Ruožas Paneriai – Lentvaris – viena pagrindinių geležinkelio transporto arterijų. Šiuo metu čia vykdomi didelės apimties remonto darbai, todėl traukinių eismas vyksta tik vienais bėgiais. Dėl šios priežasties penktadienį ir šeštadienį galimi kelių traukinių maršrutų vėlavimai: Vilnius – Kaunas – Vilnius, Vilnius -Klaipėda – Vilnius, Vilnius – Marcinkonys – Vilnius, Vilnius – Trakai – Vilnius.

„Lietuvos geležinkeliai” deda visas pastangas, kad remonto darbai būtų baigti kuo greičiau ir traukinių eismas vyktų pagal grafiką. Atsiprašome keleivių už galimus nepatogumus.

www.litrail.lt

Praėjusiais metais gerokai anksčiau užbaigę dalį Kauno aplinkkelio ruožo Jiesa-Rokai rekonstrukcijos, šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ apsukų mažinti neketina – pradedamas naujas infrastruktūros remonto etapas.

„Organizuodami traukinių eismą remonto darbų metu siekėme atsižvelgti į nuolatinių mūsų keleivių poreikius ir palikti didžiausių srautų sulaukiančius traukinius. Pavyzdžiui, traukinių Vilnius-Kaunas-Vilnius tvarkaraščiai liks pritaikyti prie vykstančiųjų į darbą ar iš jo abiem kryptimis, tad rytais žmonės galės patogiai pasiekti kelionės tikslą, o vakarais – grįžti namo“, – pasakoja Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys.

Dienos metu išliks galimybė nuvykti į Vilnių ar Kauną, tačiau keičiami išvykimo-atvykimo laikai. Taip pat dalyje reisų didinamas sustojimų kiekis, tad didžiuosius miestus saugiai ir patogiai galės pasiekti ir keleiviai, įlipantys tarpinėse stotelėse.

Su naujais traukinių tvarkaraščiais, kurie galios iki liepos 8 d., galima susipažinti stotyse, interneto svetainėje bei informacijos telefonu 8 700 55111.

Nuo liepos 9 d. iki liepos 22 d. vyks kitas remonto darbų etapas, dėl kurio taip pat bus koreguojami traukinių tvarkaraščiai.

Nuo 10 iki 15 val. vyks Kleboniškio tilto apžiūra. Jos metu bus uždaryta viena eismo juosta, o antroje  greitis bus ribojamas iki 70 km/val.

Kelininkai siūlo rinktis maršrutą Kauno gatvėmis.

Dėl eismo įvykio Žirmūnų gatvėje ties Tuskulėnų žiedu buvo sustojęs troleibusų eismas.

Šiuo metu 9, 12, 17, 20 maršrutų troleibusai nukreipiami į Kalvarijų gatvę ir važiuoja 6 troleibusų maršruto trasa. Eismo įvykio vietoje jau dirba policijos pareigūnai

Prieš 15 valandą ties Žirmūnų tiltu (link Žirmūnų gatvės) nutrauktas troleibusų kontaktinis tinklas. Kol bus sutvarkytas kontaktinis tinklas, troleibusai bus nukreipiami per Šilo tiltą į Žirmūnų gatvę.

https://www.facebook.com/evelina.povilaityte/videos/10209746441160331

https://www.facebook.com/kliuskienee/videos/10212965492030224/

Po vakar Vilniaus miesto savivaldybėje vėl sušaukto Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio dėl legioneliozės prevencijos priemonių komisijos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis pranešė, kad terminiai šokai, esą padėsiantys sunaikinti legionierių ligos sukėlėjus karšto vandens tiekimo sistemose, bus atliekami visuose Vilniaus pastatuose.

Iki šiol atlikus daugiau nei 1000 savikontrolės tyrimų legionelių buvo aptikta apie 120 objektų, šių metų sausio-vasario mėn. užkratas nustatytas 25 mėginiuose. Akivaizdu, kad ne visi šilumos punktų prižiūrėtojai dirba aplaidžiai, tačiau komisija nesivargino to aiškintis.

„Terminiai šokai bus atlikti profilaktiškai, kad būtume užtikrinti, jog legionelių židiniai nepasitaikytų ir ateityje“, – porino žurnalistams ponas A.Darulis. Nuo ketvirtadienio 12 val. iki 23 val. pastatus prižiūrinčios įmonės privalės pasiekti 80 laipsnių termofikacinio vandens temperatūrą, tokie terminiai šokai bus vykdomi iš viso 7 paras.

„Tai suteiks galimybę visiems (gyventojams – red. past.) nuleisti vandenį – tam, kad terminis šokas būtų veiksmingas, būtina termofikacinio vandens tiekimo metu nuleisti vandenį“, – aiškino A.Darulis ir pripažino, kad jo vadovaujama komisija nė nesvarstė, kiek tai kainuos ir kas apmokės išaugusias įmonių ir gyventojų sąskaitas už karštą vandenį.

Suprantama, išaugs ir šalto vandens suvartojimas, nes šis naudojamas ruošti karštam vandeniui, kuris terminio šoko metu turės būti bent 5 minutes nuleidžiamas iš kiekvieno čiaupo. Baugu net spėlioti, kiek tūkstančių kubinių metrų karšto vandens, kurio kubas kainoja kone 5 eurus, susidarys per visus Vilniaus pastatus!

Sostinės valdžios pozicija dėl legioneliozės prevencijos piktina Lietuvos būsto rūmų prezidentą Juozą Antanaitį.

„Iš daugiau kaip 2,5 milijono gyventojų nuo legioneliozės mirė vienas žmogus, o mes skelbiame ekstremalią situaciją! Kodėl du garbaus amžiaus žmonės prausėsi iš to paties čiaupo, bet žmona žuvo, o vyras net neužsikrėtęs? Gal kaltas gripas, nualintas organizmas, nusilpęs imunitetas – į šiuos klausimus turi atsakyti medikai, o ne politikai. Šita panika sukelta dirbtinai, bet žmonės pasiduoda tai varomai baimei, net pasiryžę mokėti už tyrimus, kai jiems leidžiama suprasti, kad jeigu nepasitikrins, gali numirti… Pasipelnys ir savivaldybės įmonės, nes politikai nenori jokio kito būdo, tik visuose namuose atlikti terminius šokus ir nuleidinėti karštą vandenį. Bet juk žmonėms už tai reikės mokėti, ir daugumai visai be reikalo, – įsitikinęs J.Antanaitis. – O kas bus, jeigu kur nors vamzdynai neatlaikys terminio šoko – kas mokės už sugadintą gyventojų turtą?“

Jo manymu, pirmiausia turi būti patikrinta, kaip šilumos punktų prižiūrėtojai laikosi karšto vandens ruošimo ir tiekimo techninių reikalavimų. Valstybinė energetikos inspekcija tai privalo daryti ne po visuotinių terminių šokų, o periodiškai, ir jeigu šilumos punkte esantis kompiuteris yra užfiksavęs pažeidimų, tuomet ta priemonė racionali.

„Dabar be jokių įrodymų kaltinami sistemų prižiūrėtojai, o valstybinių institucijų atsakomybė išplaunama, – teigė J.Antanaitis ir atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu daugelyje butų savavališkai įrengiamos šildomos grindys, dažniausiai prijungiamos prie gyvatuko. – Vasarą žmonės dažniausiai grindinį šildymą išjungia ir kelis mėnesius legionelės gali ten daugintis, o vėl paleidus šildymą visas tas šlamštas pakliūva į karšto vandens sistemą ir tuo momentu ji gali būti užkrėsta. Kas, jei ne valstybės institucijos, privalo stabdyti tokius savavališkus gyventojų veiksmus?“

Biruta ZDANEVIČIENĖ, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja:

– Iš kur karšto vandens sistemose atsiranda legionelių?

– Legionelės aplinkoje labai plačiai paplitusios – dirvožemyje, ežeruose, dumble – visur jų pilna.

– Bet juk ežero vanduo nepatenka į centralizuoto tiekimo sistemą?

– Šiuo atveju name, kur moteris mirė nuo legioneliozės, šaltas vanduo buvo švarus, be jokių legionelių, bet jos galėjo patekti kada nors anksčiau, nes tirti gyventojams tiekiamo vandens dėl legionelių nėra privaloma. O ši bakterija labai mėgsta apsigyventi senuose vamzdynuose, kalkių sankaupose, kuriomis padengtos dušų galvutės, čiaupai. Ji ten kėpso, nekeldama jokio pavojaus, kol karšto vandens temperatūra nenukrenta iki 37-43 laipsnių – tai pati palankiausia temperatūra legionelėms daugintis.

– Ar iš tiesų būtina terminius šokus atlikti visuose namuose? Negi taip sunku patikrinti šilumos mazguose kompiuterio užfiksuotus duomenis ir priemonių imtis, jei tikrai yra pagrindo?

– Taip, mes pasižiūrėję tuos aduomenis Tuskulėnų g. name ir pamatėme, kad nesiekė 50 laipsnių sugrįžtantis vanduo. Bet mes turime teisę tikrinti tik tuos namus, kur užregistruoti susirgimai. Valstybinė energetikos inspekcija gal ir gali tikrinti visus šilumos punktus, bet turbūt bijo, nes gali kilti politinis skandalas. Aišku, kad dabar kils didelis ažiotažas, nes sistemų prižiūrėtojams pakarštinus vandenį iš karto sąskaitos gyventojams bus klaikios.

– Ar tos išlaidos pasiteisins?

– Labai priklauso nuo to, kaip įmonės bendradarbiaus su gyventojais, kaip su jais pavyks susitarti, kad vienu metu turi būti atidaryti visi čiaupai ir nuleistas vanduo. Po pirmojo terminio šoko Tuskulėnų g. name mūsų tyrimas parodė didesnį legionelių kiekį negu iki tol, nes ne visi gyventojai nuleido vandenį. Jeigu tokių yra vienas kitas, dar pusė bėdos, bet jeigu koks trečdalis, tai terminis šokas jokio efekto neturės, tik bus veltui išeikvoti pinigai.

– Bet ir vandens nuleidimas – dar ne viskas. Ar vieniša močiutė sugebės atsukti dušo galvutę, čiaupą, kad iš ten išvalytų kalkių sankaupas su legionelėmis?

– Norint įgyvendinti ir šitą priemonę, vos ne kariuomenę reikėtų samdyti. Šilumininkai tikrai tokių pajėgų neturi, prižiūri po 20 daugiaaukščių namų. O jeigu neišvalys tų sankaupų butuose, terminio šoko efektas irgi gali būti nepasiektas. Čia labai specifiniai dalykai, ir būtina apeliuoti į gyventojus – jie turi prisidėti, kad tas šokas būtų tinkamai atliktas, o ne šiaip tik žmonių pinigai paleisti vėjais.

Kas ta legioneliozė ir kaip apsisaugoti

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusių asmenų šia liga miršta.

Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20-45 laipsniai Celsijaus, žemesnėje nei 20 laipsnių Celsijaus ir aukštesnėje nei 60 laipsnių Celsijaus jos nesidaugina. Šios bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių Celsijaus.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus. Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos, diabetas, onkologinės ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su tinkama vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50-60 laipsnių Celsijaus, šalto vandens temperatūra neturi siekti 25 laipsnių Celsijaus. Reguliariai valyti vandens šildytuvus, vandens filtrus, po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos, reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.

Taigi per dieną svetur išvykdavo 140 lietuvių. Net išsigimėliškais bolševikinio trėmimo laikais tokių mastų niekas nebuvo pasiekęs. Tuomet, 1940–1953 m., iš Lietuvos prievarta buvo išvežta 131 600 žmonių.

Sakysite, taip lyginti nekorektiška. O ar korektiška yra šiuolaikinė mūsų socialinė ir ekonominė politika, nuo kurios visi skuodžia lyg nuo maro?

Ką, pavyzdžiui, valdžia gali paaiškinti senoliui apie tai, kodėl Karinių jūrų pajėgų kario uniforma kainuoja beveik 800 eurų, kai bazinė pensija yra 112 eurų?

Buvusi ministrė A.Pabedinskienė dar praėjusį mėnesį džiūgavo, kad bazinė pensija nuo 2017-ųjų pakils net 4 eurais.

Susikiškite tuos 4 eurus į nosiaryklę, nes nei 4, nei 6 situacijos nepakeis. 10 ar 20 – taip pat.

Tik paskutiniai pusgalviai gali nesuvokti, jog ne dėl skurdo lietuviai spjauna į savo tėvynę, o dėl tos neteisybės, kuri akis bado ant kiekvieno kampo. Pakaktų palyginti tos pačios ministrės algą ir paprasto senolio pensiją, pamatytume, kad egzistuoja disproporcija, matuojama šviesmečiais.

Ir pinigų Lietuvoje yra lyg šieno, tik skirsto juos arba nusikaltėliai, arba idiotai. Kas gali pirkti kareivinėms samtį už 200 eurų, haubicas – už milijonus, mokėti išeitines kompensacijas dykinėjančio Seimo nariams, kai pensininkai gyvuoja pusbadžiu, o neasfaltuotų kelių pas mus daugiau negu Rumunijoje?

Gal kai kam aptukusiame Vilniuje ir naujiena, kad už jo ribų seni žmonės gyvena už 1,5 euro per dieną. Tačiau Vilnius – jau seniai ne Lietuva, nes biurokratijos svertai nomenklatūrinei sostinei leido sugniaužti savo rankose ir pagrindinį šalies kapitalą, ir skirstymo galias. Į Seimą išrinkti kaimiečiai dabar ėmė trikdyti šią seniai išpuoselėtą schemą, taigi dėl to ten dabar tiek daug ir to žviegimo.

Visą straipsnį skaitykite čia

16:30 val. eisena pajudės nuo Aušros vartų. Ateikite pasigrožėti pakiliu ir iškilmingu reginiu Vilniuje!

Šaltinis: „Kas vyksta Vilniuje”

Kaip jau skelbta, penktadienio vakarą savivaldybėje buvo skubiai sušaukta Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuri mieste paskelbė ekstremaliąją padėtį.

Avarijos vietoje likviduojamos jos pasekmės. Įgriovoje susikaupusios nuotekos yra išsiurbiamos, vėliau į duobę pilamas gruntas. Įgriuvos gylis siekia apie 5-6 metrus, plotis – apie 7 m, ilgis – apie 10 metrų. Nutraukti vamzdžiai yra beveik 2 metrų gylyje. Gruntas pilamas, paskirstomas ir suslegiamas, kad būtų galima sujungti lūžusius vamzdžius. Tik sutvirtinus šį gruntą specialistai galės suremontuoti nutrauktus vamzdžius. Iki tol dalis šių nuotekų, nors ir apvalytos, neišvengiamai pateks į Neries upę, sakoma savivaldybė pranešime.

Avarijos likvidavimo darbai atliekami pasitelkus mieste turimus išteklius, aktyviai dirbant savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms „Vilniaus vandenys” ir „Grinda”.

Penktadienio vakarą devyni sunkiasvoriai savivarčiai vežė gruntą į avarijos vietą. Specialistai šioje vietoje dirbo visą naktį. Policija buvo paprašyta užtikrinti saugų greitą judėjimą sunkiasvoriam transportui nuo Gariūnų iki avarijos vietos.

Ekstremalios situacijų valdymo komisija paskyrė ekstremalios situacijos operacijų vadovu Miesto ūkio ir transporto departamento direktorių Virginijų Paužą, kuris vadovaus įgriuvos padarinių likvidavimui. Gelbėjimo darbų vadovu paskirtas „Vilniaus vandenų” avarijų šalinimo skyriaus vadovas Darius Urbonavičius.

Pagal ekstremalios situacijos likvidavimo planą savivaldybėje veiks operacijų centras, kurio vadovė – Saugaus miesto departamento vadovė Raimonda Jasponienė.

Žirmūnų, Jeruzalės, Baltupių ir Antakalnio rajonų gyventojai prašomi kiek įmanoma sumažinti vandens vartojimą ir nuotekas, kol avarija bus likviduota.

Dėl „Barclays” pastato saugumo įvertinimo komisija nusprendė kreiptis į Statybos inspekciją ir į pastato valdytoją UAB „Upės projektai”, kad ekspertai įvertintų pastato būklę ir ar jame gali dirbti žmonės.

Komisija aptarė ir su komunalinių paslaugų tiekėjais įvertino avarijos įtaką visų miesto komunikacijų būklei – elektros, šilumos ir dujų tiekimas užtikrintas.