Saugumas internete visada yra pirmoje vietoje, tad tą patį siūlo ir populiariausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“. Nepaisant to, bendravimo platforma nereaguoja į vieną „skylę“, kuri atskleidžia jūsų telefono numerį.

„Facebook“ nustatymai – neužbaigti

Pradėkime nuo to, kad atrastas gana paprastas būdas, kaip nesunkiai galima susižinoti įžymių žmonių ar net politikų telefono numerius, jei jie naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“. Verta pastebėti, kad tai iš tiesų veikia tik mažose šalyse, kuriose gyventojų skaičius neviršija dešimties milijonų, tačiau, turint laiko, galima surasti beveik bet kokio asmens telefono numerį. Tiesa, tik tuo atveju, jei saugumo nustatymuose tas asmuo yra pridėjęs savo telefono numerį. Žinoma, tad čia ir prasideda visos „Facebook“ saugumo nustatymo problemos.

Nereikia būti įgudusiu programišiumi, kad suprastum, jog kažkas negerai. Visų pirma, kai jūs pridedate savo telefono numerį „Facebook“ paskyroje, nesvarbu, ar tai dėl saugumo, ar tiesiog jį ten norite turėti, galite pasirinkti, kas jus gali rasti suvedus jūsų telefono numerį: bet kas, tik draugai ir panašiai. Nepaisant to, jei pasirinksite funkciją „tik aš“, bendri „kas gali mane surasti“ nustatymai perrašo jūsų pasirinkimą „kas gali mane surasti telefono numeriu“, tad jei paspaudę mygtuką „tik aš“ manote, jog jūsų numeris liks niekam neprieinamas, klystate.

Jei pabandysite nueiti į „kas gali mane surasti telefono numeriu“ nustatymus, pamatysite, kad funkcijos „tik aš“ tiesiog nėra. Taip, jūs galite nustatyti, kad jums suvedus telefono numerį ar elektroninį paštą rasti galės tik „draugai“ ar „draugų draugai“, tačiau tiesa tokia, kad apeiti šį „draugų“ nustatymą yra gana paprasta. Taigi jūs esate įvedę savo telefono numerį į „Facebook“ paskyrą, tad kaip viską suprasti, kaip kažkas gali rasti mano privatų numerį, jei mane socialianiame tinkle gali rasti tik draugai?

Kaip viskas veikia?

Šis metodas veikia gana labai paprastu „Facebook“ paieškos grafos principu. Jūs galite suvesti telefono numerį ir matysite asmenį, kuriam jis priklauso. Akivaizdu, kad, ieškant konkretaus asmens, vedant kiekvieną numerį iš eilės yra neįgyvendinama užduotis ir užtruktų mėnesius. Taip pat mano sukurta programa testavimo principui pastebėjo, kad po 1500 numerių suvedimo paieškos grafoje mano „Facebook“ paskyra buvo apribota šios funkcijos naudojimui. Be abejonės, labiau įgudę vartotojai gali bandyti naudotis „zombių tinklais“ (angl. „botnet“) su tikromis „Facebook“ paskyromis, tačiau nėra abejonės, jog kompanija turi apsaugas, nutaikytas į panašias atakas. Tad ką daryti?

Visų pirma, „Facebook“ mums iškyla problema, kaip grafos paieškoje suvesti tūkstančius numerių vienu metu, taip randant asmenis, kuriems jie priklauso, bandant sužinot tikslų „aukos“ telefono numerį. Kaip minėjau, tiesioginio vedimo (angl. „brute force“) metodas nesuveikė, tad reikėjo naujo metodo. Sugalvojau pasinaudoti „Ieškoti draugų“ funkcija, kuri taip pat nėra užbaigta. Bet, visų pirma, man reikia kažkaip pabandyti sumažinti galimų telefonų numerių skaičių ir į galvą iškart toptelėjo mintis: „Facebook“ jau iškart nurodo jūsų du telefono numerio paskutinius skaičius.

Šiuo atveju man tik reikia žinoti „Facebook“ socialiniu tinklu besinaudojančio žmogaus profilio nuorodą ar vardą bei pavardę ir kaip jis atrodo. Socialinis tinklas naudojasi gana nepagrįsta sistema, kai kiekviena paskyra turi tam tikrą „Facebook“ elektroninį paštą, kuriuo niekas kaip ir nesinaudoja. Tai atveria galimybę pažvelgti į jūsų apsaugos nustatymus. Štai suvedame tyrimo subjekto, tai yra mano, „Faceobok“ el. pašto vardą, ir matome, kokie yra mano nustatymai: turiu pridėjęs elektroninį paštą ir telefono numerį, kurio pabaiga „05“. Sąrašas sumažėja.

Pasitelkę logiką suprantame, kad telefono numeriai Lietuvoje nėra ilgi. Jie visi praktiškai yra „86xxxxxxx“, t. y. devynių skaitmenų ilgio, tačiau jau žinome, kad subjekto numeris baigiasi „05“. Tad išeina, kad mes ieškome telefono numerio tarp „86xxxxx05“, o tai sumažina mūsų paieškos laukelį iki beveik šimto tūkstančių, na, 99999 galimų variantų.

Šiuo atveju tiesiog sukūriau programą, kuri man sugeneruotų visų įmanomų numerių, kurie yra „6xxxxx05“ diapazone, sąrašą. Kas iš to? „Facebook“ turi įdomią paieškos savybę pavadinimu „Ieškoti draugų“, kur galime tiesiog įkelti šį sąrašą, tad išbandykime šį metodą drauge.

Pabandžius įkelti visą telefono numerių sąrašą, „Facebook“ išmetė klaidą. Po keleto bandymų taip pat pavyko sužinoti, kad vienai paskyrai tai galima daryti, tai yra įkelti jūsų neva „elektroninio pašto kontaktų sąrašą“, penkis kartus per 24 valandas, o vieno failo kontaktų skaičius negali viršyti 30 tūkstančių. Tai nėra didelė problema, nes mums tereikia ieškoti apie šimto tūkstančių numerių, tad turimą kontaktų sąrašą padalijau į keturis failus.

Savo numerį aš žinau, be jokios abejonės, tačiau įsivaizduokime, kad taip nėra. Pirmą kartą bandome pirmuosius 30 tūkstančių numerių „60xxxx05“ iki „62xxx905“ diapazone. Ir nesėkmė, nes telefono numeris nėra šiame diapazone. Gerai, bandome dar keletą kartų, kol pagaliau neva savo elektroninio pašto draugų kontaktuose randu save: puiku, sakykime, mano numeris yra kitame faile, o tai reiškia diapazoną nuo „63xxxx05“ iki „65xxx905“. Ką darome toliau?

Kai praverčia aritmetikos žinios

Apie 30 tūkstančių galimų numerių yra gana daug, tad ir juos reikia patikrinti. Mums liko tiek galimų telefono numerių. Čia praverčia aritmetika. Dalijame šių numerių failą per pusę ir bandome dar kartelį. Atrodo, kad mano numeris tebėra pirmajame 15 tūkstančių likusių numerių. Taip šį sąrašą dalijame dar kartą, bandome dar kartą ir taip bandome tol, kol mums liks, sakykime, 58 galimi numeriai. Tam prireiks laiko, žinoma, tad apie tai pakalbėkime.

Kaip jau minėjau, „Facebook“ leidžia failą įkelti penkis kartus per parą, tad nėra jokios abejonės, kad šiam metodui įgyvendinti prireiks daugiau nei vienos anketos. Likusius 58 galimus numerius galiu patikrinti rankiniu būdu, o ir socialinis tinklas nesupyks, nes nepasieksiu minėto 1500 užklausų limitų. Viskas atrodo neblogai, tačiau kiek failų mums reikės susikurti?

Buvo minėta, kad mums prireiks keturių programa sugeneruotų failų. Vėliau randame subjektą diapazone iš 30 tūkstančių ir šį sąrašą dalijame iš dviejų. Panaudojus paprastą aritmetiką sužinome, kad mums prireiks dar papildomų 18 failų, tad iš viso 22 failai. „Facebook“ per 24 valandas leidžia įkelti iki 5 elektroninio pašto kontaktų, tada arba laukiame, arba susikuriame penkias paskyras. Viskas.

Nepaisant to, kad nustatymuose pakeičiau tai, ką galėjau, mano tariamas „draugas“ jau manęs ieškojo, tad suvedęs mano numerį mane mato paieškoje. Patikrinęs likusius 58 telefono skaičius randu tą, kuris priklauso subjektui, tai yra man. Sakykime, kažkas turi jūsų numerį, kas toliau?

Ką galima padaryti su jūsų numeriu?

Atrodo, kad žinome jūsų vardą ir pavardę ir telefono numerį, tačiau kas iš to? Priklauso nuo to, kas jūsų ieško ir ar žinomas žmogus esate. Turėdamas žinių programišius gali toliau bandyti ieškoti informacijos apie jus, net bandyti susekti jūsų gimines ar šeimos narius, kurie taip pat pridėję savo telefono numerį į „Facebook“ paskyrą. Sužinojus jų numerius, galima pradėti veikti.

Vienas iš galimų variantų, kad jūsų informacija gali būti parduota ir gausite reklamos žinutes su savo vardu. Atrodys keista, iš kur tam tikra reklamos kompanija žino jūsų duomenis, jei niekad jų nepateikėte? Jūs tai padarėte socialine tinkle „Facebook“. Tiesa, reklamos siuntimo variantas nėra toks baisus, kokie gali būti kiti galimi variantai, tad pakalbėkime apie blogiausius.

Visų pirma, jei kažkas nori pasunkinti jūsų dienas, gali pradėti jums siųsti tūkstančius SMS žinučių bei skambinti kas kelias sekundes. Sakysite, kad nieko blogo, tiesiog užblokuosiu tą numerį, iš kurio gaunu SMS žinutes ir skambučius. Problema ta, kad dažniausiai „Android“ ir „iOS“ išmanieji telefonai blokuoja tik įprastus numerius, o kiek labiau įgudę programišiai gali naudotis nežinomais ir nesusekamais numeriais, kuriuos užblokuoti prireiks kiek daugiau darbo.

Tiesa, blogiausia tai, jei programišiai, radę jūsų šeimos narių numerius, pradės skambinėti iš jų. Taip, supratote teisingai. SMS ir skambučių telefono numerio keitimo technologijos (angl. „spoofing“) prieinamos net nelabai įgudusiems programišiams, tad atrodys, kad tūkstančius skambučių atlieka, pavyzdžiui, jūsų mama. Ar blokuosite jos numerį, jog ši su jumis vėliau negalėtų susisiekti? Galimas variantas, jog programišiai galėtų bandyti jums pasiųsti ir SMS žinutę bandydami apsimesti jūsų šeimos nariu ar draugu, panaudoję jų numerį, o spustelėjus tam tikrą nurodą ir neturint tinkamos apsaugos, galite turėti dar daugiau problemų, nei gali pasirodyti iš pradžių.

Be jokios abejonės, tai tik pasvarstymai, ką gali atlikti programišiai, turintys telefono numerį. Viskas tvarkoje, jei juo dalintis norėjote, tačiau jei jį laikote paslaptyje ir šį žino tik saujelė žmonių, tačiau į „Facebook“ saugumo nustatymus jį pridėjote? Galite turėti rimtų problemų. Vėlgi viskas priklauso nuo to, kas ieško informacijos apie jus, tačiau šiame technologijų amžiuje reikia būti labai apdairiems. Mažiau įgudę vartotojai atskleidžia savo gyvenamąją vietą, kreditinių kortelių numerius, slaptažodžius ir panašiai. „Pakibti ant kabliuko“ gali ir technologijomis besidomintis asmuo. Kartais tai tiesiog gali būti paveiksliukas, ant kurio spustelėjote, o lyg nieko ir neįvyko.

Ką reikėtų žinoti pabaigai?

1. Kur problema?

Mažose šalyse, kaip kad Lietuvoje, surasti numerį „Facebook“ socialiniame tinkle nėra sunku ir tai nereikalauja daug įgūdžių. Visų pirma, pasižiūrėkite, ar jūsų nustatymuose „kas gali mane rasti telefono numeriu“ nėra nustatyta, kad jus gali rasti bet kas. Problema yra ta, kad „Facebook“ nepateikia realių priežasčių išspręsti šią problemą, nėra daugiau nustatymų opcijų.

2. Ar aš paveiktas?

Mažoje šalyje jūs, be jokios abejonės, esate paveiktas. Jūs galite bandyti pakeisti „kas gali mane rasti telefono numeriu“ nustatymus tik į „draugus“, tačiau, kaip parodė atlikti scenarijai, dažnai nesuveikia ir tai. Bandant imituoti elektroninio pašto kontaktų sąrašą ir jį keliant į paieškos funkciją, „Facebook“ socialinio tinklo sistema galvoja, kad jūs esate „draugai“, tad jus rodo bendroje paieškoje.

3. Ką „Facebook“ galėtų pakeisti?

Visų pirma, socialiniam tinklui, prieš pridedant telefono numerį, reikėtų informuoti žmones apie tikruosius nustatymus. Dalykas tas, kad jei būtų galimą nustatymuose „kas galime mane rasti telefono numeriu“ opciją pakeisti į „tik aš“, problema nebūtų išspręsta. Automatiškai tai pakeičiama į „viešas“, o daugelis net neužeina į „Facebook“ nustatymus.

Prieš pridedant numerį jums turėtų iššokti langas, kuris jums leistų pasirinkti opciją, kaip elgtis su savo telefonu numeriu. Taip pat elektroninio pašto paieškos kontaktų/draugų sistema yra absurdas: kai galima įkelti iki 30 tūkstančių kontaktų vienu metu, tai atrodo juokinga. Jei šį skaičių „Facebook“ sumažintų iki tūkstančio ar panašiai, tokios telefono numerio paieškos taptų sudėtingesnės, tačiau su „zombių tinklais“ tai nebūtų neįmanomos.

4. Tai ar man išimti savo telefono numerį iš „Facebook“?

Jei norite privatumo, sunku pasakyti, nes telefono numeris dažnai praverčia užmiršus slaptažodį ir iš esmės yra gana saugi bei rekomenduojama saugumo priemonė. Naudokite telefono numerį visur kitur be didesnių problemų, tačiau gerai pagalvokite, ar tai verta daryti tinkle „Facebook“.

Autorius: Mantas Bakutis

Jau galite aptikti savo sTinklas profilyje skiltį „Mano straipsniai” ir rašyti savo straipsnius, įžvalgas, liaupses ir kitus įvykius.

Skaitomiausius straipsnius su autorių leidimu paskelbsime čia www.ctl.lt portale.

– Kaip vertinate Mykolo Romerio universiteto studenčių atliktą apklausą, kuri parodė, kad daugelis studentų neatpažįsta net populiariausių Seimo narių?

– Nors politika domiuosi daug metų, esu tikras, kad, pamatęs kai kuriuos dabartinius Seimo narius, taip pat nežinočiau, kas jie tokie. Ne visi Seimo nariai aktyvūs ar matomi žiniasklaidoje. Jei įvertintume dėmesį, kurį gauna politikai, be ministrų, prezidentės ar Seimo pirmininkės, išvardytume daugiausia dešimt Seimo narių – tų, kurie daugiau ar mažiau matomi, žinomi, aktyvūs tiek socialinėje, tiek tradicinėje žiniasklaidoje.

Yra Seimo narių, kurių mes nežinome, bet jie – Seime. Kyla klausimas, kaip jie, būdami visiškai nežinomi arba žinomi tam tikrai siaurai auditorijai, ten atsidūrė. Tai turbūt ir yra įdomiausias dalykas, ką apklausos atlikėjai ne kartą paminėjo. Išties jaunimas politika domisi mažai, daugiau užsiima kitais reikalais.

Politikai, sugebantys peržengti ribą tarp politikos ir paprasto gyvenimo – geriau žinomi. Ar tai padeda jiems pasiekti tam tikrų tikslų? Pavyzdžiui, Petras Gražulis Lietuvos politikoje sužibėjo tikrai ne šiais metais. Tačiau, jei vienu iš lakmuso popierėlių laikytume jo pasirodymą Vilniaus mero rinkimuose, kuriuose jis pasirodė tikrai neįspūdingai, taip būtų patvirtintas pasakymas, kad bet kokia reklama yra reklama.

Ši apklausa įdomi tuo, kad matomumą atskleidžia iš kitos pusės. Tačiau, mano nuomone, tai nėra ir nebus stiprus stimulas politikams staiga didinti savo žinomumą. Yra skirtingos auditorijos, skirtingi politikai, skirtingi tikslai. Tikriausiai daugelis iš jų galėtų perbėgti Gedimino prospektu nuogi ir taip tapti žinomesni, bet ar to tikrai reikia?

– Kai kurie politikai palaiko rimtą įvaizdį, kalba temomis, susijusiomis tik su politika. Ar jie pralaimi prieš atlapaširdiškai įsileidžiančius į savo spintą, virtuvę, lovą?

– Bendrąja prasme jie tikrai pralaimi. Ar visais atvejais žinomumas virsta  palaikymu rinkimuose arba pritarimu idėjoms? Manau, kad ne. Taip, politikas privalo būti žinomas bent tam tikrai tikslinei auditorijai, kuri už jį balsuoja. Kai kuriems nereikia būti žinomiems visoje Lietuvoje – užtenka būti žinomiems regione, kuriame balsuoja kelios dešimtys tūkstančių rinkėjų, ir jie išrenkami į Seimą ne vieną, ne du ir ne tris kartus.

To visiškai užtenka. Tačiau, jei kalbame apie aukščiausius postus užimančius politikus, turime galvoti apie didesnį žinomumą. Tai galima pasiekti savo idėjomis, rimtais pasisakymais, rimtomis iniciatyvomis. Galima ir patekus į geltonąją, kitaip sakant, populiariąją žiniasklaidą. Seime visuomet yra keli tokie veikėjai, vedę dainininkes, įsileidžiantys į savo miegamąjį televizijos kameras. Visgi jų nėra itin daug. Daug tokių politikų (pramogų verslo atstovų, staiga tapusių politikais) matėme tik per vienus rinkimus. Žinome, kuo tai baigėsi.

– Kokią įtaką daro socialiniai tinklai? Jei politikas juose aktyvus, ar jis bus lengviau atpažįstamas?

– Vėl prisiminkime to paties P. Gražulio fenomeną. Paskutinis skandalingas įvykis susijęs su koldūnais, o į jį buvo įtrauktas kitas žinomas žmogus – Andrius Užkalnis. Esu tikras, kad ši tema P. Gražulio pavardę paskleidė dar plačiau – auditorijai, kuri visiškai nesidomėjo politika. Tai ir yra tas atvejis, kai socialiniai tinklai turėjo svarbų vaidmenį ir žinutę ištransliavo labai plačiai.

Kita vertus, turime nemažai politikų, labai aktyvių būtent socialiniuose tinkluose, auditoriją pasiekiančių ne ką mažiau. Tereikia paminėti mūsų prezidentę. Iš visų politikų ji, ko gero, stebimiausia politikė socialiniuose tinkluose. Panagrinėję turinį, kurį ji transliuoja, pamatysime, kad tai toli gražu nėra tik ta rimtoji politika. Tai ir tam tikros gyvenimo spalvos, bet to negalima palyginti su P. Gražulio komunikacija.

Vadinasi, galima panaudoti ir socialinius tinklus, įtraukiant tuos pačius žmones, rodant savo gyvenimą ir t. t. Niekas nepaneigs, kad tai – vienas kanalų, per kurį galima pasiekti jaunimą. O jis labai svarbus. Galima balansuoti, nes politikas yra žmogus, viskas gerai. O su tuo, kad politikas privalo būti skandalingas, aš nesutinku.

– Socialiniai tinklai gali ir pakenkti. Tai matėme su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėnienė ir žodžio „ačiū“ rašyba. Ar tokie dalykai privers susimąstyti?

– Socialiniai tinklai pakeitė politikų komunikaciją 180 laipsnių kampu. Anksčiau juokdavomės, kad politikas gali apsikvailinti miestelyje, bet tame miestelyje tai ir liks. Dabar dėl socialinių tinklų, jei apsikvailinama viename miestelyje, apsikvailinama visoje Lietuvoje. Tai ir yra esminis dalykas.

Dėl socialinių tinklų visi politikų pasirodymai labai greitai nuskamba milijoninei auditorijai. Be to, socialiniai tinklai nėra kontroliuojami. Pavyzdžiui, mes tiksliai žinome, kada radijo ar televizijos eteryje pasirodys žinios, tad, jei kažkas įvyksta, iki to laiko galima pasiruošti.

O socialiniai tinklai gyvena 24 val. per parą. Paminėtas švietimo ir mokslo ministrės pavyzdys, taip pat ministrės Virginijos Baltraitienės reklaminiame plakate esanti „konpetencija“ auditoriją pasiekė per keliolika minučių. Tai reiškia, kad problemoms, klaidoms, krizinėms situacijoms išspręsti nelieka laiko. Visą laiką reikia reaguoti, o čia politikams ir kilo didžiausias iššūkis – kaip elgtis, kaip valdyti, kai visą laiką esi kaip ant delno. Be to, visą laiką atsilieki žingsniu.

– Turbūt reikia suprasti, kad dabar jau ne visa reklama yra gera reklama?

– Visą laiką bus politikų, kuriems ir tokia reklama bus reikalinga. Tuo galima įsitikinti matant  P. Gražulį, aktyviai diskutuojantį apie sunkius teisės aktus ir taip „uždirbinėjantį“ reitingus. Tačiau rimtesniems politikams teks ieškoti kitų būdų.

„YouTube“ atstovai pranešė, kad sukūrė savo socialinį tinklą. Didžiausios vaizdo įrašų talpinimo platformos naujas skirsnis pavadintas „bendruomenė“ ir yra skirtas skelbti tekstus, nuotraukas ir kitą medžiagą.

„YouTube bedruomenė“ šiuo metu yra bandomojoje stadijoje ir pritaikoma tinklaraštininkų poreikiams. Išbandyti naujieną kol kas gali tik svetainės ryškiausios žvaigždės: John & Hank Green, AsapSCIENCE, The Game Theorists, Karmin, The Key of Awesome ir kiti.

Eiliniai vartotojai gali peržiūrėti ir komentuoti laimingųjų įrašus – tekstinius pranešimus, nuotraukas, GIF vaizdus ir t.t. Kaip ir „YouTube“ kanalus, bendruomenės skyrių pranešimus galite užsiprenumeruoti.

Vėliau prieigą prie naujienos gaus daugiau paslaugos vartotojų.