“Didžiausios problemos statybų versle kyla dėl prastovų, tai dideli tiesioginiai nuostoliai, o siekiant jų išvengti, verslas eina vabank ir imasi visų iš eilės objektų, tame tarpe ir nuostolingų.” – spaudos konferencijos metu kalbėjo Valandinis plėtros vadovas Jurij Laneckij. Dėl tokio požiūrio, vidutinis statybos įmonių pelningumas Lietuvoje sudaro tik du procentus, kita vertus, Valandinis skaičiavimai parodo, kad pelnui ištirpdyti pakanka vos dviejų-trijų savaičių prastovų.

Įprastai statybų verslai prastovų problemas sprendžia nuolat augdami – didėjant užsakymų kiekiui, darbuotojai pasiskirsto tarp skirtingų statybos objektų ir prastovų rizika sąlyginai sumažėja. Tačiau prastovos vis dėlto įvyksta, o sparčiai didėjant darbuotojų skaičiui, kiekvienos prastovos kaina tampa nepakeliama našta.

“Tai ne tik užburtas nuostolių ratas, pirmiausia, tai didelis ir beprasmis krūvis įmonių darbuotojams. Turime klientą, kurio realių duomenų analizė parodė, kad apie 65% viso įmonės darbo laiko buvo skirta nuostolingiems projektams. O buvo galima tiesiog neapsiimti jų statyti, bet juk reikėjo kažkaip išlaikyti darbuotojus” – problemos mastą atskleidė J.Laneckij.

Valandinis statybose diegia dalijimosi ekonomiką ir taip siūlo spręsti prastovų problemą. Verslui siūloma nustoti auginti savo statybininkų gretas, o kai kuriais atvejais jų skaičių netgi sumažinti. Gavus neplanuotą ar didesnį nei įprasta užsakymą, pelningiau naudoti taip pat laikiną ir lankstų nuomos sprendimą, nei, kad kurti ilgalaikius darbo įsipareigojimus.

“Valandinis neatlieka statybos darbų, mes platforma, t.y. tarpininkai, pardavėjai. Mūsų darbas suvesti rinkos dalyvius – tuos kam trūksta, su tais kas turi per daug.” – patikslino Valandinis direktorius Ignas Marcišauskas. “Mes ne tik parduodame, bet ir perkame darbo valandas iš prastovas patiriančių įmonių. Turime tokių klientų, kurie apskritai visus specialistus perdavė administruoti mums, ir atgal jų darbo valandas nuomojasi tik tada kai reikia.”

Valandinis vadovas patikino, kad vos pusę metų veikianti platforma jau pritraukė gerokai virš šimto statybos specialistų ir toliau stipriai plečiasi – “parduodame dešimtis tūkstančių darbo valandų ir kiekvieną mėnesį paaugame 15%. Šiai dienai jau būtų sunku rasti didesnes statybas, kur mūsų nebūtų. Pvz. Net keturiasdešimt mūsų specialistų padėjo naują Danske biurą, Depo, Lidl, Verslo centrus Arką Kaune ir Burę Vilniuje, ir dar apie 50 kitų didelių objektų”.

Šiuo metu Valandinis kuria ir programėlę telefonams. “Tikimės, kad dar šiemet statybos vadovai galės tiesiog telefone išsirinkti ir užsisakyti jiems reikalingus specialistus, palikti atsiliepimus ir pan. Su šia programėle pradėsime ir tarptautinės plėtros etapą – pirmiausia Vokietija, kur jau ir dabar truputi dirbame, jei seksis – judėsime ir į skandinavijos šalis” – planais pasidalino Valandinis plėtros vadovas J.Laneckij.

UAB “Valandinis” praeitų metų liepą įkūrė J.Laneckij, prieš tai penkiolika metų dirbęs statybos ir IT sektoriuje.

Debesų architektūros biuras (Clouds Architecture Office) pristatė naujausio savo projekto – Analemma dangoraižio vizualizaciją. Niujorko architektų komandos sumanytas dangoraižis turėtų būti pats aukščiausias pasaulyje – pastato aukštis siektų apie trisdešimt kilometrų. Įspūdinga? Įspūdinga. Tačiau ne tai įdomiausia.

Kur kas labiau vaizduotę skatina ir pasitikrinti ar nesapnuojame verčia faktas, jog šis pastatas turėtų nesiekti žemės, o kaboti ore! Dangoraižis turėtų laikytis už viršūnės stipriais kabeliais pakabintas ant apytikriai 50 000 kilometrų aukštyje skriejančio asteroido.

Remiantis kompanijos atstovų teigimu, projektas galėtų būti įgyvendintas pritaikant jų sugalvotą universalią orbitinio palaikymo sistemą. Nors nedetalizuojama kaip, tačiau ši sistema turėtų nuolatos išlaikyti dangoraižį viename aukštyje.

Kompanijos atstovams apskritai šis sumanymas neatrodo neįgyvendinamas. Jie remiasi NASA, jau 2021 metais žadančia įgyvendinti misijas, kurių tikslas – asteroidų „pagavimas”, krypties pakeitimas ir kitokios manipuliacijos, bei tikina, kad ateityje asteroidai bus visiškai suvaldyti ir tarnaus įgyvendinant įvairius žmonėms naudingus tikslus.

Toliau dar įdomiau. Dangoraižis turėtų kabėti viename aukštyje, tačiau jo padėtis nuolat keistųsi. Jis nepertraukiamai judėtų aštuoniukės formos trajektorija ir kasdien aplankytų Havaną, Panamos miestą, Niujorką ir kelioliką kitų miestų.

Pastatas turėtų įvairialypę paskirtį ir atitinkamai būtų padalintas į keletą sekcijų: prekybos bei pramogų skyrių, komercinių biurų, gyvenamojo ploto ir net sodo bei žemės ūkio paskirties sekcijas.

Energiją pastatui užtikrintų saulės elementai, o vandens šaltiniu taptų debesys.

Kas nutiktų asteroidui praradus aukštį, kaip klostytųsi gyvenimo vaga dangoraižyje itin sunkių meteorologinių sąlygų metu, ir galų gale kaip po galais į jį patekti, jei pastatas kabo ore – atsakymai į visus šiuos klausimus kol kas lieka paslaptimi.