Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pertvarkant universitetų tinklą,  norima sudaryti sąlygas turėti stiprias studijas ir mokslą savo šalyje, didinti jų tarptautiškumą, konkurencingumą, turėti mažiau, bet stiprių aukštųjų mokyklų.

„Daug metų kalbama apie Lietuvos mokslo ir studijų problemas: ne visų universitetų studijų kokybė tenkina, pastebima dalis geriausių abiturientų renkasi studijuoti svetur. Dėstytojai ir mokslininkai gauna nepakankamus atlyginimus dirbdami per kelias aukštąsias mokyklas. Valstybės lėšos švaistomos pustuščių pastatų išlaikymui užuot jas investavus į kokybę; iki 40 proc. studijų programų dubliuojama. Mokslo potencialas išsklaidytas, turėdami didžiulius dėstymo krūvius dėstytojai neturi galimybių skirti pakankamai laiko mokslinei veiklai. Dabar turime aiškų planą, kur eina ir kaip keisis aukštasis mokslas. Tinklo optimizavimas yra pirmasis esminis šios pertvarkos žingsnis“, – sako ministrė.

Universitetų tinklo optimizavimui numatoma skirti 123 mln. eurų, iš jų 106 mln. eurų ES investicijų – įrangai atnaujinti, studentų bendrabučiams ir studijų miesteliams rekonstruoti, fakultetams sujungti ir perkelti. Valstybės biudžeto lėšos – 22,6 mln. eurų – bus skiriamos mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčiui didinti.

Vyriausybė siūlo universitetų taryboms kartu su senatais iki 2017 m. gruodžio vidurio priimti galutinius sprendimus dėl dalyvavimo tinklo pertvarkoje ir juos pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai. Galutinius  sprendimus dėl konkrečių universitetų reorganizavimo priims LR Seimas.

Pasak J. Petrauskienės, valstybinių universitetų tinklo optimizavimas – tik viena iš aukštojo mokslo pertvarkos dalių. Kitos svarbios pertvarkos kryptys – tai studijų ir mokslo finansavimo bei kokybės užtikrinimo pertvarkos, dėstytojų ir mokslininkų darbo sąlygų gerinimas, tarptautiškumo didinimas, mokslu grįstų inovacijų skatinimas.

„Aukštojo mokslo pertvarka atneš naudą visiems. Studentams tai reiškia kokybiškas studijas, kompetentingus ir motyvuotus dėstytojus, atnaujintus bendrabučius, dėstytojams – didesnius atlyginimus, geresnes darbo sąlygas, daugiau laiko mokslinei veiklai. Stiprios aukštosios mokyklos bus labiau konkurencingos tarptautiškai ir kurs daugiau inovacijų, tai sudaro  galimybes tinkamai subalansuoti specialistų rengimo pasiūlą ir paklausą, nebešvaistant šalies resursų tuštėjančių aukštųjų mokyklų ūkiui išlaikyti“, – pažymi ministrė.

Vykdant aukštojo mokslo pertvarką, siekiama, kad du Lietuvos universitetai atsirastų tarp 500 geriausiųjų pasaulio universitetų ir iš jų bent vienas – geriausiųjų „300-tuke“, Lietuva patektų tarp dešimties inovatyviausių ES šalių, Lietuvos mokslas ir studijos taptų tarptautinio lygio, studentai ir darbdaviai būtų patenkinti studijų kokybe, o mokslininkai ir tyrėjai – savo karjera.

Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, turi daug mažiau studentų ir daug daugiau aukštųjų mokyklų. Gerai vertinamos aukštojo mokslo sistemos Europoje – Suomijoje, Olandijoje, Danijoje, Šveicarijoje ir Airijoje – pastaraisiais metais mažino aukštojo mokslo įstaigų skaičių ir jas stambino. Pavyzdžiui, Suomijoje 2012 m. milijonui gyventojų teko 6,9 aukštosios mokyklos, arba 1,2 institucijų – 10-čiai tūkst. studentų.  Lietuvoje milijonui gyventojų teko 14,7 institucijos, arba 2,9 aukštosios mokyklos – 10-čiai tūkst. studentų.

Pertvarkant universitetų tinklą, siūloma:

• Vilniuje Mykolo Romerio universitetą prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

• Vilniaus universitetui dėl pedagogų rengimo įsteigti struktūrinį padalinį, vykdantį švietimo ir ugdymo krypčių mokslo ir studijų veiklas.

• Vilniuje numatoma toliau plėtoti menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją.

• Šiaulių universitetą prijungti prie Vilniaus universiteto, Šiauliuose suformuojant akademinį padalinį (filialą), kuriame toliau plėtojamas pedagogų rengimas.

• Siekiant sutelkti mokslo ir studijų potencialą Kaune, šiame mieste sukurti trijų valstybinių  universitetų tinklą. Kaune numatoma sujungti Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio universitetą ir Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), reorganizuotų universitetų veiklas vykdant Kaune, o dabartiniams LEU studentams sudarant sąlygas studijas baigti Vilniuje.

• Antras Kauno valstybinių universitetų tinklo kūrimo žingsnis – Lietuvos sporto universitetą (LSU) prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų  universiteto, užtikrinant LSU studijų ir mokslinės veiklos tęstinumą.

• Greta platesnės sudėties Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų Kaune bus toliau plėtojamas Kauno technologijos universitetas, telkiantis technologijos ir fizinių mokslų sričių potencialą.

• Klaipėdoje numatoma stiprinti savarankišką Klaipėdos universitetą užtikrinant dermę su regiono poreikiais. Universitetas kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir verslo struktūromis turi pateikti Vyriausybei veiksmų planą, skirtą veiklai optimizuoti.

Pasak ministrės, per pastaruosius 10 metų situacija pasaulyje gerokai pasikeitė. Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse, pirmiausia Suomijoje, edukologai, psichologai, remdamiesi tyrimais, kelia abejones dėl teigiamos namų darbų įtakos mokymuisi ir rezultatams. Ugdymo turinio kaita, kaip ir ko mokome vaikus mokykloje, yra vienas svarbiausių dalykų.

„Kalbant apie stiprų, laisvą mokytoją, profesionalą, turime tobulinti ir ugdymo programas ir turinį. Todėl garsiai skelbiu idėją – mokykla be namų dabų. Mokslinėje literatūroje yra daugybė įrodymų, kad namų darbai daro mažą įtaką akademiniams pasiekimams ir ugdymo kokybei. Mūsų vaikai sugaišta nuo pusės iki kelių valandų darydami namų darbus. Kaip sakė A. Einšteinas: nėra laba išmintinga nuolat kartoti to, kas nekuria sėkmės, ir tikėtis pagerėjimo“, – konferencijoje kalbėjo ministrė.

Suomijai jau pavyko sukurti sistemą, kuri užtikrina puikius moksleivių rezultatus vien per koncentruotą ugdymą mokykloje. Kanada ir Australija kai kuriose mokyklose jau taip pat atsisakė namų darbų. Tuo pačiu keliu eina Vokietija, Prancūzija. Moksleiviai visas reikiamas užduotis atlieka mokykloje, gaudami reikalingą pagalbą iš mokytojų.

Švietimo ir mokslo ministerija jau įvertino šalies mokytojų taikomus pažangius metodus ir atrado, kad Lietuvoje yra pavienių mokytojų – entuziastų, kurie taiko mokymosi be namų darbų metodiką.

„Lietuvoje taip pat bendravau su ne viena mokytoja, kurios geba dirbti be namų darbų, sėkmingai taiko pačių sugalvotas metodikas. Ar tai lengva padaryti? Tikrai ne. Mokykloje ir taip daug emocinės įtampos, streso, patyčių, blogo klimato. Amerikiečių tyrimai rodo, kad vaikų, kurie neturi laiko po mokyklos pailsėti, pažaisti, būti su šeima, bendrauti, mokymosi rezultatai prastesni. Vyresnių klasių mokiniai ir mamos rašo laiškus, kad vaikai neišsimiega, neturi laiko ugdyti savo kitų veiklų“, – kalbėjo ministrė.

Pavyzdžiai: Haris M. Cooper (Hugo L. Blomquist Professor of Psychology and Neuroscience in Trinity College of Arts and Sciences) 25 metus tyrinėjo namų darbus. Jo išvada kategoriška: „Namų darbai sunaikina pradinių mokyklų mokinius“.

PISA (The Programme for International Student Assessment) 2015 Results Students’ Well Being:  PISA 2015 rodo, kad nerimas dėl mokyklinio darbo, namų darbų ir testų yra neigiamai susijęs su gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo rezultatais.

Pasak ministrės, mokykla be namų darbų, taikant pažangias metodikas, pirmiausia bus naudinga patiems mokytojams, kuriems tenka daug laiko praleisti prie sąsiuvinių, tikrinant namų darbus. Moksleiviai, kurie mokymuisi namie gali skirti nevienodai laiko ir dėmesio, turės galimybę mokytis tolygiau ir išvengti didelių rezultatų skirtumų.

Naujausios Vakarų šalių bendrojo ugdymo metodikos yra orientuotos į tai, kad mokiniai per pamokas atlieka visas reikalingas veiklas, o namuose vietoj namų darbų skaito knygas, rengia pasakojimą tam tikra tema, atlieka įvairias kūrybines užduotis. Mokslininkai, kurdami ateities mokyklą, siūlo atsisakyti „tiesioginio sėdėjimo“ prie užduočių lapo vakare.

„Tokiu būdu mes žengsime platų žingsnį link ateities mokyklos, padedančios atrasti kiekvieno žmogaus talentus, sukūrimo. Tai mintis, kaip kurti naujesnę, geresnę mokyklą, kurioje gera visiems“, – pristatymą baigė ministrė.