Biudžeto dotacijas perskaičiavus pagal naujausius Seimo rinkimų rezultatus, smarkiai – iki pusės milijono eurų – išaugs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) gaunama suma, daugiau gaus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS- LKD) bei Liberalų sąjūdis, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gaunama suma šiek tiek mažės.

Perpus mažėja Darbo partijos gaunama suma, taip pat menksta ir valstybės finansavimas „Tvarkai ir teisingumui“, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai biudžeto asignavimų dalis nedaug sumažėja.
Diskusija – 2012 ar 2016 metų rezultatai

Pasak VRK vadovo Zenono Vaigausko, komisijoje kilo diskusijos, ar pinigus skaičiuoti pagal šių metų Seimo rinkimų rezultatus, ar imti 2012-ųjų balsus, tačiau dauguma laikosi nuomonės, kad reikėtų atsižvelgti į naujausiai pareikštą rinkėjų valią.

VRK teisiškai galėjo pinigus padalinti ir iki galutinių rinkimų rezultatų skelbimo, tad lėšos būtų buvę paskirstytos pagal senąjį skaičiavimą, kaip, pvz., ankstesniųjų Seimo rinkimų metais, 2012-aisiais, dotacijos buvo paskirstytos dar liepą, prieš rinkimus.

Pasak Z.Vaigausko, šiemet pinigų skirstyti dar iki rinkimų buvo neįmanoma, nes įsigaliojus naujai tvarkai partijos nebe kartą, o du kartus per metus turi pateikti Teisingumo ministerijai narių sąrašus. Anksčiau partijos narių sąrašus turėdavo patekti kasmet iki kovo 1-osios, o šiuo metu – dar kartą iki spalio 1 dienos.

Be to, VRK vadovo teigimu, skirstant pinigus reikėtų atsižvelgti į naujausią rinkėjų apsisprendimą.

„Mums iškilo dilema, ar daliname pagal 2012 metus, ar pagal 2016 metus. Pagal 2012 metus gauna „Drąsos kelias“, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), kai kurios partijos gauna daugiau, kitos – mažiau, bet rinkimų rezultatai jau žinomi, ir didžioji dalis komisijos narių pasisakė, kad turime dalinti pagal naujausius rinkimų rezultatus. Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, ir tai yra rinkėjų balsai. Jei yra balsai paskutiniųjų rinkimų, pagal rinkėjų balsus ir reikia dalinti“, – BNS sakė Z.Vaigauskas.

Pinigai partijoms yra paskaičiuoti pagal pastarųjų Seimo, savivaldybių bei Europos Parlamento rinkimų rezultatus, ir vienas balsas partijai įvertintas 0,56 euro. Valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios atitinka įstatymu keliamus reikalavimus bei yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Iš viso partijoms šių metų biudžete skirta apie 5,5 mln. eurų, pusmečiui paskirstoma apie 2,7 mln. eurų. Politinėms partijoms dotacijos pervedamos du kartus per metus, iki kiekvienų metų balandžio 15 ir lapkričio 15 dienos.

Saugumo spragą „Rinkėjo puslapyje“ pastebėjo programuotojas Artūras (pavardė redakcijai žinoma). Jis be didesnio vargo rado atvirai prieinamą puslapio administratoriaus prisijungimo formą – čia, suprantama, nieko blogo, jei neturi prisijungimo duomenų. Ir juos Artūras gavo taip lengvai, kad sunku tuo patikėti.
Tame pačiame puslapyje buvo siūloma administratoriaus registracijos forma. Artūras ją užpildė ir jau netrukus į savo elektroninio pašto dėžutę gavo malonų laišką su šviežiai sugeneruotais „Rinkėjo puslapio“ administratoriaus prisijungimo duomenimis.
Taip pačiai lengvai duomenis gauname, pavyzdžiui, kurdami naują elektroninio pašto dėžutę. Tiesa, ir šis procesas gali būti sudėtingesnis nei „Rinkėjo puslapio“ administratoriaus teisių gavimas.
Jaunas vyras išbandė tik ką gautą dovaną – prisijungimas suveikė, ir Artūras „Rinkėjo puslapyje“ galėjo išdarinėti bet ką.

Laimei, Artūras nebuvo nei piktavalis, nei interneto chuliganas – jis pasielgė pilietiškai ir pranešė VRK apie saugumo spragą.

Kad Artūro pranešimas gautas – 15min patvirtino VRK Kompiuterinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Gaižauskas.

„Šiuo metu vyksta šio saugumo incidento nuodugnus tyrimas, kuriame dalyvauja Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos, UAB „iTree“ specialistai“, – teigė D.Gaižauskas.

Klausimas, ar tokiu būdu prie „Rinkėjo puslapio“ prisijungęs asmuo galėjo prieiti ir prie rinkėjų asmens duomenų, liko neatsakytas. D.Gaižauskas tik patvirtino, kad Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija informuota apie incidentą.
„Apie tyrimo rezultatus informuosime ir paskelbsime VRK svetainėje“, – teigė D.Gaižauskas.

Šiuo metu „Rinkėjo puslapio“ administravimo zona nėra atvirai prieinama. Tokių priemonių tikriausiai imtasi gavus Artūro pastebėjimus apie saugumo spragą.

Tai jau antras atvejis, kai „Rinkėjo puslapyje“ išlenda saugumo spragos. Sekmadienį, rinkimų dieną, buvo pastebėta, kad naujai besijungiantys rinkėjai šiame puslapyje galėjo matyti anksčiau prisijungusių gyventojų duomenis.

Dėl šių ir kitų rinkimų proceso sutrikimų politikai garsiai reikalauja VRK vadovo Zenono Vaigausko galvos. Jis pats sako, kad dabartinė kadencija jam yra paskutinė.

Saugumo spragą aptikusio Artūro pavardė neviešinama laukiant jo paties sutikimo. Šiuo metu su juo bandome susisiekti.

Gavo neantspauduotus biuletenius

„Praėjusią savaitę sulaukiau Seimo narių rinkimų biuletenio. Vakar www.itlietuviai.lt Facebook paskyroje pamačiau informaciją, raginančią pasitikrinti, ar mūsų biuleteniai – su Apylinkės rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos antspaudu. Pasirodo, mano – neantspauduotas, kaip supratau iš įvairių komentarų internete, kitų Italijos lietuvių – taip pat ne. Kol kas nesulaukėme jokio Ambasados paaiškinimo. O laiko balsuoti turime tik iki spalio 9 d. imtinai. Kaip nutiko toks nesusipratimas, nesuprantama, ypač žinant, kokie šie rinkimai yra svarbūs išeivijos lietuviams“, – rašoma Italijos lietuvės laiške, atsiųstame portalui 15min. Apsilankius oficialiame Lietuvos ambasados Italijoje puslapyje, jokios informacijos nepavyko rasti. Tiesa, „Itlietuviai.it“ „Facebook“ paskyroje išties cituojamas Lietuvos ambasados Italijoje pranešimas apie per klaidą išsiųstus neantspauduotus biuletenius. Juos gavę asmenys raginami skubiai elektroniniu paštu susisiekti su ambasada, kad būtų išsiųsti nauji biuleteniai.

VRK ramina: suskaičiuoti bus visų balsai

Už balsavimą užsienyje atsakingas VRK darbuotojas Mindaugas Skačkauskas 15min patvirtino, kad dalis Italijos lietuvių išties gavo neantspauduotus Seimo rinkimų balsavimo biuletenius. Jo teigimu, to priežastis – žmogiškas balsavimo komisijos neapsižiūrėjimas, o išsiųstų neantspauduotų biuletenių skaičius nėra didelis – apie dvidešimt. „Kaip mums paaiškino ambasados Italijoje balsavimo komisijos pirmininkas, yra keliolika, iki dvidešimt maždaug, gal dvidešimt keli tokie biuleteniai. Visai nedaug. Tie, kurie susisiekė su ambasada Italijoje, jiems buvo persiųsti iš naujo rinkimų dokumentai. Bet dalis nesusisiekė ir tiesiog išsiuntė tuos neantspauduotus rinkimų biuletenius“, – sakė M.Skačkauskas.

Pasak VRK darbuotojo, įvertinusi situaciją VRK nutarė nurodyti rinkimų komisijai Italijoje galiojančiais laikyti ir neantspauduotus biuletenius, gautus paštu. Tokius biuletenius gavę lietuviai, kurie dar nesikreipė dėl naujų biuletenių atsiuntimo, gali nebesivarginti ir tiesiog balsuoti išsiųsdami gautą biuletenį.

„Kadangi čia yra būtent balsavimo komisijos klaida dėl neapdairumo, mes nurodėme, kad kai skaičiuos balsus, juos laikyti galiojančiais. Nes čia toks ekstra atvejis, ir mes pasitikime rinkėjais, kad nieko blogo ten nenutiks. Rinkėjų, gavusių neantspauduotus biuletenius, nėra daug. Norime nuraminti tuos rinkėjus, kad tikrai jų balsai bus įskaičiuoti”, – teigė M.Skačkauskas. VRK narys pažymėjo, kad net ir neturintys atspaudų balsavimo biuleteniai yra tikri, su visomis apsaugos priemonėmis.

Į ambasadą kreipėsi 8 žmonės

Lietuvos ambasados Italijoje duomenimis, norą balsuoti paštu pareiškė 195 Lietuvos Respublikos piliečiai, iš jų neatspauduotus biuletenius gavo tik dalis.

„Šiuo metu į ambasadą yra kreipęsi 8 Lietuvos piliečiai, jiems skubos tvarka šiandien buvo išsiųsti nauji rinkimų biuleteniai. Atkreipiame dėmesį, kad pažymėti paštu balsuojančių rinkėjų biuleteniai gali būti išsiųsti iki spalio 9 d. įskaitytinai. Jei ant voko spaudo vėliausia data bus spalio 9 d., tokie biuleteniai bus laikomi galiojančiais”, – teigiama Lietuvos ambasados Italijoje atsiųstame komentare.

Ambasada atsiprašo už sukeltą nepatogumą ir prašo Lietuvos piliečių, gyvenančių Italijoje, kurie gavo neantspauduotus rinkimų biuletenius, skubiai telefonu +39068559052 ar elektroniniu paštu kons.it@urm.lt kreiptis į Lietuvos ambasadą.

Nors pasaulyje gyvena maždaug 400 tūkstančių potencialių rinkėjų, norą balsuoti Seimo rinkimuose: paštu arba Lietuvos atstovybėse kol kas pareiškė mažiau nei penki tūkstančiai.

Daugiausia – Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose ir Belgijoje gyvenantys lietuviai. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovo Mindaugo Skačkausko, jei artėjančiuose rinkimuose užsienio lietuviai balsuotų aktyviai, po ketverių metų jiems būtų sukurta atskira apygarda.

Tiek, kiek rinkėjų dalyvavo Naujamiesčio rinkimų apygardoje, toks skaičius rinkėjų rezervuojamas ateinantiems rinkimams. Jeigu dalyvautų rinkimuose 35 tūkstančiai užsienyje balsuojančių rinkėjų 2020 m. jie turėtų atskirą vienmandatę apygardą.

Patys užsienyje gyvenantys lietuviai pasigenda aktyvesnės rinkimų agitacijos ir teigia, kad  būsimiesiems Seimo nariams nerūpi jų problemos.

Kaip grybai po jaunaties pradėjo dygti socialinės grupės socialiniame tinkle „Facebook” ,„STinklas” kuriose prasidėjo aršios diskusijos apie politikus ir jų pažadus.

Tačiau, politikai dar į tai nereaguoja …

Politikai, apginkite savo pažadus!!!