Svarstomu įstatymo projektu nustatomos šeimos stiprinimo kryptys šiose srityse: švietimo ir kultūros, materialinio saugumo užtikrinimo, apsirūpinimo būstu, socialinės paramos ir paslaugų šeimai, šeimos sveikatos, vaiko saugumo šeimoje ir tėvų atsakomybės už vaiko teisių įgyvendinimą. Vyriausybė turėtų parengti ilgalaikę šeimos stiprinimo programą, numatant priemones šeimoms gauti būtiną kompleksinę pagalbą, ypatingą dėmesį skiriant žalingų įpročių prevencijai, sudarant galimybę sutuoktiniams pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, sprendžiant kilusius ginčus dėl vaikų ar santuokos nutraukimo ir kitas priemones.

Be to, Vyriausybė turėtų nustatyti bazinį paslaugų šeimai paketą, kurio prieinamumą savo teritorijoje užtikrintų visos savivaldybės. Bazinis paslaugų šeimai paketas turės užtikrinti galimybes šeimai gauti būtiną pagalbą, orientuotą į šeimos gebėjimų savarankiškai spręsti iškylančias problemas, kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje.

Projektu taip pat siūloma steigti naujas institucijas – Nacionalinę šeimos tarybą ir Šeimos politikos komisiją.

Nacionalinė šeimos taryba būtų šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Jos sudėtį tvirtintų Seimas. Nacionalinė šeimos taryba dalyvautų formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus, palaikytų ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuotų jų lūkesčius, teiktų Seimui ir Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo.

Šeimos politikos komisija būtų sudaroma siekiant užtikrinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą. Ši komisija būtų sudaroma iš ministerijų ir kitų valstybės institucijų įgaliotų atstovų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų. Jos sudėtį tvirtintų Vyriausybė.

Po svarstymo už naujo įstatymo projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 14 parlamentarų. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Kaip rodo ilgametė statistika, per keliones traumas kur kas dažniau patiria vaikai iki 12 metų. „Kelionėse vaikai dažniausiai patiria traumas pargriuvę arba nuo ko nors nukritę. Dėl to pasitaiko minkštųjų audinių sužalojimų, raiščių patempimų ir kaulų lūžių, kurie gali ne tik sutrukdyti kelionę dėl vizitų pas gydytojus, bet netgi priversti ją nutraukti ir grįžti namo. Šie atvejai gali sukelti ne tik nemažai rūpesčio tėvams, bet ir patuštinti tėvų piniginę – priklausomai nuo patirtos traumos sudėtingumo bei šalies, gydymo kainos gali svyruoti nuo 50 iki kelių tūkstančių eurų“, – sako „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.

Tuo tarpu pačių mažiausių keliautojų atostogas dažniau apkartina ne traumos, o įvairūs susirgimai. Statistika rodo, kad dėl pasikeitusių klimato sąlygų, ne visuomet švaraus vandens ar neįprasto maisto vaikams iki 5 metų dažnai atsiranda skrandžio negalavimai, o dėl intensyvesnės saulės ar vabzdžių įgėlimų – alerginės reakcijos.

Į keliones užsienyje – vis daugiau vaikų

Kelionių organizatoriaus „Kidy Tour“ duomenimis, pakankamai dažnai į atostogų keliones leidžiamasi kartu su atžalomis – net 30 proc. keliaujančiųjų į Turkiją sudaro būtent vaikai. „Organizuodami keliones siekiame ne tik patenkinti skirtingus atostogautojų lūkesčius, tačiau ir užtikrinti jų saugumą. Kelionėse ypač svarbi grupė yra vaikai, kurie jautresni aplinkos pokyčiams, todėl rekomenduojame rinktis šeimoms su mažamečiais pritaikytus viešbučius, kuriuose visa infrastruktūra ir paslaugos pritaikyti mažiesiems – yra negilūs baseinai atsigaivinimui, skėčiai nuo saulės, taip pat mažiesiems tinkamas maistas ir gėrimai, kai kur viešbučio teritorijose yra ir gydytojų kabinetai“, – sako Kristina Prieskienytė, „Kidy Tour“ pardavimų vadovė.

Pasak K. Prieskienytės, kelionių organizatorius taip pat stengiasi visada tėvams priminti svarbiausius saugumo kelionėje principus, nes visų pirma jie yra atsakingi už savo mažylių sveikatą. Atostogoms renkantis Turkiją ar Egiptą bene svarbiausia prisiminti, kad nemažai laiko vaikai praleis saulėje, todėl reikia užtikrinti, kad dėvėtų kepurę ir gertų daugiau vandens. Kadangi viena iš pagrindinių pramogų yra maudynės, svarbu susitarti, kad į vandenį bristi galima tik įspėjus suaugusiuosius, o maudantis jūroje būti atsisukus veidu į bangas. Kadangi aplinka vaikui nauja, reikia ne tik jį nuolat stebėti, tačiau ir susitarti, kaip reikėtų elgtis pasimetus – viešbutyje turėti susitikimo vietą, o išeinant iš jo pasiimti vizitinę kortelę su kontaktais.

Tendenciją keliauti su vaikais pastebi ir „Compensa Vienna Insurance Group“ draudikai, kurie daugelyje turistų pamėgtų šalių fiksuoja vis daugiau vaikų patirtų žalų. „Šiltuose kraštuose daugiausia atvejų, kai dėl kaitrios saulės vaikams atsiranda alergija. Dėl to svarbiausia keliaujant su vaikais paimti apsaugos nuo saulės priemonių – kepures, akinius, kremus, pasirūpinti, kad vaiko pečius dengtų marškinėliai. Taip pat rekomenduojama dar prieš kelionę pasitarti su gydytoju dėl individualios vaistinėlės sudarymo, kuri pagelbėtų atsiradus traumoms, alergijoms ar kitiems susirgimams“, – pataria M. Balinskas.