Ruoškimės atverti pinigines

Kaip rodo „Viena Sąskaita“ statistika, pastarąjį šildymo sezoną vidutinės mėnesio namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas, lyginant su šiltuoju metų laikotarpiu, šoktelėjo beveik 37 eurais. Galima neabejoti, jog panašia suma padidės mėnesio sąskaitos ir naujojo šildymo sezono metu. O konkretus išlaidų prieaugis priklausys nuo lauko temperatūros šaltuoju metų laikotarpiu, būsto šildymo tipo bei šilumos kainos konkrečiame Lietuvos regione.

Atsižvelgiant į rugsėjo mėnesį nustatytas šildymo kainas, mažiausia šilumos kaina užfiksuota Šiauliuose – 4,40 ct/kWh su PVM. Nuo Šiaulių šiek tiek atsiliko Kaunas ir Klaipėda, atitinkamai 4,86 ct/kWh su PVM ir 4,89 ct/kWh. Dar didesnę šildymo kainą moka vilniečiai – 5,37 ct/kWh. Didžiausia šildymo kaina nustatyta Biržų rajone, 10,01ct/kWh su PVM.

Skandinavai šildosi trigubai brangiau?

Europos Komisija oficialiuose savo dokumentuose nurodo, kad šildymo kaina skirtingose Europos valstybėse labiausiai priklauso nuo konkrečioje šalyje egzistuojančių pasiūlos ir paklausos sąlygų, geopolitinės situacijos, naudojamo kuro rūšies, aplinkosaugos išlaidų, mokestinės sistemos, PVM ir šildymo išlaidoms taikomų lengvatų, oro sąlygų.

Daugelyje Europos šalių šildymui naudojama elektra arba dujos. Remiantis 2016 metų rodikliais, aukščiausia elektros kaina fiksuojama Danijoje, kur už elektrą mokama 0.308 eur/kWh. Nuo Danijos menkai atsilieka vokiečiai ir belgai: Vokietijoje elektra kainuoja 0.298 eur/kWh, Belgijoje – 0.275 eur/kWh. Lietuva su 0.117 eur/kWh priskiriama prie žemiausios kainos valstybių.

Už dujas brangiausiai moka Švedijos gyventojai – 0.114 eur/kWh, taip pat ispanai – 0,86 eur/kWh. Mažiausia dujų kaina Bulgarijoje, čia ji siekia 0.031 eur/kWh ir yra daugiau nei tris kartus žemesnė nei Švedijoje. Lietuva taip pat rikiuojasi sąrašo apačioje su 0.039 eur/kWh.

Problema – ne kainos, o pajamos

Anot „Viena Sąskaita“ vadovo Šarūno Stanislovėno, nepaisant iškalbingos europinės kainų statistikos, lietuvių nepasitenkinimas šildymo išlaidomis yra pateisinamas. „Reikia galvoti ne tik apie tai, kiek bendrame Europos šalių kontekste mes mokame už šildymui naudojamą elektrą ar dujas. Būtina įvertinti, kokias pajamas apskritai gauna lietuviai ir kokią dalį tų pajamų yra priversti išleisti komunaliniams mokesčiams. “, – teigia Š. Stanislovėnas.

Pagal Eurostat stebėjimus, nuo pat 1990 m. Lietuva patenka tarp šalių, kuriose namų ūkių pajamų dalis, skiriama šildymo išlaidoms, yra didžiausia. Panaši situacija yra tik Latvijoje, Estijoje ir Slovakijoje. Šią problemą dar labiau pagilina pajamų nelygybė, kuri Lietuvoje, Eurostat duomenimis, yra taip pat viena iš didžiausių Europos Sąjungoje. Dar 2012 metais penktadalio daugiausiai ir penktadalio mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos mūsų šalyje skyrėsi 5 kartais, o 2016 m. šis skirtumas padidėjo jau iki 7 kartų. Tai reiškia, kad socialiai pažeidžiamų grupių gyventojų pajamos per pastaruosius kelerius metus beveik nedidėjo. Kylant kainoms ir siaučiant infliacijai, šiems žmonėms kiekviena nauja žiema reiškia vis sunkiau pakeliamą naštą.

„To nėra koalicijos sutartyje, tačiau buvo sutarta, kad iki šildymo sezono pabaigos PVM lengvata šildymui turi būti pratęsta. Ir tik tada, kai mes suskaičiuosime tiksliai ir aiškiai, perskaičiuosime viską, koks tas krepšelis turi būti, kiek žmonių turės gauti kompensacijas, nes dabar seniai nėra perskaičiuota, tada sutvarkę normaliai kompensavimo sistemą, kuri būtų tokia, kuri išspręs problemas žmonių, tada tiktai mes paleidžiame kitam šildymo sezonui naikinimą.

Dabar turime atidėti iki pavasario. Kitos išeities nematome, – sakė R.Karbauskis.

Socialdemokratų partijos pirmininko, premjero Algirdo Butkevičiaus atstovas spaudai Mindaugas Janulionis patvirtino, kad toks sutarimas tikrai pasiektas.

“Premjeras pritaria šiai idėjai ir pats žada balsuoti už PVM lengvatos šildymui pratęsimui. Jis parlamente būtinai balsuos už tai. Vyriausybės sprendimas visuomet būdavo sprendimas teikti biudžeto projektą be PVM lengvatos šildymui, kad Seimas apsispręstų. Tai tikrai premjeras pritaria, kad PVM lengvata turi būti pratęsta iki numatytos datos“, – A.Butkevičiaus nuomonę perdavė M.Janulionis.

Pasak R.Karbauskio, PVM lengvatos pratęsimas bus bus vienas iš pirmųjų pirmadienį susirinksiančio naujo Seimo sprendimų.

Jis negalėjo atsakyti, ar skaičiuojant kompensacijas už šildymą bus galvojama ir apie pagalbą tiems varguoliams, kurie gyvena būstuose be centrinio šildymo.

„Neturiu dabar atsakymo. Reikia analizuoti, skaičiuoti galimybes“, – teigė R.Karbauskis.

Anksčiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Rima Baškienė yra sakiusi neabejojanti, kad PVM lengvata šildymui galios dar ir kitą žiemą.

Anot jos, dėl lengvatomis šildymui pratęsimo iki 2017 metų pabaigos gali būti nuspręsta arba kitąmet peržiūrint 2017 metų biudžetą, arba keičiant jau parengtą ir parlamente apsvarstytą Pridėtinės vertės mokesčio pataisą, pagal kurią lengvata galiotų iki kitų metų birželio.

Anot jos, dėl lengvatomis šildymui pratęsimo iki 2017 metų pabaigos gali būti nuspręsta arba kitąmet peržiūrint 2017 metų biudžetą, arba keičiant jau parengtą ir parlamente apsvarstytą Pridėtinės vertės mokesčio pataisą, pagal kurią lengvata galiotų iki kitų metų birželio.

„Nežinau, kaip mes elgsimės, nes protinga būtų pratęsti visiems metams, o ne iki vasaros“, – naujienų agentūrai BNS teigė R.Baškienė.

Kadenciją baigusiam Seimui sprendimo pratęsti PVM lengvatą šildymui iki 2017 metų birželio 1-osios nepavyko.

Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas – 21 procentą.

Veržli jaunystė prieš solidžią patirtį. „Grynoji“ politika prieš verslininkišką politiką. Tokia jau artėjančiais Seimo rinkimais pakvipusi Lietuva: anūkai auklėja senelius ir atvirkščiai.

Pirmasis kandžiais žodžiais smogė G.Landsbergis. Praėjusį šeštadienį Kaune vyko TS-LKD tarybos posėdis, kurio metu buvo pristatytas konservatorių kandidatų 2016 metų Seimo rinkimuose sąrašas. Kandidatuoti Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje nusprendė ir G.Landsbergis.

Vertindamas politinę padėtį šalyje TS-LKD pirmininkas įgėlė Kauno merui V.Matijošaičiui.

„Kaunas iš tiesų nusipelnė gyventi geriau, turėti geresnį merą, nei mokesčius mokėti vengiantį verslininką, kuris važinėja gatvėmis prabangiu raudonu automobiliu, dar užsidėjęs žmones niekinančius numerius“, – sakė G.Landsbergis, turėdamas galvoje nešvankiai iššifruojamas V.Matijošaičio automobilio numerio raides BBD. Šie žodžiai buvo skirti kauniečiams rinkėjams. Ar jie juos išgirdo, nežinia, bet pats V.Matijošaitis išgirdo tikrai. Ir šį trečiadienį išplatino viešą atsakymą G.Landsbergiui, signataro, Atkuriamojo Seimo pirmininko, buvusio europarlamentaro Vytauto Landsbergio anūkui.

Čia pateikiamas visas viešas V.Matijošaičio atsakymas G.Landsbergiui. Jame teigiama, kad V.Matijošaitis yra geras Kauno meras, nors ir važinėja raudonu automobiliu, pažymėtu numeriu BBD:

Turiu du anūkus. Kai jie ko nors nesupranta ar nežino, pasisodinu ant kelių ir visada jiems paaiškinu tai, ko jie nesupranta. Bet ką daryti, jei kažko nežino ir tą savo nežinojimą viešai demonstruoja žinomiausias Lietuvos anūkas?

Išsilavinusiam žmogui, juo labiau europarlamentarui, turėtų būti gėda nežinoti, kad Europos Sąjungoje kiekvienas mokesčius moka toje šalyje, kurioje dirba. Įdomu, ar europarlamentaras nepamiršo, kam mokesčius moka patys Europos Parlamento nariai, gaunantys šimtatūkstantinius atlyginimus? Perfrazuodamas žinomiausią Lietuvos anūką, leisiu sau paklausti – galbūt lietuviai nusipelnė geresnių ir daugiau išmanančių europarlamentarų?

Bet jeigu jau užsiminėte, p. Gabrieliau, kad kauniečiai nusipelnė geresnio mero, priminsiu Jums, kiek tų pačių kauniečių sumokėtų mokesčių būtų iššvaistyta, jeigu viskas Kaune toliau vyktų pagal senąją konservatorišką tvarką.
Jeigu viskas po praėjusių rinkimų toliau būtų vykę pagal konservatorišką tvarką, niekas nebūtų su kelininkais nusiderėjęs gatvių tvarkymo įkainių (30 proc.) ir niekas nebūtų vien iš to miestui sutaupęs beveik 1 mln. eurų. Jeigu Kaune po rinkimų niekas nebūtų pasikeitę, galiu lažintis – niekas nebūtų pradėjęs mažinti per dvi kadencijas išsipūtusio biurokratinio savivaldybės aparato, kas miestui kasmet leis sutaupyti mažiausiai po 2 mln. eurų.

Jeigu Kaune viskas toliau vyktų pagal konservatorišką tvarką, ar kas nors būtų suinteresuotas, kad „Kauno energija“ pati galėtų gaminti daugiau šilumos, taip apribodama privačių katilinių apetitą (primenu – nuo praėjusių metų spalio šildymas atpigo 23 proc., o tokia ekonomija per metus sudarys daugiau kaip 10 mln. eurų sutaupytų kauniečių pinigų).

Jeigu Kaune viskas toliau būtų vykę pagal konservatorišką tvarką, ar kas nors būtų sustabdęs žinomiausio Lietuvos anūko žmonos „verslo planą“, kai ši savo privačiam darželiui už pusdykį norėjo išsinuomoti tos pačios „Kauno energijos“ patalpas?

Galėčiau vardinti ir toliau, p. Gabrieliau, bet gal nereikia. Nuo balandžio Kaune konservatorišką tvarką pakeitė nauja komanda, miesto reikalus tvarkanti racionaliau, efektyviau ir skaidriau.

Šiaulių savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitalis Lebedis BNS teigė, jog šildymas mokykloms, darželiams ir sveikatos įstaigoms bus pradėtas tiekti ketvirtadienį, bet dėl daugiabučių dar nėra apsispręsta.

Panevėžio savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Kučytė BNS patvirtino, kad mokyklos, darželiai, sveikatos įstaigos bei daugiabučiai bus pradėti šildyti šį ketvirtadienį.

Savo ruožtu Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis BNS sakė, kad oro temperatūra uostamiestyje dar nėra nukritusi pakankamai, kad būtų galima pradėti šildymo sezoną.

Vilnius praėjusį ketvirtadienį pradėjo šildyti mokyklas, darželius ir sveikatos įstaigas, o šį ketvirtadienį šiluma pasieks ir daugiabučius.

„Kiekviena daugiabučių bendrija galės rinktis, ar jau pradėti šildymo sezoną, ar dar ne. Vis dėlto orų prognozės dažniausiai yra tikslios ir jos rodo, kad orai šąla, todėl mes nuo ketvirtadienio pradedame šildymo sezoną“, – BNS sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šilumos. Visos savivaldybėse veikiančios mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos ir esantys daugiabučiai gali savarankiškai pasirinkti, kada įjungti šilumos tiekimą.