Kaip įvertintumėte atradimą – kiek jis svarbus?

Bet koks vandens atradimas už Žemės ribų yra reikšmingas, o šis svarbus ir tuo, kad tai pirmasis vandens telkinio aptikimas Marse. Vanduo yra būtinas ingredientas gyvybei – bent jau tokiai, kaip Žemėje – formuotis, be to, toks vandens telkinys gali būti išsaugojęs informaciją apie Marso paviršiaus sąlygas prieš milijonus metų, panašiai kaip ežerai giliai po Antarktidos ar Arkties salų ledynais.

Kaip manote, ar skysto vandens Marse galėtų būti ir daugiau?

Taip, gali. Yra daug įrodymų, jog Marso paviršiuje kadaise būta vandenynų, upių ir ežerų. Taip pat yra spėjama, kad kartais ir dabar Marso paviršiuje gali susidaryti trumpalaikės vandens srovelės, sukuriančios nuošliaužas kopose, bet šie įrodymai nevienareikšmiški. Visgi panašių ežerų po ledynais, arba po paviršinėmis uolienomis, gali būti ir daugiau.

Kaip vertintumėte tikimybę šalia tokio vandens (ar vandenyje) aptikti gyvybę?

Žemėje gyvybės yra visur, kur yra vandens. Taigi tikimybę vertinu optimistiškai – jei Marse kada buvo gyvybės, tai toks ežeras gali būti viena geriausių vietų jai išlikti, nes jis yra apsaugotas nuo žalingos ultravioletinės spinduliuotės. Bet tvirtai kažko pasakyti kol kas tikrai nėra įmanoma.

Kaip manote, ar šis atradimas paskatins tyrimus Marse, o gal ir jo kolonizaciją?

Manau, kad tyrimus tikrai paskatins, tačiau dedikuotos misijos į pietinio ašigalio apylinkes reikės palaukti bent dešimtmetį – tiesiog jų neįmanoma greičiau parengti. Kolonizacijai šis atradimas didelio skirtumo neturi – išgauti vandenį Marse būtų galima ir neturint skysto vandens telkinių, naudojant ledą ar netgi kai kurias uolienas, kurios yra prisigėrusios vandens molekulių.

Egzistuoja pesimistinė pozicija, kad jei Marse egzistuoti gyvybė, kas reikštų, kad Visatoje turėtų būti pilna civilizacijų – bet mes jų nematome. O jei nematome, vadinasi, yra kažkoks laiptelis, kurio jokia gyvybė neperžengia ir žūsta. Kaip vertintumėte tokią poziciją?

Taip, tokia pozicija tikrai egzistuoja, bet šiame argumente daromas vienas logikos šuolis – gyvybė sutapatinama su protinga civilizacija. Intelektas visai nebūtinai yra neišvengiamas evoliucijos produktas. Gali būti, kad Visatoje egzistuoja daugybė planetų, pilnų gyvybės, tačiau protinga gyvybė – ir juo labiau, technologinė civilizacija – yra ypatingai retas reiškinys. Mes šį laiptelį peržengėme ir neišnykome, taigi apie savo ateities perspektyvas galime mąstyti ir optimistiškai. Be to, jei Marse egzistuoja gyvybė, tai nebūtinai reiškia, kad kitur Visatoje jos turėtų būti pilna – Marso ir Žemės gyvybė nebūtinai yra nepriklausomos viena nuo kitos. Gyvybė galėjo susiformuoti, pavyzdžiui, Marse ir būti atnešta į Žemę su meteoritais – arba atvirkščiai.

Ar Lietuva galėtų kaip nors prisidėti prie vandens ir gyvybės paieškų Marse? Ar mums belieka tik pasyvių stebėtojų rolė?

Lietuva šiuo metu stoja į Europos kosmoso agentūrą, kurios zondo „Mars Express“ stebėjimai ir leido aptikti šį ežerą. Taigi neabejoju, kad ateityje lietuvių mokslininkai bei inžinieriai taip pat prisidės prie Marso ir kitų planetų tyrimų.

Pagerėjusi protinė veikla

„Frontiers in Human Neuroscience“ žurnale rašoma, kad jei gertume tik vandenį, protinės veiklos pokyčius pastebėtume jau po 30 dienų. Efektyviai veiklai užtikrinti smegenims reikia daug deguonies, dalis kurio yra gaunama su vandeniu. Maždaug 75-85% smegenų sudaro vanduo, todėl papildyti jo atsargas būtina.

Sulėtėjęs senėjimas

Net jei jų nenaudojate, tikrai girdėjote apie drėkinamuosius kremus ir kitą kosmetiką. Drėkinti odą būtina iš vidaus – geriant vandenį. Išgeriamas sveikas vandens kiekis sulėtina senėjimo procesus, atgauvina odą ir pagerina raumenų būklę. Viename straipsnyje „Daily Mail“ buvo rašoma, kad viena 42 metų moteris per 30 dienų atjaunėjo bent dešimtmečiu, nes kasdien gėrė tik vandenį. Ji ne tik geriau atrodė, bet ir atsikratė virškinimo problemų ir ilgai kankinusio galvos skausmo.

Stipresnis imunitetas

Jei gersite pakankamai vandens, jūsų kepenys ir inkstai bus sveikesni ir efektyviau valys kraują nuo toksinų. „FullFitSure“ rašoma, kad teisingo vandens kiekio gėrimas kasdien pagerina imunitetą, padeda atsikratyti chroniško skausmo, išvengti inkstų akmenų ir kitų sveikatos problemų.

Sustiprėjusi širdis

Gali nuskambėti kaip sakinys iš liaudies medicinos, bet vanduo, kurį mes išgeriame, tarsi atskiedžia kraują, padaro jį skystesniu, sumažina kraujo spaudimą. Tai reiškia, kad sumažėja infarkto rizika. „The American Journal of Epidemiology“ publikavo šešių metų trukmės tyrimo rezultatus, kurie patvirtino – žmonės, kurie išgeria bent 5 stiklines vandens per dieną susiduria su 41 %mažesne rizika mirti nuo širdies veiklos sutrikimų.

Svoris kris lengviau

Šis vandens gėrimo privalumas atrodo savaime suprantamas – nuo vandens nestorėjama, priešingai nei nuo daugelio kitų mūsų gėrimų. Tačiau vanduo ne tik neaugina svorio, bet ir padeda jį mesti. „Health Fitness Revolution“ teigiama, kad viena stiklinė vos pabudus 24 % paspartina metabolizmą. Vanduo taip pat padeda pašalinti toksinus, kurie trukdo efektyviai deginti riebalus. Jis taip pat mažina apetitą bei gerina virškinimą. Tiesa, vos pradėję gerti sveiką vandens kiekį pastebėsite nežymų svorio augimą, nes jūsų kūnas kaups pagaliau gautą vandenį. Tačiau tai ilgai netruks ir greitai svoris pradės kristi.

Sveikesni kaulai

Jei daug judate, jūsų sanariai tikrai kenčia. Vanduo padeda atsistatyti kremzlėms ir kitiems audiniams, kurie užtikrina sklandų sanarių darbą. Tapsite lankstesni, sanariai skaudės rečiau. Sutvirtės ir kaulai, nes vanduo paskatins atsinaujinimo procesus.

Vanduo žmogui yra būtinas. Tai – gyvybės ir sveikatos šaltinis. Nemažai mūsų mėgstamų gėrimų mums kenkia ir netgi padeda pašalinti vandenį iš organizmo. Todėl gydytojai pataria – daugiau gerkite vandens ir mažiau kitų gėrimų.

Daugeliui virimas asocijuojasi su aukšta temperatūra. Tačiau besidomintieji fizika žino, kad karštis – nebūtina sąlyga. Virimą galima sukelti ne tik aukšta temperatūra, bet ir… žemu slėgiu.

Cody’s Lab komanda sugalvojo įamžinti šį reiškinį ir pademonstruoti jį visiems, kas dar nebuvo matęs nieko panašaus ir nė nenujautė, kad tai gali būti įmanoma.

Kaip aiškina eksperimento autoriai, atmosferos slėgio mažinimas (tai atliekama vakuuminėje kameroje) ženkliai numuša vandens užvirimo temperatūrą.

O jei slėgis mažėja dramatiškai, vandens molekulės, pasižyminčios didžiausiu energijos kiekiu, ima atsiskirti nuo verdančio vandens, todėl likęs vanduo netrukus… pradeda šalti. T.y., virsti ledu.

Galiausiai inde iš verdančio vandens lieka tik ledo luitas.

Netikite? Kviečiame pasižiūrėti.

 

Judraus Japonijos miesto viduryje antradienį atsirado didžiulė įgriuva, kuri prarijo dalį penkių juostų gatvės netoli centrinės geležinkelio stoties. Maždaug 20 m ilgio ir 15 m pločio įgriuva apnuogino gretimų pastatų atramines kolonas svarbioje Japonijos pietuose esančio Fukuokos miesto sankryžoje, todėl baiminamasi, kad gali būti daugiau griūčių.

Televizijos reportažuose buvo matyti dvi atskiros duobės, kurios po 5 val. ryto (pirmadienį 22 val. Lietuvos laiku) nenumaldoma plėtėsi, rydamos asfaltą ir žemę priešais Hakatos stotį. „Lauke dar buvo tamsoka ir mano pirmas įspūdis buvo: „Ar tikrai kelias krinta?“ – visuomeniniam transliuotojui NHK pasakojo jaunas vyras, kuris matė įgriuvos susidarymą.

Fukuokos transporto biuras nurodė, kad įgriuva galėtų būti susijusi su netoliese vykdomais metropoliteno linijos ilginimo darbais.

„Kai tai pamačiau, ten jau buvo dvi duobės ir jos vis didėjo, – pasakojo jis. – Labiausiai išsigandau, kai sankryžoje netoli tos vietos, kur stovėjau, nugriuvo šviesoforas. Supratau, kad turiu iš ten dingti.“ Įgriuva toliau plėtėsi ir ryte buvo maždaug dviejų aukštų gylio, joje kaupėsi vanduo iš trūkusių vamzdžių. Policija, kuri aptvėrė rajoną ir evakavo žmones iš aplinkinių pastatų, sakė, kad pranešimų apie sužeidimus nebuvo.

Fukuokos transporto biuras nurodė, kad įgriuva galėtų būti susijusi su netoliese vykdomais metropoliteno linijos ilginimo darbais.

Fukuoka yra didžiausias miestas Japonijos pietinėje Kiūšiū saloje.

Miesto geležinkelio stotis yra prie didelės sankryžos, kur važinėja ir supergreitieji traukiniai.

Astronomai pristatė unikalią Europos stebėjimo kampaniją, kurios rezultatus NASA pristatymo puslapyje pavadino stulbinančiais.

Mokslininkų svajonės išsipildė: panašu, kad prisikasti prie jau patvirtinto Jupiterio palydovo Europos palydove esančio vandens yra vilties.

Kaip anksčiau galvota, kad vanduo yra giliai paslėptas po myliomis ir kilometrais Europą dengiančio ledyno, taip dabar, remiantis „Hubble“ rezultatais, patvirtinta, kad vanduo trykšta į planetos paviršių.

Transliacijos pradžioje buvo aiškiai paminėta: nė vienas iš pranešimų nebus susijęs su ateiviais. Ir nors žinios apie juos buvo paneigtos, aišku yra viena: norint atsakyti į šį klausimą, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Pirmadienio žinia yra svarbi dėl to, kad NASA į Europą rengia keletą misijų. 2020 m. misiją turėtų pradėti Europos palydovas, o po keleto metų aplink

besisukančioje planetoje bus bandoma ir nusileisti.

Tikimasi, kad vienos šių misijų metu būtų galima surinkti vandens pavyzdžių ir juos pasigabenti į Žemę detalesnei analizei.

Šis „vandens geizerių“ atradimas pradžiugino mokslininkus, mat vandens gavimo alternatyva nebuvo džiuginanti: ilgai buvo sukamos galvos, kaip į Europą nugabenti atitinkamą įrangą, kuri galėtų pragręžti užledėjusios planetos sluoksnius ir pasiekti joje galimai esantį vandenį.

„Hubble“ atradimą padarė tuo metu, kai Europa keliavo pro Jupiterį. Tuo metu teleskopas palydovą tyrė ultravioletiniais spinduliais ir aiškinosi, ar kokia nors medžiaga ant palydovo paviršiaus sugėrė milžinės planetos šviesą.

Vanduo buvo pastebėtas toje pačioje vietoje, kur prieš du metus „Hubble“ buvo aptikęs deguonies ir vandenilio – dviejų, vandeniui susidaryti reikalingų, medžiagų.

Konferencijoje dalyvavo NASA biuro Vašingtone (JAV) astrofizikos departamento direktorius Paulas Hertzas, Kosminių teleskopų mokslo instituto Baltimorėje astronomas Williamas Sparksas, Atlantoje įsikūrusio Džordžijos Technologijos instituto Žemės ir atmosferos mokslų mokyklos asistuojanti profesorė Britney Schmidt, taip pat vyresnioji „Hubble“ projektų mokslininkė NASA Goddardo kosminių skrydžių centre Jennifer Wiseman.

Kad Europoje gali būti vandens, mokslininkai spėliojo jau ne vienerius metus. Apie ledą Jupiterio palydove pradėta spėlioti 1979-aisiais, visai netrukus pradėta svarstyti, kad jame gali būti Žemės gyventojams nepažintos gyvybės pėdsakų. Jau NASA Galileo misijoje, prasidėjusioje 1989 m. Jupiterio palydovą stebėję mokslininkai tikino, kad jo paviršius slepia milžinišką vandenyną. Dokumentikoje, kurią yra pristačiusi NASA, tvirtinama, kad mūsų planeta Žemė įrodo, kad visur, kur yra vandens, yra ir gyvybė. Jei Europoje yra vandens, tai panašu, kad gyvybė gali egzistuoti ir Jupiterio palydove.

Vandens čiurkšlių aukštis ties pietiniu Europos ašigaliu siekia 200 kilometrų. Išmestas į didžiulį aukštį skystis greičiausiai krenta atgal ant palydovo paviršiaus. Europą mokslininkai stebėjo 15 mėnesių. Tuo metu palydovas tranzitu judėjo per Jupiterio diską, tad jį stebėti buvo lengviau. Per tą laikotarpį užfiksuoti trys nereguliarūs geizerių aktyvumo atvejai. Po šio atradimo mokslininkai mano, kad tai leistų ledyno paslėptą Europos vandenyną tyrinėti negręžiant ledo lukšto.

Europa yra vienas realiausių Saulės sistemos kandidatų nežemiškai gyvybei, tačiau iki šiol Jupiterio palydovo tyrimams buvo skirta labai mažai dėmesio.

Vienas iš 63 Jupiterio palydovų Europa yra vos mažesnis nei mūsų Mėnulis, jo skersmuo siekia 3120 kilometrų. Labiausiai astronomus Europa domina todėl, kad po palydovo apledėjusiu paviršiumi tvyro vandens klodai.

Manoma, kad šis vanduo yra sūrus ir maždaug 100 km storio sluoksnyje – maždaug dešimt kartų storesnis nei Žemės vandenynuose. Preliminarūs teleskopų duomenys rodo, kad Europoje gali būti du ar net tris kartus daugiau vandens nei Žemėje.