Šių metų hakatono, skirto decentralizuotam banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajos sprendimui pasitelkiant „blockchain“ technologiją, dalyvių pasiūlymus T. Gurvičius vertins remdamasis trimis kriterijais.

„Tai – pasiūlymo atitikimas šiuolaikiniams reglamentams, jo techninis įgyvendinimas bei plėtros potencialas“, – vardijo T. Gurvičius.

Įvairiuose „blockchain“ technologiją pasitelkiančiuose projektuose patariantis arba savanoriaujantis T. Gurvičius šių metų hakatono temą vertina itin palankiai ir tikisi sulauksiantis originalių sprendimų.

„Šiais laikais turime daug įvairiausių skirtingų sąskaitų, programėlių interneto bankininkystei, asmens tapatybei patvirtinti ir panašiai. Tačiau visiems norisi tiesiog greitai, patogiai ir saugiai vykdyti mokėjimus kasdienėse situacijose. Taigi kuo bus daugiau galimybių sujungti jau egzistuojančias technologijas, tuo bus geriau visiems“, – tikino vienas iš #SWITCH! hakatono vertinimo komisijos narių.

Anot T. Gurvičiaus, decentralizuota technologija surišus telefono numerį su banko sąskaita, pasitikėjimas tokia paslauga smarkiai išaugtų.

„Žmonės yra labai susirūpinę dėl asmeninės informacijos saugumo, ypač finansų srityje. Manau, klientai itin palankiai vertintų galimybę patiems valdyti decentralizuotą prieigą prie tokių jautrių duomenų arba bent jau žinodami, kad jų duomenys nėra vieno subjekto kontrolėje. Atviros bankininkystės iniciatyva pademonstruotų, jog bankai stengiasi būti skaidrūs ir prisitaiko prie aukštesnių standartų bei augančių klientų reikalavimų“, – įsitikinęs T. Gurvičius.

DASH bendruomenės narys nėra pirmasis „blockchain“ technologijos entuziastas, prisijungęs prie #SWITCH! vertintojų komandos. Tarp jos narių bus ir žinomas verslininkas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs.

Dalyvauti Kauno „Žalgirio“ arenoje rugpjūčio 18 d. vyksiančiame hakatone jau yra atrinkti daugiau nei 30 „blockchain“ entuziastų iš Lietuvos ir kitų šalių: Kipro, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos ir Estijos.

Hakatono nugalėtojai, kuriuos paskelbs rugsėjo 19 d. technologijų ir verslumo renginio #SWITCH! metu, bus apdovanoti bilietais į vieną didžiausių „blockchain“ technologijai dedikuotų renginių Europoje – 2018 m. sausio 19–26 d. vyksiančią „Londono „blockchain“ savaitę“.

Kauno technologijos universiteto korporatyvinių ryšių direktorė Ornela Ramašauskaitė

Pastaruoju metu vėl sustiprėjo prieš Kauno technologijos universitetą (KTU) ir jo rektorių Petrą Baršauską nukreipta organizuota šmeižto kampanija, kuri persikelia į socialinius tinklus.

Šią savaitę „YouTube“ ir „Facebook“ tinkluose pasirodė dar vienas buvusio KTU studento, kuriam dėl nepažangumo buvo neleista gintis baigiamojo magistro darbo, vaizdo klipas, kuriame kvestionuojamas P. Baršausko habilitacinis darbas. Reikia pabrėžti, kad mokslinis darbas atitiko visus jo rengimo metu taikytus reikalavimus. Habilitacinį darbą vertino ir patvirtino habilitacijos komisija, todėl visi su juo susiję klausimai turi būti skirti komisijai.

Aukščiau minimas asmuo galimai yra susijęs su jau kelerius metus nuosekliai šmeižto kampaniją vykdančia asmenų grupe, kurią sudaro keletas esamų ir buvusių KTU darbuotojų, pasitelkiančių profsąjungas, įvairias marginalines organizacijas, įtakai pasiduodančius žmones, linkusius aktyviai ir iniciatyviai viskuo piktintis.

Pažymėtina, kad kai kurie šių asmenų aktyviai reiškiasi internetiniuose portaluose, kuriuos LR Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM įvardina kaip prorusiškus, todėl, galimai, jie gali turėti ne tik asmeninių priežasčių neigiamai atsiliepti Universiteto ir jo vadovo atžvilgiu.

Pažeisti Universiteto reputaciją siekiama išnaudojant visus įmanomus būdus ir formas. Skundais dėl Tarybos, rektoriaus rinkimų, ISM sandorio, rektoriaus mokslinės veiklos (nesėkmingai) užverstos teisėsaugos institucijos, etikos sargai, Seimo komitetai, įvairios komisijos, išnaudojamos profsąjungos, siuntinėjami pranešimai akademinei bendruomenei, politikams, žiniasklaidai… .

Su planu A nepasiekus tikslo – sukiršinti vidinę bendruomenę, atbaidyti studentus, pastaruoju metu imamasi plano B: aktyviai ir agresyviai žengiama į socialinių tinklų erdvę – „YouTube“, „Facebook“. Tai yra gerai apgalvotas žingsnis, nes naujausios pasaulinės tendencijos (pasiekusios ir Lietuvą) rodo, jog būtent virtuali erdvė yra palankiausia vieta propagandai ir šmeižtui, viešinant ir platinant netikras naujienas („fake news“).

Svarbu pastebėti, kad nors netikras naujienas apie Universitetą skleidžiantys veidai keičiasi, „informacijos“ šaltinis išlieka tas pats.

Kodėl organizuoto puolimo taikiniu tapo KTU? Nes savo pavyzdžiu įrodė, jog strategiškai svarbius sprendimus reikia priimti laiku, drąsiai ir žvelgiant į ateitį, reaguojant į dinamišką pasaulinę aplinką, sparčiai besikeičiančią rinką, žaibiškai besivystančias technologijas. O tai yra nesuderinama su siekiu išlaikyti status quo, kuris palankus ginantiems siaurus asmeninius arba konkrečios aukštosios mokyklos interesus, net jei atliekami veiksmai prieštarauja LR Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamam pertvarkos procesui.

Galima būtų nekreipti dėmesio į marginalų veiksmus, tačiau jų veiklos atkaklumas ir nuoseklumas iškelia daug klausimų: ar sutapimas, kad šmeižto kampanija suintensyvėja prieš svarbius Universitetui ar aukštojo mokslo pertvarkos įvykius? Ar tai nėra siekis kelti sumaištį ir chaosą vienoje svarbiausių valstybės sričių – švietime? Galbūt tokius veiksmus inicijuoja mūsų nedraugiškas didysis kaimynas, kuris, kaip ir silpnieji universitetai, nesuinteresuotas kokybiška švietimo sistema Lietuvoje?

KTU veiklos pagrindas – skaidrumas, akademinis sąžiningumas. Tai yra svarbiausia siekiant aukštos mokslo ir studijų kokybės, sėkmingai konkuruojant tarptautinėje erdvėje, ugdant ateities Lietuvos lyderius. Neabejojame, kad visuomenė jau yra pakankamai brandi ir nesileis suklaidinama, didžiuliame kasdieniame informacijos sraute atpažindama tikras ir netikras naujienas. Taip pat visuomet reikia prisiminti, kad gyvename teisinėje valstybėje, kurioje teisingumą vykdo teisėsaugos institucijos, o ne kiekvienas to panorėjęs.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno kartu su bendraautoriais parengtame straipsnyje „Health care and aging: do European Union countries differ?“ („Sveikatos priežiūra ir senėjimas: ar Europos Sąjungos šalys skiriasi?“) palyginta skirtingų Europos Sąjungos (ES)  šalių vyresnio amžiaus pacientų elgsena tų šalių sveikatos apsaugos sistemose.

Prestižiniame sveikatos vadybos mokslo žurnale „International Journal of Health Care Quality Assurance“ išspausdintas mokslinis straipsnis 2017 m. „Emerald Literati“ tinklo apdovanojimuose (angl. Emerald Literati Network Awards) pripažintas viena geriausių publikacijų bei apdovanotas „2017 Highly Commended Award“ prizu.

Toks įvertinimas mūsų šalyje itin retas: prof. M. Stankūnas – tik antras šį apdovanojimą pelnęs Lietuvos mokslininkas.

„Emerald“ leidyklai priklausančių žurnalų redakcijų kolegijos kasmet teikia siūlymus „Emerald Literati“ tinklo apdovanojimams, kuriais įvertina mokslinius straipsnius, išsiskiriančius moksliniu naujumu, indėliu į konkrečios srities mokslo tyrimus, puikia struktūra, argumentavimu, kokybiška analize bei puikiu parengimu. Tokiais apdovanojimais pagerbiami trys straipsniai iš kiekvieno „Emerald“ leidžiamo mokslo žurnalo.

„Tai labai svarbus pripažinimas. Tiek man asmeniškai: itin džiugu, jog apdovanojimą skiria geriausi sveikatos priežiūros vadybos srities mokslininkai ir praktikai, kurie tavo darbą išskiria iš gausos kitų aukšto lygio publikacijų, tiek ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui: apdovanojimas patvirtina, jog universitete atliekami sveikatos priežiūros vadybos moksliniai tyrimai aukštai vertinami tarptautiniu lygmeniu“, – teigė profesorius Mindaugas Stankūnas.

Apdovanojimu įvertintoje publikacijoje pristatomas tyrimas, atliktas septyniose ES šalyse apklausiant beveik 4,5 tūkst. respondentų nuo 60 iki 84 m. Studijoje nagrinėjama šio amžiaus asmenų elgsena, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir pasitenkinimas jomis.

Kaip ir buvo galima spėti, tyrimo rezultatai atskleidė žymius skirtumus tarp atskirų ES šalių. Tačiau studijoje dalyvavusius mokslininkus nustebino, jog gana gausi tiriamųjų dalis (13 proc.) nurodė, kad jiems buvo reikalinga sveikatos priežiūros pagalba, tačiau jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesikreipė į gydymo įstaigas. Aukščiausias procentas – 24 proc., buvo tarp Lietuvos 60 – 84 metų asmenų.

„Tai ypač neraminantis dalykas sparčiai demografiškai senėjančioje Europoje. Rezultatai byloja, jog šių šalių piliečiai, pajutę sveikatos problemas, į gydymo įstaigas nesikreipia. Tai nėra gerai, nes tikėtina, kad sveikatos problemos po kurio laiko taps intensyvesnės, sukels sunkesnių sveikatos sutrikimų, ir tai lems sudėtingesnių, brangesnių paslaugų poreikį bei dar didesnius sveikatos apsaugos sistemų kaštus. Todėl šios amžiaus grupės pacientų elgsenos sveikatos sistemoje tyrimai, žmonių priimamų sprendimų priežasčių suvokimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti deramas prielaidas sveikam senėjimui Europoje, kuris Europos Komisijos įvardijamas kaip prioritetinė sritis visoms šio bloko šalims narėms“, – apibendrino apdovanojimu įvertintos publikacijos bendraautorius.