Likus vos dviem dienoms iki Kalėdų Rusijos programišiai ketino „Ukrenergo“ tinkluose aktyvuoti unikalią piktybinę programinę įrangą. Prieš pat vidurnaktį pasinaudojus šia įranga buvo išjungti visi šiauriau nuo Kijevo esančios elektros perdavimo pastotės jungtuvai. Įvyko viena iš dramatiškiausių visų laikų kibernetinių atakų: užtemo didžiulė dalis Ukrainos sostinės.

Bet jau po valandos „Ukrenergo“ operatoriai sugebėjo vėl tiesiog įjungti elektros energiją. Tad kilo klausimas: kam Rusijos programišiai sukūrė tokį sudėtingą kibernetinį ginklą ir įtaisė jį į labai sunkiai pasiekiamą vietą – visos valstybės elektros skirstymo tinklo širdį – jeigu atakos rezultatas tebuvo viena valanda be elektros, ir tai ne itin didelėje teritorijoje?

Labai įtikinamai skambantį atsakymą pasiūlė nauja teorija. Kibernetinio saugumo įmonės „Dragos“ pramoninių valdymo sistemų analitikai, išanalizavę piktybinės programos kodą ir serverių įrašus, gautus iš „Ukrenergo“, rekonstravo 2016 metų elektros išjungimo operacijos eigą. Jų teigimu, programišiai norėjo ne šiaip sukelti trumpalaikį elektros tiekimo sutrikimą dalyje Ukrainos, bet sukelti ilgalaikę žalą, dėl kurios žmonės būtų priversti be elektros gyventi savaitėmis ar net mėnesiais.

Rusijos programišiai veikiausiai tikėjosi sukelti tokią žalą, kuri apsiribotų ne tik trumpalaikiu energijos tiekimo sutrikdymu, bet bet ir fiziniu sistemų sugadinimu tuo metu, kai tinklo valdytojai vėl įjungtų elektros tiekimą, tačiau elektros tiekimo atstatymo procedūra būtų atgręžta prieš patį tinklą.

„Nors realiai tai buvo tik tiesioginis elektros sutrikdymo veiksmas, programišiai panaudojo tokius įrankius ir tokią jų seką, kad esama labai stiprių indikacijų, rodančių, jog buvo siekta ne šiaip kelioms valandoms išjungti lemputes. Buvo bandoma sudaryti tokias sąlygas, kad skirstymo stotis, į kurią buvo nusitaikyta, patirtų fizinę žalą“, – sakė „Dragos“ analitikas Joe Slowikas, anksčiau vadovavęs JAV Energetikos departamento Kompiuterių saugumo ir incidentų valdymo komandai Los Alamos nacionalinėje laboratorijoje.

Spąstai

Prieš Ukrainą nutaikyta elektros tiekimo trikdymo programinė įranga, kuri yra žinoma alternatyviais „Industroyer“ arba „Crash Override“ pavadinimais, visos kibernetinio saugumo specialistų bendruomenės dėmesį patraukė 2017 metų birželį, kai ją išanalizavo ir aprašė Slovakijos įmonės ESET specialistai. Programa pasižymėjo unikaliu gebėjimu tiesiogiai sąveikauti su elektros skirstymo tinklo įranga ir automatizuotai, greita seka, keturiais skirtingais protokolais, kuriuos naudoja įvairios energijos skirstymo įmonės ir įstaigos, siųsti komandas, kurios išjungtų jungtuvus bei taip sukeltų didelės apimties energijos tiekimo sutrikimus.

Bet „Dragos“ atlikta analizė išskirtinė tuo, kad ją surašę ekspertai daugiau dėmesio skyrė ir ESET aprašytam piktybinės programinės įrangos komponentui, kurio anuokart specialistai neperprato. Kaip paaiškino ESET specialistai, tas fragmentas atrodė taip, lyg būtų skirtas išnaudoti „Siemens“ gaminamai „Siprotec“ apsauginei relei būdingą silpnybę. Apsauginės relės veikia tarsi aukštos įtampos tinklų saugikliai – jos aptinka pavojingus elektros dažnius ar įtampos svyravimus elektros įrangoje, nedelsiant praneša apie pavojų operatoriui ir automatiškai išjungia jungtuvus.

„Siemens“ apie šią saugumo spragą žinojo ir 2015 metais išplatino naujinį jai pašalinti, tačiau didelė dalis elektros skirstymo tinklų šio naujinio neįsidiegė. Tai reiškė, kad piktybiniai programišiai, sugebantys į minėtą įrenginį atsiųsti bent vieną duomenų paketą, galėjo iš esmės užmigdyti reles, perjungiant jas į būseną, skirtą programinės įrangos atnaujinimui. Tokios relės neveikia tol, kol nebūna perkraunamos rankiniu būdu.

2017 metais ESET pastebėjo to piktybinio programinės įrangos elemento nerimą keliantį gebėjimą: jie jau įtarė, kad „Industroyer“ kūrėjai siekė sukelti fizinę žalą. Tačiau vis dar buvo neaišku, kaip „Siprotec“ „nulaužimas“ galėtų sukelti labiau ilgalaikę žalą. Juk programišiai tiesiog išjungė „Ukrenergo“ energijos tiekimą, o ne atliko pavojingesnius veiksmus, tokius, kaip pavojingi įtampų svyravimai, kurie neveikiant apsauginėms relėms galėtų pridaryti daug problemų.

„Dragos“ analizė gali atskleisti paskutinę „Ukrenergo“ mįslės dalį. Šios įmonės ekspertai tikina, kad iš vyriausybinės institucijos gavo Ukrainos elektros skirstymo paslaugų teikėjų serverio įrašus – nebuvo tikslinama, kuri institucija jiems padėjo. Tai leido pirmą kartą rekonstruoti programišių atliktų veiksmų seką.

Taigi, visų pirma programišiai išjungė visus automatinius grandinės petraukiklius skirstymo stotyje, tokiu būdu išjungiant energijos tiekimą. Po valandos buvo paleistas „valytojo“ komponentas, kuris turėjo išvesti iš rikiuotės visus skirstymo stoties kompiuterius ir neleisti „Ukrenergo“ personalui stebėti jokių šios stoties skaitmeninių sistemų būklės. Ir tik tada programišiai panaudojo „Siprotec“ nulaužimo kodą prieš tos stoties apsaugines reles, tokiu būdu siekiant patyliukais išjungti keturis visą laiką veikti turinčius įrenginius praktiškai nesuteikiant jokių galimybių pastebėti, kad šios relės išjungtos.

Dabar „Dragos“ analitikai įsitikinę, kad programišių tikslas buvo sulaukti, kad „Ukrenergo“ inžinieriai, reaguodami į elektros tiekimo sutrikimą, imtų skubiai įjunginėti stoties įrangą. Darydami tai rankiniu būdu, be apsauginės relės jie galėjo sukelti pavojingus įtampos svyravimus elektros linijos transformatoriuje. Tokiu atveju būtų įmanomas katastrofiškas transformatoriaus gedimas, dėl kurio energijos tiekimas būtų kur kas ilgesnis, nei kelios valandos. Be to, kiltų pavojus ir skirstymo stoties darbuotojų gyvybei.

Bet planas žlugo. Dėl priežasčių, kurių „Dragos“ nesugebėjo visiškai išaiškinti – galbūt programišiai padarė tinklo konfigūracijos klaidą – piktybiniai duomenų paketai, skirti „Ukrenergo“ apsauginėms relėms buvo nusiųsti netinkamais IP adresais. Galbūt „Ukrenergo“ operatoriai elektrą įjungė anksčiau, nei tikėjosi programišiai ir taip, patys to nežinodami, apsaugojo įmonę nuo apsauginių rėlių sabotažo. O galbūt „Siprotec“ rėlių sabotažas netgi buvo sėkmingas, bet skirstymo stotyje buvo ir atsarginių rėlių, kurios apsaugojo nuo katastrofos. „Dragos“ analitikai tvirtina, kad nematydami aiškaus ir pilno „Ukrenergo“ saugumo sistemų vaizdo jie negali patikslinti Rusijos nesėkmės priežasčių.

„Dragos“ Grėsmių žvalgybos vadovas Sergio Caltagirone tvirtina, kad nepaisant to, jog ataka nepasisekė taip, kaip norėta, šio išpuolio metu buvo panaudotą nerimą kelianti taktika, kurios tikslų nepavyko pastebėti laiku. Programišiai prognozavo skirstymo tinklų operatoriaus inžinierių reakcijos laiką ir bandė tuo pasinaudodami padidinti kibernetinės atakos padarytą žalą.

„Jie nelaikė piršto virš mygtuko. Jie iš anksto užprogramavo ataką taip, kad destruktyvi ir gyvybei pavojinga žala stočiai būtų padaryta reaguojant į incidentą. Žalą turėjo padaryti būtent atsakas į incidentą“, – sakė S.Caltagirone.

Noras naikinti

Fizinės žalos elektros tinklams scenarijų kibernetinio saugumo inžinieriai aptarinėja jau daugiau nei dešimtmetį – mažų mažiausiai nuo to laiko, kai Idaho Nacionalinė laboratorija (JAV) 2007 metais pademonstravo, jog milžinišką 27 tonas sveriantį generatorių įmanoma sunaikinti tiesiog siunčiant skaitmenines komandas į prie to generatoriaus prijungtą apsauginę relę.

Šiam bandymui vadovavęs inžinierius Mike’as Assantas 2017 metais leidiniui „Wired“ yra pasakojęs, kad eatakos prieš apsaugines reles požymių aptikimas prieš „Ukrenergo“ panaudotoje programinėje įrangoje yra ženklas, kad toks destruktyvus kibernetinių išpuolių būdas jau tampa realybe. „Tai yra neabejotinai rimtas reikalas. Jeigu kada nors teko matyti transformatoriaus gaisrą, žinotumėte, kad jie būna galingi. Juodas dūmų stulpas staiga pavirsta ugnies kamuoliu“, – sakė jis.

Ir jeigu naujoji „Dragos“ teorija yra teisinga, tai būtų vos trečias atvejis žmonijos istorijoje, kuomet buvo realiai panaudotas piktybinis skaitmeninis įrankis, kurio tikslas yra sukelti fiziškai destruktyvų sabotažą. Pirmasis atvejis, kaip jau minėta, buvo „Stuxnet“ – JAV ir Izraelio sukurta piktybinė įranga, daugiau nei prieš dešimtmetį sunaikinusi tūkstantį centrifugų Natanzo urano sodrinimo laboratorijoje Irane. Praėjus metams po incidento Ukrainoje, 2017 metų pabaigoje, Saudo Arabijos „Petro Rabigh“ naftos perdirbimo gamykloje buvo aptiktas „Triton“ arba „Trisis“ piktybinė programa, kuri, kaip vėliau paaiškėjo sabotavo saugumo stebėjimo sistemas – įrenginius, kurie reaguoja į pavojingas sąlygas pramoninėje įrangoje.

Paskutinioji kibernetinė ataka, vėliau susieta su Maskvos centriniu chemijos ir mechanikos tyrimų institutu, tiesiog išjungė naftos perdirbimo gamyklą, tačiau ir jos pasekmės galėjo būti kur kas skausmingesnės – pavyzdžiui sprogimas ar dujų nuotėkis su potencialiai tragiškomis pasekmėmis.

S.Caltagirone labiausiai nerimauja dėl to, kad nuo pastarųjų išpuolių jau praėjo gana nemažai laiko. Per trejus metus pramoninių valdymo sistemų programišiai galėjo spėti prikurti dar velniai žino ką. „Šis išpuolis ir „Trisis“ yra du įvykiai, parodantys labai reikšmingą nepagarbą žmonių gyvybėms. Tačiau pavojingiausia yra tai, ko mes nematome“, – sakė saugumo analitikas.

„Užvakar vyko rimti susidūrimai, per kuriuos žuvo daug Ukrainos karių. Oficialiai pranešama, kad žuvo šeši kariai. Įvairiais duomenimis, apie dvidešimt buvo sužeisti. Tai didžiausias žuvusių per vieną dieną skaičius per pastaruosius penkis mėnesius“, – 15min antradienio vakarą sakė M.Janukonis.

Susirėmimas Svetlodarsko rajone prasidėjo sekmadienio rytą. Ukrainos kariuomenės pozicijas apšaudė Rusijos armijos ir separatistų artilerija. Po to prasidėjo puolimas, kuriame esą dalyvavo tankai, šarvuočiai ir nedidelės karių grupės.

Per kelias valandas Svetlodarske žuvo mažiausiai 5 ukrainiečiai, 16 buvo sužeisti. Tikslus rusų ir separatistų aukų skaičius nėra žinomas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbiasi nukovusios 20 priešo karių.

ESBO stebėtojai pranešė, kad tą sekmadienį užfiksavo mažiausiai 2,9 tūkst. sprogimų. 700 sviedinių buvo paleisti iš 122 mm artilerijos, kuri uždrausta pagal Minsko susitarimus.

Antpuolis tęsėsi ir pirmadienį. Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad jų pozicijos visame fronte buvo apšaudytos 47 kartus. 122 mm artilerijos sviediniai ir 80 mm minos krito ant ukrainiečių prie Donecko, Luhansko ir Mariupolio.

Antradienio rytą, 10.30 val., trys Rusijos armijos ir separatistų grupės po penkis karius vėl puolė Svetlodarsko rajone. Antpuolį palaikė minosvaidžių ugnis. Šį vakarą Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianikas teigė, kad Svetlodarską pavyko išlaikyti, bet žuvo 1 ukrainietis karys, 9 sužeisti.

„Tai rodo, kad padėtis yra labai nestabili“, – 15min sakė ambasadorius M.Janukonis.

Diplomatas pabrėžė, kad kol kas nėra informacijos apie galimą didesnį puolimą ar kitokius labai aktyvius veiksmus fronte.

„Ukrainiečiai situacijos nedramatizuoja. Jie nemano, kad prasideda labai aktyvūs veiksmai ar puolimas. Bet faktas yra toks: buvo lokalinis susidūrimas, stiprus mūšis, kuris pareikalavo daug aukų, – sakė M.Janukonis. – Vietinių paaštrėjimų gali būti. Tai pripažįsta ir tarptautiniai stebėtojai. Padėtis yra tolima nuo paliaubų.“

Paklaustas, ar yra matyti kokių nors ženklų, kad artimiausiu metu rytinėje Ukrainoje galėtų įsivyrauti paliaubos, ambasadorius sakė: „Kol kas nematome. Kariuomenės nėra atitrauktos, todėl paliaubų tikėtis sunku. Bet, kaip jau sakiau, ukrainiečiai kol kas nemato kokio nors platesnio puolimo galimybės.“

„Joks fizinis žiniasklaidos užpuolimas yra nepriimtinas, – savo oficialioje „Twitter“ paskyroje parašė JAV ambasada Kijeve. – Palaikome pastangas ištirti „Inter“ padegimą ir atidžiai stebime jo pasekmes.“

„Inter TV“ dažnai sulaukdavo prieštaringų vertinimų, o 2015 metais vos neprarado licencijos, kad tiesiogiai transliavo Naujųjų metų sutiktuves iš Maskvos. Ši televizija tvirtina turinti daugiausiai žiūrovų Ukrainoje, o jos politiką, kaip pranešama, formuoja nuversto Maskvos remto prezidento Viktoro Janukovyčiaus buvęs administracijos vadovas. Per televizijos pagrindinę studiją apsupo maždaug 20 ukrainiečių nacionalistų kamufliažinėmis uniformomis. Jie apmėtė pastatą Molotovo kokteiliais ir jį padegė. Kanalas buvo priverstas dalį savo naujienų transliuoti iš gatvės, kol buvo malšinamos liepsnos. Nacionalistų protestuotojai pirmadienį aplink „Inter“ būstinę, aprašinėtą šūkiais „Rusija, lauk“, pastatė metalinę tvorą. Juos stebėjo policija.

Ukrainos lyderiai nusprendė užimti griežtą poziciją ir užsipuolė Rusiją.

Protestuotojai prie pastato taip pat pastatė kelias palapines; organizatoriai žadėjo tęsti protestą, kol kanalo transliacijos bus nutrauktos. Televizija pagalbos kreipėsi į Ukrainos generalinį prokurorą ir vidaus reikalų ministrą. „Inter“ reikalauja, kad teisėsauga imtųsi ryžtingų veiksmų kanalo studijai atblokuoti ir tvarkai atkurti“, – sakoma televizijos pareiškime jos interneto svetainėje. Pirmadienį televizija transliavo savo įprastą filmų ir pramoginių laidų puokštę. Tačiau Ukrainos lyderiai nusprendė užimti griežtą poziciją ir užsipuolė Rusiją. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Kremlių finansuojant „kai kurias žiniasklaidos priemones, kad destabilizuotų politinę situaciją Ukrainoje“. „Bet turėtume į tai atsakyti visiškai teisiniu būdu, – pabrėžė jis per saugumo pareigūnų susirinkimą. – Smurtas niekada nepriimtinas.“

Kritika – iš ES ir JAV

Ukrainą, jau ilgiau kaip dveji metai kovojančią su prorusiškais separatistais šalies rytuose, rėmė jos sąjungininkės Vakaruose.

Ukraina yra uždraudusi transliuotojams rodyti populiarius rusiškus serialus ir filmus, nes juose, Kijevo nuomone, negatyviai vaizduojama Ukrainos istorija.

Tačiau ji sulaukė kritikos iš šalininkių užsienyje ir tarptautinių stebėtojų, kurie bando užbaigti vieną kruviniausių nuo 10-ojo dešimtmečio Balkanų karų Europos konfliktų, jau pareikalavusį beveik 10 tūkst. gyvybių. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žiniasklaidos laisvių atstovė griežtai kritikavo televizijos užpuolimą. „Smurtas niekada nėra priimtinas atsakas, kai nepritariama redakcijos politikai, net jei reportažai yra laikomi provokaciniais ir kontroversiškais“, – sakoma Dunjos Mijatovič pareiškime. Europos Sąjunga antradienį taip pat paragino Ukrainą atlikti visapusišką nepriklausomą tyrimą dėl televizijos studijos Kijeve padegimo, o Vašingtonas jau anksčiau pasmerkė ir nepriimtinu pavadino „Inter TV“ užpuolimą. Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič sakė, kad laisva žiniasklaida yra būtina bet kokioje demokratijoje ir kad Briuselis „kreipia didelį dėmesį į visus smurto prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemones incidentus“. „Raginame atlikti visapusišką, nepriklausomą tokių incidentų tyrimą – aišku, kad atsakingieji neliktų nenubausti“, – žurnalistams sakė M.Kocijančič. „Prezidento Porošenkos pareiškimas, raginantis prokurorą pradėti tyrimą, šiuo atžvilgiu yra tinkamas žingsnis“, – pridūrė ji. Žiniasklaidos organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) skyrė Ukrainai 107-ąją iš 180 vietų savo šiemetiniame Pasaulio spaudos laisvės indekse. Ukraina yra uždraudusi transliuotojams rodyti populiarius rusiškus serialus ir filmus, nes juose, Kijevo nuomone, negatyviai vaizduojama Ukrainos istorija.

Iki šiol Kryme Rusija naudojo senesnes „S-300“ sistemas. Gandų apie naujų sistemų dislokavimą buvo dar liepą. Tuomet Rusijos kariuomenės 18-ojo zenitinio raketinio pulko vado pavaduotojas Jevgenijus Oleinikovas teigė, kad sistemos turėtų būti iškrautos Feodosijoje ir ten pasilikti visam laikui.

Vos prieš dvi dienas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo imtis pačių griežčiausių gynybos priemonių Kryme. Rusijos saugumo tarnyba (FST) neseniai pareiškė, kad jos pajėgos sutrukdžiusios Ukrainos karinei žvalgybai surengti „teroro aktą“ Kryme ir atmušusios Kijevo pajėgų puolimą. Ukraina tokius Rusijos kaltinimus kategoriškai neigia.  Krymui, po gyventojų referendumo, prisijungus prie Rusijos Federacijo 2014 m., vakarai Maskvai paskelbė eilines Vakarų sankcijos, kurių dabar dėl politinių ir ekonominių priežasčių gailisi dauguma didžiujų Europos valstybių,  Kryme dislokuota sistema „S-400“ vienu metu gali užfiksuoti maždaug 300 taikinių ir vienu metu numušti maždaug keturias dešimtis taikinių, esančių net už kelių šimtų kilometrų.

Neatmetama diplomatinių santykių su Ukraina nutraukimo galimybė

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad Rusija dėl incidentų Kryme gali nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina, ko nebuvo net po Krymo aneksijos ir Rusijos paramos Donecko ir Lugansko Liaudies respublikoms. „Kalbant apie diplomatinių santykių nutraukimą, žinote, istorijoje būdavo visaip; priminsiu, kad po žinomų įvykių mūsų diplomatiniai santykiai buvo nutraukti su Gruzija“, – sakė jis žurnalistams Sočyje, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą. „Nenorėčiau, kad tai įvyktų, bet, jeigu nebeliks kito varianto situacijai paveikti, (Rusijos) prezidentas gali tokį sprendimą priimti“, – sakė D.Medvedevas. Apie diplomatinių santykių nutraukimo galimybė anksčiau šią savaitę kalbėjo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas. Tačiau, anot jo, Kijevas to nenorėtų, nes tuomet būtų palikti likimo valiai keturi milijonai ukrainiečių, gyvenančių ir dirbančių Rusijoje.

Pirmadienio rytą Ukrainos antiteroristinės operacijos štabas pranešė, kad per parą jų karių pozicijos buvo apšaudytos 61 kartą. Teigiama, kad daugiausiai krito 122 mm artilerijos sviediniai. Buvo šaudoma į Marjinką ir aplink esančias gyvenvietes. Šią vasarą tokia statistika fronte tapo kasdienybe.

Padėtis kaista nuo birželio

Sudėjus Ukrainos krizės media centro pateiktą statistiką, nuo praėjusio pirmadienio iki šios dienos ant ukrainiečių pozicijų nukrito 735 minos, 114 raketų ir 91 artilerijos sviedinys.

Pagal ESBO stebėtojų duomenis, nuo praėjusio pirmadienio iki penktadienio abi pusės Minsko taikos susitarimus pažeidė 209 kartus.

Didžioji dalis apsišaudymų vyko Donecko srityje: prie Jasinovata, Avdijivkos ir Donecko oro uosto. Ten buvo šaudomasi iš minosvaidžių ir artilerijos, tačiau už ksuoti ir pėstininkų susirėmimų.

Paskutinę liepos mėnesio savaitę ESBO stebėtojai už ksavo apie 2 tūkst. Minsko taikos pažeidimų. Tada jie akcentavo, kad abi pusės intensyviai naudoja sunkiąją ginkluotę, kuri buvo griežtai uždrausta.

Jungtinių Tautų Organizacija skelbia, kad per šių metų liepą ir birželį aukų skaičius buvo didžiausias nuo 2015 metų rugpjūčio, kad Marjinkoje vyko rimtas mūšis.

JTO skelbia, kad per šių metų liepą ir birželį aukų skaičius buvo didžiausias nuo 2015 metų rugpjūčio, kad Marjinkoje vyko rimtas mūšis.

Birželio mėnesį Ukrainos rytuose žuvo 12 žmonių, 57 buvo sužeisti. Liepos mėnesį antiteroristinės operacijos zonoje žuvo 8 žmonės, 65 buvo sužeisti. „Apskaičiuota, kad per dieną kontaktinę liniją kerta nuo 25 iki 30 tūkst. žmonių. Jie naudojasi penkiais praėjimo keliais, kurių dalis yra užminuoti. Pastarosiomis savaitėmis padėtis tapo dar pavojingesnė, kai Ukrainos pajėgos ir ginkluotos grupės užėmė pozicijas prie Stanica Luhanska pėsčiųjų tilto, kuris yra vienas iš praėjimo taškų“, – rašoma Jungtinių Tautų pranešime.

Pastebi tris naujas tendencijas

Ukrainos karius remiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas J.Ohmanas sako, kad šią vasarą suintensyvėjo susišaudymai, dažniau naudojami snaiperiai ir specialieji padaliniai, tačiau esminių pokyčių fronte kol kas nėra.

„Vyksta kažkoks judėjimas į vieną ar kitą pusę, bet tai nėra rimti puolimai ar persilaužymai. Tiesiog šiuo metu vyksta intensyvesni apsišaudymai“, – 15min kalbėjo J.Ohmanas.

Jis sako, kad per pastarąjį mėnesį Ukrainos rytuose įvyko keli pokyčiai, kurie gali būti įspėjimas. Apie juos pranešė „Blue/Yellow“ šaltiniai Ukrainos armijoje.

„Visų pirma, mūsų kontaktai įspėja, kad Rusija perkelia įvairaus lygio savo štabus į separatistų kontroliuojamą teritoriją. To anksčiau nebuvo. Tačiau ką tai reiškia, kol kas anksti spręsti“, – sakė J.Ohmanas.

Taip pat lietuvių savanorių šaltiniai teigia, kad iš Rusijos šiaurės į separatistų užimtą Ukrainos teritoriją permetama pėstininkų šarvuota technika.

„Pavyzdžiui, Ukrainos rytuose labai išaugo šarvuotų transporterių BMP ir MT-LB skaičius. Ypač MT-LB buvimas stebina, ši technika – iš šiaurės Rusijos karinių apygardų. Tai kelia nerimą, nes rusai motorizuotus pėstininkų dalinius į Ukrainą mesdavo ir prieš, ir per lemtingus mūšius: Ilovaiską, Donecko oro uostą, Debalcevę“, – kalbėjo J.Ohmanas.

Dar viena nauja tendencija – Rusijos armija į separatistų teritoriją perveža vis daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų, nors oro mūšiai nevyksta jau kelerius metus. „Tai standartinis elgesys, užtikrinant oro saugumą puolimo metu“, – svarstė J.Ohmanas. Taip pat „Blue/Yellow“ šaltiniai teigia, kad per pastarąsias savaites į Avdijivką slapta atvyko virš 3 tūkst. naujų samdinių iš Rusijos. „Reikia pripažinti, kad Rusija šiuo metu turi iniciatyvą. Jie turi pakankamai pajėgų, kad pradėtų didelį puolimą, o ar pradės – niekas nežino, sunku spręsti. Mes, savo ruožtu, pasiruošę. Su Lietuvos žmonėmis užnugaryje“, – kalbėjo „Blue/Yellow“ vadovas.

     Istorinių gyvenviečių archeologiniai kasinėjimai rodo, kad vynuogių kultūra Kryme egzistavo maždaug nuo 7 – 6 amžių prieš Kristų. Audringi Krymo vystymosi istoriniai momentai lėmė tai, kad būdavo suniokojamas taikių vynuogių augintojų darbas ir ne kartą grėsė visiškas vynuogių plantacijų sunykimas. Paskutinis toks periodas buvo 1991- 2013 metais, kai Krymą valdė Ukrainos oligarchinės jėgos. Senovės Krymo vyndarystė vystėsi atskirais istoriniais laikotarpiais, tai užgęstama, tai vėl atgimdama, ir likimas po didelių istorinių nelaimių vėl nusišypsodavo Krymui.

  19 a. pradžioje Krymo vyndarystė vėl atgimsta, tačiau jau visiškai kitokia forma. Netekusi istorinio ryšio su praeitimi, netekusi vyndarystės tradicijų ir ilgaamžės patirties, Krymo vyndarystė vėl atgimsta vyndarystės mėgėjų ir entuziastų dėka. Žmonių, nepagailėjusių nei lėšų nei laiko, ir nekėlusių pirmon vieton kažkokios praktinės ar finansinės naudos.

  Jaunesniam skaitytojui priminsim, kad Krymo teritorija nuo 13 amžiaus iki 1795 metų priklausė Didžiosios Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos Karalystei, ir buvo didžiausios pasaulio valstybės Didžiosios Tartarijos, gyvavusios mažiausiai 7000 metų, dalis.

Krymo nuotraukos. Spauskite ant nuotraukos, kad ją pažiūrėtumėte visu dydžiu

   Nesenai savo straipsnyje rašėme apie nenumaldomą ir Europos Sąjungos inspiruojamą pabėgėlių srautą iš Rytų šalių. Kaip jis atsiranda? Pabrėšime tik tai, kad pabėgėlius skirstome į 2 kategorijas.

  Pirmoji – žmonės NATO bombardavimų Jugoslavijoje, Irane, Irake, Libane, Libijoje, Sirijoje ar Ukrainoje netekę savo namų ir pragyvenimo šaltinio bėga kuo toliau nuo karo zonos, ir tai yra natūralu. Taip buvo visais laikais laikais.

  Antroji – dirbtinai kuriamas srautas, kai įvairios džichadistinės teroristinės gerai paruošos grupuotės integruojamos į natūralių pabėgėlių srautą, ir jau nuo Jugoslavijos ir Tarybų Sąjungos sunaikinimo laikų 1991 – 2000 metais aprūpinamos taktine ir strategine ginkluote, kad būtų galima valyti visos Europos, Vidurio ir Rytų teritorijas, naikinti nepageidautinas rases, tautas ir valstybes.

  Taigi, Europoje yra daugiau negu 900 „neįžengiamų“ rajonų, kuriuose gyvena gausios imigrantų bendruomenės. Vengrijos vyriausybė aštriu tonu paskelbė, kad sieks užsitikrinti didesnį palaikymą savo pozicijai, nukreiptai prieš Europos Sąjungos planus perskirstyti migrantus Bendrijos šalyse.

  Tų teritorijų, kuriose gyvena „daugybė imigrantų“ – pavyzdžiui, Danijoje, Prancūzijoje, Londone, Stokholme arba Berlyne – vietos valdžia „beveik arba visiškai nekontroliuoja“, o „šalies šeimininkės normų ten beveik nepaisoma“, sakoma viename tinklalapyje paskelbtame pranešime.

   Paklaustas, koks buvo tos informacijos šaltinis, Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltán Kovács (Zoltanas Kovačas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad pranešimas pagrįstas „internete viešai prieinamais duomenimis“, bet daugiau detalių nepateikė.

   Tame pačiame tinklalapyje, įkurtame visai nesenai, artėjant Vengrijoje antroje šių metų pusėje vyksiančiame referendume dėl ES migrantų perskirstymo kvotų plano, taip pat buvo „įmontuotas“ tiksintis laikrodis, rodantis, kad į Europą kas 12 sekundžių atvyksta naujas migrantas.

   „Privalomos Europos kvotos didina terorizmo grėsmę Europoje ir kelia pavojų mūsų kultūrai, – sakoma tinklalapyje. – Neteisėti migrantai nevaldomai plūsta per sienas, todėl mes nežinome, kas jie tokie ir kokie jų ketinimai. Nežinome, kiek jų yra užsimaskavę teroristai.“

   Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė rugsėjį balsavo prieš ES planą paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio ieškotojų Bendrijos šalyse pagal kvotų sistemą, o gruodį palaikė Slovakijos pateiktą teisinį ieškinį.

   Iki šiol ES perkėlė tik 1,1 tūkst. pabėgėlių, o Vengrija nepriėmė nei vieno iš jų. Jeigu pasitvirtins prognozės, kad Vengrijos rinkėjai referendume atmes ES kvotas, tai bus dar vienas skaudus smūgis šiai stringančiai schemai.

Referendumo rezultatai dar skaičiuojami.

Dėkojame, kad skaitote. Linkime jums laimės ir šypsenos!

Būkite su mumis prenumeruodami mūsų naujienas socialiniuose tinkluose.

Ir nepamirškite pasidalinti su kitais.