Šiąnakt matysime „kruvinąjį Mėnulį”

Čia tavo Lietuva — Fri, 27 Jul 2018 14:10:43 +0000

Tai bus ilgiausias ir įspūdingiausias Mėnulio užtemimas per šį šimtmetį. Mėnulis keliaus per patį Žemės metamo šešėlio vidurį.

Mėnulis geriausiai bus matomas liepos 27 d. maždaug tarp 21.30 val. ir 23.13 val. Lietuvos laiku.

Tiesiai tarp Mėnulio ir Saulės kurį laiką keliaus Žemė – įvyks visiškas Mėnulio užtemimas, kurio metu Mėnulis bus matomas rausvos spalvos. Dėl to jis ir vadinamas „kruvinuoju Mėnuliu”.

Žemės palydovo spalva užtemimo metu priklauso nuo Žemės metamo šešėlio. Krentantis šešėlis yra raudonas dėl tos pačios priežasties jis ir besileidžiančią Saulę nudažo raudonai: kai Saulės šviesa kerta mūsų planetos atmosferą.

Mėnulio užtemimui stebėti nereikia jokio specialaus pasiruošimo. Įspūdingą reginį pamatyti gali sutrukdyti nebent apsiniaukęs dangus.

Mėnulio užtemimai vyksta tada, kai Žemė įsiterpia tarp Saulės ir Mėnulio.

Du kartus per 11 mėnesių Saulė, Žemė bei Mėnulis atsiduria vienoje eilėje. Vienas toks sutapimas lemia Saulės užtemimą (kai Mėnulis atsiduria per vidurį), o antrasis – Mėnulio (kai viduryje atsiduria mūsų planeta).

Todėl Saulės ir Mėnulio užtemimai dažniausiai vyksta poromis, o juos skiria maždaug dvi savaitės. Per metus įvyksta tik keturi pilni užtemimai.

Penktadienį 2016 m. rugsėjo 16 d. – įvyks neįprastas Mėnulio užtemimas

Egle — Fri, 16 Sep 2016 17:27:11 +0000

Penktadienį pasitiksime ne tik Mėnulio pilnatį, bet ir paskutinį šiais metais Mėnulio užtemimą. Tiesa, jo metu Žemės palydovas neparaudonuos, kaip įprasta per užtemimus, o tik šiek tiek patamsės, mat jis įskries į Žemės pusšešėlį. REKLAMA Pusšešėliniu vadinamą užtemimą, kuris truks apie 3 valandas, galės matyti Europos, Azijos, Afrikos ir Australijos gyventojai. Lietuvoje šis užtemimas prasidės kelios minutės prieš 20 val., piką pasieks apie 22 val., o baigsis likus kelioms minutėms iki vidurnakčio. Įprasti Mėnulio užtemimai įvyksta, kuomet palydovas ar jo dalis patenka į Žemės šešėlį. Jo skersmuo ties Mėnulio orbita siekia daugiau nei 9 tūkst. km ir yra apie 2,6 karto didesnis už palydovo skersmenį. Tačiau Saulė yra ne šviesos taškas, o milžiniškas ugnies kamuolys, todėl aplink mūsų planetos metamą šešėlį susidaro šviesesnė sritis, vadinama pusšešėliu. Kartais Mėnulis patenka būtent į jį, o paties šešėlio nekliudo. Tai ir yra pusšešėlinis Mėnulio užtemimas.

Lyginant su pilnu ar daliniu Mėnulio užtemimu, pusšešėlinis užtemimas yra gerokai subtilesnis ir sunkiau matomas plika akimi. Tačiau esant giedram dangui blyškų šešėlį palydovo paviršiuje pamatyti įmanoma. „Kadangi pritemimas bus toks švelnus, geriausias patarimas būtų naudotis žiūronais ar teleskopu, kad pamatytumėte, kaip Žemės pusšešėlis slinkdamas pridengia įprastą Mėnulio švytėjimą“, – siūlo Andrew Fazekas iš „National Geographic“. Jis pastebėjo, kad piko metu pusšešėlis užklos apie 91 proc. regimojo Mėnulio disko. Kitas panašus Mėnulio užtemimas įvyks kitų metų vasarį, o rugpjūčio pradžioje laukiama dalinio Mėnulio užtemimo. Artimiausias pilnas Mėnulio užtemimas numatomas 2018 metų sausio 31 d.

uztemimas – Čia tavo Lietuva

Šiąnakt matysime „kruvinąjį Mėnulį”

Penktadienį 2016 m. rugsėjo 16 d. – įvyks neįprastas Mėnulio užtemimas