„Pagalvokite apie tai, – kalbėjo B. Obama rinkimų mitinge Mičigano valstijoje. – Praėjusį savaitgalį jo paties komanda nusprendė jam nebeleisti naudotis „Twitter“. Bet jeigu artimiausi jo patarėjai nepatiki jam teisės rašyti komentarus, tai kaip mes galime jam patikėti branduolinius kodus?“

B. Obama vėl pareiškė, jog, jo įsitikinimu, D. Trumpas „dėl temperamento yra netinkamas“ ir „nepakankamai kvalifikuotas“ tam, kad užimtų aukščiausią postą Jungtinėse Valstijose.

Be Mičigano, JAV prezidentas B. Obama pirmadienį dar ketina kalbėti rinkimų mitinguose Naujajame Hampšyre ir Pensilvanijoje, kur jis agituos už Demokratų partijos kandidatę į Amerikos prezidento postą Hillary Clinton. B. Obama pareiškė, kad „šiandien aš tikriausiai paskutinį kartą dalyvauju rinkimų kampanijoje“.

Tokiu pavyzdžiu gali tapti viena iš kampanijos gerųjų iniciatyvų – jau šiandien Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksianti motyvacijos konferencija „No Limits“, kurioje dalyvaus ir milijonus žmonių įkvėpęs neįgalus Nikas Vujičičius.

„Už saugią Lietuvą“ ambasadorė Daiva Žeimytė, moderuosianti šį renginį, ėmėsi iniciatyvos, kad į konferenciją galėtų atvažiuoti tos moterys, kurios savo gyvenime susiduria su tikrai dideliais sunkumais ir joms ypač trūksta įkvepiančio pavyzdžio. Žurnalistės pastangomis organizuota kelionė ir padovanoti bilietai Kauno rajono ir Vilniaus krizių centrų globojamoms moterims, Tulpiakiemio (Ukmergės r.) vaikų dienos centro įkūrėjai ir socialinei darbuotojai, miestelio mamoms.

„Motyvacija yra labai stiprus dalykas. Kartais užtenka vienos knygos ar vieno žmogaus istorijos, kad suprastum, jog nieko nėra neįmanomo. Labai noriu, kad moterys, kurios dalyvaus šioje konferencijoje, iš jos grįžtų kitokios – laisvesnės, laimingesnės ir labiau pasitikinčios savimi. Labai noriu, kad tos moterys, kad ir kokia sunki jų kasdienybė, būtų stiprios ir išliktų savimi. Nors nepažįstu tų moterų, tačiau žinau, kad jos nuostabios, ir labai myliu jas. Man pačiai didelė garbė suteikti joms galimybę paklausyti tokių žmonių kaip N. Vujičičius“, – sako D. Žeimytė.

Abiem vyrams skirtos realios laisvės atėmimo bausmės – vaiko tėvas ir jo draugas A. Ch. siunčiami už grotų, bei A. Ch. papildomai nubaustas už pornografijos laikymą ir platinimą (50MGL) 1883€ bauda. Subendrinus bausmes jiems skirtos vienodos bausmės – po šešerius metus pataisos namuose. Nukentėjusiam berniukui abu nuteistieji solidariai turės atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos. Šis teismo sprendimas per 20 dienų gali būti apskųstas.

Kaltinamajame akte du kauniečiai – 32 metų vaiko tėvas ir 36-erių A. Ch. – kaltinami sunkiais nusikaltimais prieš mažametį. Teigiama, kad nusikalstamą veiką vyrai tęsė net trejus metus. Kauniečiams pareikšti kaltinimai dėl kvalifikuoto seksualinio prievartavimo, mažamečio asmens tvirkinimo ir disponavimo pornografinio turinio dalykais. Berniuko tėvas ir A. Ch. kaltinami tuo, kad 2011-2014 m. savo namuose, mažamečio asmens akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą. Taip pat pasinaudodami bejėgiška vaiko būkle dėl mažametystės, seksualiai jį prievartavo. A. Ch. taip pat kaltinamas tuo, kad internetu parsisiuntė ir draugui priklausančiame kompiuteryje laikė pornografinio turinio medžiagą, kurioje atvaizduojami vaikai. Minėtą medžiagą A. Ch. taip pat ir platino.

Nuteisti pagal šiuos straipsnius:

Abu kaltinamieji nuteisti pagal šiuos straipsnius: BK 153 str. BK 150 str. 4d. BK 11str. 6d., o A.Ch. papildomai pagal BK 309str. 2d. 1883€ bauda.

Šiuo metu jie dar yra laisvėje, nes per 20 dienų nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prasidėjus bylai susirgo psichinėmis ligomis. 

Prasidėjus bylai vaiko tėvas ir jo draugas A.Ch. pradėjo dažnai lankytis psichiatrinėse ligoninėse nuo Kauno iki Alytaus. Bandė įrodyti kad jie yra neveiksnūs.

Papildysime…

„Iki tol buvo bandymų šnekėtis iš tikrųjų, tokių gana abstrakčių prieš metus ir daugiau. Truputėlį buvo pradėta. Kaip sakau, visą laiką politikai su politikais šnekasi. Tikrai prieš porą mėnesių būtume negalėję atmesti tokios galimybės dirbti kartu, bet buvo visai kita situacija“, – DELFI konferencijoje sakė R. Šimašius.

Visiška priešprieša su valstiečiais žaliaisiais

Prieš rinkimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis ne kartą kartojo matantis trijų partijų koaliciją: konservatorių, liberalų ir valstiečių žaliųjų. Liberalai viešai dėl to neprieštaravo, bet po rinkimų nesutiko sudaryti bendro bloko su konservatoriais.

Po antrojo turo, kuris buvo sėkmingas valstiečiams, bet nesėkmingas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, konservatoriai kalbėjosi dėl koalicijos su valstiečiais žaliaisiais ir pareikalavo, kad į derybas būtų įtrauktas Liberalų sąjūdis.

Tačiau Liberalų sąjūdis griežtai paneigė turintys ką nors bendro su tokiu reikalavimu. Pasak R. Šimašiaus, tokia konservatorių pozicija nebuvo derinta su liberalais.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat nepageidavo dirbti su liberalais. Šiuo metu valstiečiai žalieji dėl koalicijos derasi su Lietuvos socialdemokratų partija.

„Kodėl šiandien nematome galimybės dirbti kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri laimėjo daugiausia vietų. Ji, beje, irgi nenori mūsų ir aš suprantu kodėl. Mūsų programinės nuostatos daugeliu klausimų skiriasi. Jei mes žmogaus teisių srityje esame už pasirinkimą, tai ten matome norą reguliuoti, kas yra šeima, moters teisę į abortą ar kitus dalykis. Visur matome lindimą į asmeninį gyvenimą. Mes tuo tarpu priešingai. Kalbant apie ekonomines laisves viskas tas pats. Mes akcentuojame konkurenciją, mažesnius mokesčius, mažesnį reguliavimą, iš daugiausia balsų laimėjusios partijos matome daugiau reguliavimo, daugiau monopolijų. Natūralu, kad susišnekėti galimybių yra labai mažai“, – teigia R. Šimašius.

Kodėl liberalai anksčiau nematė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinių nuostatų ir po rinkimų praregėjo? Pasak R. Šimašiaus, programoje nebuvo tokių aiškių ir griežtų nuostatų, apie kurias viešai kalba Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis. Pavyzdžiui, R. Šimašiui valstybinių vaistinių atsiradimas atrodo kaip nesusipratimas: jo nuomone, tai neefektyvu ir nepadės sumažinti vaistų kainų.

„Mūsų politika yra tokia, kad valdžia kišasi visur, kur įmanoma. Ir į lovą lenda pas žmones, ir į ekonominius santykius – visur lenda. Norint, kad valdžia užimtų deramą vaidmenį ir tvarkytų tai, kas jai priklauso. Nacionaliniu mastu: kad užtikrintų šalies saugumą, asmeninį saugumą, socialinę apsaugą ir sveikatos sistemą sutvarkytų, bet nelįstų nurodinėti, kas yra šeima ir nepultų kurti valdiškų monopolijų“, – apie liberalų skirtumus nuo konservatorių ir valstiečių žaliųjų kalbėjo R. Šimašius.

Kodėl nepavyko susikalbėti su S. Skverneliu

Liberalų sąjūdis prieš 2016 m. Seimo rinkimus laimę bandė įvairiai. Ne paslaptis, kad dabartinis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į premjerus S. Skvernelis, tebebūdamas vidaus reikalų ministru, apie bendradarbiavimą kalbėjosi ir su Liberalų sąjūdžiu bei socialdemokratais.

Kodėl tuomet nesusiklostė liberalų ir S. Skvernelio santykiai? „Tiesą sakant, nelabai galiu to pakomentuoti, nes nebuvau tuo metu pirmininkas, jeigu vyko tokios kalbos“, – teigia R. Šimašius.

Liberalų sąjūdžio gretose taip pat vos neatsidūrė žurnalistas Kristupas Krivickas, kuris vėliau su Nagliu Puteikiu suformavo vadinamąją antikorupcinę koaliciją. „Sakykime taip: K. Krivickas suprato kai kuriuos dalykus kaip pateiktą siūlymą“, – aiškina R. Šimašius.

„Gal K. Krivickas yra geras žmogus, bet tikrai žinau, kad jis nėra liberalas“, – priduria Liberalų sąjūdžio lyderis, nepanoręs partijos gretose matyti šio žurnalisto.

Kodėl pas liberalus atsidūrė Virgilijus Alekna, kuris vos netapo socialdemokratų kandidatu vienoje Vilniaus vienmandačių apygardų?

„Būkim atviri: liberalai turi daug ką bendro su kitomis partijomis, daug kas skiria nuo kitų partijų. Yra žmonių, kurie laiko save artimais kairesnei politinio spektro pusei, bet jie yra artimi ir liberalams, nes jiems pagrindinis aspektas yra žmogaus teisės“, – sako R. Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, V. Aleknos vertybės pagal manobalsas.lt atsakymus yra aiškiai liberalios.

Santykiai su konservatoriais ir A. Guogą

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis laikomi natūraliais partneriais, bet ekspertai pabrėžia, kad ateityje šios partijos gali tapti ir konkurentėmis, ypač jei konservatoriai pasuks liberalumo, o ne krikščioniškosios demokratijos keliu.

Kalbėdamas apie santykius su konservatoriais R. Šimašius ne kartą pabrėžė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nuostatos jam dažnai būna neaiškios. Tokią pat kritiką jis išsako ir kitoms partijoms.

„Aš Tėvynės sąjungai iš tikrųjų palinkėčiau, kaip ir kiekvienai partijai, išsigryninti, už ką šita partija, prieš ką šita partija, kad rinkėjai niekada nepirktų katės maiše, kai ateina rinkimų diena. Šiandien aš matau tą problemą. Kur problemos nėra, tai pas liberalus nes žinai ką gauni: kažkas gali patikti, kažkas nepatikti, vieniems patinka laisvė asmeniniuose santykiuose, nenurodinėjimas kas yra šeima, kitiems gal nepatinka, vieniems patinka, kad Darbo kodeksas yra liberalesnis, kitiems nepatinka, bet iš principo viskas yra aišku. Tuo tarpu daugelyje kitų partijų, Tėvynės sąjungoje taip pat, siunčiami dvigubi signalai“, – sako R. Šimašius.

Pasak politiko, dažnai tai lemia, kad rinkėjai atsibunda po rinkimų ir pamato valdžioje turintys ne tokią pačią partiją, už kurią balsavo. R. Šimašius sako, kad tai nesąžininga rinkėjų atžvilgiu.

„Akivaizdu, kad Tėvynės sąjunga bandė parodyti, jog ji atstovauja ir liberaliajam sparnui. Ar jiems tai pavyko? Čia turbūt rinkėjai nusprendė. Man atrodo, kad nelabai pavyko. Bet, akivaizdu, kad yra tokių žmonių, kurie yra mąstantys liberaliau nei kiti“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Beje, į Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją Europos Parlamente perėjo ir buvęs liberalas Antanas Guoga. Šioje frakcijoje dirba ir Lietuvos atstovai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Kaip tai vertina R. Šimašius?

„Aš atsimenu, kaip A. Guoga kažkada buvo tapęs liberalu ir į eterį paleido tokią frazę „Jeigu būčiau tobulas, būčiau konservatorius“. Tai taip ir vertinu – turbūt tapo tobulas ir tapo konservatoriumi“, – teigia R. Šimašius.

Pagrindinė nuotrauka padaryta šių metų kovo mėnesio 12 dieną su prietaisais sumontuotais Saulės dinamikos observatorijoje (SDO) – NASA kosmoso transporto priemonėje, sukurtoje studijuoti Saulę. Observatorija buvo paleista 2010 metų vasario 11, o jos pagrindinis tikslas yra gauti duomenys apie mūsų žvaigždė įtaką Žemės planetai ir ją supančiai erdvei.

Ant pagrindinio vaizdo nubrėžtos magnetinių laukų jėgos linijos sumodeliuotos magnetinių laukų skaičiavimo būdu. Ryškios sritys Saulės paviršiuje – magnetiškai aktyvios sritys. Jėgos linijos leidžia mums matyti, kaip laukai yra susiję vieni su kitais.

Pridursime, kad SDO skraidina tris tiriančius įrenginius , leidžiančius gauti dvylika skirtingų tipų vaizdus. Gautos fotografijos turi 4096 × 4096 taškų skiriamąją gebą, kuri leidžia mokslininkams stebėti Saulės šviesulio paviršių 0,6 kampinės sekundės dydžiu. Observatorija perduoda vaizdus į Žemę kas 12 sekundžių.

Šaltinis. http://www.3dnews.ru/news/

Paruošė: RiSiMa