19.30 val. keltas palieka prieplauką, ir net neįtartum, kad jis plaukia į vietą, kur laikas jau seniai yra sustojęs. Horizonte tarsi banginio ketera pamažu iškyla sala, sustingusi tarp banguojančio vandens ir besileidžiančios saulės. Mažai žinoma, negyvenama sala Orknio salyne, į šiaurę nuo žemyninės Škotijos. Tai Einhelas (angl. Eynhallow) – piligrimų ir ritualų, folkloro ir šmėklų vieta.

Jeigu Škotija turėtų Atlantidą, tai būtų Einhelas. Valčiai plaukiant palei vakarinį krantą, pro akis bėga sodybos, ganyklos ir laukai. Keleiviai smagiai šnekučiuojasi. Entuziastinga amerikiečių šeima, apsiginklavusi fotoaparatais, netgi perskrido vandenyną tam, kad čia būtų. Einhelas būna nepasiekiamas 364 dienas per metus, tačiau jis gundančiai arti – vos už 500 metrų nuo žemyninės Škotijos. Į salą neplaukia joks keltas, o kartą per metus Orknio paveldo bendrija organizuoja kelionę – tai vienintelis šansas įkelti koją į salą. Net jeigu ir turi savo laivą, povandeninės srovės, kurios aplink salą vyniojasi kaip šniokščiančios upės, atplaukimą ir išsilaipinimą daro rizikingais.

„Matau tai kiekvieną dieną, – sako buvęs ūkininkas, kuris kasdien žvelgia į salą iš namų kitoje vandens pusėje. – Ir vis tiek visiškai nesuprantu.“ Palyginimai su legendine Platono sala gali atrodyti pritempti, tačiau jie tinkami. Jeigu žvelgsite į Orknio salų žemėlapį, vargiai rasite tokią vietą kaip Einhelas. Įspraustas tarp didesnių salų ir vos 900 metrų ilgio širdies formos žemės lopinėlis žemėlapiuose gauna vos tašką rašalo. Sala yra ir žema – aukščiausia vieta siekia vos 40 metrų. Gamta čia taip pat skurdi – pakrantės nuklotos jūros žolėmis ir akmenimis. Spalvos ir formos – kaip ir tūkstančiuose kitų Škotijos šcherų. Tačiau kitaip nei juose, čia laikas atrodo visiškai sustojęs.

Kaip ir Atlantida, Einhelas apipintas paslaptimis. Orknio gyventojai augo klausydami istorijos apie vaiduoklių salą. Pasak legendos, salą yra užkerėjusios mitinės jūrų dvasios – jeigu kas nors bandys į ją įkelti koją, sala tiesiog išnyks ore. Kitiems buvo pasakotos istorijos apie paslaptingus vandens žmones, kurie, išnirę iš jūros, pakeisdavo išvaizdą ir vasarą gyvendavo saloje. Tokios pasakos salą pavertė mįsle. Rašytiniuose šaltiniuose Einhelas minimas retai ir labai nenuosekliai. Kitos Orknio salos – visos turi aiškias pradžias, tačiau Einhelo tikrosios šaknys yra beveik visai išsitrynusios. „Vietiniai sako, kad sala egzistuoja tarp dviejų pasaulių – tiek geografiškai, tiek istoriškai. Ir tame yra daug tiesos, – sako archeologas Danas Lee. – 1851 m. jai smogė maras, ir čia gyvenusios šeimos buvo priverstos bėgti. Paskui, kad sala būtų dezinfekuota ir būtų užtikrinta, kad čia niekas negrįžtų, nuo visų namų buvo nuimti stogai. Ir nuo to saloje niekas nebegyvena.“

Salos lankytojai perbrido dagių ir lauko gėlių gausų lauką ir sustojo prie akmeninio vienuolyno griuvėsių. Čia, aiškino D.Lee, archeologai rado valgyklos, gyvenamųjų patalpų ir varpinės liekanas, taip pat – išlenktą navą. Saloje rasta ir kur kas senesnio žmonių gyvenimo įrodymų – aptiktos akmens amžiaus laikų sienos, kapai. Visa tai – vis dar neatrastas pasaulis.

Vietiniai sako, kad sala egzistuoja tarp dviejų pasaulių – tiek geografiškai, tiek istoriškai. Ir tame yra daug tiesos.

Einhelas senąja kalba reiškia „Šventoji sala“. „Tačiau pavadinimo svarbos salos gyventojai niekada visiškai ir nesuprato, – sakė kita archeologė Sarah Jane Gibbon. – Orknis yra vienintelė vieta Vakarų Europoje be patvirtinto vienuolyno. Tačiau visi ženklai rodo į Einhelą, ir jie gali siekti XI amžių.“ Tokia archeologinė paslaptis paprastai reikštų, kad tyrinėtojai gautų dosnias stipendijas tyrinėjimams. Tačiau Orknio salose be galo daug archeologiškai įdomių vietų, tad Einhelo mįslės taip niekada ir nebuvo įmintos. Tuo džiaugiasi bent vieni – aplinkosaugininkai. Nuo tada, kai XIX a. sala buvo evakuota, Einhelas tapo svarbia jūrinių paukščių perėjimo vieta. Jos krantuose kuriasi pufinai, arktinės žuvėdros ir kirai. Čia galima pamatyti ir retą šiaurinių audrapaukščių koloniją. Vietoje, kurią supa vanduo ir aršios bangos, gyvybė rado, kaip suklestėti.

Ne išimtis ir emigrantams Škotijoje. Šiais metais šiaurės rytų Škotijos lietuviai, „Aberdyno lietuvių bendruomenė“, surengė neįprastą šios datos paminėjimą. Bendruomenės nariai, „Mama, kaip tu laikais“ hito atlikėja Evelina ir „Lietuviškos muzikos Škotijoje“ įkūrėjas Romas Rauktys, suorganizavo 10 kilometrų kopimą į vieną iš Škotijos viršukalnių, 534 m. aukščio „Kerloch“  kalną.

Kopė ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, iš kurių Rositai ir Alanai tik 6-eri.

Lietuvaičiai, gyvenantys Aberdyno apylinkėse nepabūgo permainingo Škotijos oro ir prisijungė į žygį, kurį viršukalnėje įamžino su Lietuvos trispalve.

Sveikiname visus su Lietuvos nepriklausomybės diena!

Menininkas Grahamas Shortas ant keturių plastikinių 5 svarų vertės banknotų išgraviravo mažus rašytojos Jane Austen atvaizdus, banknotų vertę pakeldamas iki maždaug 50 tūkst. svarų.

Ypatingai reti banknotai į Jungtinės Karalystės rinką buvo paleisti praėjusiais metais. Birmingham mieste gyvenantis menininkas juos atskirai po vieną išleido Anglijoje, Škotijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje.

Be vos pastebimo atvaizdo, mikrograviravimais užsiimantis menininkas ant banknotų išraižė ir citatas iš rašytojos kūrinių. Jie yra matomi plika akimi, tačiau tik tam tikroje šviesoje. Menininkas teigė, kad graviravimai yra prie Big Beno atvaizdo, ant holografinės folijos.

G. Shortas 5 milimetrų dydžio rašytojos portretą nusprendė graviruoti ant permatomos plastikinio banknoto vietos, taip paminėdamas 200 J. Austen mirties metines.

Pirmasis banknotas buvo rastas praėjusių metų gruodžio mėnesį. Jį Velse, Blackwood‘e, aptiko kavinės lankytojas, kuris banknotą gavo kaip grąžą, atsiskaitęs už valgytus pusryčius.

Antrasis iš keturių banknotų buvo rastas kalėdiniame atviruke, prie Škotijos sienos.

Menininkas pasakojo, kad trečiąjį banknotą Šiaurės Airijoje rado sena moteris, kuri teigė nenorinti, kad jos nuotrauka patektų į laikraštį ir vietoje to pinigus norėjo atiduoti jauniems vaikams.

Kiti banknotus radę asmenys teigė, kad jų parduoti neketina – jie nusprendė pasilikti patį banknotą.

Ant keturių banknotų išgraviruotos Jane Austen citatos:

„If I loved you less, I might be able to talk about it more“ – „Ema“

Serijinis numeris: AM32 885551

„To be fond of dancing was a certain step towards falling in love“ – „Puikybė ir prietarai“

Serijinis numeris: AM32 885552

„A large income is the best recipe for happiness I ever heard of“ – „Mansfildo parkas“

Serijinis numeris: AM32 885553

„I hope I never ridicule what is wise or good“ – „Puikybė ir prietarai“

Serijinis numeris: AM32 885