Sprendimas formaliai buvo patvirtintas ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje.

„Čia buvo Lietuvos iniciatyva. Visa tai, kas susiję su Rusijos agresija, visa tai, kas susiję su Ukrainos suvereniteto pažeidimu, to atžvilgiu turi būti vykdomos sankcijos“, – BNS telefonu iš Bukarešto sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rugsėjį Rusijoje vykusiuose parlamento rinkimuose į Valstybės Dūmą Kryme buvo išrinkti 8 deputatai. Tačiau dviem iš jų ES jau buvo paskelbusi sankcijas po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį 2014 metais.

Asmenims, kuriems dėl Krymo aneksijos ES paskelbė sankcijas, draudžiama įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, taip pat įšaldomos joje esančios sąskaitos.

28 ES narės nepripažįsta Maskvos 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos teisėtumo ir tvirtina, kad Rusijos parlamento rinkimai Kryme tų metų rugsėjį buvo neteisėti.

Birželį ES pratęsė dar vieneriems metams sankcijas, įšaldančias prisidėjusių prie Krymo okupacijos asmenų ir bendrovių sąskaitas bankuose bei draudžiančias jiems vykti į ES valstybes.

Rugsėjį ES pratęsė panašias sankcijas rusams ir ukrainiečiams, padėjusiems promaskvietiškiems sukilėliams Ukrainos Rytuose.

Liepą Bendrija pratęsė dar šešiems mėnesiams gerokai didesnę įtaką turinčias ekonomines sankcijas Rusijai, nes ši nedaro pažangos sprendžiant Ukrainos konfliktą.

Gruodį viršūnių susitikime ES vadovai ketina peržiūrėti šias ekonomines sankcijas, nes labai skirtingai vertinamas jų efektyvumą.

Paradą, kuriame žygiavo karo laikų uniformas apsirengę ir vėliavomis mojuojantys kariai ir važiavo tankai, stebėjo Antrojo pasaulinio karo veteranai.

Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad parade dalyvavo apie 5 tūkstančiai karių.

Tuo metu, kai vyko 1941 metų paradas, puolančios Vokietijos pajėgos buvo vos už kelių dešimčių kilometrų į vakarus ir paradas buvo dalis įnirtingo ir galiausiai sėkmingo Sovietų Sąjungos bandymo apginti sostinę Maskvą.

Kokia siūloma fiskalinė politika? Koks kandidatų požiūris į kovą su žmonijos įtaka klimato kaitai? Kaip modernizuoti rūdijančią infrastruktūrą? Ką daryti su švietimu? Kaip keisis ar nesikeis JAV užsienio politika?

Žinoma, po antradienio paaiškės ne tik naujasis, 44-asis JAV prezidentas, bet ir tai, ar keisis Kongreso šeimininkai.

Jei tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose toliau dominuos respublikonai, o prezidente bus išrinkta H.Clinton, daugelis jos idėjų tokiomis gali ir likti.

Vidaus politikoje JAV prezidentas neturi tiek daug galių kaip dažnai manoma ir teigiama per kampaniją – kartais net atrodo, kad įstatymų leidžiamoji valdžia Amerikoje neegzistuoja. Daugiausiai pokyčių iš Baltųjų rūmų šeimininkų paprastai galima laukti užsienio politikoje. O šiuo atveju skirtumas tarp H.Clinton ir D.Trumpo tikriausiai net negalėtų būti didesnis.

Mokesčiai

H.Clinton nusiteikusi sumažinti pajamų nelygybę didindama mokesčius turtingiesiems. Ji siūlo papildomą 4 proc. mokestį pajamoms, viršijančioms 5 mln. JAV dolerių, taip pat – didesnį kapitalo prieaugio mokestį.

H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Be to, ji siekia svariau apmokestinti apribotos rizikos fondų vadovų pajamas, susitvarkyti su įstatyminėmis spragomis ir padidinti nekilnojamojo turto mokestį. Galiausiai siūloma padidinti išlaidas sveikatos apsaugos ir švietimui.

Kaip skelbia nepriklausomas Mokesčių politikos centras, nors H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Savo ruožtu D.Trumpo planas dėl mokesčių JAV vyriausybei per 10 metų kainuotų iki 3,9 trilijonų dolerių pajamų – tiek lėšų būtų netekta dėl kandidato užmojų sumažinti korporacinius mokesčius ir panaikinti nekilnojamojo turto mokestį.

Konservatyvaus Mokesčių fondo skaičiavimais, 1 proc. turtingiausių amerikiečių pajamos išaugtų daugiau nei 10 proc., o ketvirtadalis mažiausiai uždirbančių amerikiečių uždirbtų vos 1,9 proc. daugiau.

Manoma, kad D.Trumpui įgyvendinus savo planus JAV valstybės skola pasiektų 105 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Darbo vietų kūrimas

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų. Jo teigimu, per daug darbo vietų, ypač pramonėje, prarandama kitoms šalims – Meksikai ar Kinijai.

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų.

Magnatas planuoja sumažinti pelno mokestį nuo dabartinio 35 proc. tarifo iki 15 proc. ir teigia, kad darbo vietų kūrimas paspartės investavus į infrastruktūrą, sumažinus prekybos deficitą ir panaikinus reguliavimo priemones.

H.Clinton darbo vietų kurtų investuodama į aukštąsias technologijas, moderniąją pramonę, atsinaujančiąją energetiką ir smulkųjį verslą. Demokratų kandidatės teigimu, nepriklausomi ekspertai skaičiuoja, kad pagal jos planą JAV būtų sukurta 10 mln. naujų darbo vietų.

Imigracija

Imigracija – D.Trumpo kampanijos arkliukas. Nepaisydamas gausios kritikos, respublikonų kandidatas ir toliau tvirtina, kad tapęs prezidentu pastatys tvorą, kuri drieksis palei visą JAV ir Meksikos pasienį.

Be to, D.Trumpas teigia, kad į Ameriką įsileis mažiau legalių imigrantų, nors anksčiau jau atsitraukė nuo savo raginimų jėga išvaryti iš JAV daugiau nei 11 mln. nelegalių imigrantų.
Galiausiai jis yra paskelbęs, kad reikėtų į JAV bent laikinai neįsileisti visų musulmonų.

H.Clinton neketina atšaukti Baracko Obamos prezidentinių įsakų, kuriais siekiama normalizuoti dokumentų neturinčių imigrantų ir jų šeimų statusą. Kandidatė nori įvykdyti kruopščią imigracijos reformą – suteikti dokumentų neturintiems imigrantams nuolatinį leidimą gyventi, o vėliau ir JAV pilietybę.

Demokratė prieštarauja dabar JAV egzistuojančioms privačioms nelegalių imigrantų sulaikymo stovykloms, o D.Trumpo minimo tvorą vadina „kvailu būdu užtikrinti saugumą pasienyje“.

Užsienio politika

Dirbdama JAV valstybės sekretore, o ir anksčiau Niujorko senatore, H.Clinton buvo vadinama užsienio politikos „vanage“. Ji rėmė JAV invaziją į Iraką, nors vėliau teigė, kad gailisi dėl tokios savo pozicijos.

Be to, H.Clinton agitavo surengti aviacijos kampaniją Libijoje, o dabar ragina aktyviau veikti Sirijoje.

Ji siūlo nustatyti neskraidymo zoną ir apginkluoti nuosaikius sirus sukilėlius. Tiesa, sausumos pajėgų į Siriją nesiųstų. Ji taip pat pritaria kurdų pešmergų kovotojų apginklavimui.

H.Clinton tvirtina, kad JAV turėtų neskubėti trauktis iš Afganistano, ir tvirtai remia NATO. Jos manymu, Aljansas vienija sąjungininkus Europoje ir veikia kaip efektyvi Rusijos atgrasymo priemonė.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione. Jis teigia, kad pagerintų santykius su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu, ir šiemet pribloškė sąjungininkus NATO pareikšdamas, jog jie turėtų skirti daugiau biudžeto lėšų savo pačių gynybai, nes priešingu atveju jis „svarstytų“, ar JAV atskubėtų į pagalbą karinės krizės atveju.

Tokie D.Trumpo žodžiai sukėlė nerimo Rytų Europoje, kur daugelis šalių yra skurdžios ir neskiria gynybai 2 proc. BVP.

Kita vertus, jis laikosi kietos linijos kalbėdamas apie kovą su grupuote „Islamo valstybė“ ir kelis kartus yra paskelbęs, kad JAV turėtų Sirijoje bei Irake dislokuoti dešimtis tūkstančių sausumos karių.

Pabėgėliai

D.Trumpo manymu, ilgametė JAV politika priimti pabėgėlius iš krizės ištiktų regionų yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Jis neretai skelbė internete paplitusias klastotes, esą daugelis pabėgėlių iš Sirijos yra jauni vyrai.

Magnatas norėtų įšaldyti pabėgėlių priėmimą, kol nebus patvirtintos „ekstremalaus tikrinimo“ procedūros. D.Trumpas mano, kad Vidurio Rytų šalys turėtų nustatyti daugiau saugumo zonų pabėgėliams.

Tuo tarpu H.Clinton ragina priimti daugiau sirų pabėgėlių. Šiuo metu kiekvienais metais priimama 10 tūkst. sirų, o demokratė norėtų, kad skaičius pasiektų 65 tūkst.

Ji irgi įspėja, kad atvykėlius reikia atidžiai tikrinti, bet pažymi, kad dabar galiojančios procedūros itin sudėtingos ir labai ilgai užtrunka. H.Clinton teigimu, Amerika yra istorinis žmonių, bėgančių nuo represijų, smurto ir karo, prieglobstis, o tai, anot jos, turi nesikeisti.

Klimato kaita

Aplinkosaugos klausimais H.Clinton linija atitinka visos Demokratų partijos pozicija. Ji teigia, kad pasaulinis atšilimas yra grėsmė JAV nacionaliniam saugumui ir remia griežtesnį energetikos pramonės reguliavimą.

Ji prieštarauja naftos gręžinių kasimui Aliaskoje ir kompanijos „Keystone“ naftotiekio tiesimui. Tiesa, H.Clinton erzina kai kuriuos aplinkosaugininkus, nes atsisako palaikyti moratoriumą skalūnų dujų išgavimui.

Gi D.Trumpo tinklalapyje apskritai nėra nė vieno pareiškimo apie aplinkosaugą. Tiesa, savo kalbose jis nepritaria apinkosaugos normų reguliavimui, kurias esą nustato „ekstremalių pažiūrų politiniai aktyvistai“.

Milijardierius taip pat siekia sumažinti Aplinkos apsaugos agentūros finansavimą, o mokslinį faktą, kad pasaulinį atšilimą lemia žmonijos veikla, vadina melu. D.Trumpas teigia, kad „atšauktų“ istorinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Amerikos valstybės pareigūnai daug kartų viešai teigė, kad Rusijos, Kinijos ir kitų šalių programišiai įsilaužė ir paliko kenkėjiškų kompiuterinių programų dalyje JAV svarbiausios infrastruktūros sričių, „taip ruošdamos kovos lauką“ kibernetiniams išpuoliams, kurių metu gali būti išjungta elektra ar internetas didžiuosiuose miestuose. Daugelis mano, kad JAV pasielgė taip pat su savo priešininkais. „NBC News“ gauti dokumentai bei aukšto rango JAV žvalgybos pareigūno pastabos patvirtina, kad taip pasielgta su Rusija.

JAV valstybės pareigūnai ir toliau nerimauja, kad Rusija gali surengti kibernetinį išpuolį ir mėginti sužlugdyti kitą savaitę vyksiančius Amerikos prezidento rinkimus. JAV žvalgybos pareigūnai nesitiki, kad Rusija smogtų svarbiausiai infrastruktūrai (daugelio nuomone, tai sukeltų karą), tačiau jie tikisi kibernetinio išpuolio, pavyzdžiui, netikrų dokumentų paskelbimo ar suklastotų paskyrų socialiniuose tinklalapiuose, per kurias būtų skleidžiama klaidinga informacija. Penktadienį programišius „Guccifer 2.0“, kuris, JAV pareigūnų teigimu, yra iš Rusijos žvalgybos, socialiniame tinklalapyje pagrasino stebėti JAV rinkimus „sistemos viduje“. Kaip praėjusį ketvirtadienį pranešė „NBC News“, JAV vyriausybė telkia pajėgas užkirsti kelią grėsmei būdu, kuris neturi precedento prezidento rinkimuose. Kibernetiniai ginklai būtų dislokuoti tik tokiu atveju, jei JAV patirtų didelio masto puolimą, teigia pareigūnai. JAV kariniai pareigūnai dažnai apibendrintai teigia, kad Amerika turi pažangiausių pasaulyje kibernetinių pajėgimų, bet jie išsamiau nekomentuoja griežtai klasifikuojamų kibernetinių ginklų. Strateginių ir tarptautinių studijų centro kompiuterių ekspertas Jamesas Lewisas sako, kad JAV įsilaužia į priešiškų valstybių, kaip antai, Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja kompiuterines infrastruktūras. Jo nuomone, tai vyksta daug metų ir yra panašu į karinę žvalgybą, kuri sena kaip žmogiškieji konfliktai. „Tai tiesiog kibernetinė (karinės žvalgybos) versija“, – teigė jis. 2014 m. Nacionalinio saugumo agentūros vadovas admirolas Mike‘as Rogersas kongrese sakė, kad JAV priešininkai užsiima elektronine žvalgyba, kad galėtų bet kada sužlugdyti industrines kontrolės sistemas, kuriomis vadovaujama viskam – pradedant chemijos laboratorijomis, baigiant vandens valymo įrenginiais. „Visa tai skatina manyti, kad tai tėra laiko klausimas – „kada“, o ne „ar“ ištiks kas dramatiško“, – tada pareiškė jis. M. Rogersas neminėjo, kad Amerika pati įsilaužia į priešininkų sistemas, tačiau Nacionalinio saugumo agentūra reguliariai įsilaužia į užsienio sistemas, rinkdama žvalgybinius duomenis – o tai labai panašu į įsilaužimą, siekiant palikti kibernetinių ginklų pirmtakus, teigė į atsargą išėjęs pulkininkas, buvęs teisinių klausimų patarėjas Kibernetinių veiksmų štabe (angl. CYBERCOM) Gary‘is Brownas. „Užsitikrini prieigą prie sistemos, įsitvirtini sistemoje, o tada gali daryti su sistema, ką tik nori“, – sakė jis. – Dažniausiai renkama informacija, bet tą pačią prieigą galima pasitelkti ir kur kas agresyvesniems veiksmams.“ G. Brownas ir kiti pareigūnai pastebėjo, kad Baracko Obamos administracija labai nenori imtis veiksmų kibernetinėje erdvėje, net ir, pačios administracijos teigimu, po kelių Rusijos programišių įsilaužimų ir nutekėjusios informacijos, kuria siekiama daryti įtaką Amerikos prezidento rinkimams. Tiesa, B. Obamos administracijos pareigūnai įspėjo Rusiją dėl galimų bandymų daryti įtakos kitą savaitę vyksiantiems šalies prezidento rinkimams, sakė pareigūnai „NBC News“. Aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnai teigė – jei Rusija inicijuotų didelį kibernetinį išpuolį prieš svarbią infrastruktūrą, Amerika imtųsi veiksmų ir išjungtų kai kurias Rusijos sistemas – tai būtų aktyvi gynyba. Buvęs NATO vadas Europoje admirolas Jamesas Stavridisas sakė, kad Amerika yra puikiai pasirengusi duoti atsaką bet kokiam kibernetiniam išpuoliui. „Manau, turėtume padaryti tris dalykus, jei būtų įvykdytas didelis kibernetinis išpuolis, – sakė jis. – Pirma – gintis. Antra, paskelbti: „Mes paviešinsime tai, kas nutiko, kad bet kokios tokio pobūdžio kibernetinės klastos būtų atskleistos. Trečia, turime duoti atsaką. Mūsų atsakas turėtų būti proporcingas (išpuoliui).“ JAV kibernetiniai išpuoliai kariniame kontekste ar kaip slapti veiksmai nėra beprecedenčiai. 2003 m. per invaziją į Iraką JAV šnipai įsibrovė į Irako sistemas, išsiuntė raginančias pasiduoti žinutes Irako generolams ir laikinai išjungė elektrą Bagdade. Manoma, kad 2009 ir 2010 m. Amerika, dirbdama su Izraeliu, padėjo dislokuoti tai, kas žinoma kaip „Stuxnet“ – kibernetinis ginklas, skirtas sunaikinti Irano branduolines centrifugas. Šiuo metu JAV Kibernetinių veiksmų štabas rengia kibernetines operacijas prieš „Islamo valstybę“, pvz., pasitelkia socialinius tinklalapius, kad atskleistų teroristų buvimo vietą, išsiųstų parodijuojamus įsakymus ir sukeltų sąmyšį, teigė esami ir buvę JAV žvalgybos pareigūnai. Tik viena bėda, pareigūnų teigimu, kad kibernetinio konflikto doktrina, – kas yra šnipinėjimas, kas yra vagystė, kas yra karas, – nėra išvystyta. „Kibernetinis karas neapibrėžtas, – sakė G. Brownas. – Yra normos, kurias stengiamės įtvirtinti, tačiau žmonės jas laužo.“ Rusijoje sureagavo į pranešimą apie JAV kibernetinį išpuolį Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo pranešimą, kad amerikiečių kariniai programišiai įsilaužė į Rusijos energetikos sistemą, telekomunikacijų ryšius ir Kremliaus vadovavimo sistemas. „Priemonių užtikrinti kibernetinį saugumą ir informacinį saugumą imamasi tokiu lygiu, koks šiuo metu reikiamas, taip pat (atsižvelgiant) į grėsmes, skambančias mums oficialiu lygiu iš kitų šalių atstovų (lūpų)“, – pareiškė D. Peskovas. Agentūra BNS taip pat cituoja Rusijos užsienio reikalų ministeriją, kuri tikisi sulaukti oficialaus atsakymo iš Vašingtono. „Dėl pastarojo meto pranešimų žiniasklaidoje apie amerikiečių kariškių įsilaužėlius, prasiskverbiančius į Rusijos telekomunikacijų ir elektros tinklus, taip pat į „Kremliaus valdymo sistemas“, tikimės atsakymo su šios informacijos teisiniu įvertinimu iš JAV vyriausybės struktūrų, įskaitant Baltuosius rūmus ir Valstybės departamentą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Oficialaus atsakymo iš Amerikos administracijos nebuvimas leis manyti, kad Jungtinėse Valstijose egzistuoja valstybinis kibernetinis terorizmas. Jeigu grasinimai, skelbiami per Amerikos žiniasklaidą, bus įvykdyti, Maskva turės visas teises pareikšti atitinkamas pretenzijas Vašingtonui“, – sakė ji.

Panama papers duomenimis, paviešintais šių metų pavasarį, S.Rolduginas valdo kelias ofšorines kompanijas, kurių sąskaitose saugomi du milijardai dolerių. Įtariama, kad S.Rolduginas prižiūri šešėlinius Rusijos prezidento V.Putino aplinkos, o gal ir jo paties turtus.

„Mes pervedėme tris šimtus milijonų, o pinigų ten panaudojama 15 procentų. Tai reiškia, kad arba darbas kaip reikiant neišvystytas, arba tiek pinigų nereikia. Tada reikia juos nukreipti kitiems tikslams. Turime kur panaudoti pinigus socialinėje sferoje“, – cituoja V.Putiną naujienų agentūra „Interfax“. Fondas „Talant i uspiech“ finansuoja vaikų lavinimo centrą „Sirius“, įkurtą Sočyje.

Per V.Putino pasitarimą su vyriausybės nariais, atkreiptas dėmesys į tai, kad fondas turi ieškoti ir ateityje kuruoti talentingus vaikus, tačiau po to, kai jie baigia mokyklas, vaikais niekas nebesirūpina. Švietimo fondą „Talant i uspiech“ 2014 metų gruodį įkūrė Rusijos mokslo, sporto ir meno veikėjai. Jo steigėju yra violončelininkas S.Rolduginas, kurį V.Putinas vadina savo asmeniniu draugu. Panašu, kad dabar virš S.Roldugino galvos ėmė tvenktis tamsūs debesys.

Anksčiau Rusijos žiniasklaida skelbė, kad 2015 metrų gruodį vyriausybė nusprendė S.Roldugino fondui perduoti kelis olimpinio kaimelio Sočyje objektus. Tarp jų ledo areną „Šaiba“ ir olimpinę treniruočių areną, o taip pat keturių žvaigždučių viešbutį „Azimut“, kurį pastatė verslininkas Viktoras Vekselbergas. Prieš tai V.Vekselbergas viešbutį atidavė valstybei.

2017–2019 metais fondui „Talant i uspiech“ numatyta iš šalies biudžeto skirti per 1 mlrd. rublių. Po V.Putino kritikos tikėtina, kad šie planai bus peržiūrėti.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ) šių metų pavasarį analizavo „nutekėjusius“ kompanijos „Mossack Fonseca“ dokumentus apie įvairių šalių politikų ir kitų įžymybių sąskaitas ofšorinėse kompanijose, galimus mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo atvejus.

V.Putino šeimos albumo nuotr./S.Rolduginas (dešinėje) – V.Putino dukters krikštatėvis

Per tyrimą paaiškėjo, kad ofšorinės kompanijos, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančios S.Rolduginui, gaudavo šimtus milijonų dolerių iš VTB banko padalinio Kipre, o po to pinigai būdavo paskirstomi kitoms kompanijoms. Aktyvų valdymu užsiėmė banko „Rossija“ vadovai, į sąskaitas taip pat plaukdavo pinigai, gaunami už sandorius su kompanijų „Rosneft“ ir „Gazprom“ akcijomis.

Įsisiūbavus Panama papers skandalui V.Putinas pareiškė, kad jokių asmeninių milijardų S.Rolduginas neturi. Maža to, net neva visus savo uždirbtus pinigus violončelininkas išleidžia muzikos instrumentų pirkimui, atvežimui į Rusiją ir perdavimui jų įvairioms valstybinėms institucijoms. „Aš didžiuojuosi Sergejumi Pavlovičiumi (Rolduginu) ir kaip savo draugu, ir kaip žmogumi apskritai“, – yra sakęs V.Putinas.

NASA astronautas Šeinas Kimbro (Shane Kimbrough) ir „Roscosmos” kosmonautai Andrejus Borisenka bei Sergejus Ryžikovas 8.05 val. Grinvičo laiku pakilo iš Baikonuro kosmodromo, esančio Kazachstane. Prieš tai jų pakilimas buvo mėnesiui atidėtas dėl techninių problemų.

Jų misija tęsis daugiau kaip keturis mėnesius, o erdvėlaivis su orbitine laboratorija susijungs penktadienį. Trejetas prisijungs prie „Rosmocos” kosmonauto Anatolijaus Ivanišino, NASA astronautės Keitės Rubins (Kate Rubins) ir Japonijos kosmoso tyrimo agentūros astronauto Takuja Oniši (Takuya Onishi). Pastarieji į Žemę sugrįžta spalio 30-ąją.

„Roscosmos” pranešime teigiama, kad pakilimas buvo sėkmingas ir trys astronautai į TKS turi atvykti 9.59 val. Grinvičo laiku penktadienį.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį pradėjo tyrimą dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo „RTR Planeta“ spalio 16 dieną transliuotoje laidoje „Dvikova. Vladimiro Solovjovo programa“. Kaip BNS sakė LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, LRTK šiuos pažeidimus patvirtino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

„Jie pateikė nuomonę, kad tai yra galimi nesantaikos kurstymai laidoje. Mes priėmėme tokį sutarimą, tai dar ne sprendimas: įpareigojame administraciją informuoti Europos Komisiją, reguliuotojus Londone OFCOM, taip pat programos vadovybę apie nustatytus pažeidimus. Tą klausimą mes svarstysime lapkričio 16 dieną – į posėdį kviečiame ir „RTR planeta“ vadovus, tuomet priimsime sprendimą“, – BNS sakė E.Vaitekūnas.

„RTR Planeta“ jau pernai buvo taikytos sankcijos dėl karo ir neapykantos kurstymo – Lietuvos transliuotojai įpareigoti perkelti šį kanalą į mokamų programų paketą. Analogiškas sprendimas šiemet gegužę priimtas dėl „NTV Mir Lithuania“, tačiau po Europos Komisijos (EK) signalų, jog procedūrose gali būti pažeista ES teisė, komisija sprendimą atšaukė.

E.Vaitekūnas pažymėjo, kad šįkart EK pastabų neturėtų būti, nes tai – jau trečias pažeidimas per metus, visos reikiamos procedūros dėl įspėjimų ir konsultacijų jau buvo įvykdytos, tačiau LRTK vistiek nusprendė duoti dar dvi savaites kanalo vadovybės pasiaiškinimams „kad nebūtų pastabų iš EK, kad per daug paskubėjome“.

Švedijoje registruotą kanalą „RTR Planeta“ LRTK pernai dėl karo ir neapykantos kurstymo taip pat buvo visiškai uždraudusi trims mėnesiams retransliuoti Lietuvoje – tai buvo pirmoji procedūra ES, kai buvo visiškai uždraustos ES registruoto kanalo retransliacijos. Ją papildomai apmokestinti žiūrovams šiemet buvo nuspręsta sulaukus naujų pažeidimų, tačiau vėliau sprendimas atšauktas.

Per pastaruosius trejus metus padažnėjus pažeidimų dėl karo ir neapykantos kurstymo rusiškose programose, transliacijų apribojimai taikyti ir kanalams „Ren TV Baltic“, „PBK“, „RTR Planeta“.

Šis straipsnis iš www.15min.lt

Pasak R. Masiulio, būtų neteisinga manyti, kad dėl Stokholmo arbitražo bylos baigties EK sprendimas gali būti palankus „Gazprom“.

„Remtis Lietuvos byla prieš „Gazprom“, manant, kad ta byla buvo nesėkminga ir tokiu būdu būti švelnesniais „Gazprom“ atžvilgiu būtų neteisinga dėl dviejų dalykų – viena, šis sprendimas yra užginčytas Stokholmo teisme ir tik tada paaiškės, ar jis buvo teisingas. Antra, mūsų nuomone, vertinant arbitražo išvadą, matyti, kad arbitrai tiesiog nevertino dalies svarbių aspektų byloje. Jeigu jie būtų vertinti, bylos baigtis būtų kita“, – BNS sakė R. Masiulis.

„Jeigu bandoma sudaryti nuomonę, kad galima remtis Lietuvos byla, tai aiškiai noriu pasakyti, kad negalima remtis, norint spręsti kitus klausimus“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šiuo metu Stokholmo teismas priėmė ir jau nagrinėja Lietuvos skundą dėl arbitražo sprendimo: „Per 12–18 mėnesių turėtų būti išnagrinėta“.

Pasak užsienio žiniasklaidos, EK ir „Gazprom“ artėja prie susitarimo dėl penkerius metus trunkančio antimonopolinio tyrimo – jos išvada esą gali nepatikti Rytų Europos šalims, nes Rusija gali išvengti baudos.

Oksfordo energetikos studijų instituto atstovas Jonathanas Sternas „The Financial Times“ sakė manantis, kad Komisijos pozicija pasikeitė po to, kai birželį „Gazprom“ prieš Lietuvą laimėjo arbitražo teismą dėl per didelių dujų kainų. Pasak jo, teismas nesugebėjo aiškiai pasakyti, ką reiškia „sąžiningos kainos“ ilgalaikėse sutartyse.

Lenkijos valstybinė naftos ir dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) jau pranešė ketinanti kreiptis į teismą, jeigu EK Rusijos dujų koncernui neskirs jokių baudų.

„Manau, kad turime svarstyti visus variantus“, – BNS sakė R. Masiulis, paklaustas, ar Lietuva galėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu. Jis teigė neturintis informacijos apie EK tyrimą ir galimą jo baigtį.

Ketverius metus trukusį vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos nagrinėjęs Stokholmo arbitražas birželį paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.

Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos, kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką.