„Matome didžiules nišas pasaulyje veikti šiose (kibernetinės saugos -BNS) srityse (…) Nežiūrint į tai, kad mes buitiniame ir verslo lygyje esame dar toli nuo gero supratimo apie kibernetinę saugą, bet bendrai kibernetinė sauga yra pakankamai išsivysčiusi. Lietuvoje turbūt yra daugiausia pasaulyje kibernetinės saugoscentrų“, – interviu Žinių radijui pirmadienį sakė Kazimieras Tonkūnas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos specialistai dalyvauja diegiant kibernetinės saugos sprendimus Rytų Afrikoje, taip pat įvairių pasaulinių idėjų centrų veikloje.

„Lietuva daro didelę įtaką Rytų Afrikai – penkios šalys modernizuojasi pagal lietuvių parametrus. Lietuviai dalyvauja vadinamuosiuose mąstymo tankuose su JAV platformomis, Europos, Azijos ir Afrikos. Tas naujas slenkstis, kuris atsidaro su informacinėmis technologijomis, jis atidaro naujas kategorijas, kuriose nėra konkurencijos“, – teigė K.Tonkūnas.

„INVL Technology“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdomos įmonės šiemet IT projektus įgyvendino 15-oje šalių – teikė paslaugas valstybinėms ir komercinėms institucijoms, bankams, teisėsaugos struktūroms ir kitoms organizacijoms.

Šių metų liepą uždaro tipo investicinės bendrovės (UTIB) licenciją gavusios „INVL Technology“ valdymą perėmė vienos pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ bendrovė „INVL Asset Management“.

„INVL Technology“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Apie įtartinus pinigų pervedimus FNTT dažniausiai praneša kredito įstaigos.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja finansų įstaigas ir kitus subjektus FNTT teikti informaciją apie įtartinas klientų pinigines operacijas. Šios operacijos išaiškinamos atidžiai stebint kliento veiklą, nustatant jo veiklai nebūdingus požymius.

FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko Sigito Šileikio teigimu, pernai gauta 480 pranešimų apie įtartinas operacijas, šiemet per 9 mėnesius – 373.

Remiantis šiais pranešimais, praėjusiais metais sustabdytas maždaug 9 mln. eurų pervedimas, iš jų apie 5,5 mln. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Operacijoms, kurių suma viršija 15 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, taikoma automatizuota analizė, kitų operacijų atveju skaičiuojamas rizikos laipsnis, pateikiami rizikingiausių operacijų sąrašai.

„Gautų pranešimų apie įtartinas operacijas skaičius nemažėja. Ši informacija analizuojama ir perduodama pagal kompetenciją FNTT ikiteisminio tyrimo padaliniams ir kitoms institucijoms, pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, policijai, Valstybės saugumo departamentui. O daugiausia paklausimų dėl įtartinų operacijų pernai siuntėme į Latvijos tarnybas“, – sakė S. Šileikis.