„Paprašiau gydytojo, kad išrašytų receptą. Nuėjau į vaistinę pirkti Finlepsin 200 mg, prailginto veikimo. O gi išgirdau atsakymą, kad „tokių vaistų tiekime nėra”. Per visą Kauną yra tik trys lapeliai, o vaistų reikia mėnesiui ir ilgiau… Vaistininkė liepė persirašyti vaistus, tik tokiam kiekiui kiek yra vaistinėje. O ką daryti po to? Vaikui reikia vaistų! Nuvykau vėl pas gydytoją, paprašiau, kad rašytų stipresnius (Finlepsin 400 mg), nes kolkas jų dar yra. Nutariau „laužyti” tabletes pusiau, tada reiks rašyti mažiau dėžučių ir gal vaistinėje gausiu tokį kiekį.” Gydytoja taip pat buvo susiėmus už galvos, nes paskutinį mėnesį su vaistais, ir ne tik nuo epilepsijos yra visiškas chaosas.

Pone, ministre A. Veryga, kodėl Jūs rizikuojate žmonių sveikata?

Šaltinis: epilepsy.lt

„Nors šių metų konferencijos pagrindinis tikslas buvo aptarti lyderystės svarbą visai sveikatos sistemai, nebuvo pamiršta ir Prezidentės globojama kampanija „Už saugią Lietuvą“. Esu įsitikinęs, kad sveikatos specialistai čia tikrai gali daug kuo prisidėti“, – teigė LSMU MA Sveikatos vadybos katedros profesorius dr. Mindaugas Stankūnas. Pasak jo, pernai sėkmingai suorganizuota pirmoji visuomenės sveikatos konferencija įpareigojo organizuoti antrąją konferenciją.

Renginio dalyvius sveikinusi Fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė džiaugėsi, kad į konferenciją susirinkę daugiau nei 430 dalyvių galės ne tik klausytis pranešimų, bet ir kartu aptarti įvairius klausimus, susijusius su visuomenės sveikata. „Tikiu, kad po šios konferencijos išeisime ne tik su naujomis žiniomis, bet ir įkvėpimu inovacijoms“, – tvirtino R. Kalėdienė.

Konferencijos nepraleido ir sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė. Ji ragino dėti visas pastangas, kad sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje taptų lydere.

Į antrąją nacionalinę visuomenės sveikatos konferenciją atvyko ne vienas žinomas Lietuvos ir užsienio visuomenės bei įmonių atstovas. Čia svečiai diskutavo apie lyderystės sveikatos apsaugos sistemoje svarbą, pačios sistemos tobulinimą, ją lygino su užsienio pavyzdžiais.

Kiek kitu kampu į sveikatos apsaugą pažvelgė renginyje pranešimą skaitęs žinomas ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis kalbėjo apie pasaulio ekonomikos augimą, taip pat apžvelgė galimas geopolitines rizikas ir jų įtaką sveikatos apsaugai. Dėmesį ekonomistas atkreipė į vieną svarbiausių šių dienų Lietuvos problemų – šešėlinę ekonomiką. „Mes vis dar nesurenkame į valstybės biudžetą tiek mokesčių, kiek mums priklauso“, – apie iššūkius sveikatos apsaugai kalbėjo G. Nausėda.

Kadangi pagrindinė šių metų nacionalinės sveikatos konferencijos tema – lyderystė, diskusijų apie lyderio sąvoką netrūko. Savo lyderystės tobulinimo idėjas Lietuvai siūlė LSMU vizituojantis profesorius, Grifito universiteto (Australija) Sveikatos priežiūros vadybos programos direktorius Mark Avery. Daugiau nei 30 metų įvairioms gydymo įstaigoms Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) vadovavęs profesorius kalbėjo apie Australijos sveikatos apsaugos sistemą, taip pat, besiremdamas savo patirtimi, įvardijo, kokių lyderių šiandien reikia labiausiai. „Mums reikia žmonių, kurie prisiimtų atsakomybę perauklėti sveikatos apsaugos sistemoje dirbančius darbuotojus“, – tvirtino M. Avery. Su jo pastebėjimais sutiko ir „Development Dimensions International“ D. Britanijos skyrių atstovavusi dr. Vykinta Kligytė, pridėjusi, kad ateityje vadovai turės mokėti išklausyti bei žiūrėti į įvairias situacijas iš skirtingų perspektyvų, kritiškai.

Visuomenės sveikatos aktualijas ir priemones, skirtas sveikatos apsaugos sistemai gerinti, konferencijoje pristatė Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius. Jo teigimu, šiandien Sveikatos apsaugos ministerijos ir visos valstybės pagrindinis tikslas – ilginti Lietuvos žmonių gyvenimo, o ypač sveiko gyvenimo trukmę. Tam pasiekti iki 2020 metų iškelta daugybė tikslų: mažinti alkoholio vartojimą, vykdyti savižudybių prevenciją, visuomenėje skatinti daržovių, vaisių vartojimą, mažinti nutukimą.

Pasibaigus pagrindinių pranešimų sesijai dalyviai rinkosi į specializuotas sesijas. Jose aptarta dar daugiau temų – nuo socialinės atskirties ir sveikatos iki lyderystės ir vadybos sveikatos priežiūroje.

Renginyje be įvairiausių diskusijų išrinktas ir Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos metų visuomenės sveikatos lyderis. Už 2014 metais Kaune inicijuotą nėščiųjų skiepijimo nuo gripo skatinimo programą, vėliau išplitusią po visą Lietuvą, apdovanojimas skirtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojai Kristinai Rudžinskaitei.

Nacionalinę visuomenės sveikatos konferenciją užbaigė profesoriaus M. Stankūno ir Seimo nario dr. Žygimanto Pavilionio diskusija. Joje M. Stankūnas svarstė, kaip būtų galima Lietuvoje sumažinti socialinę atskirtį ir kovoti su sveikatos netolygumais.

Pasak Ž. Pavilionio, socialinė nelygybė yra viena pagrindinių problemų, kuri neigiamai veikia ir sveikatos apsaugą. Čia jis išskyrė JAV, kur sveikatos apsaugos sektoriuje privataus kapitalo įmonės sėkmingai rungiasi su valstybinėmis. Politiko nuomone, sprendžiant visuomenės problemas labai svarbus ir tinkamas asmenybės ugdymas. „Svarbiausia yra žmogaus asmenybė, Jei užauginsi žmogų, kuris tikės savimi, kuris tikės gražiu pasauliu, pusė darbo jau padaryta“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto prodekano dr. Pauliaus Vasilavičiaus teigimu, pernai ir šįmet didelio susidomėjimo sulaukusią nacionalinę visuomenės sveikatos konferenciją planuojama organizuoti kasmet.

Pagal išsakytus pacientės nusiskundimus, medicinos centre buvo nuspręsta atlikti išsamesnius kraujo tyrimus. Atlikus tyrimus, pasitvirtino jersiniozės diagnozė. „Jersinijos bakterija – liaudiškai vadinama „šaldytuvo“ bakterija – išlieka gyvybinga prie 2-8°C temperatūros apie 5-8 metus, – aiškina D. Kazlauskienė. – Jersiniozės nešiotojai paprastai yra graužikai, kurie užkrečia daržoves ar vaisius, laikomus sandėliuose. Pavojus atsiranda tuomet, kai bakterijomis užkrėstas maistas valgomas neapdorotas aukštoje temperatūroje. Deja, bet pastaruoju metu jersiniozės  atvejų daugėja“.

Specifiniai tyrimai padeda išaiškinti organizmo būklę

Aprašyta istorija patvirtina, jog rutininiais sveikatos būklės tyrimais ne visuomet galima nustatyti susirgimo priežastį, numatyti ar diagnozuoti ligą. Todėl net ir nejaučiant negalavimų, profilaktinė išsami laboratorinė viso organizmo patikra yra naudinga kiekvienam gyventojui.

Medicininių tyrimų laboratorijos „Baltic Medics“ direktorė Saulė Bieliauskienė teigia, jog išsamus laboratorinis kraujo tyrimas, atspindintis visų organų veiklą, yra svarbus norint anksti diagnozuoti ligas, išvengti jų progresavimo ar pradėti savalaikį gydymą.

„Bendrasis kraujo tyrimas yra rutininis, jis parodo, ar žmogus neserga mažakraujyste, kraujo liga, ar nėra infekcijos. Radus jame pakitimus, reikalingi išsamesni biocheminiai kraujo tyrimai. Pastarieji – kartu su imunologiniais – naudojami siekiant išsiaiškinti visų kitų susirgimų priežastis“, – patikslina specialistė.

Pasak Riešės šeimos klinikos šeimos gydytojos Jūratės Andriuškevičienės, išsamių laboratorinių tyrimų dėka sužinomas tikslus kraują sudarančių ląstelių kiekis, identifikuojamos sunkesnės virusinės, bakterinės ar lėtinės kraujo ligos.

Esant rizikos veiksniams reikia tirtis dažniau

Pasiteiravus, kokia turėtų būti optimali sveikatos patikra eiliniam gyventojui, J. Andriuškevičienė komentuoja, jog pacientui, neturinčiam jokių sveikatos problemų ar skundų, profilaktiškai tikrintis sveikatą reikėtų kartą per dvejus metus: „Tokiais atvejais išmatuojamas paciento ūgis, svoris, arterinis kraujospūdis, regėjimo atstumas. Taip pat atliekami instrumentiniai bei laboratoriniai tyrimai: elektrokardiograma, bendrasis kraujo ir šlapimo tyrimas, krūtinės ląstos rentgeno tyrimas. Priklausomai nuo paciento amžiaus ir lyties, rekomenduojamųjų tyrimų sąrašas plečiasi. Pavyzdžiui, moterims svarbu atlikti gimdos kaklelio ir krūtų patikrą, vyrams – priešinės liaukos tyrimą. Žarnyno profilaktinė patikra rekomenduotina tiek vyrams, tiek moterims“.

Savo ruožtu S. Bieliauskienė teigia, jog bendrąjį kraujo tyrimą sveikam žmogui reikia atlikti kartą per metus, o kompleksinius, visų organų veiklą atspindinčius, tyrimus naudinga atlikti kas kelis metus. „Vyrai virš 50 metų periodiškai turėtų atlikti PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimą, – sako S. Bieliauskienė. – Jeigu yra rizikos veiksnių (vėžiniai susirgimai giminių tarpe, žalingi įpročiai, ilgalaikis kontraceptikų vartojimas), tikslinga darytis ir vėžio žymenų (virškinamojo trakto, kasos, kepenų, moterims – krūties, kiaušidžių) tyrimus.“

„Baltic Medics“ laboratorijos direktorė išskiria, jog esant specifiniams nusiskundimams, lėtinėms ligoms ar vartojant tam tikrus vaistus, pacientams kraujo tyrimai atliekami dažniau. O senyvo amžiaus asmenys sveikatą turėtų tikrintis bent kartą per pusę metų.

Svarbu nustatyti maistinių medžiagų trūkumą

Spėjama, jog Lietuvoje apytiksliai 80 procentų gyventojų trūksta vitamino D. Kaip teigia šeimos gydytoja J. Andriuškevičienė, gyvenant šaltesnio klimato zonoje, dėl nepakankamo saulės kiekio žmonėms dažnai pasireiškia vit. D stoka, kurią lydi dirglumo, miego sutrikimų ar padidėjusio nervinės sistemos jautrumo simptomai.

Negana to, šiuolaikinis gyvenimo tempas, netaisyklinga mityba ar per menkas fizinis aktyvumas sąlygoja ir kitų maistinių medžiagų trūkumą organizme, kuris gali progresuoti ir į rimtesnius susirgimus.

„Dažniausiai pasitaikančios patologijos esant nepilnavertei mitybai – geležies stokos ir vitamino B12 stokos sukeliamos anemijos (mažakraujystės). Esant šioms būklėms, sumažėja darbingumas, pasireiškia nuovargis, silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, jaučiamas oro trūkumas, pacientui krenta svoris, išblykšta oda ir gleivinės, jis gali nualpti. Vit. B12 stokos anemijai taip pat būdingas liežuvio deginimo pojūtis, nervų sistemos pakitimai (lietimo, vibracijos pojūčių susilpnėjimas, pusiausvyros sutrikimai, raumenų silpnumas, prasčiau skiriamos spalvos ir kt.)“, – pasak S. Bieliauskienės, ši problema itin būdinga besilaikantiems griežtos dietos, nevalgantiems gyvūninės kilmės produktų. Taip pat šių medžiagų stoka pasireiškia sergantiems skrandžio ligomis, senyviems žmonėms dėl sutrikusio organizmo medžiagų pasisavinimo esant virškinamojo trakto atrofijai. Tokiems gyventojams specialistė rekomenduoja atlikti išsamų kraujo tyrimą kartą ar du per metus.

Atliekant biocheminį tyrimą, S. Bieliauskienės teigimu, žmonėms neretai nustatomas ir vit. A bei mineralinių medžiagų trūkumas kraujyje: „Esant vit. A stygiui, išsausėja ir trūkinėja oda, slenka plaukai. Trūkstant kalcio – slenka, lūžinėja plaukai ir nagai, gali pasireikšti raumenų spazmai. O nervų sistemos sutrikimai, padidėjęs dirglumas ir depresijos simptomai byloja apie magnio trūkumą“. Ji taip pat papildo, jog silpnumas, negalėjimas susikaupti, burnos džiūvimas ir sumažėjęs fizinis bei protinis pajėgumas gali signalizuoti apie gliukozės stygių kraujyje.

O štai gydytoja J. Andriuškevičienė įspėja, jog dažniausiai kalcio trūksta vaikams bei vyresnio amžiaus moterims: dėl jo stokos vaikams vėluoja dantų dygimas, atsiranda kaulų augimo skausmai; moterims kalcio trūkumas didina kaulų retėjimo riziką, ypač – pomenopauziniu laikotarpiu.

Per mažai rūpinamasi sveikata

Ir nors savalaikė profilaktinė sveikatos patikra gali padėti išvengti ligų ar sustabdyti jų plitimą, S. Bieliauskienės nuomone, statistiškai Lietuvos gyventojai nelinkę periodišikai atlikti reikalingus sveikatos tyrimus. Ši tendencija, anot specialistės, ypač pastebima darbingo amžiaus vyrų tarpe, taip pat tarp senyvo amžiaus asmenų, kuriuos neretai riboja ekonominės priežastys.

Andriuškevičienė teigia, jog rečiau į gydymo įstaigas kreipiasi jauni žmonės: „Dažnai neturėdami jokių skundų, gyventojai tikrinasi sveikatą tik laikydami teises ar norėdami įsidarbinti. Taip pat rečiau tikrintis sveikatą linkę vyrai – tai pastebima visose amžiaus grupėse“.

Problema, pasak medikės, yra ta, jog dalis sveikatos sutrikimų pastebimi tik vėlesnėse ligos stadijose, o kartais patologija pasireiškia be simptomų. Dėl šios priežasties nemažai pacientų pas medikus apsilanko per vėlai. „Todėl ypač svarbu bent kartą per keletą metų atlikti išsamius laboratorinius tyrimus ir kruopščiau pasitikrinti visų organų būklę“, – reziumuoja šeimos gydytoja.

Efektyviausia ligų prevencija – sveikas gyvenimo būdas

Akivaizdu, jog siekiant pilnavertiškai rūpintis sveikata, vien profilaktinės medicininės sveikatos patikros neužtenka. Kiekvienas žmogus turėtų rūpintis sveika mityba, optimaliu fiziniu aktyvumu, tinkamu darbo ir poilsio režimu, vengti streso.

„Norint užtikrinti vidinę organizmo pusiausvyrą, reikia maitintis reguliariai, nepersivalgyti. Derėtų vengti produktų su pridėtiniu cukrumu, bent kelis kartus per dieną valgyti vaisius ir daržoves, – pataria gydytoja J. Andriuškevičienė. – Sveikai organizmo medžiagų apykaitai svarbus ir pastovus judėjimas: galima rinktis ir mažesnio intensyvumo fizinį krūvį, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą. Taip pat svarbu gerti pakankamą kiekį vandens, – visi mūsų organizmo procesai vyksta vandenyje, todėl jis yra neatsiejamas nuo kasdienio raciono“.

Bieliauskienė antrina, jog žmogaus sveikatai visavertė ir taisyklinga mityba yra labai svarbi: „Į kasdienį racioną reikėtų įtraukti daug daržovių, vengti greitai pasisavinamų cukrų, riebalų, didelio druskos kiekio, gazuotų ir saldintų gėrimų. Kasdien būtina vartoti daug skysčių, valgyti dažnai ir nedidelėmis porcijomis. Tačiau nereikėtų pašalinti jokių organizmui būtinų produktų iš mitybos raciono – svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą“.

Pagerėjusi protinė veikla

„Frontiers in Human Neuroscience“ žurnale rašoma, kad jei gertume tik vandenį, protinės veiklos pokyčius pastebėtume jau po 30 dienų. Efektyviai veiklai užtikrinti smegenims reikia daug deguonies, dalis kurio yra gaunama su vandeniu. Maždaug 75-85% smegenų sudaro vanduo, todėl papildyti jo atsargas būtina.

Sulėtėjęs senėjimas

Net jei jų nenaudojate, tikrai girdėjote apie drėkinamuosius kremus ir kitą kosmetiką. Drėkinti odą būtina iš vidaus – geriant vandenį. Išgeriamas sveikas vandens kiekis sulėtina senėjimo procesus, atgauvina odą ir pagerina raumenų būklę. Viename straipsnyje „Daily Mail“ buvo rašoma, kad viena 42 metų moteris per 30 dienų atjaunėjo bent dešimtmečiu, nes kasdien gėrė tik vandenį. Ji ne tik geriau atrodė, bet ir atsikratė virškinimo problemų ir ilgai kankinusio galvos skausmo.

Stipresnis imunitetas

Jei gersite pakankamai vandens, jūsų kepenys ir inkstai bus sveikesni ir efektyviau valys kraują nuo toksinų. „FullFitSure“ rašoma, kad teisingo vandens kiekio gėrimas kasdien pagerina imunitetą, padeda atsikratyti chroniško skausmo, išvengti inkstų akmenų ir kitų sveikatos problemų.

Sustiprėjusi širdis

Gali nuskambėti kaip sakinys iš liaudies medicinos, bet vanduo, kurį mes išgeriame, tarsi atskiedžia kraują, padaro jį skystesniu, sumažina kraujo spaudimą. Tai reiškia, kad sumažėja infarkto rizika. „The American Journal of Epidemiology“ publikavo šešių metų trukmės tyrimo rezultatus, kurie patvirtino – žmonės, kurie išgeria bent 5 stiklines vandens per dieną susiduria su 41 %mažesne rizika mirti nuo širdies veiklos sutrikimų.

Svoris kris lengviau

Šis vandens gėrimo privalumas atrodo savaime suprantamas – nuo vandens nestorėjama, priešingai nei nuo daugelio kitų mūsų gėrimų. Tačiau vanduo ne tik neaugina svorio, bet ir padeda jį mesti. „Health Fitness Revolution“ teigiama, kad viena stiklinė vos pabudus 24 % paspartina metabolizmą. Vanduo taip pat padeda pašalinti toksinus, kurie trukdo efektyviai deginti riebalus. Jis taip pat mažina apetitą bei gerina virškinimą. Tiesa, vos pradėję gerti sveiką vandens kiekį pastebėsite nežymų svorio augimą, nes jūsų kūnas kaups pagaliau gautą vandenį. Tačiau tai ilgai netruks ir greitai svoris pradės kristi.

Sveikesni kaulai

Jei daug judate, jūsų sanariai tikrai kenčia. Vanduo padeda atsistatyti kremzlėms ir kitiems audiniams, kurie užtikrina sklandų sanarių darbą. Tapsite lankstesni, sanariai skaudės rečiau. Sutvirtės ir kaulai, nes vanduo paskatins atsinaujinimo procesus.

Vanduo žmogui yra būtinas. Tai – gyvybės ir sveikatos šaltinis. Nemažai mūsų mėgstamų gėrimų mums kenkia ir netgi padeda pašalinti vandenį iš organizmo. Todėl gydytojai pataria – daugiau gerkite vandens ir mažiau kitų gėrimų.

• Mes krizę nugalėjome, mokesčių nekelsime, kaip situacija pas jus?
• Kelsime, išperkamo šikpopieriaus mastai rodo, kad rinkėjai vis dar sočiai valgo.

Kuo skiriasi politikas nuo klouno?

• Klounas pirma užveda publiką, poto prašo susimokėti,politikas pirma prašo susimokėti žmonių, poto juos bando užvesti.
• – Matulai, ką tu vis varai ant mūsų, kritikuoji, nu kiek galima, protina jį Veryga.
• Nepyk, su žmona susipykau, įtariu neištikima, tai kaip ir tarėmės pradžiai po litrą galvai ane?

Kauno apylinkės teisme penktadienį pagreitinto proceso tvarka buvo nagrinėjama byla dėl ketvirtadienį įvykusio viešosios tvarkos pažeidimo.

Ketvirtadienį siautęs Laisvės alėjoje, teisme L. Stuopelis jau uoliai slėpė veidą.

Teisme paaiškėjo, kad L. Stuopelis iš Petrašiūnų, beveik parą šventė savo 20 – ąjį gimtadienį. Anksčiau L. Stuopelis buvo du kartus teistas.

Šiuo metu vyras mokosi statybininkų rengimo centre, 12-oje klasėje. Paradoksalu, kad būsimas statybininkas įsivėlė į muštynes būtent su statybininkais.

„Atsiprašau nukentėjusiųjų. Tiesą pasakius, nelabai ką atsimenu”, – teisme kalbėjo L. Stuopelis, kuris incidentą sukėlė būdamas girtas. Vyras teisme atsistojęs ištiese nukentėjusiajam ranką ir atsiprašė.

Kaltinamasis pasakojo, kad trečiadienį šventė savo gimtadienį, o ketvirtadienį jautiesi blogai, todėl norėjo pagerinti sveikatą. Išgėrę alkoholio su dar trimis draugais, visa kompanija ėjo Laisvės alėja, ketino sėsti į taksi ir važiuoti namo. Tuomet kompanijai ir užkliuvo pastatą alėjoje restauravę statybininkai.

Nukentėjusiu šioje byloje pripažintas vienas iš statybininkų. Jokių pretenzijų L. Stuopeliui jis nepareiškė.

Vyras pasakojo, kad L. Stuopelis nesuvokė ką daro. Jaunuolis plūdo statybininkus, naudojo fizinį ir žodinį smurtą. Taip pat L. Stuopelis netgi puolė savo draugus.

„Kaltas alkoholis, jaunuolis norėjo pasirodyti, kabinėjosi prie kiekvieno žmogaus alėjoje, bandė įrodyti savo tiesas. Mus jis visaip vadino, tyčiojosi, kad dirbame valstybei, grasino susidorojimu”, – teisme pasakojo nukentėjusysis.

Statybininkai pradžioje bandė raminti L Stuopelį, prašė draugų, kad ramintų, tačiau be policijos įsikišimo jaunuolio pasirodymo nutraukti nepavyko.

Po incidento L. Stuopeliui nustatytas 1.61 promilės girtumas. Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė teismo skirti vienerių metų nelaisvės bausmę, nes jaunuolis praeityje jau buvo teistas ir nepadarė išvadų.

L. Stuopelis teismo metu kelis kartus pravirko.

Jaunuolis savo likimą išgirs lapkričio 14 dieną, tada bus skelbiamas teismo verdiktas. Jo draugams greičiausiai bus skirtos tik administracinės nuobaudos.

Muštynės miesto širdyje

Muštynės apie 15 valandą pačiame miesto centre, Laisvės alėjoje, kilo, kai ėję jauni vaikinai užsipuolė statybininkus: iš pradžių apsižodžiavo, paskui ėmė kumščiuotis ir svaidytis necenzūriniais žodžiais. Darbininkas teigia, kad vienas iš jaunuolių panaudojo dujas ir papurškė į juos.

Statybininkas bandė nepasiduoti provokacijai, pamojo ranka ir ėjo tarpuvartės link, bet vaikinai tęsė konfliktą, pasitelkė net statybinių pastolių dalis ir grėsmingai artėjo prie statybininkų. Jaunuolių įtūžį šiek tiek pristabdė pastoliai, per kuriuos buvo ne taip lengva praeiti.

Šis gėrimą rekomenduojame gerti ryte ant tuščio skrandžio. Gėrimas suteikia žvalumo, pagyvina medžiagų apykaitą ir valo organizmą, stiprina imuninę sistemą.

Kaip pasidaryti ilgaamžio gėrimą?

Sudėtinės dalys:

maltas cinamonas, medus, citrina, karštas vanduo.

Kaip paruošti? Į karštą vandenį įdėti skiltelę citrinos (jei norite – ir dvi), ir pridėti malto cinamono. Gėrimas turi pastovėti ir „prisitraukti“, ir tuo pačiu atvėsti. Kai atvėsta, pridedame medaus ir geriame.

Laimės linkim Jums! Skanaus!

Nepamirškite prenumeruoti mus socialiniuose tinkluose ir pasidalinti su draugais!