Savivaldybės vyriausiajai gydytojai Vitalijai Kungienei išėjus į užtarnautą poilsį, vyriausiosios gydytojos kabinetas ilgokai buvo tuščias – vis neatsirasdavo specialisto, norinčio užimti šią pareigybę.

Po kiek laiko vyriausiosios savivaldybės gydytojos pareigybes „surizikavo“ užimti 25 metų jauna specialistė Aušra Banaitytė. Ji šiose pareigybėse ištvėrė tik penkis mėnesius ir, kaip sakoma, padėjo pareiškimą ant stalo. Beje, savivaldybėje buvo kalbama, kad jauna gydytoja nurodė savo išėjimo iš darbo priežastį – prasta atmosfera darbe ir  mokamas atlyginimas  neatitinka darbo krūvio.

A. Banaitytė  savivaldybės vyriausiosios gydytojos pareigybėse pradėjo dirbti sveikatos priežiūros įstaigoms sudėtingu laikotarpiu: Radviliškio ligoninėje buvo uždarytas Akušerijos – ginekologijos skyrius, Vaikų ligų skyrius nebedirbo naktimis, buvo kuriami projektai, kaip mažinti ligoninę slegiančias skolas. Jaunai gydytojai teko išklausyti nemažai priekaištų, atsakinėti į pasipiktinusių pacientų klausimus, kodėl taip „traukiasi“ Radviliškio ligoninė, kodėl vaikus reikia vežti į Šiaulių ligoninę.

Kurį laiką savivaldybės vyriausiosios gydytojos pareigybes laikinai ėjo Šeduvos ambulatorijos direktorė A. Čiūdarienė, o  nuo  sausio 23 d.  konkursą į šias pareigybes laimėjo 38 metų specialistė Laima Viplentienė. Tačiau ir vėl istorija pasikartojo – gydytoja dirbti pradėjo labai sudėtingu laikotarpiu, kai medicinos įstaigų vadovai teikia metines ataskaitas, taip pat jai teko rengti sprendimo projektą dėl ambulatorijų vadovų mėnesinių atlyginimų kintamosios dalies dydžio.

Gydytojos išėjimo priežastis – nepaklusnumas „autoritetams“?

Galima savivaldybės vyriausiosios gydytojos išėjimo iš darbo priežastis – nesutarimas su  ambulatorijų vadovais dėl mėnesinės algos kintamosios dalies dydžio. Šis klausimas buvo svarstomas Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, kuriame L.Viplentienė buvo paskaičiavusi ambulatorijų direktoriams kur kas mažesnius priedus prie atlyginimo.

Galbūt įtakos turėjo komiteto posėdžio metu kilusi diskusija su A. Čiūdariene, tačiau kitame posėdyje gydytoja nuolankiai pristatė didesnius skaičius.

Pateiktame sprendimo projekte, mėnesinė alga 40 proc. didėtų  Radviliškio ligoninės direktoriui,  Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centro direktoriui; 10 procentų didėtų Baisogalos ambulatorijos direktoriui, Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriui; 9 procentais atlyginimas padidėtų Sidabravo, Šaukoto ir Šiaulėnų  ambulatorijos direktoriams; 8 proc. priedo prie atlyginimo sulauktų Alksniupių ir Grinkiškio ambulatorijų direktoriai.

Atidėtos dar dvi gydytojos ruoštos ataskaitos

Kovo 23 d. vykusiame Tarybos posėdyje klausimą dėl sveikatos priežiūros įstaigos vadovų  mėnesinės algos kintamosios dalies dydžio buvo pasiūlyta atidėti, nes tarybos nariams buvo neaišku, kokiais skaičiavimais remiantis buvo paskaičiuotas šis kintamosios dalies dydis.

Tarybos posėdyje nebuvo patvirtinti  ir dar du gydytojos paruošti projektai: „Radviliškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo 2016 m. ataskaita“ ir  „Radviliškio rajono savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų 2017 metų siektinų veiklos užduočių, kokybinių ir kiekybinių rodiklių vertinimas“.

Pasak posėdyje dalyvavusios vyriausybės atstovės A. Jasiūnienės, ruošiant šias ataskaitas nebuvo atsižvelgta į jos pateiktas pastabas, ataskaitos pateiktos netinkama forma. Ataskaitas palikta tobulinti. Tik kas dabar tobulins šias ataskaitas, nes L. Viplentienė kovo 27 d. parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Iš darbo išėjo ir Juridinio skyriaus vyriausias specialistas G. Fergelis.

Įdomu, kas dabar ryšis užimti savivaldybės vyriausiosios gydytojos postą? Gal, kaip sakoma, „trečias kartas nemeluos“ ir būsimoji  savivaldybės vyriausioji gydytoja šiose pareigybėse užsibus ilgiau. Nors abejotina: visiems žinoma, kad darbo atmosfera savivaldybėje nepakeliama – tą įrodo keletas laisvų specialistų etatų.

Dėl triukšmo taršos buto remonto metu

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“: nuo 6 val. iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 45 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso slėgio lygis,  nuo 18-22 val. – ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 decibelų (maksimalus) garso slėgio lygis, nuo 22-6 val. – ne didesnis kaip 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 decibelų (maksimalus) garso slėgio lygis.

Taisyklių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Pagal paros laiką triukšmas skirstomas:

dienos triukšmas – triukšmas, sukeltas nuo 6 val. iki 18 val.

vakaro triukšmas – triukšmas, sukeltas nuo 18 val. iki 22 val.

nakties triukšmas – triukšmas, sukeltas nuo 22 val. iki 6 val.

Vakaro metu negalima triukšmauti, o nakties metu turi būti visiškai tylu.

Gyventojai turi teisę kreiptis į policijos pareigūnus dėl bet kokio kaimynų keliamo triukšmo ar diskomforto. Ne kiekvienas keliamas triukšmas matuojamas. Vertinant statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą, matuoti neprivaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir panašiai. Jei kviečiama policija, užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą.

Planuojant statybos ir remonto darbus gyvenamojoje aplinkoje, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios Savivaldybei pateikti informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą bei triukšmo mažinimo priemones. Nepateikus informacijos, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti.

Draudžiama:

•  Naudoti civilines pirotechnikos priemones nustatytose tyliosiose viešose zonose bei tyliosiose gamtos zonose ne arčiau kaip 75 m nuo daugiabučių       gyvenamųjų namų (išskyrus masinius pramogų renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas)
• Naudoti civilines pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus masinius pramogų renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas);
• Tyliosiose viešose zonose, gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 21.00 val. iki 7.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 20.00 iki 9.00 val. vykdyti ūkinę, gamybinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę
• Naudoti triukšmą keliančius rankinius, mechaninius (motorinius) prietaisus tyliosiose viešose zonose

Asmenims, pažeidusiems Triukšmo valdymo įstatymo taisykles, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42(4) straipsnį skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo 57 iki 289 Eur.

Pagrindas bausti už triukšmą yra patrulių tarnybinis pranešimas, arba kaimynų liudijimai, arba garso matavimų prietaisų rodmenys. Už triukšmą atsako buto valdytojas, todėl buto nuomos atveju atsakingu asmeniu yra laikomas nuomininkas, o nesudarius nuomos sutarties – buto savininkas.

Kur kreiptis dėl kaimynų keliamo triukšmo?

Dėl kaimynų keliamo triukšmo (garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, šūkavimo, bute atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos tel. 112. Jei kaimynai triukšmauja nuolatos, galima raštu kreiptis į apylinkės inspektorių, prižiūrintį tos gyvenamosios vietos teritoriją.