Pasak V. Katkaus, ne visai tikslu kalbėti apie besiartinančią naują krizę, nes senoji vis dar nesibaigusi, tik naujų paskolų pagalba nustumta 10 metų.

„Prieš mėnesį Jungtinių Tautų (JT) ekonomikos ekspertai paskelbė ataskaitą apie tai, kad šiuo metu pasaulyje vyksta trečias finansinės krizės etapas. Pirmuoju etapu įvardijamas JAV nekilnojamojo turto kainų burbulas 2007-aisiais, antruoju – ES vyriausybių skolų krizė.

Kadangi tai – finansinė krizė, ji yra susijusi su bankiniu sektoriumi, didėjančiu paskolų portfeliu ir tame paskolų portfelyje didėjančiomis blogomis paskolomis. Pagal JT ataskaitą, šiuo metu skolos visame pasaulyje sudaro apie 152 trln. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 200 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos skola, pavyzdžiui, palyginti su BVP, sudaro tik 40 proc. Tačiau nuo 2007 m. pirmojo krizės etapo skolų pasaulyje padaugėjo 30 proc. – jos auga, niekur nedingo“, – kalba finansų analitikas.

Akys krypsta į Aziją ir Italiją

DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad Baltijos šalys su valstybių skolomis susitvarkė neblogai, tačiau augantis kitų šalių skolos lygis gali būti naujo krizės smūgio priežastis. Nuosmukį taip pat gali lemti finansinio sektoriaus problemos arba geopolitinė įtampa. Jei geopolitinė įtampa labai smarkiai padidėtų, J. Rojakos teigimu, įvykiai galėtų imti klostytis panašiai, kaip prieš 2008-ųjų finansų krizę.

„Labai dažnai krizės nustatomos tik tada, kai jos jau įvyksta. Šiuo metu nerimo židinių yra labai daug, bet drąsiai sakyti, kad yra susiformavęs grėsmingas burbulas atskiruose sektoriuose arba veiklose, negalima.

Tačiau dirgiklių, kurie galėtų tai paskatinti, esama.  Tai – pertvarka JAV, pagrindinėse euro zonos šalyse (netrukus rinkimai ir Vokietijoje, Prancūzijoje), „Bexitas“. Tad netikėtų padarinių, kurie ir gali būti tas lakmuso popierėlis, gali būti ne vienas. Nors kol kas rinkose yra daugiau prastesnių lūkesčių, nei panikos“, – teigia J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad atskiruose regionuose ir šalyse blogųjų paskolų dalies rodikliai yra labai problemiški, o kai kur gali būti netgi fatališki, turint mintyje kitas dideles jų finansines problemas.

„Skaičiuojama, kad Kinijoje blogosios paskolos yra maždaug 15-16 proc. BVP dydžio, Indijoje – apie 10 proc. Arčiau mūsų yra viena labai problemiška šalis, kurioje blogosios paskolos sudaro apie 20 proc. BVP, tai – Italija. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nėra svarbu, tačiau reikia pridėti tai, kad Italijos vyriausybės paskolos dydis yra trečias pagal dydį pasaulyje ir sudaro apie 2,5 trln. eurų“, – kalba V. Katkus.

Pasak jo, jei krizė ištiktų Italijoje, ji persimestų į kitas šalis, o tai gali pradėti vykti gruodžio mėnesį. Gruodį Italijoje yra numatytas konstitucinis referendumas, ir jei vyriausybė jį pralaimėtų, ateitų nauja, kuri sako skelbsianti referendumą dėl pasitraukimo iš euro zonos.

„Ji jį skelbs ar neskelbs, išeis ar neišeis, bet tikrai išgąsdins investuotojus. Tačiau, nepasisekus gruodžio mėnesį vyksiančiam referendumui, politinė krizė peraugtų į finansinę, persimestų į silpną bankinį Vokietijos sektorių, pasiektų ir Lietuvą“, – aiškina finansų analitikas.

Krizės poveikio Lietuvai išvengti nepavyks

Baltijos šalys yra nedidelės ir atviros, tad krizės poveikio išvengti nepavyks, tikina J. Rojaka. Tačiau didelis dabartinės ir prieš tai buvusios situacijos skirtumas, pasak ekonomistės, yra tai, kad per buvusią krizę dar turėjome litą.

„Todėl pradėjo labai didėti palūkanų normos, ir tai apsunkino gyvenimą daugeliui įmonių ir gyventojų. Dabar šio situaciją galinčio apsunkinti aspekto nebėra, ir tai jau yra gerai. Antra, mūsų biudžeto, einamosios sąskaitos deficitai yra pakankamai subalansuoti.

Šiuo atžvilgiu mes atrodome stipriau, bet tai nereiškia, kad esame izoliuoti ir pakankamai užsigrūdinę tam, kad nepajustume neigiamų padarinių. Mūsų ekonomikos augimo variklis iš esmės turėtų būti eksportas ir atvirumas, tačiau, jei nerimas apima mūsų pagrindinius partnerius, tikėtis kažkokio proveržio eksporte ir investicijose būtų naivu“, – kalba J. Rojaka.

V. Katkus tikina, kad, kalbant apie Lietuvą, krizės sąvokos kol kas naudoti neverta, tačiau apie didelį augimo sulėtėjimą – taip.

„Beveik visi komerciniai bankai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija augimo prognozes praeitą mėnesį sumažino beveik trečdaliu, palyginti su metų pradžioje prognozuotu augimu. Augimas šiais metais gali siekti maždaug 2,3 proc., ir tai reiškia, kad visas augimas jau įvyko pirmąjį pusmetį.

Kitais metais numatomas 2,5–2,7 proc. augimas. Smūgį jam, be minėtųjų sukrėtimų per bankus iš Italijos, dar suduos ir „Brexitas“. Skaičiuojama, kad iš Lietuvos per artimiausius 14 mėnesių su „Brexitu“ susiję procesai turėtų atimti apie 0,3 proc. augimo (apie 120 mln. Eurų)“, – pažymi V. Katkus.

Smaugtis diržais nebereikės?

Lietuvą pasiekus 2008-ųjų krizei, teko gerokai susiveržti diržus, buvo karpomi atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Ekonomistai sako kol kas negalintys įvardyti, kokį kelią pasirinks vyriausybė, užklupus sunkumams, tačiau skausmingo diržų veržimosi scenarijaus nenumato, nors skolintis tektų.

„Be jokios abejonės, žmonėms tas krizės poveikis pasireikštų mažesnėmis pajamomis. Valstybė gautų mažiau pajamų, gamybinės įmonės ir valdžios sektorius susidurtų su deficitu, kurį reikėtų dengti. Kadangi sukauptų rezervų, kaip Estija,  mes neturime, tektų skolintis, ir skolą užkrauti tiek dirbantiems dabar, tiek kitoms kartoms – mūsų vaikams“, – sako J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad 2008-ųjų nuopuolio scenarijaus kol kas svarstyti pakankamo pagrindo nėra. Be to, pasak pašnekovo, skolos ir jų aptarnavimo sąnaudos Lietuvai išaugtų ne taip smarkiai, kaip 2008 metais.

2008–2009, kaip primena J. Rojaka, tiek Latvija, tiek Lietuva pasirinko diržų veržimosi kelią. Tačiau skirtumas buvo tas, kad Latvija rinkosi skolinimąsi iš tarptautinių institucijų, o Lietuva – tarptautinėse rinkose.

„Galutiniame rezultate labai didelio skirtumo tarp pasirinktų kelių nėra. Galbūt Tarptautinio valiutos fondo įsikišimas Latvijos atveju šiek tiek ryžtingiau veikė link atskirų sektorių reformų. Ten diržų veržimasis vyko kiek kitaip – ne vien per pensijas, darbo užmokesčius, valdžios sektorių, bet ir per mokestinę sistemą. Latvijoje buvo padidinti kai kurie mokesčiai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, tačiau mainais į tai pinigus jie gavo pigiau.

Mūsų įsiskolinimas augo kaip ant mielių dėl to, kad mes pačiu nepalankiausiu metu skolinomės finansų rinkose, bet mums tai leido patiems pasirinkti finansinio drausmingumo priemones“, – kalba R. Rojaka.

Atskleisiu jums vieną, mūsų galva, korumpuotą schemą. Šį istorija vyksta dabar, Kaune.

Lietuvoje dabar labai populiarūs antikorupciniai judėjimai, valdžios antikorupcinės komisijos. Kodėl? Daug antikorupcinių šūkių sulaukiame dabar. Tik todėl, kad artėja eiliniai rinkimai į Seimą?

Bet ar gali nors vienas politikas – antikorupcininkas realiai padėti paprastam žmogui štai tokiu atveju?

Kas šioje operacijoje „y“ dalyvauja? Teisėjai? Valdžia? Kiti teisėsaugos organai? Kas už viso to stovi? Kodėl jau labai ilgai Lietuvos valdžia nekreipia į tai jokio dėmesio? Šėšėlis krenta ant antstolio Raimundo Stanislausko biuro…

Viskas prasidėjo vienai pagyvenusiai kaunietei, turinčiai vieno kambario butą ir 2000 eurų skolos… už neapmokėtas paslaugas… (Visi mes žinome šių dienų pensininkų likimą…)

Tęsiam toliau…

Paslaugų teikėjai išieškoti skolos iš Kaune gyvenančios pensininkės kreipėsi į antstolio Raimundo Stanislausko biurą.

Kaip atrodo tokios operacijos „Y“ schema?

Antstolio kontora, neinformavusi senolės, ėmėsi veiksmų… Pardavė butą už 5000 eurų.

Klausimas. O kiek iš tikro vertas tas butas?

Kaunietė gavo laišką su raginimu apleisti jos pačios būstą. Atseit, jos butas yra parduotas iš varžytinių ir ji turi mėnesį laiko išsikraustymui …

Nesupratusi kas vyksta, ji kreipėsi į minėtą antstolio kontorą … Buvo labai „smagu“ 3 dienas praleido pas antstolį ir nieko nesužinojo? Ar tikrai labai smagu?

Taip! Ji tris dienas kamantinėjo antstolio kontoroje dirbančius darbuotojus, prašydama paaiškinimo už ką ją išmeta? Tačiau darbuotojai tik siuntinėjo vienas nuo kito, arba prašydavo pensininkės laukti tai iki 11 valandos, tai iki 12-os. Suprantama, kad tai geras būdas „tampyti gumą“ ir durninti seną moterį, nes jie tokiu metu jau pietauja. Po pietų – tas pats: „luktelėkite dar valandą“ ar „ateikite rytoj, nes šiandien jau mūsų darbo laikas baigėsi …“

O butas parduotas, jo niekam net nemačius.

Galiausiai Kaune gyvenanti pensininkė sulaukė skambučio iš nepažįstamo ir neprisistačiusio vyriškio.

Pokalbis vyko maždaug toks:

Vyras: – Čia teisėtas buto savininkas.

Moteris: – O kaip jūs galėjote nupirkti mano butą man net nieko nežinant?

Vyras: – Jūs turite skolų!

Moteris: – Taip kiekvienas pensininkas jų turi…

Vyras: – Aš jau daug metų užsiiminėju šia veikla – nuperku butus iš antstolių, juos paremontuoju ir išnuomoju.

Moteris: – Palaukite, bet jūs to buto net nematėte!

Vyras: – Nesvarbu. Aš negaliu ateiti apžiūrėti, nes man skauda koją. (ar jis ją susilaužęs, ar kažkaip panašiai, moteris iš streso net negirdėjo jo pasiteisinimų).

Ir nieko daugiau nepaaiškinęs vyras nutraukė telefono pokalbį…

Kas vyko toliau?

Senolės dukra neapsikentusi apsilankė antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje ir paprašė bylos kopijos, kad galėtų kreiptis į advokatą. Bylos kopijavimas kainuoja 12 eurų, o bylą nukopijuoti jie gali per 14 dienų! Kai skundimo terminas 20 dienų!

Jai buvo atsakyta taip:

– Jus jau nieko nepakeisite. Mes galime taip elgtis ir parduoti butą jo neįvertinus. Viskas teisėta. Bylos kopija galime parduoti, ji kainuos apie 12 eurų.

– Kada aš ją galiu gauti?

– Iškart po to, kaip tik apmokėsite banke.

Dukra, sužinojusi į kokia sąskaita reikia sumokėti, nulėkė į banką ir apmokėjusi grižo į antstolio kontora.

– Apmokėjau. Prašau duoti man bylos kopiją. Per kiek aš laiko galiu apskųsti jūsų tokius veiksmus?

– 20 dienų. Beje, jūsų kopija bus paruošta per 12 dienų…

Nusivylusi dukra paskambino po 5 dienų pasiteirauti ar bylos kopija jau paruošta ir išgirdo džiugią naujieną:

– Taip, byla jau paruošta. Galite atvykti…

Nepraėjus nei pusvalandžiui dukra atvykusi pas antstolį išgirdo:

– Ne, jūsų byla dar neparuošta. Kas jus taip informavo?

– Jūsų darbuotoja!

– Negali būti. Mes jums paskambinsime kai ji bus paruošta.

Ir taip dukra jau mina antstolio slenkstį jau 3-čia kartą… šiai dienai antstolio atsakymas yra toks:

– 2016 rugsėjo 19-tą jūs jau galėsite atsiimti bylos kopiją.

CTL Naujienos redakcija šių įvykių raidą seką toliau ir jus informuosime apie tai…

O štai dabar mūsų klausimas: Kiek tokių atvejų pastaruoju metu vyksta Lietuvoje?

AR GALI NORS VIENAS POLITIKAS – ANTIKORUPCINinKAS REALIAI PADĖTI PAPRASTAM ŽMOGUI ŠTAI TOKIU ATVEJU?

Lauksime atsakymų….