<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>TRAPPIST-1 &#8211; Čia tavo Lietuva</title>
	<atom:link href="https://ctl.lt/tema/trappist-1/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://ctl.lt</link>
	<description>Aktualijos - Pasaulis - Mokslas - Technologijos - Sportas - Sveikata - Eismas</description>
	<lastBuildDate>Fri, 15 Sep 2017 11:44:24 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=7.0</generator>

<image>
	<url>https://ctl.lt/wp-content/uploads/2015/09/cropped-ctl-80x80.png</url>
	<title>TRAPPIST-1 &#8211; Čia tavo Lietuva</title>
	<link>https://ctl.lt</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Neįmenama TRAPPIST-1 sistemos paslaptis &#8211; astronomai tokios sistemos dar nėra regėję ir nežino, kaip tai gali būti</title>
		<link>https://ctl.lt/neimenama-trappist-1-sistemos-paslaptis-astronomai-tokios-sistemos-dar-nera-regeje-ir-nezino-kaip-tai-gali-buti/</link>
					<comments>https://ctl.lt/neimenama-trappist-1-sistemos-paslaptis-astronomai-tokios-sistemos-dar-nera-regeje-ir-nezino-kaip-tai-gali-buti/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Čia tavo Lietuva]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 15 Sep 2017 11:44:24 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Kosmosas]]></category>
		<category><![CDATA[TRAPPIST-1]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ctl.lt/?p=10550</guid>

					<description><![CDATA[Septynios uolinės planetos TRAPPIST-1 sistemoje – stebinantis atradimas. Dar labiau stebina tai, kad greta jų nėra nei vienos&#8230;]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Septynios uolinės planetos TRAPPIST-1 sistemoje – stebinantis atradimas. Dar labiau stebina tai, kad greta jų nėra nei vienos dujinės milžinės.</strong></p>
<p>Dabar atlikta šešerių metų trukmės stebėjimų analizė leidžia dar tvirčiau apriboti <span class="link-https"><a href="https://www.universetoday.com/137112/new-study-claims-trappist-1-also-gas-giants/" target="_blank" rel="noopener">galimas planetų-milžinių mases šioje sistemoje</a></span>.</p>
<p>Labai tiksliai sekdami žvaigždės padėtį dangaus skliaute astronomai neaptiko nei jokio periodiško svyravimo į šonus, kuris rodytų sistemoje esant masyvią planetą.</p>
<p>Tai reiškia, kad sistemoje negali būti masyvesnės nei 4,6 Jupiterio masių planetos, besisukančios trumpesniu nei vienerių metų periodu, ir nei vienos masyvesnės nei 1,6 Jupiterio masės planetos su trumpesniu nei penkerių metų periodu.</p>
<p>Kaip paaiškinti tokios sistemos, su daugybe uolinių ir nuliu dujinių planetų, atsiradimą, kol kas lieka neaišku.</p>
<p>Tyrimo rezultatai <span class="link-https"><a href="https://arxiv.org/abs/1708.02200" target="_blank" rel="noopener">arXiv</a></span>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ctl.lt/neimenama-trappist-1-sistemos-paslaptis-astronomai-tokios-sistemos-dar-nera-regeje-ir-nezino-kaip-tai-gali-buti/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ženkliai padidėjo tikimybė, jog TRAPPIST-1 sistemoje yra nežemiška gyvybė</title>
		<link>https://ctl.lt/zenkliai-padidejo-tikimybe-jog-trappist-1-sistemoje-yra-nezemiska-gyvybe/</link>
					<comments>https://ctl.lt/zenkliai-padidejo-tikimybe-jog-trappist-1-sistemoje-yra-nezemiska-gyvybe/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Čia tavo Lietuva]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 30 Aug 2017 23:48:36 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Kosmosas]]></category>
		<category><![CDATA[Egzoplaneta]]></category>
		<category><![CDATA[egzoplanetos]]></category>
		<category><![CDATA[Egzoplanetų atradimas]]></category>
		<category><![CDATA[Nasa]]></category>
		<category><![CDATA[TRAPPIST-1]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ctl.lt/?p=9814</guid>

					<description><![CDATA[Vasario mėnesį, paskelbus apie TRAPPIST-1 sistemoje atrastas net septynias uolines planetas, daugybė mokslininkų suskubo tyrinėti šią sistemą ir&#8230;]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Vasario mėnesį, paskelbus apie TRAPPIST-1 sistemoje atrastas net septynias uolines planetas, daugybė mokslininkų suskubo tyrinėti šią sistemą ir jos žvaigždę.</strong></p>
<p>Dabar pristatyti <a href="https://www.universetoday.com/136766/scientists-discover-trappist-1-older-solar-system/">sistemos amžiaus tyrimo rezultatai</a>.</p>
<p>Išnagrinėję įvairius amžiaus indikatorius – žvaigždės spalvos ir šviesio sąryšį, tankį, ličio požymius spektre, gravitacijos stiprumą paviršiuje, sunkių cheminių elementų kiekį, sukimąsi ir magnetinį aktyvumą – mokslininkai nustatė, kad ji yra maždaug 7,6 milijardo metų amžiaus.</p>
<p>Tai reiškia, kad TRAPPIST-1 sistema yra pusantro karto senesnė, nei mūsiškė Saulės sistema.</p>
<p>Tai yra visiškai priešingas rezultatas, nei ankstesni, gerokai grubesni, įvertinimai, teigę, kad sistema yra mažiau nei milijardo metų amžiaus.</p>
<p>Naujasis atradimas – gera žinia besitikintiems sistemoje rasti gyvybės požymių: senesnės žvaigždės turėtų būti daug tinkamesnės gyvybei, nes yra mažiau aktyvios.</p>
<p>Iš kitos pusės, per milijardus metų žvaigždės aktyvumas galėjo visiškai sunaikinti daugumos planetų atmosferas.</p>
<p>Per artimiausius keletą metų tikimasi išsiaiškinti, kokios sąlygos yra šių planetų paviršiuose – tada gal geriau suprasime ir sistemos amžių bei jos evoliuciją.</p>
<p>Tyrimo rezultatai <a href="https://arxiv.org/abs/1706.02018">arXiv</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ctl.lt/zenkliai-padidejo-tikimybe-jog-trappist-1-sistemoje-yra-nezemiska-gyvybe/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Astronomai atrado iki šiol pačią mažiausią žvaigždę, kokia tik gali būti Visatoje</title>
		<link>https://ctl.lt/astronomai-atrado-iki-siol-pacia-maziausia-zvaigzde-kokia-tik-gali-buti-visatoje/</link>
					<comments>https://ctl.lt/astronomai-atrado-iki-siol-pacia-maziausia-zvaigzde-kokia-tik-gali-buti-visatoje/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Čia tavo Lietuva]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 15 Jul 2017 21:10:03 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Kosmosas]]></category>
		<category><![CDATA[TRAPPIST-1]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://ctl.lt/?p=9137</guid>

					<description><![CDATA[Cambridge’o universiteto astronomų komanda atrado iki šiol mažiausią žvaigždę. Vos didesnės už Saturną žvaigždės trauka jos paviršiuje maždaug&#8230;]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Cambridge’o universiteto astronomų komanda atrado iki šiol mažiausią žvaigždę. Vos didesnės už Saturną žvaigždės trauka jos paviršiuje maždaug 300 kartų didesnė, nei Žemėje.</strong></p>
<p>Ši žvaigždė ko gero yra mažiausia, kokia tik gali būti žvaigždė, nes jos masės vos pakanka pradėti vandenilio branduolių jungimąsi į helį. Jeigu ji būtų bent kiek mažesnė, slėgio žvaigždės centre nepakaktų šiam procesui pradėti. Vandenilio jungimosi į helį termobranduolinės sintezės reakcija tiekia energiją ir Saulei, o mokslininkai stengiasi pažaboti šį galingą energijos šaltinį Žemėje.Tokios labai mažos ir blankios žvaigždės yra geriausi įmanomi kandidatai, ieškant Žemės dydžio planetų, kurių paviršiuje gali būti skysto vandens, tokių, kaip TRAPPIST-1, ultrašaltos nykštukės, supamos septynių Žemės dydžio eilės planetų.Naujai išmatuota žvaigždė, EBLM J0555-57Ab, yra už šešių šimtų šviesmečių. Ji yra dvinarės sistemos dalis ir buvo identifikuota, kai praslinko priešais savo kompanionę, tai yra, metodu, kuris paprastai naudojamas planetų, o ne žvaigždžių paieškoms. Atradimo detalės bus publikuotos <i>Astronomy & Astrophysics</i> žurnale.</p>
<aside class="alien">„Jei šios žvaigždės masė būtų vos mažesnė, žvaigždė būtų transformavusis į rudąją nykštukę.“</aside>
<p>„Mūsų atradimas parodo, kokios mažos žvaigždės gali būti,“ sakė Alexander Boetticher, pagrindinis tyrimo autorius, studijuojantis magistrantūrą Cambridge’o universiteto Cavendisho laboratorijoje ir Astronomijos institute. „Jei šios žvaigždės susiformavimo masė būtų vos mažesnė, vandenilio termobranduolinės sintezės reakcijos jos branduolyje vykti negalėtų ir žvaigždė būtų transformavusis į rudąją nykštukę.“</p>
<p>EBLM J0555-57Ab identifikavo WASP, Keele’o, Warwicko, Leicesterio ir St Andrews universitetų vykdomas planetų paieškos eksperimentas. EBLM J0555-57Ab buvo aptikta, ji praslinko priešais didesniąją sistemos žvaigždę, suformuodama vadinamąją užtemdančiąją žvaigždžių dvinarę sistemą. Didesnė žvaigždė periodiškai darydavosi tamsesnė, kas rodo esant aplink skriejantį objektą. Esant šiai ypatingai konfigūracijai, mokslininkai gali tiksliai išmatuoti kompanionų mases ir dydžius, šiuo atveju, mažos žvaigždės. EBLM J0555-57Ab masė buvo nustatyta pagal Dopplerio efektą, virpesių metodu, naudojant CORALIE spektrografo duomenis.</p>
<aside class="alien">„Gali skambėti neįtikėtinai, bet kartais surasti žvaigždę gali būti sunkiau, nei rasti planetą.“</aside>
<p>„Ši žvaigždė mažesnė ir tikriausiai vėsesnė už daugelį iki šiol aptiktų egzoplanetų milžinių,“ sakė von Boetticher. „Nors tai jaudinanti žvaigždžių fizikos ypatybė, tačiau neretai išmatuoti tokių blankių mažos masės žvaigždžių dydį būna sunkiau, nei daugelio didesnių planetų. Laimei, planetų paieškų įranga tokias mažas žvaigždes galime aptikti, kai jos sukasi apie didesnę kompanionę dvinarėse sistemose. Gali skambėti neįtikėtinai, bet kartais surasti žvaigždę gali būti sunkiau, nei rasti planetą.“Šios naujai išmatuotos žvaigždės masė panaši į dabartinį TRAPPIST-1 vertinimą, bet jos spindulys beveik 30% mažesnis. „Mažiausios žvaigždės sudaro optimalias sąlygas Žemės tipo egzoplanetų paieškoms, ir nuotoliniam jų atmosferų tyrimui,“ sakė bendraautorius Amaury Triaud, Cambridge’o Astronomijos instituto vyr. tyrėjas. „Tačiau, prieš tyrinėjant planetas, būtina suprasti jų žvaigždes; tai fundamentalu.“Nors ir gausiausios Visatoje, žvaigždės, kurių dydžiai ir masės sudaro mažiau nei 20% Saulės rodiklių, blogai suprantami, nes dėl nedidelių matmenų ir mažo šviesio jas sunku aptikti. Šiame tyrime žvaigždę identifikavusio EBLM projekto tikslas – užtaisyti žinių spragą. „EBLM projektas padės daug geriau suprasti planetas, besisukančias apie labiausiai paplitusio tipo žvaigždes, tokias planetas, kaip sukasi apie TRAPPIST-1,“ sakė bendraautorius, Cambridge’o universiteto Cavendisho laboratorijos profesorius Didier Queloz.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ctl.lt/astronomai-atrado-iki-siol-pacia-maziausia-zvaigzde-kokia-tik-gali-buti-visatoje/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
