Tai iniciatyva, kurią Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai skiria Lietuvos valstybės 100-mečiui.

Mažoji bendrija „Virmalda“ planuoja visus darbus atlikti iki lapkričio vidurio, o Lietuvos verslo pradžią įprasminanti erdvė bus atidaryta iki 2018 m. vasario 16 d.

„Iniciatyva gimė klube „Verslas Kaunui“, o vėliau tapo visos bendruomenės projektu. Verslo alėja ir Verslo skveras kuriami toje vietoje, kur tarpukario metais vyko garsiosios žemės ūkio ir pramonės parodos, atskleidusios pramonės ir ūkio pažangą, verslo reikšmę valstybės raidai, jos gerovei“, – sako vienas iš idėjos iniciatorių ir klubo „Verslas Kaunui“ steigėjų, rūmų viceprezidentas Zigmantas Dargevičius.

Rūmų iniciatyvai pritarė ir ją nuoširdžiai palaikė kadenciją baigęs LR Prezidentas Valdas Adamkus.

Projekto rėmėjais tapo per 20 savo sėkmės istorijas Nepriklausomybės metais sukūrusios bendrovės. Jų vardai bronzoje bus iškalti ant Verslo alėjos vinių.

„Šios įmonės ir žmonės šiandien rašo verslo istoriją ir svariai prisideda prie valstybės stiprėjimo. Bendruomenės santalka įgyvendinant projektą liudija, kad ir 100-aisiais Lietuvos valstybės atkūrimo metais visuomenė gali susitelkti bendrai kūrybai ir perduoda šią žinią ateities kartoms. Didžiavomės tuomet – didžiuokimės ir dabar“, – pabrėžia rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.

Su prašymais įrengti Lietuvos verslo alėją ir Verslo skverą rūmai kreipėsi į atitinkamas institucijas, projektas buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno taryba, Kauno miesto Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisija, Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu ir kt.

Viešo konkurso sąlygose buvo griežtai nurodyta išlaikyti kuo natūralesnę miško aplinką, darną su esama aplinka ir kraštovaizdžiu, nenumatyti darbų, galinčių pakenkti kultūros paveldo objekto autentiškumui, menkinti jo vertingąsias savybes bei neigiamai veikti kraštovaizdį ar apžvalgos galimybes.

Iš visuomenės buvo gauta įvairių pasiūlymų – pavyzdžiui, dėl paminklo litui, interaktyvios, edukacinės erdvės sukūrimo, vardinių suolelių ar net kėdžių „arčiau dangaus“, kurios būtų pažymėtos įmonių vardais ar prekės ženklais. Konkursiniai darbai buvo viešai eksponuojami Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose.

„Verslininkai nėra menininkai, todėl daugelį svertų šiame konkurse atidavėme į šią sritį išmanančių profesionalų rankas, pasitikėdami jų kompetencija, menine erudicija ir išprusimu. Tarp vertinimo kriterijų vienas iš svarbiausių buvo projekto meninė vertė“, – pabrėžia rūmų viceprezidentas Zigmantas Dargevičius.
Konkurso komisijos daugumą sudarė atitinkamų organizacijų rekomenduoti nepriklausomi ekspertai: prof. Jonas Audėjaitis, architektas Gintautas Natkevičius, skulptorius Stasys Žirgulis, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus.

Komisijos sprendimu premijomis buvo įvertinti trys projektai, o geriausiu konkurse pripažintas skulptoriaus Algimanto Šlapiko ir architekto Daliaus Paliukaičio darbas „Homo faber – žmogus kalvis“.

Verslo skvere prie K. Petrausko ir Vydūno al. Sankryžos iškils „Pinigų kalnas“ – kylanti, granito akmeniu padengta plokštuma ir jos viršūnėje esantis sostas. Kompozicija turės interaktyvią funkciją – bus galima užlipti ant trikampės kylančios plokštumos ir pasėdėti jos viršūnėje esančiame soste. Granito plokštumoje bus inkrustuota 11 bronzinių Lietuvos istorinių monetų kopijų (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denarai, grašiai, dukatai, šilingai), tarpukario Lietuvos Respublikos litai.

„Lietuvos verslo alėja“ bus įrengta teritorijoje prie K. Petrausko ir Radastų g. sankryžos. Mažojo Ąžuolyno erdvę papuoš milžiniškas plaktukas, simbolizuojantis pirmapradžius gamybos įrankius, ir vienoje linijoje išdėstytos iš granito iškaltos 36 vinys, imituojančios konvejerinį gamybos principą. Ant vinių bus inkrustuoti projekto rėmėjų vardai.

Moderatoriai: buvęs ūkio viceministras Marius Skarupskas, Ergolain grupės vadovas Romas Bėkšta, Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmų viceprizidentė, smulkios įmonės savininkė Laura Kovaliovaitė, sertifikuotas vadybos konsultantas Nerius Jasinavičius, socialinio verslo pradininkė Monika Juknienė, prekių ženklų reputacijos ir komunikacijos specialistas Tomas Kirša, Facebook ekspertas Domantas Širvinskas ir kiti.

Renginio kuratoriai Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmai. Renginio konsultantai: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Mita.

Renginys vyks: spalio 6d. privačioje Socialinių mokslų kolegijoje, Kalvarijų g. 137E, Vilnius

Atliktas tyrimas parodė, kad smulkus verslas nežino apie inovacijas

Valdymo inovacijų agentūra šiais metai atliko smulkių įmonių apklausą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 160 smulkių įmonių apklausa parodė, kad 35,6 proc. smulkaus verlso įmonių nėra girdėję apie konkrečias inovacijų priemones, tinkančius jų verslui. Dar 14 proc. tuo visai nesidomi. 53 proc. mano, kad inovacijų kūrimas arba neaktualus jų verslui arba jie šiuo metu nežino, kaip ir kokias inovacijas galėtų sukurti. 73 proc. apklaustųjų nėra girdėję apie Lietuvos inovacijų kūrimo programą Sumani Specializacija #Sumani2020. Agentūros vadovė Ieva Adomaitytė-Subačienė teigia: „InnoBoost sumanėm kai pas mus atėjo privataus vaikų žaidimų kambario savininkė ir paklausė, kaip man išgyventi, jeigu mūsų rajone atsidarė trečias žaidimų kambarys ir visi vienodi. Tada pagalvojom: taškas, reikia kažką daryti. Reikia grąžinti inovacijas į realybę”.

Kodėl inovacijos tokios svarbios smulkiajam verslui?

Inovacijos yra nuolat siejamos su lazeriais, robotika, kosmoso technologijomis. Tačiau smulkus verslas, kuris siuva, kepa ir taiso batus ir verda kavą sudaro 92 proc. ekonomikos. Neinovuodamos įmonės įsisuka į užburtą ratą: neturėdamos lėšų investuoti į naujoves ir idėjas, neuždirba papildomų pajamų, neturėdamos pajamų, negali investuoti. Svarbu suprasti, kad inovacijos gali būti visokios: nuo vadybos iki marketingo, ar logistikos. Galima inovuoti kuriant kitokią reklamą. Kurti istorijas ir emocinį ryšį su klientu: kaip gimė tokia verslo idėja, ilgai buvo kurti unikalūs receptai, o produktai yra perkami iš smulkiųjų ūkininkų, kuriems dažnai šis verslas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Tai vadinama storytelling marketingu. Prekių ženklų reputacijos ir komunikacijos specialistas bei vienas iš Verslo dirbtuvių moderatorių Tomas Kirša, teigia, kad bet koks smulkus verslas turėtų didžiuotis savo verslu ir apie tai pasakoti. „Man nuoširdžiai gaila, kad Lietuvoje vis dar tik didžiųjų įmonių atstovai didžiuojasi kuriamais verslais ir jų pasiekimais, kai daugeliui vartotojų vienas iš esminių pasirinkimą lemiančių faktorių – visgi emocinis, o ne vien paremtas skaičiais. Juk pirkėjai mieliau piniginę atverę ūkininkui, ar amatininkui, pasakojančiam apie save, kaip jis užaugino, ar sukūrė siūlomą prekę. Sakysite jis turi gamtos dovaną – iškalbą? O gal jis tiesiog nebesistengia lygintis į brangiai kainuojančias kitų prekių ženklų komunikacijos strategijas ir ieško jam priimtinų sprendimų“. T. Kiršos teigimu storytelling tipo marketingo sėkmės raktas – tinkamai parinktas komunikacijos stilius ir jokių „aukštų materijų“ tipo minčių.

Mita pataria nuo ko pradėti

Iš esmės inovacijos nėra nieko stebuklingo, tai tik būdas daryti tuos pačius dalykus kitaip. Atrodytų to reikia bet kokiam verslui norint išlikti konkurencingu. Jos gimsta ne tik slėniuose ir verslo inkubatoriuose, bet ir mažame versle. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus pastebi, kad „paaiškinti smulkiajam ir vidutiniam verslui, kas tai yra inovacijas, galima labai paprastai. Inovacijos – tai iš esmės produktų ar paslaugų patobulinimai, naujovių taikymas, todėl inovacijas gali tiek kurti, tiek diegti savo veikloje kiekviena įmonė. Pradėti galima nuo Inovacinių čekių priemonės – tai pirmas žingsnis, norintiems užmegzti pirminį kontaktą su mokslu, atlikti tyrimus, kurti kažką naujo pagrįindžiant naujausiomis mokslo žiniomis.“ Mita prisijungia prie InnoBoost iniciatyvos ir kviečia kuriančius ar tik planuojančius kurti verslą jau spalio 6 d. praleisti Verslo dirbtuvėse InnoBoost’17.

Daugiau informacijos: http://www.innovate.lt/

Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/events/1860927367492785/?fref=ts

„Matome didžiules nišas pasaulyje veikti šiose (kibernetinės saugos -BNS) srityse (…) Nežiūrint į tai, kad mes buitiniame ir verslo lygyje esame dar toli nuo gero supratimo apie kibernetinę saugą, bet bendrai kibernetinė sauga yra pakankamai išsivysčiusi. Lietuvoje turbūt yra daugiausia pasaulyje kibernetinės saugoscentrų“, – interviu Žinių radijui pirmadienį sakė Kazimieras Tonkūnas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos specialistai dalyvauja diegiant kibernetinės saugos sprendimus Rytų Afrikoje, taip pat įvairių pasaulinių idėjų centrų veikloje.

„Lietuva daro didelę įtaką Rytų Afrikai – penkios šalys modernizuojasi pagal lietuvių parametrus. Lietuviai dalyvauja vadinamuosiuose mąstymo tankuose su JAV platformomis, Europos, Azijos ir Afrikos. Tas naujas slenkstis, kuris atsidaro su informacinėmis technologijomis, jis atidaro naujas kategorijas, kuriose nėra konkurencijos“, – teigė K.Tonkūnas.

„INVL Technology“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdomos įmonės šiemet IT projektus įgyvendino 15-oje šalių – teikė paslaugas valstybinėms ir komercinėms institucijoms, bankams, teisėsaugos struktūroms ir kitoms organizacijoms.

Šių metų liepą uždaro tipo investicinės bendrovės (UTIB) licenciją gavusios „INVL Technology“ valdymą perėmė vienos pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ bendrovė „INVL Asset Management“.

„INVL Technology“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Apdovanojimų pelniusios televizijos laidos PBS FRONTLINE kūrėjai pristato 2016-aisiais Amerikai iškilusį iššūkį: išrinkti Jungtinių Valstijų prezidentą iš dviejų radikaliai besiskiriančių asmenybių – nuosekliai savo tikslo siekiančios politikos veteranės Hillary Clinton ir jokios politinės patirties neturinčio, bet ambicingo verslo magnato Donaldo Trumpo.

Žiūrovams pristatomos abiejų kandidatų biografijos, perteiktos geriausiai juos pažįstančių žmonių – draugų, artimųjų, patarėjų ir oponentų – lūpomis.

Rašytojai, žurnalistai ir politikos žinovai taip pat nuodugniai nagrinėja abiejų kandidatų šaknis, lyderystės gebėjimus ir pastangas užimti vieną svarbiausių pasaulyje postų. Šie rinkimai gali lemti istorinius Amerikos ir viso pasaulio politikos pokyčius.

Dokumentinis filmas „Amerikos pasirinkimas“ (The Choice, 2016, JAV) – lapkričio 7 d. 22.30 per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt.

Aptarti laukiančių iššūkių ir bendrų veiksmų antradienį pas Kauno rajono merą Valerijų Makūną atvyko Karmėlavos oro uosto direktorius Bruno Kasparas su komanda.

Oro uosto pardavimų vadovas Žygimantas Šeštokas tvirtino, kad keleivių srautai Karmėlavos oro uoste didėja: šiemet jų bus maždaug 670 o kitąmet – 710 tūkst. Dar maždaug 350 tūkst. keleivių prisidės iš Vilniaus.

Laukiant išaugusių keleivių srautų, 2017-ųjų vasarą greta dabartinio oro uosto terminalo bus įrengtos dar dvi papildomos laikinos išvykimo ir atvykimo vietos: A terminalas, skirtas keleiviams išvykti (3 445 kv m) ir C terminalas, skirtas keleiviams atvykti (1000 kv m). Laikiname A terminale bus įrengta 16 registracijos stalų ir 4 registracijos savitarnos kioskai, 6 įlaipinimo vartai, 4 patikros punktai. Taip pat – verslo klubas, parduotuvės, kavinės, prekių automatai.

Savo automobiliu į Kauno oro uostą atvykstantiems keleiviams bus įrengta papildoma 700 vietų automobilių ilgalaikio stovėjimo aikštelė.

„Daugiau skrydžių iš Karmėlavos mus džiugina, tačiau turime užtikrinti, kad keleiviai jaustųsi patogiai ir būtų saugūs. Ne mažiau svarbu, kad naudą pajustų ir Karmėlavos seniūnijos gyventojai“, – kalbėjo V. Makūnas.
Meras pasakojo, kad jau prasidėjo Ramučių Centrinės gatvės rekonstrukcija, planuojamos naujos transporto jungtys LEZ teritorijoje.

Kitąmet vyks ir pagrindinės Karmėlavos transporto arterijos – Vilniaus gatvės tvarkymo darbai. Čia planuojama įrengti šaligatvius, apšvietimą, lietaus nuotekų surinkimo sistemą, pakeisti gatvės dangą.

Pasitarimo dalyviai sutarė: visus darbus reikia suplanuoti taip, kad jie netrukdytų sklandžiai dirbti oro uostui.
Meras patikino, kad oro uoste nuolat budės greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Mero pavaduotojas Kęstutis Povilaitis žadėjo pasirūpinti, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir peržiūrėtas šviesoforų darbas.

Oro uoste darbą pradėjo transporto koordinatorius. Su miesto savivaldybe sutarta, kad keleivius į Kauną kas pusvalandį vežios specialus autobusas, taip pat dažniau važinės 29 maršruto autobusas.

B. Kasparas pasiūlė oro uosto ir savivaldybės vadovams susitikti reguliariai. „Įvairių problemų iškyla nuolat, todėl svarbu tartis ir jas kartu spręsti“, – tvirtino direktorius.

Teisingumo ministerija rugpjūčio 11 dieną gavo 557 mln. eurų vertės V.Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Buvęs „Snoro“ akcininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių (558 mln. eurų): 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) – už žalą verslo reputacijai.

Veržli jaunystė prieš solidžią patirtį. „Grynoji“ politika prieš verslininkišką politiką. Tokia jau artėjančiais Seimo rinkimais pakvipusi Lietuva: anūkai auklėja senelius ir atvirkščiai.

Pirmasis kandžiais žodžiais smogė G.Landsbergis. Praėjusį šeštadienį Kaune vyko TS-LKD tarybos posėdis, kurio metu buvo pristatytas konservatorių kandidatų 2016 metų Seimo rinkimuose sąrašas. Kandidatuoti Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje nusprendė ir G.Landsbergis.

Vertindamas politinę padėtį šalyje TS-LKD pirmininkas įgėlė Kauno merui V.Matijošaičiui.

„Kaunas iš tiesų nusipelnė gyventi geriau, turėti geresnį merą, nei mokesčius mokėti vengiantį verslininką, kuris važinėja gatvėmis prabangiu raudonu automobiliu, dar užsidėjęs žmones niekinančius numerius“, – sakė G.Landsbergis, turėdamas galvoje nešvankiai iššifruojamas V.Matijošaičio automobilio numerio raides BBD. Šie žodžiai buvo skirti kauniečiams rinkėjams. Ar jie juos išgirdo, nežinia, bet pats V.Matijošaitis išgirdo tikrai. Ir šį trečiadienį išplatino viešą atsakymą G.Landsbergiui, signataro, Atkuriamojo Seimo pirmininko, buvusio europarlamentaro Vytauto Landsbergio anūkui.

Čia pateikiamas visas viešas V.Matijošaičio atsakymas G.Landsbergiui. Jame teigiama, kad V.Matijošaitis yra geras Kauno meras, nors ir važinėja raudonu automobiliu, pažymėtu numeriu BBD:

Turiu du anūkus. Kai jie ko nors nesupranta ar nežino, pasisodinu ant kelių ir visada jiems paaiškinu tai, ko jie nesupranta. Bet ką daryti, jei kažko nežino ir tą savo nežinojimą viešai demonstruoja žinomiausias Lietuvos anūkas?

Išsilavinusiam žmogui, juo labiau europarlamentarui, turėtų būti gėda nežinoti, kad Europos Sąjungoje kiekvienas mokesčius moka toje šalyje, kurioje dirba. Įdomu, ar europarlamentaras nepamiršo, kam mokesčius moka patys Europos Parlamento nariai, gaunantys šimtatūkstantinius atlyginimus? Perfrazuodamas žinomiausią Lietuvos anūką, leisiu sau paklausti – galbūt lietuviai nusipelnė geresnių ir daugiau išmanančių europarlamentarų?

Bet jeigu jau užsiminėte, p. Gabrieliau, kad kauniečiai nusipelnė geresnio mero, priminsiu Jums, kiek tų pačių kauniečių sumokėtų mokesčių būtų iššvaistyta, jeigu viskas Kaune toliau vyktų pagal senąją konservatorišką tvarką.
Jeigu viskas po praėjusių rinkimų toliau būtų vykę pagal konservatorišką tvarką, niekas nebūtų su kelininkais nusiderėjęs gatvių tvarkymo įkainių (30 proc.) ir niekas nebūtų vien iš to miestui sutaupęs beveik 1 mln. eurų. Jeigu Kaune po rinkimų niekas nebūtų pasikeitę, galiu lažintis – niekas nebūtų pradėjęs mažinti per dvi kadencijas išsipūtusio biurokratinio savivaldybės aparato, kas miestui kasmet leis sutaupyti mažiausiai po 2 mln. eurų.

Jeigu Kaune viskas toliau vyktų pagal konservatorišką tvarką, ar kas nors būtų suinteresuotas, kad „Kauno energija“ pati galėtų gaminti daugiau šilumos, taip apribodama privačių katilinių apetitą (primenu – nuo praėjusių metų spalio šildymas atpigo 23 proc., o tokia ekonomija per metus sudarys daugiau kaip 10 mln. eurų sutaupytų kauniečių pinigų).

Jeigu Kaune viskas toliau būtų vykę pagal konservatorišką tvarką, ar kas nors būtų sustabdęs žinomiausio Lietuvos anūko žmonos „verslo planą“, kai ši savo privačiam darželiui už pusdykį norėjo išsinuomoti tos pačios „Kauno energijos“ patalpas?

Galėčiau vardinti ir toliau, p. Gabrieliau, bet gal nereikia. Nuo balandžio Kaune konservatorišką tvarką pakeitė nauja komanda, miesto reikalus tvarkanti racionaliau, efektyviau ir skaidriau.

„Kaune jau tapo įprasta, kad tie, kas nenori pokyčių mieste, prisirakina. Jei kas nors norite prisirakinti prie šito vaiduoklio, tai turite tris savaites. Duobėtos gatvės, kiauri langai, šiukšlini sklypai užknisdavo juodai, va taip gyvenom ne taip seniai“, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ Facebook paskyroje paskelbtame vaizdo įraše deklamuoja dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

V.Matijošaitis vaizdo klipe kviečia visus miestiečius tvarkytis ir kurti taip laukiamus pokyčius Kaune.

Primename, kad buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas su bendražygiais buvo prisirakinęs prie Kauno centrinio knygyno. Taip jis siekė atkreipti dėmesį į miesto valdžios konkurso būdu išnuomojamą knygyną, kurį valdė miesto savivaldybė.

Airijoje dirba mokinys buvęs.Verslo vietą įkurti kainuoja 10eurų,mokytojas per savaitę uždirba 356eurus.Lietuvoje norint pradėti savo bizniuką turi praeiti tokias stacijas,kad galų gale lieki basas, nuogas, bankrote.

Štai pažystamas Jurbarke atidarė kirpyklą,yra bendrasavininkis.Į patalpas,leidimus, remontus sukišo tūkstančius.Tikrintojų krūvos.Policija,gaisrinė, VMI,seniūnijos parašai ir.t.t.Darbuotojams atskiri higienos pasai. Norint tik pakeisti iškaboje 1 žodį kaina- 500eurų.Suraskite dar kur pasaulyje tokius lupikautojus.

Užsienyje dirbi- tai pirmi metai atleidžiamas nuo mokesčių,duodama įsitvirtinti.Lietuvoje nespėji į duris įsidėti spyną- mokėk.

Skirsnemunėje buvo šviežaus maisto kioskelis su gera produkcija.Tik užteko truputį pakritikuoti politiką vieną, akimirksniu prisistatė sanitarinė inspekcija,kur kriauklė, vandentiekis ir teko likviduoti verslą.Jurbarko turguje paplavos pilamos į kibirus, apie tai rašė spauda- problemos didelės nėra.

Nes valdžia kerštinga ir įtakinga, o VMI dar net pati nežino kaip traktuoti kai kuriuos verslo subjektus,kas yra laisvai samdomas kūrėjas,pasirodo treneris neprilyginamas sportininkui.

Atvirai kalbama,kad prie naujos valdžios bus tik specializuotos alkoholio parduotuvės, tad mažoms parduotuvėms nusimato,,vainikai”.

Milijardai Es pinigų išvaistyti belekur, geriau žmonės išvyks nugaras lenkti svetur, negu čia dirbs,investuos,tobulės.

Beje ką tuo klausimu mano ,,papunis”?