„Visko gali būti“, – paklaustas, ar socialdemokratai pasitrauktų iš derybų,  svarstė vienas socialdemokratų derybininkų, neslėpdamas apmaudo po ilgo ir, matyt, varginančio derybų susitikimo su „valstiečiais“.

Seimo vicepirmininkas, buvęs socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas prognozavo, kad partijos valdybos posėdis gali būti karštas.

Ir A. Sysas, ir kiti socialdemokratų derybininkai neslėpė, kad jų netenkina „valstiečių“ pasiūlymas imtis darbo tik trijose ministerijose.

Nors „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neįvardijo, kokios ministerijos buvo pasiūlytos socialdemokratams, prognozuojama, kad tai – socialinių reiklų ir darbo, teisingumo ir užsienio reikalų ministrų portfeliai.

Taip pat kalbama, kad socialdemokratai galėtų pretenduoti į du Seimo vicepirmininkų postus.

Kai kurie „valstiečių“ derybininkai taip pat užsiminė, kad neatmestina galimybė, jog po savo valdybos posėdžio socialdemokratai gali pasakyti, kad nesutapo vertybinės nuostatos dėl būsimos vyriausybės programos.

Socialdemokratų valdybos posėdis turėtų įvykti Seime 16 val.

Neoficialiomis BNS žiniomis, socialdemokratams naujoje vyriausybėje tektų socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo ir užsienio reikalų ministrų portfeliai. Kol kas kalbama apie tai, kad užsienio reikalų ministro postą galėtų užimti socialdemokratas Linas Linkevičius, kuris turi didelį prezidentės Dalios Grybauskaitės palankumą.

Šiuo metu ministerijų yra 14, bet ateityje Energetikos ministeriją valstiečiai žalieji ketina prijungti prie Ūkio: konservatoriai šią ministeriją buvo atskyrę.

Valstiečiai žalieji taip pat deleguos savo premjerą Saulių Skvernelį, Seimo pirmininko pozicija irgi priklausys valstiečiams žaliesiems. Socdemai galės pretenduoti į 2 Seimo pirmininko pavaduotojus, vienas jų gali būti ruošiamas socdemų lyderiui Algirdui Butkevičiui.

„Šitame etape mes neradome problemų, kurios galėtų sustabdyti derybas“, – teigia Ramūnas Karbauskis.

Pasak Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko, šiuo metu sutarta:

– Darbo kodekso įsigaliojimą atidėti 6 mėnesiams (socialdemokratai ne itin tam pritaria);

– Norima atidėti visą socialinį modelį (tai nėra visiškai išspręstas klausimas);

– Mažinti Seimo narių skaičių (konkretus skaičius neaptartas);

– Seimo rinkimus perkelti iš rudens į pavasarį;

– Įteisinti dvigubą pilietybę;

– Socdemai į ministrus deleguos 3 ministrus, valstiečiai žalieji – 11;

– Seimo pirmininko pavaduotojų skaičius mažės nuo 6 iki 4;

– Seime nuo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bus atskirtas Kultūros komitetas; Informacinės visuomenės plėtros komitetas bus jungiamas su Ekonomikos komitetu;

– Energetikos ir Ūkio ministerijos taps viena ministerija;

– Valstiečiai žalieji pretenduoja į Švietimo ir mokslo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Finansų ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Ūkio ministeriją;

– Seimo Audito komitetui vadovaus opozicijos atstovas.

Pasirašydami koalicijos susitarimą socialdemokratai ketina atsiriboti nuo kai kurių klausimų, kuriems akivaizdžiai nepritaria: socdemai nepritars naujoms pagalbinio apvaisinimo iniciatyvoms, kurios prieštarauja gana liberaliam priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, taip pat pasilieka teisę į atskirą nuomonę įvairiais žmogaus teisių klausimais.

Pirmadienio susitikime nekalbėta apie alkoholio prekybos monopolio įtvirtinimą, nors Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis teigė, kad šiuo klausimu bus bandoma keisti Konstituciją. Tiesa, kadangi Konstitucijos keitimo procesas nelengvas, R. Karbauskis jau anksčiau neatmetė galimybės tokiu atveju atsirastų specializuotos, bet privačios alkoholio parduotuvės.

Socdemai su valstiečiais nelabai sutaria dėl tiesioginių seniūnų rinkimų, socdemai laikosi skeptiškos nuomonės. A. Butkevičiaus vadovaujamai derybinei grupei ne itin prie širdies ir ministerijų iškėlimas į Kauną, mat prie ministerijų paprastai veikia ne vieną pavaldi institucija.

DELFI primena, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose iškovojo 56 mandatus, tačiau jau pakvietė į frakciją jungtis keletą nepriklausomų išrinktų parlamentarų. Socialdemokratai naujame Seime turės 17 vietų.

Viena svarbiausių pataisų yra nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių atsisakymas.

Taip pat numatyta, kad, abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos bus aiškinamos darbuotojų naudai.

Taip pat nustatyta, kad, nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžius, darbdavys išmokėtų darbuotojui ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Seimas bandė šias pataisas priimti prieš dvi savaites, tačiau to padaryti taip ir nepavyko dėl nepakankamo Seimo narių skaičiaus plenarinių posėdžių salėje (posėdyje turi dalyvauti ne mažiau nei 71 parlamentaras).

Žada keisti ir vėl

Ramūnas Karbauskis, kurio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bus viena didžiausių politinių jėgų naujosios sudėties Seime, jau ne kartą spėjo pakartoti, kad Darbo kodeksas bus taisomas.

„Reikės grįžti prie Darbo kodekso. Reikės sodinti visas tris puses, kaip buvo iš pradžių daryta Trišalėje taryboje, ir nutarti, kas priimtame Darbo kodekse yra netinkama. Mes pasisakome už prezidentės veto, bet Seimui neužteko drąsos patvirtinti tą veto ir jie elgėsi taip, kaip norėjo darbdaviai, ir priėmė Darbo kodeksą, kuris yra gėdingas“, – sakė R.Karbauskis.

Darbo kodekso pataisos, kurias antradienį svarstė Seimas, yra panašios į prezidentės veto. Kai kurie punktai yra identiški, o kai kurie – itin panašūs arba tik redakcinio pobūdžio pakeitimai. Tiesa, nemažai prezidentės vetuotų pataisų kol kas yra paliekamos galioti.

Pakeitimai kuriuos siūlė Seimo narių grupė

Kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jas aiškinti darbuotojo naudai.

Jeigu darbuotojas nutraukia darbo sutartį dėl ligos, neįgalumo, arba dėl to, kad namie reikia slaugyti šeimos asmenį, taip pat pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis ir pensinio amžiaus sulaukęs žmogus turi teisę gauti 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) išeitinę kompensaciją (jeigu dirbo trumpiau nei metus – 1 VDU). Dabartiniame darbo kodekse tokiems asmenims numatytos perpus mažesnės išeitinės kompensacijos.

Apie atleidimą darbuotoją reikia įspėti prieš vieną mėnesį, o tiems, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliesiems ir mažiau nei po dviejų metų pensinio amžiaus sulauksiantiems asmenims siūloma šį terminą patrigubinti, taigi apie atleidimą įspėti prieš 3 mėnesius (jeigu dirbama mažiau nei metus, įspėjama prieš pusantro mėnesio). Dabartiniame Darbo kodekse numatyta, kad vaiką iki 14 metų auginantys tėvai turi būti įspėjami prieš dvigubai ilgesnį laiką, nei įprastai, o apie neįgalius vaikus iki 18 metų auginančius tėvus apskritai nėra kalbama.

Siūloma nenustatytos apimties darbo sutartis (vadinamąsias nulines) sudaryti tik su socialiniu draudimu jau apdraustais asmenimis. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje.

Darbo kodeksą siūloma papildyti punktu, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.

Parlamentarai siūlo įpareigoti darbdavius nekeisti darbo pamainų grafiko vėliau nei prieš penkias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais. Šiuo metu darbdaviui palikta teisė savo nuožiūra keisti grafikus.

Siūloma į darbo laiko apskaitą įtraukti ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo. Dabartiniame DK numatyta įtraukti viršvalandžius, darbo laiką švenčių dieną, darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, darbo laiką naktį.

Siūloma atsižvelgti į dirbančius tėvus, sudarant atostogų grafikus. Siūloma, kad prioritetas būtų teikiamas tėvams su vaikais iki 14-os (dabar 10 m) metų. Taip pat prioritetas skiriamas nėščiosioms, tėvams su vaikais iki 3 metų, mažai atostogavusiems ir daug atostogų sukaupusiems asmenims.

Dabar darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliesiems bus suteikiamos ilgesnės atostogos – 25 vietoje 20 darbo dienų. Siūloma atostogas prailginti ir vienišiems tėvams su vaiku iki 14 metų, arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems asmenims.

Šiame straipsnyje taip pat numatyta darbuotojams, kurių vaikams iki 14 metų teikiamos priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo paslaugos, duoti bent pusę laisvos darbo dienos rugsėjo pirmąją. (Nuo sausio pirmosios tokia privilegija numatyta bendrojo lavinimo mokyklų auklėtinių tėvams).

Numatyta, kad, darbdaviui tampus nemokiam, darbuotojų reikalavimai tenkinami remiantis ne Garantinio fondo, bet Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

Siūloma numatyti, kad Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, nesprestų ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų.

Tokius 11 Darbo kodekso pakeitimų registravo 22 parlamentarų grupė. Tačiau pasiūlymų ką tik priimtam DK yra ir daugiau – pataisas registravo liberalas Saulius Bucevičius, socialdemokratas Algirdas Sysas ir kiti.

„Iki tol buvo bandymų šnekėtis iš tikrųjų, tokių gana abstrakčių prieš metus ir daugiau. Truputėlį buvo pradėta. Kaip sakau, visą laiką politikai su politikais šnekasi. Tikrai prieš porą mėnesių būtume negalėję atmesti tokios galimybės dirbti kartu, bet buvo visai kita situacija“, – DELFI konferencijoje sakė R. Šimašius.

Visiška priešprieša su valstiečiais žaliaisiais

Prieš rinkimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis ne kartą kartojo matantis trijų partijų koaliciją: konservatorių, liberalų ir valstiečių žaliųjų. Liberalai viešai dėl to neprieštaravo, bet po rinkimų nesutiko sudaryti bendro bloko su konservatoriais.

Po antrojo turo, kuris buvo sėkmingas valstiečiams, bet nesėkmingas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, konservatoriai kalbėjosi dėl koalicijos su valstiečiais žaliaisiais ir pareikalavo, kad į derybas būtų įtrauktas Liberalų sąjūdis.

Tačiau Liberalų sąjūdis griežtai paneigė turintys ką nors bendro su tokiu reikalavimu. Pasak R. Šimašiaus, tokia konservatorių pozicija nebuvo derinta su liberalais.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat nepageidavo dirbti su liberalais. Šiuo metu valstiečiai žalieji dėl koalicijos derasi su Lietuvos socialdemokratų partija.

„Kodėl šiandien nematome galimybės dirbti kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri laimėjo daugiausia vietų. Ji, beje, irgi nenori mūsų ir aš suprantu kodėl. Mūsų programinės nuostatos daugeliu klausimų skiriasi. Jei mes žmogaus teisių srityje esame už pasirinkimą, tai ten matome norą reguliuoti, kas yra šeima, moters teisę į abortą ar kitus dalykis. Visur matome lindimą į asmeninį gyvenimą. Mes tuo tarpu priešingai. Kalbant apie ekonomines laisves viskas tas pats. Mes akcentuojame konkurenciją, mažesnius mokesčius, mažesnį reguliavimą, iš daugiausia balsų laimėjusios partijos matome daugiau reguliavimo, daugiau monopolijų. Natūralu, kad susišnekėti galimybių yra labai mažai“, – teigia R. Šimašius.

Kodėl liberalai anksčiau nematė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinių nuostatų ir po rinkimų praregėjo? Pasak R. Šimašiaus, programoje nebuvo tokių aiškių ir griežtų nuostatų, apie kurias viešai kalba Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis. Pavyzdžiui, R. Šimašiui valstybinių vaistinių atsiradimas atrodo kaip nesusipratimas: jo nuomone, tai neefektyvu ir nepadės sumažinti vaistų kainų.

„Mūsų politika yra tokia, kad valdžia kišasi visur, kur įmanoma. Ir į lovą lenda pas žmones, ir į ekonominius santykius – visur lenda. Norint, kad valdžia užimtų deramą vaidmenį ir tvarkytų tai, kas jai priklauso. Nacionaliniu mastu: kad užtikrintų šalies saugumą, asmeninį saugumą, socialinę apsaugą ir sveikatos sistemą sutvarkytų, bet nelįstų nurodinėti, kas yra šeima ir nepultų kurti valdiškų monopolijų“, – apie liberalų skirtumus nuo konservatorių ir valstiečių žaliųjų kalbėjo R. Šimašius.

Kodėl nepavyko susikalbėti su S. Skverneliu

Liberalų sąjūdis prieš 2016 m. Seimo rinkimus laimę bandė įvairiai. Ne paslaptis, kad dabartinis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į premjerus S. Skvernelis, tebebūdamas vidaus reikalų ministru, apie bendradarbiavimą kalbėjosi ir su Liberalų sąjūdžiu bei socialdemokratais.

Kodėl tuomet nesusiklostė liberalų ir S. Skvernelio santykiai? „Tiesą sakant, nelabai galiu to pakomentuoti, nes nebuvau tuo metu pirmininkas, jeigu vyko tokios kalbos“, – teigia R. Šimašius.

Liberalų sąjūdžio gretose taip pat vos neatsidūrė žurnalistas Kristupas Krivickas, kuris vėliau su Nagliu Puteikiu suformavo vadinamąją antikorupcinę koaliciją. „Sakykime taip: K. Krivickas suprato kai kuriuos dalykus kaip pateiktą siūlymą“, – aiškina R. Šimašius.

„Gal K. Krivickas yra geras žmogus, bet tikrai žinau, kad jis nėra liberalas“, – priduria Liberalų sąjūdžio lyderis, nepanoręs partijos gretose matyti šio žurnalisto.

Kodėl pas liberalus atsidūrė Virgilijus Alekna, kuris vos netapo socialdemokratų kandidatu vienoje Vilniaus vienmandačių apygardų?

„Būkim atviri: liberalai turi daug ką bendro su kitomis partijomis, daug kas skiria nuo kitų partijų. Yra žmonių, kurie laiko save artimais kairesnei politinio spektro pusei, bet jie yra artimi ir liberalams, nes jiems pagrindinis aspektas yra žmogaus teisės“, – sako R. Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, V. Aleknos vertybės pagal manobalsas.lt atsakymus yra aiškiai liberalios.

Santykiai su konservatoriais ir A. Guogą

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis laikomi natūraliais partneriais, bet ekspertai pabrėžia, kad ateityje šios partijos gali tapti ir konkurentėmis, ypač jei konservatoriai pasuks liberalumo, o ne krikščioniškosios demokratijos keliu.

Kalbėdamas apie santykius su konservatoriais R. Šimašius ne kartą pabrėžė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nuostatos jam dažnai būna neaiškios. Tokią pat kritiką jis išsako ir kitoms partijoms.

„Aš Tėvynės sąjungai iš tikrųjų palinkėčiau, kaip ir kiekvienai partijai, išsigryninti, už ką šita partija, prieš ką šita partija, kad rinkėjai niekada nepirktų katės maiše, kai ateina rinkimų diena. Šiandien aš matau tą problemą. Kur problemos nėra, tai pas liberalus nes žinai ką gauni: kažkas gali patikti, kažkas nepatikti, vieniems patinka laisvė asmeniniuose santykiuose, nenurodinėjimas kas yra šeima, kitiems gal nepatinka, vieniems patinka, kad Darbo kodeksas yra liberalesnis, kitiems nepatinka, bet iš principo viskas yra aišku. Tuo tarpu daugelyje kitų partijų, Tėvynės sąjungoje taip pat, siunčiami dvigubi signalai“, – sako R. Šimašius.

Pasak politiko, dažnai tai lemia, kad rinkėjai atsibunda po rinkimų ir pamato valdžioje turintys ne tokią pačią partiją, už kurią balsavo. R. Šimašius sako, kad tai nesąžininga rinkėjų atžvilgiu.

„Akivaizdu, kad Tėvynės sąjunga bandė parodyti, jog ji atstovauja ir liberaliajam sparnui. Ar jiems tai pavyko? Čia turbūt rinkėjai nusprendė. Man atrodo, kad nelabai pavyko. Bet, akivaizdu, kad yra tokių žmonių, kurie yra mąstantys liberaliau nei kiti“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Beje, į Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją Europos Parlamente perėjo ir buvęs liberalas Antanas Guoga. Šioje frakcijoje dirba ir Lietuvos atstovai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Kaip tai vertina R. Šimašius?

„Aš atsimenu, kaip A. Guoga kažkada buvo tapęs liberalu ir į eterį paleido tokią frazę „Jeigu būčiau tobulas, būčiau konservatorius“. Tai taip ir vertinu – turbūt tapo tobulas ir tapo konservatoriumi“, – teigia R. Šimašius.

Vadinamųjų konsultacijų dėl būsimos koalicijos išvakarėse tiek iš konservatorių, tiek iš socialdemokratų stovyklų pasigirdo kalbų, kad abiejose partijose nėra vieningo sutarimo dėl galimybės formuoti valdančiąją daugumą su Seimo rinkimus laimėjusiais „valstiečiais“.

Politiniuose kuluaruose kalbama, kad dalis konservatorių norėtų eiti į valdžią, bet kita dalis laikosi nuostatos, jog su marga bei neaiškių tikslų siekiančia „valstiečių“ komanda būti valdžioje pavojinga ir kur kas geriau būtų padirbėti opozicijoje. Esą gali atsitikti taip, kad ateityje tektų prisiimti atsakomybę už visus iš anksto pasmerktus pražūčiai „valstiečių“ projektus bei planus.

Kita dalis konservatorių atvirai kalba, kad į valdžią su „valstiečiais“ ne tik verta, bet ir būtina eiti.

Panašios neapibrėžtumo nuotaikos ir socialdemokratų stovykloje.

Įsiklauso į partijos patriarcho patarimus?

Kai kurie TS-LKD senbuviai, skeptiškai vertinantys savo lyderio Gabrieliaus Landsbergio poziciją „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio atžvilgiu, kalba apie galimą Vytauto Landsbergio įtaką.

Esą V. Landsbergis linkęs siūlyti dirbti opozicijoje, nes naujoji „valstiečių“ banga galinti būti Rusijos projektas Lietuvoje.

Po antrojo rinkimų turo kartu su G. Landsbergiu vaikštantis buvęs partijos vadovas A. Kubilius antradienį po pokalbio su „valstiečių“ atstovais pareiškė, kad nepavyko išsiaiškinti, kokių darbų jie imtųsi, suformavę vyriausybę: „Girdėjome tas pačias kalbas apie valstybines monopolijas ir nieko daugiau. Jie net nesugebėjo paaiškinti, iš kokių pinigų planuoja pakelti pensijas. Jeigu mūsų kas nors paklaustų, ką planuojame daryti, būdami valdžioje, naktį pažadinti pasakytume.“

Tarp konservatorių taip pat kalbama, kad G. Landsbergis nuolat akcentuoja, jog į valdžią eitų tik kartu su liberalais, tik todėl, kad dar labiau atitolintų galimą susitarimą su „valstiečiais“. Mat šie liberalų į valdančiąją koaliciją įsileisti nenori.

Į valdžią eiti įpareigojo rinkėjai

Tačiau dalis konservatorių yra įsitikinę, kad būtina tartis ir susitarti su „valstiečiais“ bei dalyvauti valdančiojoje koalicijoje.

„Mums rinkėjai suteikė pasitikėjimo mandatą. Juk pagal rinkimų rezultatus esame antri. Be to, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė pasikvietė mūsų partijos atstovus pokalbiui apie galimą koaliciją. Vadinasi, privalome tartis su „valstiečiais“, aiškintis programines nuostatas ir ieškoti sąlyčio taškų“, – portalui LRT.lt sakė į Seimą vienmandatėje apygardoje išrinktas konservatorius krikdemas Paulius Saudargas.

Jam antrino ir partijos kolega Vytautas Juozapaitis, minimas kaip galimas kultūros ministras šešėlinėje konservatorių vyriausybėje.

Jo manymu, dėl dalyvavimo būsimoje valdžioje konservatoriams būtina išnaudoti visas galimybes: „Eidami į rinkimus, savo rinkėjams įsipareigojome atlikti nemažai darbų, todėl dabar privalome pateisinti jų lūkesčius ir vykdyti įsipareigojimus.“

Konservatorių senbuvis Jurgis Razma kalbėjo diplomatiškiau, bet irgi leido suprasti, kad laikosi nuostatos, jog partijai būtina dalyvauti valdančiojoje daugumoje: „Niekas tų „valstiečių“ nebijo. Šiuo metu su jais kalbamasi, viskas gerai. Tačiau bet kuriuo atveju dėl dalyvavimo valdančiojoje daugumoje turėtų būti bendra partijos pozicija.“

Agnė Bilotaitė taip pat teigė mananti, kad į valdžią su „valstiečiais“ reikėtų eiti, tik be socialdemokratų.

Socialdemokratai – lyg pašauta stirna

Socialdemokratų stovykloje kol kas vieningos nuomonės dėl galimybės dalyvauti valdančiojoje koalicijoje su „valstiečiais“ taip pat nėra.

Buvusio partijos lyderio, velionio prezidento Algirdo Brazausko šalininkų sparnas labiau linkęs vėl dirbti valdžioje.

Gediminas Kirkilas LRT.lt teigė manąs, jog, nepaisant to, kad tarp į Seimą patekusių „valstiečių“ – daug politikos naujokų, vis dėlto reikėtų pabandyti su jais sudaryti valdančiąją daugumą. Tik buvęs premjeras prognozavo, kad derybos gali būti labai sunkios.

Kalbama, kad G. Kirkilo pozicijai pritaria ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, ir finansų ministrė Rasa Budbergytė, ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei kai kurie kiti įtakingi partijos bendražygiai.

LSDP lyderis Algirdas Butkevičius po antrojo rinkimų turo sakė, kad didesnė tikimybė, jog socialdemokratai dirbs opozicijoje. Atrodo, kad jis panašios pozicijos laikėsi ir po pirmadienį vykusio socialdemokratų valdybos posėdžio. Atsargiai apie buvimą valdžioje su „valstiečiais“ kalbėjo ir socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas.

Jaunųjų socialdemokratų atstovas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir rinkimų naktį, ir paaiškėjus rinkimų rezultatams, teigė manąs, kad kur kas protingiau būtų partijai padirbėti opozicijoje, atsinaujinti ir tinkamai pasirengti kitiems rinkimams.

Kokie pavojai socialdemokratams opozicijoje?

Kalbėdami apie tai, kokie pavojai lauktų socialdemokratų, dirbant opozicijoje, kai kurie jų atstovai teigė manantys, kad neatmestina galimybė, jog konservatoriai, sudarę valdančiąją daugumą su „valstiečiais“, po kurio laiko prisiviliotų ir liberalus. Tuomet, turėdami persvarą prieš „valstiečius“, juos suskaldytų ir taptų vienvaldžiais.

Jei toks planas pavyktų, kažin ar net sustiprėję socialdemokratai po ketverių metų turėtų šansų laimėti Seimo rinkimus.

LSDP atstovai nuogąstauja ir dėl kitų galimų valdžios dėlionių – jei konservatoriai atsidurtų su liberalais opozicijoje, po dvejų metų vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimų jie esą galėtų triuškinamai laimėti. Be to, 2019 m. vyks ir prezidento rinkimai.

Socialdemokratų pozicija aiškesnė

Po konsultacijų su socialdemokratais „valstiečių“ atstovas Povilas Urbšys teigė, kad pokalbio metu išaiškėjo, jog socialdemokratai nedalyvautų koalicijoje su konservatoriais ir nekelia išankstinių reikalavimų „dėl papildomų privalomų partnerių“. Jis taip pat pažymėjo, kad dėl daugelio programinių nuostatų požiūriai sutapo, bet esą matyti ir nemažai skirtumų.

Vertindamas antradienio rytą vykusį pokalbį su konservatoriais, P. Urbšys neslėpė, kad jautėsi jų nuostata tik pasikalbėti, o į koaliciją – neiti. Be to, jam užkliuvę ir konservatorių reikalavimai, kad koalicijoje privalomai turėtų dalyvauti ir liberalai.

Socialdemokratai atstovų Irenos Šiaulienės, Juliaus Sabatausko, A. Syso ir Andriaus Palionio veidai po pokalbio su „valstiečiais“ neatrodė džiugūs.

Paklausta, ką galvoja apie galimybę dirbti bendroje koalicijoje su „valstiečiais“, I. Šiaulienė diplomatiškai atsakė anksčiau galvojusi, kad pokalbis būsiąs lengvesnis ir konstruktyvesnis.

Kai kurie susitikimo su „valstiečiais“ dalyviai prasitarė, kad jų atstovai davę suprasti, jog nuolaidų savo galimiems partneriams jie nenusiteikę daryti ir nebijo nei formuoti mažumos vyriausybę, nei išankstinių Seimo rinkimų, kurie esą atneštų dar didesnę sėkmę ir galbūt net 90 vietų Seime.

LRT.lt šaltinių teigimu, Saulius Skvernelis laikosi nuosaikesnės pozicijos ir bando socialdemokratų lyderį A. Butkevičių įtikinti dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, nes konservatoriai jam esą neatrodo labai patikimi partneriai.

Vis dėlto po pirmųjų konsultacijų „valstiečių“ atstovas P. Urbšys patikino, kad pokalbiai bus tęsiami ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais.

„Teigiamas dalykas, kad yra pasikeitimas, visur gyvenime užsisėdėjus kartais nusibosta, žmonėms nerodomas pakankamas rūpestis kylančioms problemoms“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Adamkus.

Pasak jo, nesvarbu, kurios partijos sudarys valdančiąją daugumą, svarbu, kad naujoji Vyriausybė pateisintų žmonių lūkesčius.

„Man atrodo, svarbiausia – kad tai būtų protingas vyriausybės sudarymas. Net nesiryžtu spėti, kas bus naujoji varomoji jėga. Mano vienintelis rūpestis – kad šita vyriausybė tikrai atstovautų žmonių viltims, kad nebūtų partinis pasiskirstymas žiūrint tik savo interesų“, – teigė dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs prezidentas.

Anot jo, šie Seimo rinkimai parodė, kad valdžioje norima matyti jaunus žmones.

„Nauja jėga – naujos viltys, naujos idėjos, ir kas svarbiausia – mane džiugina jaunų žmonių atėjimas. Tai parodo, kad jauniems žmonėms Lietuva rūpi, politika, ateitis, žmonių gerovė“, – kalbėjo V. Adamkus.

Per Seimo rinkimus daugiausia mandatų – 56 – parlamente užsitikrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Konservatoriai gavo 31 vietą Seime, socialdemokratai – 17, liberalai – 14. Kitų partijų atstovai turi mažiau nei dešimt vietų.