Lavinami įvairesni raumenys

Nepriklausomai nuo kasdienės treniruotės intensyvumo, kūnas laipsniškai adaptuojasi prie gaunamo fizinio krūvio. Nauja sporto rūšis — puiki proga pagerinti esamą kūno būklę ir įgyvendinti išsikeltus sportinius tikslus, į darbą įtraukiant papildomas raumenų grupes. Specialistų teigimu, sportuojant turėtų kisti tiek sporto intensyvumas, tiek ir atliekamų pratimų rūšys, todėl rekomenduojama kasdienes treniruotes papildyti jėgos, tempimo, pusiausvyros ir aerobiniais pratimais.

Lengviau siekti užsibrėžtų tikslų

Kai kurie žmonės pastebi, jog, nepriklausomai nuo jų dedamų pastangų, po kurio laiko siekti sportinių tikslų tampa žymiai sunkiau nei buvo iš pradžių. Pavyzdžiui, metant svorį, jis nebekrenta, nors laikomasi mitybos režimo ir aktyviai judama. Dėl to taip pat galima kaltinti atsiradusią rutiną. Kūnas pripranta prie gaunamų ir išeikvojamų kalorijų normos, todėl svoris tampa stabilus. Šiuo atveju rekomenduojama keisti treniruočių intensyvumą ir išbandyti naujas sporto šakas (pavyzdžiui, vandens sportą) tam, kad raumenys gautų daugiau krūvio ir greitėtų medžiagų apykaita.

Socializacija

Nesvarbu, ar esi visiškas individualistas, ar manai, jog jau atradai artimą komandinę sporto šaką — esame tikri, jog dar liko daugybė sporto rūšių, kurias vis dėlto vertėtų išbandyti. Nauja fizinė veikla — puiki proga plėsti akiratį, susipažinti su naujais žmonėmis ir netgi išbandyti patį save. Kad ir ką pasirinktum — linksmąjį boksą, lėkščiasvydį ar fechtavimąsi — gali pagaliau išmėginti tai, apie ką seniai svajojai ir net neabejojame, kad nauja veikla suteiks daugiau įkvėpimo ir pasitikėjimo savimi.

Ilgaamžiškumo paslaptis

Kad ir kaip būtų keista, naujos fizinės veiklos mokymasis — visų pirma — mankšta smegenims! Moksliniais tyrimais pagrįsta, jog įvairi fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti gerą fizinę formą, bet ir apsaugo nuo senstant atsirandančių sveikatos sutrikimų, tokių kaip koordinacijos stoka ar pablogėjusi atmintis.

Daugiau energijos ir geros nuotaikos

Iš pradžių gali atrodyti, jog intensyvi sportinė veikla vargina, tačiau ilgainiui pastebėsi, jog reguliariai atliekamos naujų pratimų grupės padeda geriau sutelkti dėmesį, suteikia daugiau ištvermės ir netgi papildomos energijos. Kasdienėse sporto treniruotėse nebeliks vietos niūrioms mintims ir nuoboduliui, todėl jausiesi žymiai žvaliau ir pozityviau!

Anglų pranašumas – akivaizdus

Maltoje favoritais buvo laikomi lietuviai, tačiau šios etiketės jiems pateisinti nepavyko. Daugiau nei pusę rungtynių Lietuva atsiliko nuo varžovų ir tik įspūdingas Lietuvos rinktinės saugo Vykinto Slivkos įvartis atnešė mūsų šalies futbolininkams tašką.

Sekmadienio mače su anglais laukia atvirkštinė situacija – nenuginčijamais dvikovos favoritais laikomi anglai. „Betsafe“ lažybų bendrovės vertinimu, lietuvių šansai iškovoti pergalę – vos 10,5 proc. Lygiųjų tikimybė taip pat nėra didelė – 18,6 proc. Tuo tarpu šansai, kad tris taškus iš Lietuvos išsiveš grupės lyderiai – beveik 71 proc.

Visgi, motyvacijos trinktelėti durimis, lietuviams netrūksta.  „Norisi gražia nata pabaigti šį atrankos ciklą. Šiuo atveju žaidžiame ne dėl vietos, o dėl kitų dalykų – sirgalių, žaidimo tobulinimo. Anglų rinktinė yra labai aukšto lygio, bet mes nebijome nė vieno varžovo“, – tvirtino futbolininkas.

Futbolo komentatorius Paulius Jakelis abejoja, kad lietuviai gali kuo nors nustebinti Anglijos komandą, kuri yra visa galva pranašesnė. „Jie žaidžia greitai, intensyviai. Anglų meistriškumas ir patirtis kalba už juos pačius“, – sakė P. Jakelis.

Žais dėl garbės

Primesti savojo žaidimo anglams, lietuviai šansų beveik neturi. Norint bent jau mesti iššūkį varžovams, reikės maksimalaus susikaupimo kiekviename epizode. „Disciplina gynyboje bus svarbiausias akcentas. Neturime resursų žaisti su anglais atviro futbolo. Turime pabandyti anglus įklampinti į lėtą futbolą ir suteikti jiems kuo mažiau erdvių, kuriose jie lengvai turėtų pranašumą dėl savo reaktyvinio greičio“, – tvirtino sporto komentatorius.

Lietuviai atrankos ciklą uždarys savame stadione, prie savų žiūrovų. Tiesa, po lygiųjų Maltoje, rinktinė užsitraukė gerbėjų įtūžį, kurie dėl prasto mačo reiškė nepasitenkinimą. Patys futbolininkai to nesureikšmina. „Toks yra sportininko gyvenimas. Vieną dieną tu esi aukštumoje, kitą – visi aiškina, koks esi nevykėlis“, – sakė V. Slivka.

Nepaisant to, kad futbolininkams po mačo su Malta teko išgirsti ir keiksmų, ir saugotis nuo į juos skriejančių daiktų, sportininkai paskutiniame atrankos mače laukia sirgalių palaikymo. „Palaikymas visuomet svarbus, ypač tada, kai esi duobėje“, – kalbėjo įvarčio prieš Maltą autorius V. Slivka.

Problemos – tiek puolime, tiek gynyboje

Pasak P. Jakelio, pasibaigus atrankos varžyboms, rinktinė turės, apie ką pagalvoti. „Turime didelių problemų tiek puolime, tiek gynyboje. Taisyti reikia viską. Kaip pavyzdį galiu išskirti rinktinės klaidas lygiose vietose. Pavyzdžiui, niekas nespaudžia, o komanda atlieka netikslius perdavimus. Ir tokių klaidų labai daug“, – sakė P. Jakelis.

Lietuviai F grupėje su 6 taškais per 10 mačų rikiuojasi penktoje vietoje. Nei žemiau nukristi, nei aukščiau pakilti komanda šansų jau nebeturi. Per devynis mačus mūsų šalies rinktinė pergale džiaugėsi tik kartą, pasiekė 3 lygiąsias ir 5 kartus pripažino varžovų pranašumą. Pirmame tarpusavio mače su Anglija Lietuva svečiuose pralaimėjo 0:2.

Bet šios mintys ne apie valstiečių viražus…

Lietuvos sporto politika, vadyba, vizijos yra deja ne pasyvios visuomenės diskusijų ir pritarimo reikalu, bet saujelės ponų prie pinigėlių susitarimo reikalu.Čia mažiausiai vietos yra metodikai, straipsniams, jaunimo ugdymui, jeigu sėdi ant milijoninių maišų šlamančiųjų.

LFF kogero yra paslaptingiausia federacija Europoje su savo dėsniais, taisyklėmis, kadrais ir reikiamos info negausi, pasiaiškinimų, dokumentų.Atviras karas senųjų vilkų prieš jaunus vaikinukus su savo teisiniu suvokimu ir baugu čia net ką komentuoti, lysti.

Personaliai buvo minčių  Jurbarko futbolą padaryti pritraukiančiu faktoriumi, tačiau buvo ir kalbų ir replikų, kad neverta kištis, kur nepriklauso ir niekam nepaslaptis, kad pačiame sporte trinasi treninguoti vyrukai su nevisai jau puikiausia reputacija, o kad ten verda aistros, konkurencinė kova žinojau net 1993m.Todėl natūralu, kad rinktinė visada buvo minų lauke ir tai rezultatams naudos neduoda.

Kur Šiaurės Airija, Islandija atsidūrusi ir ar prieš 10metų jie buvo pavojingi elitinėms šalims?

Krepšinio suvokimas provincijoje yra paliktas pačių mokytojų valioje.Jeigu akademinei bendruomenei svarbu specialistai, jaunųjų talentų skatinimas privalu kurti metodinę, nuoseklią jų rengimo bazę.Man nevisiškai priimtina, kad treneriai keikia žaidėjus už prastus pasirodymus, kada jie yra kolektyvo dalis, su jais turi dirbti, pažinti kaip asmenybes.

Kiek patys treneriai geba mokinti krepšinio intelekto atletus? Jav žaidėjas turi po 13trenerių išdirbti kiekvieną judesį,pas mus traukiamos virvės, lakstoma po kaitras ir poto norima iškarto rodyti lygį, pasiekimus.

Buvau 1krepšinio mokykloje, kur vaikai mokomi krepšinio su muzika, improvizacija, todėl šios įstaigos pasiekimų nerasta,vaikai į sportą žiūrėdami kaip šou realiai nepajus prakaito skonio.

Kiek Lietuvoje turime sporto metodinių kūrėjų, literatūros, radijo, tv, internetinių laidų?Tai nepaklausu, nėra reitingų, savanorių?

Man pasakyta buvo, kad sportas elito reikalu ir visokie mėgėjukai tegul nedrumsčia vandens.

Todėl kam įdomu parašyti įdomų metodinį straipsnį rankinio, tinklinio, motokroso tematika, išjuoktas buvau Šilutėje, Šiauliuose, jiems tas pats kad važinėju už savo lėšas, svarbu kokius resursus gali duoti pats, mažiausiai įdomus apsiskaitymas.Kvedaras kiek yra parašęs tarkim futbolo tematika?

Sporto psichologija didelio palaikymo neturi, valstiečių ministrė komptencijos tiek neturi įsigilinti, uždaryti, sujungti, spjaunant ant universitetų autonomijos.

Šiai dienai pokyčių sporto vadyboje nematau, neprivalo savivaldybės remti privačių klubų, tai rinkodaros, verslo reikalas.

Kiek turime lauko tualetų mokyklose, aptriušusių aikštynų? Į tai koncentruotųsi valdžia, o negelbėdama milijoninius Rytus, ŽALGIRIUS, KURIE PRIDĖTINĖS VERTĖS ŠALIES PRAMONEI DEJA NEDUODA.

Nes nustebino ką veikia, už ką mokamos algos budinčiam kioske, kuris nežino nei kas yra direktorė, adresas, gūžščioja pečiais studentai?

Tokių komedijų be bilietų nesu matęs dar, tad suponuojamas klausimas kas ką veikia ir kokia nauda?

Išgirdau atsakymą, kad sportininkai yra uždari, o mėgėju esi gali siekti darbo užsienyje.

Su kokiais pinigais, protekcijomis?

1 profesorius gmaile leido suprasti esi paprastu ir nesilygink prie akademikų, nes ar treneris rastų laiko tokį mokinti mesti, sportas tik elito reikalu.

Tai taip, nėra ko diskutuoti, krepšinyje Sabonis išeis nuo sprendimų vykdymo tik su karstu, futbole sava chebra regbyje valdžios parama yra špyga taukuota, nors turime milijardierių, verslininkų, pažinčių.

Visada klaikiam lygyje bus tinklinis, rankinis, nes nebėra nei specialistų rengimo, nei noro komunikuoti, ugdyti tam atsidavusius žmones, neliko metodikos, literatūros, ką nors išsiverčia iš užsienio ir laiko dideliu nuopelnu.

Nereikia užsieniui mūsų, ieško ten darbo ir krepšininkai ir boksininkai, ypač po paskutinių atvejų su žudymais tapome persona non grata status.

Iki dvikovos su kauniečiais M. Kalniečio sąskaitoje buvo 994 taškai, pelnyti per 142 rungtynes. Jis tapo 128-uoju Eurolygos istorijoje, pasiekusiu 1000 taškų ribą.

Iki M. Kalniečio tik devyni lietuviai buvo pelnę daugiau nei 1000 taškų, o lyderis šioje kategorijoje yra dabartinis „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius (2343 taškai). Dar šį sezoną Š. Jasikevičių greičiausiai aplenks Paulius Jankūnas, kurio sąskaitoje – 2263 taškai.

Visi 1000 taškų ribą Eurolygoje pasiekę lietuviai:

www.lrt.lt

Jurbarko futbolo stadionas kurį laiką buvo vieta pakakoti miesto šunims ir tik Gedimino Eizos dėka jis prisikėlė naujiems iššūkiams ir pergalėms.

Tačiau užteko konstatuoti, kad stadionas yra su broku, tai nustatė LFF ekspertai, klubui smogta iš peties. Toks Raimondas Statkevičius įvardino situaciją, kaip „balta dėmė”, per tiek metų pats nieko neprisidėjęs prie jo populiarinimo. Nubraukti „Vulkano” pasiekimai, įvyko laisvanoriška vendeta ir tiek, o Jurbarko valdininkai niekada neapgina patriotų ir entuziastų.

„Lūšis” regbio klubas vėlgi nepopuliarus, nes vadovas Rolandas Alksnis neparankus savivaldybei, mikroautobusai neneša pelno, per daug lengvatų, planuose viską perims „Kautra”, nepadės vietiniai liokajai, pasikvies „papunį”, nes konservatoriams tabu negali būti.

Rajono spauda, tiesa, tyli kaip sekasi „Vulkanas” klubui ginti tiesą teisme, ar apskritai jis vyko? Ten krenta reklama už užsakomąsias publikacijas, nuotraukas. Tai kam pjauti vaiskrūmius, kurie neša sultingas gėrybes?…

Emocijų nestokojusioje draugiškoje kovoje pergalę 6:4 prieš profesionalų ledo ritulininką šventė S.Buškevičius.

D.Zubrus į ledo areną atvyko gerokai pavėlavęs. Iki jam pasirodant “ledą apšildė” Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, prieš varžybas treniravosi ir S.Buškevičius.

Stipriausioje pasaulio ledo ritulio lygoje NHL rungtyniaujantis D.Zubrus su Kauno vicemeru turėjo kovoti 5 minutes, tačiau gražių emocijų nestokojusi kova užtruko šiek tiek ilgėliau.

“Man labai malonu, kad ledo ritulys po truputį populiarėja, yra statomos naujos čiuožyklos. Džiaugiuosi, kad grįžus į Lietuvą man pavyko parvežti ir išdalinti vaikams ledo ritulininkų aprangą. Stengiamės skatinti vaikų susidomėjimą šia sporto šaka. Man labai netikėtas toks didelis dėmesys”, – gausiai susirinkusiu gerbėjų būriu džiaugėsi D.Zubrus.

“D.Zubrus dar sykį parodė, kaip reikia žaisti mėgstamą sporto šaką. Manau, kad jam buvo žymiai sunkiau pasiduoti, nei laimėti. Jis juk ambicinga žvaigždė. Tai kietas vyriškas sportas ir pasiduoti žymiai sunkiau. Kai pažiūrėjau į jo ūgį, ir dar su pačiūžomis, tai sau pasakiau: “Būsiu kaip ledo ritulys ir lėksiu iki kavinės”. Buvau smarkiai nustebęs, maniau, jog mane sulamdys. Negaliu patikėti, kad likau gyvas ir sveikas”, – po draugiško mačo linksmai šmaikštavo S.Buškevičius.

Braukdamas prakaitą nuo kaktos, ne sykį per draugišką susirėmimą pusiausvyros neišlaikęs ir nukritęs vicemeras pridūrė, jog atsistoti ant ledo su pačiūžomis tai toli gražu ne tas pats, kas paimti ledo ritulio lazdą į rankas. Jis priminė istorinį faktą, kad lietuviai, po Antrojo pasaulinio karo žaisti ledo ritulį išmokė rusus.

“Laikas ledo rituliui grįžti į Lietuvą. Jau dabar Dainiui pasakiau, kad mums didžiulė garbė, jog lietuvaitis žaidžia NHL. Juk yra daug tautų, kurios didesnės už Lietuvą, bet neturi savo žvaigždžių NHL”, – su dideliu džiaugsmu tvirtino S.Buškevičius.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Rolandas Bučys, bei Elektrėnų “Energijos” klubo prezidentas Petras Nausėda.

Futbolo legenda, daugiametis geriausias pasaulio futbolininkas, po to buvęs Brazilijos sporto ministru Pele, padavė Pietų Korėjos bendrovę „Samsung” į teismą, kaltindamas ją netinkamu savo antrininko įvaizdžio naudojimu reklamoje, kuri buvo paskelbta „New York Times”.

Kaip nurodo 75-erių metų Edson Arantes do Nascimento – toks yra tikrasis Pele vardas – kompanija „Samsung” savo prekių reklamai neteisėtai pasinaudojo futbolininko, labai panašaus į Pele, įvaizdžiu, be to, atliekančio tokį patį futbolo triuką, kuris ir pagarsino futbolo legendą visame pasaulyje – „smūgį žirklėmis”.

Kaip praneša Reuters, dabar eks-sporto žvaigždė tikisi prisiteisti iš bendrovės 30 mln. USD. „Samsung” atstovai atsisakė komentuoti šį incidentą.

Plačiau apie Pele:

Wikipedia LT : https://lt.wikipedia.org/wiki/Pel%C3%A9

Wikipedia EN: https://en.wikipedia.org/wiki/Pel%C3%A9

Wikipedia RU: https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D0%B5%D0%BB%D0%B5

Dėkojame, kad skaitote.

Nepamirškite šia informacija pasidalinti su socialinių tinklų draugais: