Ministras taip pat informavo apie Lietuvos bendradarbiavimo su Rusijos pilietine visuomene iniciatyvas, kvietė partnerius aktyviau palaikyti kontaktus su Rusijos aktyvistais, opozicija, nevyriausybinėmis organizacijomis.

L. Linkevičius pabrėžė, kad Rusijai tęsiant agresiją Ukrainoje, nevykdant Minsko susitarimo, būtina stiprinti sankcijas Rusijai, pratęsti galiojančių sankcijų taikymo laiką, rašoma LRT.lt siųstame pranešime.

„Esamas sankcijas reikia stiprinti, o už naujus priešiškus veiksmus turi būti taikomos naujos sankcijos“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras, ragindamas koordinuoti sankcijų režimą su transatlantiniais partneriais.

Ministras pristatė Lietuvoje jau taikomas individualias, tikslines sankcijas Kremliaus režimo atstovams, pažymėjo, kad pastarąjį kartą vadinamasis „Magnickio sąrašas“ Lietuvoje išplėstas 21 Rusijos Federacijos piliečiu: daugiausia teisėsaugos, jėgos struktūrų pareigūnais ir politikais, reikšmingai prisidėjusiais prie pilietinių teisių ir laisvių varžymo Rusijos Federacijoje ar tiesiogiai pažeidžiant žmogaus teises, taip pat įtariamais tiesiogiai dalyvavus organizuojant politines žmogžudystes arba susijusiais su stambaus masto korupcija ir pinigų plovimu.

L. Linkevičius atkreipė kolegų dėmesį, kad šios priemonės būtų žymiai efektyvesnės, jeigu jos būtų taikomos ES lygiu.

Balandžio 16 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje Liuksemburge, kur vyko diskusija dėl Rusijos, Sirijos, Irano, Vakarų Balkanų ir ES išorinių veiksmų finansavimo instrumentų ateities.

Sprendimas formaliai buvo patvirtintas ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje.

„Čia buvo Lietuvos iniciatyva. Visa tai, kas susiję su Rusijos agresija, visa tai, kas susiję su Ukrainos suvereniteto pažeidimu, to atžvilgiu turi būti vykdomos sankcijos“, – BNS telefonu iš Bukarešto sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rugsėjį Rusijoje vykusiuose parlamento rinkimuose į Valstybės Dūmą Kryme buvo išrinkti 8 deputatai. Tačiau dviem iš jų ES jau buvo paskelbusi sankcijas po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį 2014 metais.

Asmenims, kuriems dėl Krymo aneksijos ES paskelbė sankcijas, draudžiama įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, taip pat įšaldomos joje esančios sąskaitos.

28 ES narės nepripažįsta Maskvos 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos teisėtumo ir tvirtina, kad Rusijos parlamento rinkimai Kryme tų metų rugsėjį buvo neteisėti.

Birželį ES pratęsė dar vieneriems metams sankcijas, įšaldančias prisidėjusių prie Krymo okupacijos asmenų ir bendrovių sąskaitas bankuose bei draudžiančias jiems vykti į ES valstybes.

Rugsėjį ES pratęsė panašias sankcijas rusams ir ukrainiečiams, padėjusiems promaskvietiškiems sukilėliams Ukrainos Rytuose.

Liepą Bendrija pratęsė dar šešiems mėnesiams gerokai didesnę įtaką turinčias ekonomines sankcijas Rusijai, nes ši nedaro pažangos sprendžiant Ukrainos konfliktą.

Gruodį viršūnių susitikime ES vadovai ketina peržiūrėti šias ekonomines sankcijas, nes labai skirtingai vertinamas jų efektyvumą.

Iki šiol Kryme Rusija naudojo senesnes „S-300“ sistemas. Gandų apie naujų sistemų dislokavimą buvo dar liepą. Tuomet Rusijos kariuomenės 18-ojo zenitinio raketinio pulko vado pavaduotojas Jevgenijus Oleinikovas teigė, kad sistemos turėtų būti iškrautos Feodosijoje ir ten pasilikti visam laikui.

Vos prieš dvi dienas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo imtis pačių griežčiausių gynybos priemonių Kryme. Rusijos saugumo tarnyba (FST) neseniai pareiškė, kad jos pajėgos sutrukdžiusios Ukrainos karinei žvalgybai surengti „teroro aktą“ Kryme ir atmušusios Kijevo pajėgų puolimą. Ukraina tokius Rusijos kaltinimus kategoriškai neigia.  Krymui, po gyventojų referendumo, prisijungus prie Rusijos Federacijo 2014 m., vakarai Maskvai paskelbė eilines Vakarų sankcijos, kurių dabar dėl politinių ir ekonominių priežasčių gailisi dauguma didžiujų Europos valstybių,  Kryme dislokuota sistema „S-400“ vienu metu gali užfiksuoti maždaug 300 taikinių ir vienu metu numušti maždaug keturias dešimtis taikinių, esančių net už kelių šimtų kilometrų.

Neatmetama diplomatinių santykių su Ukraina nutraukimo galimybė

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad Rusija dėl incidentų Kryme gali nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina, ko nebuvo net po Krymo aneksijos ir Rusijos paramos Donecko ir Lugansko Liaudies respublikoms. „Kalbant apie diplomatinių santykių nutraukimą, žinote, istorijoje būdavo visaip; priminsiu, kad po žinomų įvykių mūsų diplomatiniai santykiai buvo nutraukti su Gruzija“, – sakė jis žurnalistams Sočyje, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą. „Nenorėčiau, kad tai įvyktų, bet, jeigu nebeliks kito varianto situacijai paveikti, (Rusijos) prezidentas gali tokį sprendimą priimti“, – sakė D.Medvedevas. Apie diplomatinių santykių nutraukimo galimybė anksčiau šią savaitę kalbėjo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas. Tačiau, anot jo, Kijevas to nenorėtų, nes tuomet būtų palikti likimo valiai keturi milijonai ukrainiečių, gyvenančių ir dirbančių Rusijoje.