimąstyti reikėtų ne tik apie savo draugų požiūrį, bet ir apie saugumą. Pažiūrėkite į savo paskyros privatumo nuostatas – ar tikrai norite, kad jūsų vaikų nuotraukas žiūrinėtų bet koks nepažįstamas žmogus?

Nusiskundimai dėl darbo ar vadovo

Tokio dalyko tikriausiai net ir sakyti nereikėtų, tačiau pasakojimai apie žmones, kurie neteko darbo dėl to, jog viešai reiškė savo nepasitenkinimą darbu ar vadovu, niekaip nesibaigia. Tokiame skaidriame pasaulyje, kaip kad šiandieninis, kai kurias temas reikia palikti asmeniniam pokalbiui akis į akį. Savo darbo galite nekęsti, bet už jį mokamas atlyginimas juk nėra blogiausia kas gali nutikti, ar ne?

Nukopijuotas svetimų žinučių turinys

Tikriausiai esate su tokiais pranešimais susidūrę – „Facebook“ tinkle kartkartėmis galima sutikti žinučių apie tai, kad „Facebook“ bus apmokestintas, kad plinta koks nors virusas arba kad ištiks nelaimė, jeigu tos žinutės nenukopijuosi ir neišplatinsi kaip asmeninės. Iš pirmo žvilgsnio tai yra nekalti pranešimai, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad juos paskleidė kokios nors rinkodaros kompanijos arba programišiai, taip platinantys „phishing“ tipo atakoms naudingą informaciją. Ir net jeigu žinutės turinys nėra žalingas tiesiogiai, tokios žinutės labai erzina.

Studento pažymėjimo nuotraukos

Įstojote į universitetą? Puiku! Tėvus ir draugus tokia informacija tikrai gali nudžiuginti. Bet jeigu apie tai skelbsite viešai rodydami savo studento pažymėjimą, tai „Facebook“ pamėgę nusikaltėliai sužinos jūsų vardą, išvaizdą ir vietą, kur praleisite didelę dalį savo laiko. Geriausiu atveju jūsų atžvilgiu gali būti bandoma „prasukti“ kokį nors sukčiavimo planelį.

Poryt 9 val. vakare važiuosiu į kiną žiūrėti „Pjūklo keteros“!

Smagu, kad turite laiko pramogoms. Bet būkite protingi – neskelbkite, kur ketinate būti konkrečiu laiku. Taip pat sėkmingai galėtumėte įsijungti GPS sekiklį, nusikaltėliams parodantį jūsų buvimo vietą. Dėl tos pačios priežasties venkite „tagintis“ įvairiose vietose, ypač – dažniau lankomose. Jums nebūtinai geros ateities linkintys žmonės pagal pažymėtas vietas gali sudaryti elgesio modelį.

Intymios asmeninės nuotraukos

Kad ir kokie griežti būtų „Facebook“ paskyros privatumo nustatymai, bet kada gali nutikti blogų dalykų – pavyzdžiui, piktavaliai žmonės gaus prieigą prie jūsų paskyros. O tada jūsų intymias nuotraukas pamatys žmonės, kurie niekada neturėjo jų matyti. Ir blogiausia, kas gali nutikti – šios nuotraukos gali išplisti tiek, kad jas pamatys ir tėvai, ir draugai, ir kolegos.