1. Valgykite reguliariai. Pasak gydytojos dietologės B. Jarašūnės, suaugusiam asmeniui geriausia valgyti tris kartus per dieną, pridedant porą užkandžių tarp pagrindinių valgymų. Visgi patartina tarp pagrindinių valgymų nedaryti ilgų pertraukų, mat tai greitai gali paskatinti persivalgymą.

2. Nepersivalgykite. „Nuolatinis „lėtinis“ persivalgymas gali nulemti nutukimo vystymąsi ir metabolinius sutrikimus. Stebėkite save – pavalgę neužilgo turėtumėte pasijusti sotūs, tačiau ne prisikimšę“, – pataria B. Jarašūnė

3. Vartokite daugiau daržovių. Anot gydytojos dietologės B. Jarašūnės, viena svarbiausių mitybos taisyklių yra daržovių vartojimas, tad naudinga jų valgyti kuo daugiau. „Kaskart pietaujant ir vakarieniaujant lėkštėje turėtų atsirasti erdvios vietos daržovėms (tačiau bulvės į šią kategoriją neįtraukiamos)“, – sako ji.

4. Nevenkite ir riebalų. Organizmui labai svarbūs ir riebalai – jie sudaro svarbią mitybos dalį. Riebalai ne tik suteikia energijos, bet ir padeda pasisavinti vitaminus A, D, E ir K, kurie yra būtini žmogaus organizmo veiklai. Jie turėtų sudaryti 20-30 proc. visų dienos kalorijų. Riebalai skirstomi į sočiuosius ir nesočiuosius. Sotieji yra gyvulinės kilmės – jų vartojimą reikia riboti, o geraisiais riebalais laikomi nesotieji riebalai, kuriuos rasite augalinės kilmės produktuose (augaliniai aliejai, sėklos, riešutai).

5. Ieškokite rakto skylutės ženklo. Gydytoja dietologė B. Jarašūnė pataria, kad norint nepasiklysti tarp produktų gausos ir didžiulės pasiūlos, verta atkreipti dėmesį į specialų ženklinimą. Lietuvoje ir Europoje sveikesni produktai žymimi žaliu rakto skylutės simboliu – jis padeda išsirinkti sveikiausią produktą iš vienos ar kitos produktų grupės. Šiuo simboliu ženklinami tik LR Sveikatos apsaugos ministerijos kriterijus atitinkantys gaminiai.

6. Rinkitės įvairesnį maistą. Dietologė pataria, kad mūsų valgomas maistas turi būti kuo įvairesnis: „Į kasdienį racioną įtraukite produktus iš skirtingų maistinių grupių: rinkitės grūdines kultūras, daržoves ir vaisius, pieno produktus, daug baltymų turintį maistą (mėsą, žuvį, kiaušinius ar ankštines kultūras) bei sveikatai palankius riebalus.“ Jeigu tam tikrų produktų netoleruojate, atkreipkite dėmesį į užrašus ant pakuočių. Tarkim, jei netoleruojate laktozės, ieškokite maisto produktų su specialiu žymėjimu „Be laktozės“.

7. Ribokite cukrų. B. Jarašūnė primena, kad daug cukraus turinys produktai turi labai mažą maistinę vertę, tačiau išlaiko didelę energinę vertę, vadinamą „tuščiomis kalorijomis“. Be to, pernelyg gausus cukraus vartojimas didina nutukimo, metabolinių sutrikimų ir dantų ėduonies riziką. „Labai dažnai cukrus slypi ten, kur net neįtariate. Pirmiausia patariu įvertinti kiek cukraus gaunate su įvairiais gėrimais. Nepamirškite, kad sultys ir gaivieji gėrimai turi didžiausią jo kiekį“, – pasakoja B. Jarašūnė.

8. Susikaupkite valgymui. Suvartojamo maisto ir jo kiekio stebėjimui bei ramiam valgymui ypač trukdo įvairūs pašaliniai dirgikliai, pavyzdžiui, nuolat įjungtas televizorius, kompiuteris, telefonas ar skaitiniai. Visi šie pašaliniai veiksniai nukreipia dėmesį ir koncentraciją nuo valgymo proceso. „Sąmoningas valgymas yra pirmasis žingsnis link pokyčių“, – patikina dietologė B. Jarašūnė.

9. Pokyčių per naktį nebūna. Pasak gydytojos dietologės B. Jarašūnės maitinantis sveikai svarbu per daug neįsitempti: „Juk sveika mityba – ne kasdieninė kova ar minų laukas, kai suvalgius kažką „ne to“

sugriūna visa sistema,“ – šypsosi ji. Gydytoja pataria nepamiršti, kad mūsų sveikatą lemia ne vienkartiniai „susilaikymai“ ar griežtos poros savaičių trukmės dietos, o kasdieniniai įpročiai: „Norint pakeisti seną ir įtvirtinti naują įprotį, prireiks mažiausiai šimto dienų. Pasikeitimai yra stabiliausi, kai jie diegiami pamažu, o ne per naktį norint pakeisti visą savo maitinimąsi“, – patikina B. Jarašūnė.

10. Rinkitės natūralumą. Anot dietologės B. Jarašūnės produkto „sveikumas“ priklauso nuo jo sudėties, perdirbimo laipsnio bei suvalgomo kiekio. Akivaizdu, jog mažiausiai apdoroti produktai – daržovės, vaisiai, kruopos, riešutai, sėklos, žuvis, mėsa ar kiaušiniai, sveikatai bus daug palankesni negu gausiai apdoroti (tokie kaip dešrelės, rafinuotų miltų bei cukraus gaminiai ir pan.)

Taigi sveika mityba susideda iš daugybės veiksnių, savęs stebėjimo ir sveikesnių pasirinkimų. Norėdami maitintis sveikiau, parduotuvėje nepraeikite pro daržovių skyrių, rinkitės sveikatai palankius augalinius riebalus ir lentynose ieškokite rakto skylutės ženklu pažymėtų produktų.

13 metų grožio industrijoje

Per tuos 13 metų mačiau daug. Nuolatinės kalbos apie svorį, prastą odą, per plonas kasas, negražias pėdas, netinkamus paakius, nepakankamai putlias lūpas, per dideles nosis. Ne viena kolegė į raukšleles leidosi tam tikrus preparatus, pūtėsi lūpas, putlinosi krūtinę, sėdynę, apie vizitus pas kosmetologus net nenoriu plėtotis… Vis dėlto tiek metų valgiusi duoną iš pinigų, uždirbtų už išvaizdą, sugebėjau išsaugoti blaivų protą. Išvaizda – tai duotybė. Juk tai tėvų dovana. Be to, esu už natūralumą.

Svarbiausias grožio ritualas

Mano grožio ritualas yra sportas. Bent 5 kartus per savaitę stengiuosi pajudėti. Tačiau salės duris varstau ne tik estetiniais sumetimais. Man tai yra galvos pravalymas, savotiška meditacija. Kai į rankas paimu štangą, apie nieką kitą negalvoju – tik apie techniką. Bėdos nukeliauja kažkur toli toli… Be to, rytais padarau bazinius tempimo pratimus ir taip

pabudinu nugarą bei galūnes. Tai svarbus ritualas, nes nugara yra mano silpnoji vieta, tad jai skiriu nemažai dėmesio ir sportuodama.

Makiažas ir jo tendencijos

Stengiuosi savo veido odos neapkrauti makiažu per dažnai. Mano nuomone, naujausios jo tendencijos yra tragiškos. Trys sluoksniai dažų dangalų, ruda mase kontūruojami veidai, itin tamsūs lūpų dažai, priklijuojamos blakstienos jaunas gražias merginas pasendina bent dviem dešimtmečiais, paslepia jų švytėjimą, grožį. Manau, kad geriausia grožio formulė yra saikas.

Odos priežiūra ryte

Pirmiausia man visada labai svarbu drėkinti odą, taip pat ir veido. Ryte po nekokybiško miego veidas yra linkęs paburkti, patinti. Tuomet iš kameros traukiu leduką, apgaubiu jį plastikiniu maišeliu, paskui plonu rankšluosčiu ir pradedu savo grožio procedūrą. Šaltu ryšulėliu glostau veidą. Nepamirštu paakių, akių vokų, skruostų, kaklo. Šio ritualo dėka patinimas atslūgsta. Ledo gabalėlis paspartina kraujotakos varikliuką. Tą patį galima atlikti su šaldytu agurko ar cukinijos gabalėliu. Išduosiu paslaptį: moterys šnabžda, kad ledukai – tai jaunystės eliksyras.

Būtinybė gerti vandenį

Kiekvieną rytą kūną pažadinu stikline drungno vandens. Per naktį kvėpuodami stipriai dehidratuojame, tad šis ritualas tarsi įjungia gyvybės mygtuką. Tai startas naujai dienai. Beje, verta atsiminti, kad, jei ištroškote, tai jau pavėlavote ir dehidratavote. Vandenį reikia gerti sistemingai.

Vakariniai grožio ritualiai

Vakaras yra laikas šeimai ir sau. Taigi stengiuosi bent jau 10 minučių pabūti tik su savimi ir taip save surinkti po dienos įvykių, atsigerti arbatos. Jų turiu įvairiausių. Taip pat vakare skubu nusivalyti makiažą, kad ir minimalų. Odą nuvalau ir drėkinu sąžiningai, ypatingai paakius. Leidžiu pakvėpuoti. Kartais „užsimetu“ dar ir kokią kaukę.

Miego įpročiai

Miegas jaunai mamai neretai yra saldesnis už spurgas. Jį pradedi itin vertinti. Pagaliau išmokau (kai labai pavargstu) numigti pietų miego. Manau, atsižvelgiant į kitos dienos darbus, svarbu susidėlioti, kada vėliausiai galima sau leisti eiti miegoti. Mano dukra keliasi 7 ryte, taigi bandau neperžengti vidurnakčio slenksčio.

Pusryčių meniu

Sako, pusryčius valgyk kaip karalius. Mano karališki pusryčiai yra sūrūs. Dievinu kiaušinius, pilno grūdo duoną, daržoves su šlakeliu druskos. Kita vertus, į graikišką jogurtą irgi nespjaunu. Priedai prie jo – fantazijos reikalas. Gali būti ir riešutai, ir kanapių sėklos, ir sėlenos, ir spirulina, ir vaisiai, ir uogos. Merginos mėgsta socialiniuose tinkluose rodyti pusryčių meną, kai lėkštė nusidažo vaivorykštės spalvomis, o traški granola taip ir prašosi būti paragaujama. Manau, tai puiki mada, skatinanti sveiką ir sąmoningą mitybą.

Tvarka namuose

Kuo mažiau daiktų! Tokia tiesa mūsų namuose. Spintos, virtuvės ir rūsio revizijos vyksta kas 6 mėnesius. Jei kažkurio drabužio šį sezoną neužsidėjai, didelė tikimybė, kad po metų jis ir toliau kabės rinkdamas dulkes. Didelė

palangė, ant kurios riogso tik viena gėlių prikrauta vaza, yra tobuliausias feng shui.

Kas įkvepia gyventi sveikiau?

Labai gražiai yra parašyta Cameron Diaz knyga „The Body“. Tiesą sakant, iš šio skaitalo per daug nesitikėjau, tačiau perskaičius teko springti savo išankstiniais nusistatymais. Cameron – tai gracingo senėjimo etalonas. Jos knyga susiskaitė puikiai, tad tikrai ją rekomenduoju moterims, vis dar neatradusioms taikos su savimi ir savo kūnu. Skaičiau ir populiariąją „intuityvaus valgymo“ knygą. Joje taip pat atradau daug racijos. Nevengiu anatominių knygų apie raumenų darbo niuansus sportuojant. Socialiniuose tinkluose seku nemažai atletų: tiek Lietuvos stipruoles, tiek užsienio žvaigždes. Žiūrint į jų kūnus seilė tįsta. Tai motyvuoja neužsisėdėti ant sofos ir siekti tikslų.

Daugiau Justinos Jarutės geros savijautos patarimų – tinklaraštyje „Ona būk plona“.

Sužinojusios, kad laukiasi, vienos moterys nusprendžia kardinaliai pakeisti mitybą, maitintis tik sveikai ir subalansuotai, vartoti ekologiškus produktus. Kitos – atsigriebti ir palepinti save saldumynais, užkandžiais ir tuo maistu, kurio nesilaukdamos nevalgė, nes, pavyzdžiui, rūpinosi figūra. Mityba yra vienas svarbiausių klausimų laukiantis, o rudenį ir artėjant žiemai jis tampa dar aktualesnis, nes prasideda ir įvairios peršalimo ligos – tuomet labai svarbu stiprinti imunitetą. Gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė sako, kad svarbiausia – nepamesti galvos ir atsižvelgti į sezoniškumą.

„Pastojus tikrai nebūtina pradėti valgyti vien daržoves ir kruopas iš ekologinių turgelių ar visiškai atsisakyti mėgstamo ne tokio „sveiko“ maisto. Svarbiausia – laikytis sveikos mitybos principų, o tai reiškia – balansą. Kartais žmonėms gali pritrūkti fantazijos, ką valgyti šaltuoju metų laiku, tačiau rudeninės daržovės, kurios išsilaiko ir žiemą, yra labai vertingos. Tai – moliūgai, porai, kopūstai, morkos, burokėliai, svogūnai, bulvės, kaliaropės, ropės, pastarnokai bei daugelis kitų daržovių, kuriose yra daug besilaukiančiai moteriai naudingų medžiagų. Taip pat galima rinktis raugintas daržoves, pavyzdžiui kopūstus, kuriuose yra vitamino C bei probiotikų“, – sako Barbora Jarašūnė.

Pasak jos, vienas didžiausių mitų, neturintis jokio racionalaus pagrindo – siūlymas nėštumo ir žindymo metu vengti „didžiųjų“ alergenų: riešutų, pieno, kiaušinių, kviečių, jūros produktų, neva kad kūdikis nebūtų „įjautrintas“. Gydytojos dietologės teigimu, su nedidelėmis išimtimis būsima mama gali valgyti viską, ką vartojo iki pastojant.

Maitinimasis trimestrais

Besilaukiančios moters nėštumo periodas skirstomas trimestrais, todėl ir maitintis pravartu pagal juos. Iš karto po pastojimo moters energijos poreikis beveik nesikeičia. Pirmuosius tris mėnesius vieno kūdikio besilaukiančiai nėščiajai papildomų kalorijų iš esmės neprireikia. Vaisiui augant, antrajame trimestre papildomai reikia apie 340 kcal, o trečiajame – 450 kcal per parą. Kalbant vaizdžiau, 340 kcal atitiktų stiklinė (250 ml) kefyro ir pusantros vidutinio dydžio virtos bulvės (200 g). 450 kcal gautume suvalgę dvi riekes juodos duonos ir prinokusį avokadą.

Gydytojos B. Jarašiūnės teigimu, nėštumo metu išauga ne tik kalorijų, bet ir vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų poreikis. Ženkliausiai padidėja B grupės ir A, E vitaminų, kalcio ir jodo dienos normos. Pagal tyrimų duomenis, nėščiosios Lietuvoje vartoja per mažai daržovių, grūdinių produktų, per daug baltymų bei gausių cukraus gaminių. Nustatyta, jog dažniausiai besilaukiančiųjų racione stokojama kalcio, geležies, cinko, vitaminų A, C ir D bei folio rūgšties.

Čia taip pat gali pasitarnauti sezoniniai maisto produktai, pavyzdžiui, Briuselio kopūstai, kalafiorai gausūs vitamino C ir folio rūgšties, o morkos, moliūgai, lapiniai kopūstai yra nepakeičiami vitamino A pirmtako beta-karoteno šaltiniai. Vienoje vidutinėje bulvėje – daugiau nei pusė reikalingos vitamino C normos, trečdalis vitamino B6, gausu kalio. Nepamirškime ir vaisių: obuoliuose ir kriaušėse gausu antioksidantų bei ląstelienos, padėsiančios išvengti vidurių užkietėjimo, kuris dažnai vargina nėščiąsias. Persimonuose, kurie gali pasitarnauti kaip desertas, itin gausu vitamino C. Yra įrodymų, jog rudeninėse uogose – spanguolėse – esančios medžiagos gali padėti išvengti šlapimo takų infekcijų, kurių rizika nėštumo metu išauga.

Organizmo papildymas maisto medžiagomis

Jei sveika nėščioji renkasi kuo įvairesnius, šviežesnius ir maistingesnius produktus ir nėra išbraukusi iš raciono vienos ar kelių maisto produktų grupių (pvz., pieno ar gyvūninės kilmės produktų), padidėjusius poreikius tikrai gali patenkinti kasdienis parduotuvėse randamas maistas. Taip pat moteris turėtų nepamiršti vartoti žuvies (iki 300 gramų arba 2–3 porcijas per savaitę) ir linų sėmenų produktų. Atvėsus orams kartais užmirštama, jog žuvį lengva paruošti ne tik gamtoje, ant grotelių, bet ir namų virtuvėse.

„Kadangi apie folio rūgštį, vitaminą D, omega-3 rūgštis, atrodo, kalbama daug ir plačiai, noriu ypatingą dėmesį atkreipti į jodą. Tai – vaisiaus smegenų vystymuisi itin svarbus mikroelementas. Dėl to reikėtų tikslingai pastebėti, kad bet kuriuo metų laiku vartojamuose maisto produktuose jo būtų“, – priduria B. Jarašūnė.

Lietuvos gėlame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl mūsų šalis pagal šį rodiklį priskiriama deficitiniam regionui. Siekiant patenkinti padidėjusį jodo poreikį, nėščiosioms patartina rinktis joduotą, o ne kitokią, pavyzdžiui, Himalajų druską. Taip pat visais metų laikais parduotuvių lentynose randamus jūros kopūstus. Reguliariai vartoti įprastus maisto produktus, kuriuose taip pat yra jodo: kiaušinius, pieną, duoną, mėsą. Visgi svarbu įsidėmėti, kad jodas – lakus, todėl seniau įsigytoje, ilgiau pastovėjusioje druskos pakuotėje jo koncentracija gali būti ženkliai sumažėjusi. Būtent dėl to joduotą druską reiktų pirkti nedidelėmis pakuotėmis ir laikykite sandariame inde.

Gydytojos dietologės B. Jarašiūnės teigimu, besilaukiančiai moteriai taip pat kaip mityba svarbu ir gerti pakankamą kiekį vandens, ilgiau būti gryname ore, judėti ir neužmiršti mankštintis.

Aidas Poleninas, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos departamento direktorius sako, kad nėščiųjų mityba gali būti labai įvairi ir skani, o tinkamų maisto produktų galima rasti visais metų laikais. Atsižvelgęs į gydytojos dietologės rekomendacijas nėščiosioms, „Maximos“ maisto gamybos ekspertas A. Poleninas siūlo kelis nesudėtingus receptus, padėsiančius gauti naudingų maisto medžiagų ir nesugaišti daug laiko virtuvėje.

Trinta morkų, apelsinų ir imbierų sriuba

Sriubai reikės: 500 g morkų, 150 g bulvių, 1 svogūno, 3 apelsinų, 2 šaukštų aliejaus kepimui, 750 ml daržovių sultinio, 200 ml neriebaus kokosų pieno (galima naudoti ir neriebią grietinėlę), 1 šaukšto tarkuoto imbiero, druskos, pipirų, aitriosios paprikos (čili) miltelių, sezamų sėklų.

Smulkiai supjaustyti svogūną ir pakepinti jį aliejuje. Pabaigoje į keptuvę įdėki morkas, bulves. Į puodą, kuriame bus verdama sriubą, sudėti apkeptas daržoves, pripilti daržovių sultinio ir virti apie 20 minučių. Išspausti apelsinų sultis, išimti kuo daugiau minkštimo iš jų vidaus. Nutarkuoti vieno gerai nuplauto apelsino žievelę. Sudėti viską į sriubą kartu su tarkuotu imbieru ir sutrinti trintuvu iki tolygios masės. Pagal skonį įdėti druskos, pipirų, aitriosios paprikos. Įmaišyti kokosų pieną. Keptuvėje lengvai paskrudinti sezamų sėklas ir pabarstyti ant sriubos.

Porais įdarytos bulvės

Reikės: 400 g porų, 4 didelių bulvių, 2 šaukštų sviesto, 1,5 šaukšto miltų, 75 ml daržovių sultinio, 50 ml neriebios grietinėlės, 40 g kedrinių pinijų, čederio sūrio, druskos, pipirų, šviežiai tarkuoto muskato.

Nuvalyti porus ir supjaustyti griežinėliais (ir baltąją, ir žaliąją dalis). Įdėti į pasūdytą verdantį vandenį ir virti 10 min. Kitame inde ištirpinti sviestą, įdėti miltus ir išmaišyti. Įpilti daržovių sultinį, verdant nuolat maišyti, kad miltai nesušoktų į gumulėlius. Galiausiai supilti grietinėlę, paskaninti druska, pipirais, muskatu. Sudėti porus ir dar šiek tiek patroškinti.

Pasūdytame vandenyje išvirti 4 dideles bulves su lupenomis. Nepervirti, ištraukti vos tik suminkštės. Perpjauti pusiau, su šaukštu išskobti vidų, palikti apie 1 cm bulvės nuo kraštų. Keptuvėje be riebalų paskrudinti kedrines pinijas, sumaišyti jas su porų įdaru. Įdaryti bulvių puseles porų troškiniu, viršų pabarstyti čederio sūriu. Kepti 200°C apie 25–30 min. arba kol gražiai apskrus.

Viščiukas su šokoladu, čili ir paprikomis

Reikės: šviežio viščiuko, padalinto į atskiras dalis, 4 šaukštų aliejaus, svogūno, 1 šaukšto raudonojo vyno acto, 1 žalios saldžiosios paprikos, 1 čili pipiro (dėti pagal skonį), 800 g konservuotų pomidorų (arba 10–12 nuluptų šviežių pomidorų), 30 g juodojo šokolado, druskos, pipirų.

Viščiuko gabalus pagardinti druska ir pipirais ir apkepinti aliejuje, kol gražiai apskrus. Išimti vištieną, tame pačiame inde pakepinti svogūnus, kol taps permatomi. Įpilti šlakelį raudonojo vyno acto, sudėti smulkiai supjaustytas paprikas ir čili, konservuotus (arba nuluptus ir smulkiai supjaustytus šviežius pomidorus), maišant laukti, kol užvirs. Sutarkuoti šokoladą ir įmaišyti jį į troškinį. Pagardinti druska ir pipirais. Įdėti atgal į indą vištieną, uždengti ir lėtai troškinti apie pusvalandį.

Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kuo skiriasi dezodorantai ir antiperspirantai. Abi priemonės skirtos naikinti nemaloniam kūno kvapui, tačiau jos veikia skirtingai. Dezodorantų paskirtis – naikinti bakterijas, atsirandančias prakaitavimo metu, o antiperspirantų – apskritai užkirsti kelią prakaitavimui. Kadangi prakaitavimas yra natūralus kūno temperatūrą reguliuojantis procesas, dažnas jo blokavimas kenkia organizmui. Prakaitavimo metu tam tikrose vietose atsiranda bakterijos, kurios žūdamos sukelia nosį riečiantį kvapą. Šiuo atveju dezodorantas kai kuriems ne visuomet padeda. Nors nemalonus kvapas ir dingsta, pažastys vistiek drėksta, todėl renkamasis prakaitą blokuojantis antiperspirantas. Deja, dažnas antiperspirantų naudojimas gali būti pavojingas.

Ar kada skyrei laiko perbėgti akimis, kas rašoma tavo antiperspiranto etiketėje. Jei pastebėjai, kad jo sudėtyje yra aliuminio druskų, verčiau rinkis kitą. Aliuminio druskos dažnai naudojamos antiperspirantuose, nes būtent jos užkemša odos poras ir prakaitavimo nelieka. Aliuminio keliamas pavojus – sutrikusi nervų sistema ir skydliaukės veikla. Taip pat šios druskos išlaisvina aliuminio jonus, kurie ardo smegenų ląsteles. Ilgai naudodama antiperspirantą su aliuminio druskomis gali pastebėti odos pokyčius pažastyse: gali sukietėti, ištinti, sudirgti. Beje, aliuminio perteklius organizme yra viena Alzhaimerio ligos priežasčių!

Taigi, aliuminio druskų turinčiais antiperspirantais piktnaudžiauti nereikėtų. Žinoma, jei prakaituoji gausiai ir tavęs laukia svarbus susitikimas – toks antiperspirantas padės, bet geriau suktis be jo. Šiandien rasi higienos prekių, kurios gaminamos be pavojingųjų aliuminio druskų. Jos itin veiksmingos ir kur kas saugesnės, tinka jautresnei odai. Dezodorantai ir antiperspirantai be aliuminio druskų padės išvengti ne tik nemalonaus kvapo, prakaitavimo, bet ir netrikdys organizmo procesų. Taip pat gali išbandyti prakaitą sugeriančius padelius, kurie apsaugos nuo pažastyse atsirandančių dėmių.

Kaip paruošti? Vieną šaukštą grikių kruopų sumalti kavamale taip, kad gautųsi smulkūs miltai. Stiklinėje užpilti tikru kefyru, ir nakčiai padėti į šaldytuvą.

Vartoti ryte, pusę valandos prieš valgymą. Gydymo kursas – 14 dienų.

Skanaus. Linkim jums Laimės ir tikros sveikatos!

Savo naująjame straipsnyje Prinstono universiteto politikos mokslų daktaras ir nuolatinis apžvalgininkas Viliamas Engdalas (William Engdahl ) pažymėjo, kad Rusija tapo pirmąja pasaulio šalimi, kuri po draudimo auginti, uždraudė ir genetiškai modifikuotų produktų (soja, kukurūzai, rapsai, medvilnė) kurių sudėtyje yra GMO ( genetiškai modifikuoti produktai ) importą iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Visiems metų žinoma, kad beveik visa Amerikos rinka yra užtvindyta maisto produktais, kurių sudėtyje yra GMO.

Minėtos kultūros visame pasaulyje naudojamos gyvuliams šerti. Nes taip modifikuotuose ankštiniuose yra genetiškai modifikuotų baltymų kiekis. Tačiau, kokias tai sukelia pasekmes žmonių sveikatai? Juk tokios „dietos” yra pražūtingos žmonių sveikatai ir genetikai.

Autorius pažymi, kad tiesioginė metinė žala Rusijos ekonomikai dėl šių produktų vartojimo jau viršijo 100 mln $. O kokio dydžio netiesioginė ekonominė žala? O kokia žala piliečių ir jų palikuonių sveikatai? Tiesiog neįmanoma suskaičiuoti, ar bent įvertinti….

Šiek tiek apie GMO. Tai – Genetiškai modifikuoti produktai ( GMP ) ir maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų – augalų, gyvūnų ar mikroorganizmų. Tokie produktai rinkoje pasirodė 1996 metais. Populiariausi genų inžinerijos pagalba pakeisti augalai yra sojos pupelės, kukurūzai, rapsai ir medvilnė. Nuo 1996 metų pasauliniai jų pasėlių plotai išaugo 87 kartus ir 2010 m. užėmė 148 mln. hektarų, daugiausiai JAV,Brazilijoje, Argentinoje, Indijoje, Ukrainoje, ir kitose šalyse

Europos Sąjungoje (ES) keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams. GMM ir maistui skirtus GMO leidžiama išleisti į rinką tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais, ir jiems yra išduotas leidimas bei laikomasi atitinkamų leidimo išdavimo sąlygų.

Bet, ar to paisoma, pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose šalyse? Pavyzdys: Kinijoje, daugiau kaip 60% auginamų ankštinių kultūrų sudėtyje yra GMO, nepaisant draudimo tokių produktų auginimui…

Rusija tapo pirmoji šalis, pritaikiusia tokias griežtas priemones. Galime tikėtis, kad netrukus Rusijos pavyzdžiu paseks ir daugybė kitų šalių. Žinoma, tai sukels didelę žalą JAV ūkio gigantams, tokiems kaip kurie sąmoningai tiekimas yra labai pavojingas žmogaus sveikatai produktų užsienyje.

O kad to sulauksime Lietuvoje? Reikia tik tikėtis …

Šaltinis: http://journal-neo.org/2016/02/26/russia-bans-us-gmo-imports/