„SpaceX“ pasirašė (sutartį) su pirmuoju pasaulyje privačiu (kosmoso) keleiviu, kad jis bus nuskraidintas aplink Mėnulį mūsų raketa nešėja BFR. Tai svarbus žingsnis, suteikiantis prieigą paprastiems žmonėms, svajojantiems nukeliauti į kosmosą“, – sakoma bendrovės „Twitter“ žinutėje.

Kalifornijoje įsikūrusi įmonė, vadovaujama interneto magnato ir elektromobilių gamintojos „Tesla Motors“ gamintojos generalinio direktoriaus Elono Musko, jau ne pirmąkart pristato planus skraidinti turistus aplink Mėnulį.

2017 metų vasarį „SpaceX“ paskelbė 2018-ųjų pabaigoje pasiųsianti du pirmuosius kosmoso turistus apskrieti aplink mūsų planetos gamtinį palydovą.

Tąsyk buvo nurodyta, kad jie keliaus erdvėlaiviu „Dragon“, panašiu į krovinines kapsules, naudojamas per įprastus „SpaceX“ skrydžius Tarptautinės kosminės stoties atsargoms papildyti. Turistų erdvėlaivį turėtų iškelti raketa „Falcon Heavy“. Tačiau pastaraisiais mėnesiais jokių žinių apie šiuos planus „SpaceX“ neskelbė. Minėtų dviejų turistų vardai ir jų ketinamos sumokėti sumos irgi nebuvo paviešintos.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su „SpaceX“, bendrovė atsisakė pateikti daugiau detalių, bet nurodė, kad tolesnės informacijos bus paskelbta pirmadienį per renginį, vyksiantį nuo 17 val. 30 min. iki 19 val. vietos (antradienį nuo 3 val.30 iki 5 val. Lietuvos laiku).

Pėdsakai Mėnulyje

Žmonės Mėnulyje nebuvo išsilaipinę nuo 1972 metais surengtos paskutiniosios „Apollo“ misijos.

Pirmieji ant Mėnulio paviršiaus pasivaikščiojo amerikiečiai astronautai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas. Ši istorinė akimirka įvyko 1969 metų liepos 21-ąją (Grinvičo laiku), kai N.Armstrongas paskelbė atlikęs „vieną mažą žingsnelį žmogui, bet milžinišką šuolį žmonijai“.

Iki šiol Mėnulyje yra pabuvoję tik 12 žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rėmė planus vėl ten nuskraidinti žmonių, o Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) siekia įkurti nuolatinę bazę, iš kurios galėtų startuoti misijos, tyrinėsiančios dar tolimesnes kosmoso sritis – pavyzdžiui, asteroidus arba Marsą.

„SpaceX“ yra svarbi NASA komercinė partnerė. Šiuo metu bendrovė kuria pilotuojamą erdvėlaivį, ateinančiais metais turintį atlikti pirmąjį skrydį į TKS ir atverti galimybę vėl skraidinti žmones į kosmosą iš Jungtinių Valstijų. Nuo 2011 metų, nurašius tris dešimtmečius tarnavusius erdvėlaivius „Space Shuttle“, amerikiečiai turėjo kliautis Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“.

Aerokosminių technologijų milžinė „Boeing“ irgi kuria pilotuojamą erdvėlaivį – jo pirmasis skrydis taip pat numatytas 2019 metais.

Šiuo metu „SpaceX“ vykdo 1,6 mlrd. vertės NASA užsakymą gabenti atsargas TKS įguloms. Bendrovė reguliariai rengia „Dragon“ kosminių kapsulių skrydžius, naudojant raketas nešėjas „Falcon 9“.

BFR yra naujausia „SpaceX“ raketa, turinti 31 variklį ir galinti iškelti į kosmosą 150 tonų krovinį.

Praeitais metais viešėdamas Australijoje E.Muskas sakė turįs vilčių, kad BFR iki 2022 metų galės iškelti mažiausiai du krovininius erdvėlaivius, turinčius pasiekti Marsą.

„Esu gana tvirtai įsitikinęs, kad galime užbaigti erdvėlaivį ir paleisti jį maždaug po penkerių metų“, – tąsyk nurodė E.Muskas.

Giedrą rudens pavakarę, 18 val. 53 min. vietos (ketvirtadienį 1 val. 53 min. Lietuvos) laiku, aukšta balta raketa „Falcon 9“ pakilo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje, nešdama palydovą „Echostar 105/SES-11“.

„Geresnių orų startui negali būti“, – sakė „SpaceX“ tiesioginės interneto vaizdo transliacijos komentatorius.

Iškeltas palydovas padės vykdyti televizijos transliacijas ir užtikrinti ryšių galimybes Šiaurės Amerikoje, Havajuose, Meksikoje ir Karibuose.

Šis „dvejopą misiją“ vykdysiantis palydovas bus naudojamas JAV telekomunikacijų bendrovės „EchoStar“ ir Liuksemburge įsikūrusios SES.

Praėjus maždaug 10 minučių po starto aukšta apatinė raketos dalis – pirmoji pakopa – grįžo į Žemę ir statmenai nutūpė ant platformos per atstumą valdomoje baržoje „Of Course I Still Love You“ („Žinoma, aš tave tebemyliu“) Atlanto vandenyne.

„Falcon 9“ šiuo metu „stovi ant denio“, nurodė „SpaceX“ komentatorius, o vaizdo transliacijoje matėsi rūkstanti raketa, saugiai nutupdyta ant platformos.

„Dar vienas sėkmingas „Falcon 9“ pirmosios pakopos nusileidimas, – pridūrė komentatorius. – Tai mūsų 18-asis sėkmingas nusileidimas.“

Trečiadienį startavusios raketos pirmoji pakopa anksčiau buvo panaudota per vasarį surengtą skrydį, kai „Falcon 9“ nugabeno atsargų į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Šių metų kovą „SpaceX“ pirmąkart paleido raketą, kurios dalis komponentų jau buvo kartą panaudoti.

Trečiadienio startas buvo „trečia sėkminga skrydyje išbandytos orbitinės klasės raketos misija“, sakoma „SpaceX“ pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Twitter“.

Daugkartinio raketų komponentų panaudojimo programa yra dalis platesnės „SpaceX“ vadovo Elono Musko (Ilono Masko) vizijos užtikrinti, kad kosminiai skrydžiai atpigtų ir taptų labiau prieinami – įskaitant potencialų susisiekimą raketomis tarp tolimų Žemės miestų. Bendrovė taip pat planuoja rengti skrydžius į tolimąjį kosmosą.

Pakartotinis raketos nešėjos Falcon 9 paleidimas pradėjo naują kosminių skrydžių erą. Dabar visi pakilimai į orbitą atpigs, ir taip Falcon 9 kūrėja – SpaceX kompanija – galės pakviesti naujus užsakovus. Tuo tarpu Rusijos kosminė pramonė rizikuoja galutinai prarasti savo konkurencinį pranašumą, nepaisant gan nebrangių raketų paleidimų. Kad tai to neįvyktų, specialistai kuria savo daugkartinių raketų variantus.

Pasak žymaus mokslininko ir konstruktoriaus Boriso Katorgino, Rusija sugebės sukurti į Žemę grąžinamą pirmąją pakopą per ateinančius trejus metus. Specialistas pažymėjo, kad daug kas priklausys nuo projekto finansavimo ir tuo užsiimsiančių specialistų skaičiaus. Tam tikrą daugkartinio naudojimo raketų kūrimo patirtį ekspertai jau turi – SSRS kūrė daugkartinę raketą „Energija II“ (dar vadinamą „Uragan“). Centrinis „Uragano“ blokas turėjo po starto nusklęsti ir nutūpti aerodrome. Baigusis Šaltajam karui, projektas buvo nutrauktas.

Rusija taip pat kūrė daugkartinio naudojimo vertikalaus pakilimo ir nusileidimo raketas „KORONA“. Naudingojo krovinio masė – iki 7 tonų. Dabar jos kūrimas sustabdytas.

Didžiausios Rusijos kosminės pramonės viltys siejamos su raketa „Angara“, o tiksliau, su nauja raketų nešėjų šeima. „Angarai“ konkuruoti– su Falcon 9 bus itin sunku. 2014 metų gruodį šios raketos paleidimas buvo pigesnis už sunkiosios amerikiečių Delta IV Heavy, tačiau dvigubai brangesnis už „Proton–M“. Tuo tarpu pirmosios pakopos grąžinimo koncepcija Flacon 9 startus padarys daug pigesnius už „Proton–M“.

Tuo tarpu europiečiai nusprendė eiti Elono Musko keliu ir sukurti daugkartinio naudojimo sistemą. Tai bus iš dalies daugkartinio naudojimo įtaisas, kuris kils kaip raketa, o tūps kaip lėktuvas.

Verslininkas Elonas Muskas yra apsėstas idėjų kuo greičiau nugabenti žmogų iš taško A į tašką B. Jis iškėlė vakuminiame vamzdyje lekiančios keleivinės kapsulės „Hyperloop“ idėją ir įsteigė tunelių gręžimo įmonę, kurios tikslas yra paspartinti keliones ypatingai skubantiems.

Benefantastiškiausia E. Musko idėja – nugabenti žmones į betkurį pasaulio kampelį greičiau nei per pusvalandį.

Tai, kad dabartiniai žmonių transportavimo metodai E. Musko netenkina, yra ganėtinai natūralu. Juk daugiau nei šimtmetį mes tarsi užstrigę, priversti naudotis šimtmečių senumo transportavimo metodais – keliais, geležinkeliais, vandeniu, oru.

Argi ne laikas sugalvoti ką nors revoliucingo? O revoliucinės idėjos yra, galima sakyti, E. Musko arkliukas. Ir nors tradicinio transporto įmonės galbūt suinteresuotos kritikuoti E. Musko idėjas dėl konkurencijos baimės, šįkart, panašu, garsusis verslininkas bus perspjovęs pats save ir iškėlęs per daug drąsią idėją, kuri sunkiai suderinama su žmogaus gyvybe.

Pats E. Muskas, pasakodamas apie žmonių kosminio transportavimo po visą pasaulį planą, per daug detalių nepateikė – iš esmės žinoma tiek, kad verslininkas siūlo naudoti dar tik projektuojamą „SpaceX“ mega-raketą BFR (angl. Big Fucking Rocket) iškelti į Žemės orbitą dar tik projektuojamą keleivinę kapsulę. Orbitoje raketa atsiskirtų nuo kapsulės ir grįžtu į kurį nors į „SpaceX“ kosmodromų ruoštis kitam skrydžiui, o kapsulė gabentų keleivius iki pakilimo-nusileidimo aikštelės ties kuriuo nors iš didžiųjų pasaulio miestų. Anot E. Musko, teorinė raketa ir teorinė kapsulė turėtų būti pradėtos konstruoti per ateinančius 6-9 mėnesius, rašo „The Verge“.

Bet „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovas nieko nepasakojo apie milžiniškas grėsmes, su kuriomis susidurtų keleiviai, norintys kuo skubiau iš Paryžiaus nuskristi į Niujorką ar Šanchajų. Taip, tiesa, kad daugiau nei metus jokių „Falcon 9“ raketų nelaimių nebuvo. Tačiau iki tol jų tikrai netrūko. Ir nors „SpaceX“ sąskaitoje nesėkmingų startų yra mažiau nei sėkmingų, kol kas sėkmės ir nesėkmės santykis yra labai tolimas tokiam, kuris būtų priimtinas komercinio keleivių gabenimo požiūriu. Kad žmonės nebijotų kelti koją į „SpaceX“ raketas, reikia neįtikėtinai smarkiai padidinti keleivių saugumą.

Kosminio skrydžio stresas – net jeigu kelionė yra labai trumpa – taip pat turėtų būti deramai įvertintas. Ar žmonės tikrai norės, kad jų kūnai patirtų tokius išbandymus vien tam, kad sutaupytų kelias valandas? Vertinant grynai fizikiniu požiūriu E. Musko pasiūlymas tikrai yra įmanomas. Jau egzistuoja tarpkontinentinių balistinių raketų, kurios, pakilusios į kosmosą, kovinę galvutę į bet kurią planetos vietą gali nugabenti per maždaug pusvalandį, tad kodėl gi neturėtų būti įmanoma taip gabenti žmones?

„Tokia pačia orbita žmonių gabenti negalima. Visų pirma, akceleracija ir G perkrovos pakilimo ir nusileidimo metu žmonėms būtų mirtinos. Priešais save neturiu tikslių skaičių, bet jie yra gerokai didesni, nei G perkrovos, kurias šiandien pakilimo ar nusileidimo metu patiria astronautai, o tai tikrai nėra menka problema“, – sakė organizacijos „Secure World Foundation“ programų planavimo direktorius Brianas Weedenas.

Kitas balistinės trajektorijos trūkumas – apsaugos nuo kosminės radiacijos trūkumas orbitos vakuume. Žinoma, būtina paminėti, kad Tarptautinėje kosminėje stotyje nuolat gyvena žmonės, kurie dėl Žemės magnetinio lauko yra ganėtinai patikimai nuo šios radiacijos apsaugoti, tačiau ši apsauga nėra absoliuti – žmonės net skrydžių lėktuvais metu patiria gerokai intensyvesnę kosminę spinduliuotę, nei būdami ant žemės. O tokios grėsmės mūsų kūnams ignoravimas, anot „The Verge“, „yra klasikinis Muskas“.

Dar viena milžiniška kliūtis yra kaina. Pats E. Muskas tikino, kad skrydžiai tokiomis raketomis būtų tokie pat pigūs, taip ir komerciniai keleiviniai skrydžiai. Tačiau kad kainos kristų iki tiek, kelionių mastai turės pasiekti neįsivaizduojamą lygį.

Neseniai JAV Karinių oro pajėgų atlikto tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad daugkartinio naudojimo raketos yra tinkamos maždaug 100 skrydžių, o komerciniai lėktuvai gali atlikti ir 10 000 skrydžių. Tad E. Musko pristatytos kelionės raketa „tikriausiai bus 10 kartų brangesnės kiekvienam keleiviui“, – sakė bendrovės „NexGen Space LLC“ prezidentas Charlesas Milleris. „Jis gal ir gali pasiekti 1 iš 10 000 raketų praradimo lygį, bet tai nė iš tolo neprilygs oro linijų bendrovių 3 iš 10 000 000 santykio“, – sakė C.Milleris.

Ir jeigu mintis apie 30 minučių trunkantį ir 10 000 eurų kainuojantį skrydį iš Niujorko į Šanchajų atrodo keistai priimtina, E. Muskui tai nepadės visuomenei įskiepyti suvokimo, kad tokios kelionės yra prieinamos kiekvienam. Iš tikrųjų eilinį kartą atsidursime jau matytoje situacijoje: Silicio slėnis pristatys revoliucinę idėją, kuri teiks naudą tik turtingiems verslininkams, pramonininkams, bet niekam daugiau.

Ši E.Musko idėja nėra visiškai nauja ir ji neatsirado iš niekur. Kosmoso ekspertai, inžinieriai ir vyriausybiniai grėsmių vertintojai jau gana seniai – dešimtmečius – svarsto apie komercinių kosmoso skrydžių galimybę, tačiau ši idėja gerokai nusilpo po to, kai 2003 m. buvo nurašytas paskutinis viršgarsinis lėktuvas „Concorde“.

2008 metais Tarptautinis kosmoso universitetas Strasbūre (Prancūzija) publikavo ataskaitą, kurioje aprašė savo kosminių skrydžių iš vieno planetos taško į kitą, vertinimą. Po dvejų metų JAV Susisiekimo departamentas pateikė analogišką savo vertinimą. Abu dokumentai aprašė milžiniškus technologinius, finansinius ir teisinius iššūkius, kuriuos turėtų įveikti tarptautinių komercinių kosminių kelionių tinklų kūrėjai.

Viena iš labiausiai stulbinančių išvadų, pateiktų Susisiekimo departamento ataskaitoje, yra galimas tokių futuristinių kelionių poveikis pilotams. „Pilotams tektų užsiimti įvairiomis veiklomis – nuo tiesioginio skrydžių valdymo ir priežiūros iki situacijų vertinimo ir planavimo. Kur kas platesnis instrumentų ir situacijų spektras iš pilotų gali pareikalauti staigia persijungti prie kitokios veiklos naudojant skirtingus instrumentus“, – teigė ataskaitos autorė, logistikos ir krizių valdymo ekspertė, profesionali astronautikos inžinierė Ruth A. MacFarlane Hunter.

Anot jos, tokia įrankių įvairovė ir atsakomybė į kosmosą iškelti bei ant Žemės nuleisti tarpplanetinę raketą, pilną vyrų, moterų ir vaikų gali tapti sunkiai pakeliamu krūviu normaliems pilotams. Inžinierės teigimu, dėl tokio spaudimo pilotams gali prasidėti visiškas nervinis pakrikimas.

„Tokioje aplinkoje pilotas gali sutrikti nuo kognityvinio krūvio pertekliaus. Suborbitinėje transporto priemonėje, kuri taip pat turi veikti normalioje oro erdvėje, toks kintančių reikalavimų spektras gali būti kur kas sunkesnis, nei bet kokia iki šiol matyta situacija“, – komentavo R.MacFarlane Hunter.

Taip, įkvėpti visuomenę didiems darbams reikalingi vizionieriai. Tačiau E.Muskas labiau krypsta į fatalizmo pusę.

„Pasaulyje yra daug problemų. Ir jeigu nebus mus įkvepiančių dalykų, tai kokia gi gyvenimo prasmė?“ – „SpaceX“ surengtų „Hyperloop“ varžybų pabaigoje sakė verslininkas.

Projektuojama sunkioji raketa Falcon Heavy kuriama Falcon 9 raketos pagrindu. Į žemąją Žemės orbitą ši raketa galės pakelti iki 54,4 tonų krovinį, o į Marsą galės pristatyti iki 13,6 tonų. Sunkiojoje raketoje kaip greitintuvai bus panaudotos trys Falcon 9 Full Thrust pirmosios pakopos. Skrydžio pradžioje veiks šoninai greitintuvai, taip taupant kurą pirmosios pakopos bakuose. Šoniniams greitintuvams atsijungus, visa galia pradės veikti pirmos pakopos varikliai. Manoma, kad visi trys segmentai bus daugkartinio naudojimo ir galės nutūpti, kaip ir pirmoji Falcon 9 pakopa.

Iš pradžių pirmasis Falcon Heavy paleidima sbuvo planuojamas 2013 m. tačiau paskui terminai ne kartą buvo nukeliami, taip pat ir dėl raketos nešėjos Falcon 9 sprogimo 2015 birželio 28d. Pasak E. Musko, dabar bandomasis pakilimas numatytas antroje 2017 vasaros pusėje.

Jei bandomasis skrydis vyks pagal planą, SpaceX prdės komercinius Falcon Heavy skrydžius. Jau žinoma, kad vienu iš pirmųjų raketos nešėjos startų į orbitą bus pakeltas komunikacijų palydovas Arabsat 6A, suplanuotas 2018 m.

SpaceX įkūrėjas taip pat minėjo, kad nagrinėjama ir galimybė bandomojo skrydžio metu sugrąžinti ir antrąją raketos pakopą, tačiau, tačiau pabrėžė, kad sėkmingo antros pakopos nutupdymo šansai menki.

2017 metų kovo mėnesį SpaceX pirmą kartą paleido jau naudotą pirmąją raketos nešėjos Falcon 9 pakopą, o paskui vėl sėkmingai ją nutupdė. Paskui sužinota, kad kompanijai pavyko nutupdyti ir priekinį apsauginį gaubtą. Tad, kol kas Falcon 9 vienkartinis elementas yra antroji pakopa, tačiau kol kas nežinia, kokia būtų antrosios pakopos nutupdymo ir pakartotinio panaudojimo nauda.

Kapsulė nusileido 11 val. 47 min. vietos (18 val. 47 min. Lietuvos) laiku į pietvakarius nuo Žemutinės Kalifornijos valstijos Meksikoje. Ji parskraidino daugiau kaip 1 360 kg krovinių.

Kai kurių TKS atliktų eksperimentų rezultatai turėtų padėti mokslininkams geriau suprasti ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus organizmui. Šie tyrimai susiję su JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) planais iki 4-o dešimtmečio surengti pilotuojamą misiją į Marsą.

Per vieną iš šių eksperimentų tirta, kaip mikrogravitacija veikia žmogaus širdies audinių ląsteles, o per kitą – kosminio skrydžio įtaka laboratorinių pelių DNR.

Kapsulės sugrįžimas žymėjo jau devintąją Kalifornijoje įsikūrusios „SpaceX“ surengtą TKS aprūpinimo misiją. Ši bendrovė pagal sutartį su NASA skraidina atsargas, įrangą ir kitokius krovinius astronautams, dirbantiems orbitinėje stotyje.

„Dragon“ buvo paleista praeitą mėnesį iš Kanaveralo kyšulio Floridoje ir susijungė su TKS liepos 20 dieną. Be kita ko, kapsulė atgabeno pirmąjį iš dviejų naujų švartavimosi modulių, leisiančių artimiausiais metais skraidyti į TKS komerciniams erdvėlaiviams.

„Dragon“ – vienintelė iš dabar naudojamų kosminių krovinių kapsulių, galinti „minkštai“ nusileisti Žemėje. Kiti analogiškos paskirties aparatai – pavyzdžiui, bendrovės „Orbital“ automatinė kapsulė „Cygnus“ – sudega grįždami į Žemės atmosferą.

Onboard view of landing in high winds pic.twitter.com/FedRzjYYyQ

— SpaceX (@SpaceX) April 9, 2016

JAV kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ po keturių ankstesnių nesėkmingų bandymų penktadienį pagaliau sugebėjo nutupdyti savo raketos „Falcon 9“ pirmąją pakopą ant platformos vandenyne, kur ji nutūpė stačia, prieš tai iškėlusi į orbitą krovininę kapsulę.

Vaizdo transliacijoje matėsi, kaip aukšta siaura raketa lėtai nusileidžia ant platformos, kurią „SpaceX“ vadina laivu dronu. Tą manevrą palydėjo plojimai ir džiaugsmo šūksniai „SpaceX“ skrydžių valdymo centre, įsikūrusiame Hotorno miestelyje Kalifornijoje.

„Falcon 9“ pirmoji pakopa ką tik nusileido ant mūsų laivo drono „Of Course I Still Love You“ (Žinoma, aš tave tebemyliu)“, – „SpaceX“ parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Raketa buvo paleista iš Kanaveralo kyšulio Floridoje penktadienį 16 val. 43 min. vietos (23 val. 43 min. Lietuvos) laiku.

JAV kosmoso agentūros NASA atstovas George’as Dilleris patvirtino, kad raketa„Falcon 9“ sėkmingai nusileido praėjus kelioms minutėms po atsiskyrimo nuo nepilotuojamos krovininės kapsulės „Dragon“, gabenančios atsargas astronautams Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).

„SpaceX“ anksčiau vieną kartą sėkmingai nutupdė raketą sausumoje, bet visi mėginimai ją nutupdyti vandenyne žlugdavo – raketa kaskart sėkmingai priartėdavo prie platformos, bet suduždavo arba nuvirsdavo.

Vėliau kalbėdamasis su žurnalistais „SpaceX“ generalinis direktorius Elonas Muskas sakė, kad gebėjimas susigrąžinti brangią raketą ir dar kartą ją panaudoti, užuot nuskandinus vandenyne po kiekvieno starto, atpigins kosminius skrydžius ir padarys juos mažiau kenksmingus aplinkai.

„Tai tiesiog fundamentalu raketų skrydžiams, kaip ir kitoms transporto formoms, kaip automobiliai, lėktuvai dviračiai ar bet kas kita“, – aiškino E.Muskas, kuris vadovauja ir bendrovei „Tesla Motors“, kuriančiai elektromobilius.

Pasak E.Musko, pripildyti raketą kuro kainuoja apie 300 tūkst. dolerių, bet ją pagaminti – apie 60 mln. dolerių.

„Kai turite raketą, kuri visa gali greitai iš naujo panaudota, (skrydžio) sąnaudos sumažėja apie 100 kartų, vertinant pagal ribines kainas“, – pažymėjo jis, išreiškės viltį, kad konkurentai paseks „SpaceX“ pavyzdžiu.

JAV prezidentas Barackas Obama pagyrė šį pasiekimą „Twitter“ žinute: „Sveikinimai „SpaceX“ nutupdžiusiai raketą jūroje. Dėl tokių novatorių kaip jūs NASA Amerika toliau vadovauja kosmoso tyrimuose.“

Visa „SpaceX“ misija

š Kanaveralo kyšulio Floridoje 18 val. 36 min. (šeštadienį 1 val. 36 min. Lietuvos laiku) paleista raketa iškėlė palydovą SES-9, kurį „Boeing“ pagamino Liuksemburge įsikūrusiai kompanijai SES.

Palydovas sėkmingai pasiekė savo geostacionarinę orbitą daugiau kaip 40 tūkst. km virš Žemės – maždaug 100 kartų aukščiau už tą orbitą, kuria skrieja Tarptautinė kosmoso stotis (TKS).

Iš ten jis transliuos plačiajuostį ryšį ir televizijos kanalus į Pietryčių Aziją.

„Planuotas 40 600 km aukštis pasiektas, – „Twitter“ parašė kompanijos „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas. – Ačiū @SES_Satellites už jojimą ant „Falcon 9“! Laukiu būsimų misijų“.

Po palydovo paleidimo „SpaceX“ pabandė nuleisti savo raketos pirmąją pakopą ant platformos, plūduriuojančios Atlanto vandenyne maždaug 600 km nuo Floridos rytinės pakrantės.

Ta platforma yra pažymėta dideliu ženklu „X“, ant jos taip pat angliškai užrašyta frazė „Žinoma, aš vis dar tave myliu“.

Neryškioje vaizdo medžiagoje buvo matyti šviesa, besiartinanti prie platformos iš viršaus, iš kairės, bet paskui tiesioginė transliacija nutrūko.

„Raketa kietai nusileido ant (platformos) … Nesitikėjome, kad suveiks. Bet kitas skrydis turi gerą šansą“, – „Twitter“ parašė E.Muskas.

„SpaceX“ buvo perspėjusi, jog nesitiki sėkmingo nusileidimo šį kartą, tačiau vis tiek pabandė – vykdydama savo platesnio masto darbus dėl raketų dalių pakartotinio naudojimo technologijos ištobulinimo, siekiant, kad skrydžiai į kosmosą būtų pigesni ir tvaresni.

Šiai Kalifornijoje įsikūrusiai bendrovei kartą – 2015-ųjų gruodį – pavyko nutupdyti raketos dalį sausumoje, bet keli bandymai nutupdyti vandenyne buvo nesėkmingi.

„Šis nutupdymo bandymas bus tikrai sunkus“, – dar prieš šio penktadienio startą sakė kompanijos misijų integratorė Lauren Lyons, kuri pažymėjo, kad raketai reikia daug varomosios jėgos palydovui iškelti ir galbūt tada joje nebebus pakankamai degalų nusileidimui kontroliuoti.