Kas lemia kalbas apie galimą rinkimų klastojimą ir kiek realaus pagrindo jos turi? Norint rasti atsakymą į šiuos klausimus, visų pirma verta išsiaiškinti, koks yra balsavimo rinkimų dieną procesas JAV. Apie tai – šiame 15min straipsnyje.

Kaip vyksta balsavimas JAV?
Viena išskirtinė JAV balsavimo sistemos savybė – ji yra labai decentralizuota, o balsavimo metodai skirtingose valstijose ar netgi tų pačių valstijų viduje skirtingose apygardose skiriasi.

Tarkime, bet kurioje Lietuvos vietoje balsavimas vyksta vienodai: rinkėjai ateina į rinkimų apylinkę, gauna popierinį balsavimo biuletenį, jį balsavimo kabinoje užpildo ir įmeta į balsadėžę. JAV viskas kitaip.

18 JAV valstijų balsavimas vyksta naudojant popierinius biuletenius. 6-iose į pagalbą pasitelkiamos balsavimo mašinos: rinkėjas, priėjęs prie balsadėžėje įrengtos mašinos, turi pasirinkti, už ką balsuoja. 23 valstijose abu šie balsavimo metodai derinami. Likusiose trijose JAV valstijose balsavimas vyksta tik paštu.

Kaip atrodo kiekvienas iš šių metodų?

Valstijose, kuriose balsuojama pažymint pasirinkto kandidato vardą popieriniame biuletenyje, balso atidavimas vyksta panašiai kaip Lietuvoje. Tiesa, skirtumas yra toks, kad dažniausiai net ir tokių biuletenių balsai JAV nėra skaičiuojami žmonių: visi biuleteniai yra sudedami į specialią mašiną ir joje nuskenuojami. Tada mašina suskaičiuoja, kiek rinkėjų atidavė balsą už vieną ir kiek – už kitą kandidatą.

Kai kuriose valstijų rinkiminėse apygardose tokios mašinos stovi tiesiog balsavimo vietose ir popierinių biuletenių niekur gabenti nereikia, kitose apygardose balsų skaičiavimas vyksta prieš tai visus valstijos biuletenius suvežus į vieną vietą. Vis dar esama ir tokių apygardų, kuriose balsus skaičiuoja ne kompiuteris, o žmonės, pasitelkę popierių ir rašiklį.

6 JAV valstijose pasitelkiama visiškai kitokia – tiesioginio įrašymo elektroninė sistema. Šiose valstijose rinkėjai popierinių biuletenių negauna. Užtat balsavimo kabinose stovi specialios balsavimo mašinos. Kai kurios jų yra su liečiamais ekranais, kitos – su mechaniniais mygtukais, tačiau visoms joms bendra tai, kad rinkėjas savo balsą įveda elektroniniu būdu, pasirinkdamas vieną iš ekrane matomų kandidatų.

Kai kurios tokios mašinos turi įdiegtus spausdintuvus, kurios, rinkėjui įvedus balsą, taip pat anonimiškai atspausdina jo pasirinkimą ir išsaugo jį specialioje balsavimo mašinoje įrengtoje saugykloje. Esant abejonėms balsavimo rezultatais, tokie balsai gali būti perskaičiuoti rankiniu būdu ir įsitikinta, kad mašinos parodyti rezultatai yra teisingi.

23 JAV valstijose abu aukščiau paminėti būdai yra derinami – rinkėjas gali rinktis, ar pažymėti popierinį biuletenį, ar balsuoti pasitelkiant elektroninę balsavimo mašiną.

Trijose JAV valstijose – Kolorade, Vašingtone ir Oregone – balsavimas vyksta tik paštu. Registruotiems rinkėjams paštu atsiunčiami balsavimo biuleteniai, šie juos užpildo ir išsiunčia taip pat paštu. Šį metodą pasirinkusios valstijos teigia, kad jis sutaupo pinigų ir padidina balsavimo aktyvumą.

Kur slypi rezultatų klastojimo grėsmė?

Daugelis elektroninių mašinų, kurios pasitelkiamos tiek balsuojant, tiek skaičiuojant balsus, buvo pradėtos naudoti XX a. pirmojo dešimtmečio pradžioje. Po 2000 m. JAV prezidento rinkimų tuo metu plačiai paplitusios mechaninės balsavimo mašinos buvo „nurašytos“ kaip nepatikimos ir daugelis JAV valstijų perėjo prie elektroninės balsų skaičiavimo sistemos.

Tačiau, kaip portalui „Wired“ teigė kompiuterinių sistemų saugumo specialistas Lawrence’as Nordenas, perėjimas prie elektroninio balsavimo sistemų, nors ir išsprendė daug anksčiau egzistavusių problemų, tuo pačiu sukūrė naujų.

Šios problemos yra tokios, kurių galima tikėtis iš bet kokio dešimties metų senumo kompiuterio. Pavyzdžiui, daugelis nuo XXI a. pr. JAV naudojamų elektroninių balsavimo mašinų naudoja „Windows XP“ operacinę sistemą, o „Microsoft“ šiai sistemai saugumo atnaujinimo papildinio neišleido nuo 2014 m.

Nors kol kas nesama jokių įrodymų, kad kas nors kada nors būtų bandęs nuotoliniu būdu įsilaužti į balsavimo mašinas, bandymai parodė, kad bent dalis jų gali būti paveiktos įvykdant koordinuotą ataką

2015 m. Virdžinijos valstija atsisakė kelių tūkstančių elektroninio balsavimo mašinų po to, kai šios nepraėjo saugumo testo. Kaip sakė vienas testo dalyvis: „bet kas galėjo nuotoliniu būdu prisijungti prie mašinos ir pakeisti balsavimo rezultatus, tam nereikėjo gilių techninių žinių“. Kreiptis į mašinas gaminusią bendrovę taip pat buvo neįmanoma: ji prieš kurį laiką bankrutavo.

Virdžinija – labiausiai ekstremalus pavyzdys, tačiau ekspertai nuogąstauja, kad ir kitos mašinos gali būti pažeidžiamos: Virdžinija tiesiog yra vienintelis atvejis, kur buvo atlikti bandymai ir aiškiai įrodyta, kokia bloga yra situacija.

Tiesa, elektroninės balsavimo mašinos vis dar nėra taip jau plačiai paplitusios. Trys ketvirtadaliai JAV rinkėjų balsuos užpildydami popierinį biuletenį. Tik penkiose JAV valstijose balsavimui naudojamos vien tik elektroninės mašinos be galimybės esant reikalui rankiniu būdu patikrinti balsavimo rezultatus.

Be to, daugiau negu pusė valstijų po rinkimų atlieka auditą: sutikrina, kad mašinų užfiksuotų balsų skaičius ir popieriuje atspausdintų balsų skaičius sutaptų. Ekspertai sutaria, kad toks auditas leidžia užtikrinti pasitikėjimą rinkimų rezultatais.

Tačiau taip elgiasi ne visos valstijos. Tos valstijos, kuriose balsuojama tik elektroniniu būdu ir balsai nėra saugomi ant popieriaus, audito po rinkimų esant abejonėms atlikti tiesiog techniškai negalės.

Kodėl visos valstijos nepereina prie patikimesnių sistemų?

Ekspertai pažymi, kad tam kliudo du dalykai – pinigų ir politinės valios stygius. Jau yra sukurtos daug patikimesnės elektroninės mašinos su geresne apsauga, bet tik kelios valstijos investavo į jų įsigijimą. Laikomasi principo: kol senos mašinos veikia ir rimtų sistemos sutrikimų nepasitaikė, nėra kur skubėti jų keisti.

„Trūksta pinigų. Mūsų apklausti rinkimus organizuojantys pareigūnai sako, kad valstijų valdžia nenori remti naujų mašinų įsigijimo, nes nemato tam poreikio. Valdžia sako: kreipkitės, jei iškils kokių nors problemų“, – sako L.Nordenas.

„Wired“ pažymi: kuo ilgiau bus delsiama, tuo didesnė tikimybė, kad problemos iškils. Viena šiek tiek guodžianti aplinkybė – elektroninės balsavimo mašinos tiek pat nepatikimos, kiek ir dabar, buvo ir per praėjusius rinkimus, tačiau nesama jokių įrodymų, kad kas nors būtų bandęs tuo pasinaudoti.

Ar Rusija gali bandyti klastoti JAV rinkimų rezultatus?

Rusija yra kaltinama prisidėjusi prie įsibrovimo į Demokratų nacionalinio komiteto pašto serverius. Jei V.Putinas išties žengė taip toli, kad paviešintų privačius JAV demokratų partijos lyderių elektroninius laiškus, ar jis gali bandyti ir klastoti rinkimų rezultatus? Ekspertai mano, kad tai labai mažai tikėtina.

„V.Putinas nėra draugiškas, bet jis nėra ir kvailas. Jei jie tikrai ketino kaip nors paveikti balsavimo mašinas ir balsus skaičiuojančią programinę įrangą, jie nebūtų išplatinę demokratų elektroninių laiškų“, – sako Ryanas Manessas, JAV Šiaurės rytų universiteto ekspertas, besispecializuojantis tarptautiniuose kiberkonfliktuose ir Rusijos užsienio politikoje.

R.Manesso teigimu, paviešinti elektroniniai laiškai atkreipė pasaulio dėmesį į Rusiją. Jei ši valstybė išties bandytų tiesiogiai kištis į JAV rinkimus, ji sulauktų atpildo. Be to, sako R.Manessas, V.Putino pagrindinis tikslas greičiausiai buvo tiesiog „sutepti“ H.Clinton reputaciją, o ne iškelti D.Trumpą. Ir tai padaryti jam pavyko.

Ar masinis rezultatų klastojimas gali pavykti?

Tai vėlgi labai mažai tikėtina. CNN pabrėžia, kad nors atskirai imant mašinos ir gali turėti saugumo spragų, nei viena balsus skaičiuojanti mašina nėra prijungta prie interneto, jos nėra ir sujungtos viena su kita.

Tai reiškia, kad net ir radus būdą išnaudoti elektroninių balsavimo mašinų saugumo skyles, tai dar ir turi būti padaryta labai dideliu mastu, paveikiant ne kelias, o šimtus ar tūkstančius mašinų.

„Tiesiog „nulaužiant“ rinkimų mašinas visų rinkimų rezultatų suklastoti neįmanoma. Sistema yra per daug decentralizuota, kad vienas veikėjas ar grupė galėtų įnešti reikšmingą pokytį“, – sako Nicholas Weaveris, Berklio universiteto mokslininkas ir kibersaugumo ekspertas.

Ekspertai taip pat pažymi, kad daugelis apygardų, besiruošiančių organizuoti rinkimus, pasiruošia ir galimoms problemoms bei numato problemų sprendimo planus. Apie tai nėra daug kalbama viešai, bet keleto apygardų rinkimų komisijų nariai atskleidė, kad yra pasiruošę planui B – jei elektroninės balsavimo mašinos imtų gesti.

Be to, rinkimų rezultatus greičiausiai nulems trijų vadinamųjų „svyruojančių valstijų“ – Floridos, Ohajo ir Pensilvanijos – rinkėjų pasirinkimas. Visose jose naudojamos elektroninės balsavimo mašinos yra laikomos patikimomis. Floridoje ir Ohajuje po rinkimų vykdomas mašinų auditas, o Ohajo įstatymai netgi numato, kad jei kandidatus skiria mažas balsų skirtumas, balsai privalo būti perskaičiuojami rankiniu būdu.

Tai kodėl tada amerikiečiai nerimauja?

CNN ir „Wired“ kalbinti ekspertai pažymi, kad nerimą jie vis dėlto jaučia. Tačiau ne dėl to, kad rinkimų rezultatai gali būti suklastoti. Juos gąsdina nuolatinis šios temos eskalavimas visuomenėje, skatinantis nepasitikėjimą balsavimo sistema. Pasak jų, nepasitikėjimo atmosferos visuomenėje kūrimas ir yra tikrasis skleidžiančių kalbas apie JAV balsavimo sistemos nepatikimumą tikslas.

D.Trumpas jau ne kartą kartojo, kad rinkimų rezultatai gali būti klastojami, jis yra sakęs, kad tikrai pripažins rinkimų rezultatus, tik jeigu laimės. Jei rinkimuose triumfuos H.Clinton, D.Trumpas gali pasirinkti būtent balsavimo mašinas kaip lengvą taikinį.

Be to, ekspertai pažymi, kad rinkimų procesui pakenkti galima ne tik klastojant rinkimų rezultatus. Hipotetiškai svarstant, keleto mašinų sugadinimas rinkimų rezultatų nepakeistų, bet sukeltų dar didesnį nepasitikėjimą sistema.

„Kai kalbama apie bandymą daryti įtaką rinkimų rezultatams per balsavimo mašinas, daugelis įsivaizduoja, kad kažkas tiesiog klastotų rezultatus. Tačiau žalos galima padaryti ir paprastesniais būdais. Galima tiesiog priversti mašinas neveikti arba veikti labai lėtai. Tai taip pat sukeltų daug problemų: daug žmonių tiesiog negalėtų balsuoti“, – sako L.Nordenas.

Be to, net jei ir viskas veiks kaip turėtų veikti, negalėjimo perskaičiuoti rinkėjų balsus rankiniu būdu kai kuriose valstijose problema išlieka. Tai reiškia, kad abejonių rinkimų rezultatais, net jei jos bus niekuo nepagrįstos, patikimai paneigti nebus galima. Tai gali paskatinti tolesnį nepasitikėjimo valdžia augimą tarp amerikiečių.

Demokratų kandidatė Hillary Clinton įgijo labai ankstyvą persvarą 2016 metų JAV prezidento rinkimuose, kai Naujojo Hampšyro miestelyje Diksvil Noče keturiais balsais prieš du įveikė respublikoną Donaldą Trumpą.

Balsavimas šios valstijos miesteliuose Diksvil Noče, Harts Lokeišene ir Milsfilde prasidėjo antradienį tuojau po vidurnakčio vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir baigėsi, kai balsus atidavė visi rinkėjai. Šių miestelių gyventojau turi galimybę pirmieji pareikšti savo valią per rinkimus, įdėmiai stebimus viso pasaulio.

Diksvil Nočas, esantis maždaug už 30 km nuo Kanados sienos, didžiuojasi, kad nuo 1960 metų jame vyksta pirmasis balsavimas JAV rinkimuose, bet tai yra laikoma labiau įdomybe nei šaliai kelią parodančiu dalyku.

Clay Smithas buvo pirmasis iš septynių žmonių, atidavusių savo balsus, vos tik laikrodžiai pradėjo skaičiuoti pirmąsias rinkimų dienos minutes. Aštuntasis miestelio gyventojas balsavo iš anksto.

Kaip rodo rezultatai, paskelbti praėjus kelioms minutėms po balsavimo pabaigos, šiame miestelyje H.Clinton surinko pusę balsų; vienas balsas teko libertarinių pažiūrų kandidatui Gary Johnsonui, o 2012 metų respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney gavo vieną balsą kaip pasirenkamai įrašytas kandidatas.

Pagal Naujojo Hampšyro įstatymus, bendruomenės, turinčios mažiau kaip 100 rinkėjų, gali gauti leidimą atidaryti balsavimo apylinkes vidurnaktį ir jas uždaryti, kai tik visi registruoti rinkėjai atiduoda savo balsus.

Keliose JAV Rytų pakrantės valstijose pagrindinis balsavimas prasidės 6 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

„Pagalvokite apie tai, – kalbėjo B. Obama rinkimų mitinge Mičigano valstijoje. – Praėjusį savaitgalį jo paties komanda nusprendė jam nebeleisti naudotis „Twitter“. Bet jeigu artimiausi jo patarėjai nepatiki jam teisės rašyti komentarus, tai kaip mes galime jam patikėti branduolinius kodus?“

B. Obama vėl pareiškė, jog, jo įsitikinimu, D. Trumpas „dėl temperamento yra netinkamas“ ir „nepakankamai kvalifikuotas“ tam, kad užimtų aukščiausią postą Jungtinėse Valstijose.

Be Mičigano, JAV prezidentas B. Obama pirmadienį dar ketina kalbėti rinkimų mitinguose Naujajame Hampšyre ir Pensilvanijoje, kur jis agituos už Demokratų partijos kandidatę į Amerikos prezidento postą Hillary Clinton. B. Obama pareiškė, kad „šiandien aš tikriausiai paskutinį kartą dalyvauju rinkimų kampanijoje“.

Apdovanojimų pelniusios televizijos laidos PBS FRONTLINE kūrėjai pristato 2016-aisiais Amerikai iškilusį iššūkį: išrinkti Jungtinių Valstijų prezidentą iš dviejų radikaliai besiskiriančių asmenybių – nuosekliai savo tikslo siekiančios politikos veteranės Hillary Clinton ir jokios politinės patirties neturinčio, bet ambicingo verslo magnato Donaldo Trumpo.

Žiūrovams pristatomos abiejų kandidatų biografijos, perteiktos geriausiai juos pažįstančių žmonių – draugų, artimųjų, patarėjų ir oponentų – lūpomis.

Rašytojai, žurnalistai ir politikos žinovai taip pat nuodugniai nagrinėja abiejų kandidatų šaknis, lyderystės gebėjimus ir pastangas užimti vieną svarbiausių pasaulyje postų. Šie rinkimai gali lemti istorinius Amerikos ir viso pasaulio politikos pokyčius.

Dokumentinis filmas „Amerikos pasirinkimas“ (The Choice, 2016, JAV) – lapkričio 7 d. 22.30 per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt.

„Visko gali būti“, – paklaustas, ar socialdemokratai pasitrauktų iš derybų,  svarstė vienas socialdemokratų derybininkų, neslėpdamas apmaudo po ilgo ir, matyt, varginančio derybų susitikimo su „valstiečiais“.

Seimo vicepirmininkas, buvęs socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas prognozavo, kad partijos valdybos posėdis gali būti karštas.

Ir A. Sysas, ir kiti socialdemokratų derybininkai neslėpė, kad jų netenkina „valstiečių“ pasiūlymas imtis darbo tik trijose ministerijose.

Nors „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neįvardijo, kokios ministerijos buvo pasiūlytos socialdemokratams, prognozuojama, kad tai – socialinių reiklų ir darbo, teisingumo ir užsienio reikalų ministrų portfeliai.

Taip pat kalbama, kad socialdemokratai galėtų pretenduoti į du Seimo vicepirmininkų postus.

Kai kurie „valstiečių“ derybininkai taip pat užsiminė, kad neatmestina galimybė, jog po savo valdybos posėdžio socialdemokratai gali pasakyti, kad nesutapo vertybinės nuostatos dėl būsimos vyriausybės programos.

Socialdemokratų valdybos posėdis turėtų įvykti Seime 16 val.

Neoficialiomis BNS žiniomis, socialdemokratams naujoje vyriausybėje tektų socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo ir užsienio reikalų ministrų portfeliai. Kol kas kalbama apie tai, kad užsienio reikalų ministro postą galėtų užimti socialdemokratas Linas Linkevičius, kuris turi didelį prezidentės Dalios Grybauskaitės palankumą.

Šiuo metu ministerijų yra 14, bet ateityje Energetikos ministeriją valstiečiai žalieji ketina prijungti prie Ūkio: konservatoriai šią ministeriją buvo atskyrę.

Valstiečiai žalieji taip pat deleguos savo premjerą Saulių Skvernelį, Seimo pirmininko pozicija irgi priklausys valstiečiams žaliesiems. Socdemai galės pretenduoti į 2 Seimo pirmininko pavaduotojus, vienas jų gali būti ruošiamas socdemų lyderiui Algirdui Butkevičiui.

„Šitame etape mes neradome problemų, kurios galėtų sustabdyti derybas“, – teigia Ramūnas Karbauskis.

Pasak Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko, šiuo metu sutarta:

– Darbo kodekso įsigaliojimą atidėti 6 mėnesiams (socialdemokratai ne itin tam pritaria);

– Norima atidėti visą socialinį modelį (tai nėra visiškai išspręstas klausimas);

– Mažinti Seimo narių skaičių (konkretus skaičius neaptartas);

– Seimo rinkimus perkelti iš rudens į pavasarį;

– Įteisinti dvigubą pilietybę;

– Socdemai į ministrus deleguos 3 ministrus, valstiečiai žalieji – 11;

– Seimo pirmininko pavaduotojų skaičius mažės nuo 6 iki 4;

– Seime nuo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bus atskirtas Kultūros komitetas; Informacinės visuomenės plėtros komitetas bus jungiamas su Ekonomikos komitetu;

– Energetikos ir Ūkio ministerijos taps viena ministerija;

– Valstiečiai žalieji pretenduoja į Švietimo ir mokslo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Finansų ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Ūkio ministeriją;

– Seimo Audito komitetui vadovaus opozicijos atstovas.

Pasirašydami koalicijos susitarimą socialdemokratai ketina atsiriboti nuo kai kurių klausimų, kuriems akivaizdžiai nepritaria: socdemai nepritars naujoms pagalbinio apvaisinimo iniciatyvoms, kurios prieštarauja gana liberaliam priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, taip pat pasilieka teisę į atskirą nuomonę įvairiais žmogaus teisių klausimais.

Pirmadienio susitikime nekalbėta apie alkoholio prekybos monopolio įtvirtinimą, nors Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis teigė, kad šiuo klausimu bus bandoma keisti Konstituciją. Tiesa, kadangi Konstitucijos keitimo procesas nelengvas, R. Karbauskis jau anksčiau neatmetė galimybės tokiu atveju atsirastų specializuotos, bet privačios alkoholio parduotuvės.

Socdemai su valstiečiais nelabai sutaria dėl tiesioginių seniūnų rinkimų, socdemai laikosi skeptiškos nuomonės. A. Butkevičiaus vadovaujamai derybinei grupei ne itin prie širdies ir ministerijų iškėlimas į Kauną, mat prie ministerijų paprastai veikia ne vieną pavaldi institucija.

DELFI primena, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose iškovojo 56 mandatus, tačiau jau pakvietė į frakciją jungtis keletą nepriklausomų išrinktų parlamentarų. Socialdemokratai naujame Seime turės 17 vietų.

Visa žvaigždžių galia itin svarbioje neapsisprendusioje valstijoje Pensilvanijoje skirta įtikinti balsuoti tuos, kurie dar svarsto, ar verta balsuoti už H. Clinton. Demokratų kandidatė kiekvieną dieną į savo agitacinius mitingus kviečiasi garsenybes, kurios padėtų jai tarp trijų pagrindinių rinkėjų grupių – jaunimo, juodaodžių ir moterų. Vakar vakare tai buvo atlikėja Katy Perry, šį rytą – krepšininkas Lebronas Jsamesas. Bet H. Clinton žodžiuose – ir nerimo atspalvis.

JAV „Kai jus pargriauna, o tai nutinka visiems, svarbu viena – atsitiesti, stoti už tai, kuo tiki, suprasti savo balso galią. Tai gali pakeisti pasaulį, kartą ir visiems laikams įrodykime, kad meilė nugali neapykantą“, – sako JAV demokratų kandidatė į prezidento postą.

Žvaigždžių galia – ir Floridoje, kuri visoje šioje kovoje pati svarbiausia, nes į kiekvieno kandidato kraitę atneša daugiausiai rinkikų balsų. Jon Bon Jovi groja kartu su H. Clinton kandidatu į viceprezidentus. Tai visa kariauna – H. Clinton turi gausybę agitatorių: mitingus rengia vyras Billas, dukra Chelsea, prezidentas Barackas Obama ir viceprezidentas Jo Bidenas.

Prieš juos visus Donaldas Trumpas savo rėmėjams dar ryškiau išsiskiria kaip vienišas kovotojas su sistema – šaiposi neturintis nei gitaros, nei pianino, tik save. Dar jis turi žmoną Melania, kuri, nepaisydama naujos informacijos, jog pati Amerikoje kurį laiką dirbo nelegaliai, sako retą agitacinę kalbą auditorijai, kurią tiesiog užveda tradiciniai jo šūkiai statyti sieną ir uždaryti H. Clinton į kalėjimą. Amerikos rinkimai niekad nebuvo labai mandagūs, bet Trumpas sau leidžia pasipiktinimą skatinti tiek, kiek joks kitas kandidatas.

„Kaip žinote, buvau priešingoje viso šito pusėje. O jei nežinojote – gyvenau puikų gyvenimą. Bet myliu ir savo šalį, ir tai buvo lengvas sprendimas. Buvau pati tikriausia sistemos dalis, o tapau tokiu pašaliniu, kokio niekas dar nematė. Mums taip gerai sekasi – tai jau judėjimas, toks, kokio niekas dar nematė“, – tikina JAV respublikonų kandidatas į prezidento postą.

Todėl, sako Trumpas, šalis jau poryt vakare sulauks savojo „Brexit“ – kurio jokios apklausos negalėjo nuspėti.

D. Trumpas toks tikras laimintis svyruojančiose valstijose, kad šiandien kai kiekviena minutė jau tampa aukso vertės, agituoti skris ne tik į raudonas valstijas, kur jo užduotis įkvėpti kertinį savo elektoratą, bet ir tokias valstijas, kuriose joks respublikonas nelaimėdavo dešimtmečius. H. Clinton agitacinis grafikas veikiau atspindi tai, kad jai dabar svarbu neišleisti iš rankų tų į demokratų pusę krypstančių valstijų, kurios galėtų atnešti jai pergalę netgi tuo atveju, jei Trumpui pralaimėtų didžiąsias svyruojančias valstijas.

Per pasirodymą Nevadoje, kuri pastarosiomis dienomis, sprendžiant iš apklausų, irgi pakrypo į D. Trumpo pusę, keistas vyras pirmosiose eilėse privertė slaptąją tarnybą skubiai išvesti kandidatą. Bet netrukus įtariamasis paleistas, o Trumpas grįžo su žodžiais, kad jo niekas nesustabdys.

„Iki tol buvo bandymų šnekėtis iš tikrųjų, tokių gana abstrakčių prieš metus ir daugiau. Truputėlį buvo pradėta. Kaip sakau, visą laiką politikai su politikais šnekasi. Tikrai prieš porą mėnesių būtume negalėję atmesti tokios galimybės dirbti kartu, bet buvo visai kita situacija“, – DELFI konferencijoje sakė R. Šimašius.

Visiška priešprieša su valstiečiais žaliaisiais

Prieš rinkimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis ne kartą kartojo matantis trijų partijų koaliciją: konservatorių, liberalų ir valstiečių žaliųjų. Liberalai viešai dėl to neprieštaravo, bet po rinkimų nesutiko sudaryti bendro bloko su konservatoriais.

Po antrojo turo, kuris buvo sėkmingas valstiečiams, bet nesėkmingas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, konservatoriai kalbėjosi dėl koalicijos su valstiečiais žaliaisiais ir pareikalavo, kad į derybas būtų įtrauktas Liberalų sąjūdis.

Tačiau Liberalų sąjūdis griežtai paneigė turintys ką nors bendro su tokiu reikalavimu. Pasak R. Šimašiaus, tokia konservatorių pozicija nebuvo derinta su liberalais.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat nepageidavo dirbti su liberalais. Šiuo metu valstiečiai žalieji dėl koalicijos derasi su Lietuvos socialdemokratų partija.

„Kodėl šiandien nematome galimybės dirbti kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri laimėjo daugiausia vietų. Ji, beje, irgi nenori mūsų ir aš suprantu kodėl. Mūsų programinės nuostatos daugeliu klausimų skiriasi. Jei mes žmogaus teisių srityje esame už pasirinkimą, tai ten matome norą reguliuoti, kas yra šeima, moters teisę į abortą ar kitus dalykis. Visur matome lindimą į asmeninį gyvenimą. Mes tuo tarpu priešingai. Kalbant apie ekonomines laisves viskas tas pats. Mes akcentuojame konkurenciją, mažesnius mokesčius, mažesnį reguliavimą, iš daugiausia balsų laimėjusios partijos matome daugiau reguliavimo, daugiau monopolijų. Natūralu, kad susišnekėti galimybių yra labai mažai“, – teigia R. Šimašius.

Kodėl liberalai anksčiau nematė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinių nuostatų ir po rinkimų praregėjo? Pasak R. Šimašiaus, programoje nebuvo tokių aiškių ir griežtų nuostatų, apie kurias viešai kalba Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis. Pavyzdžiui, R. Šimašiui valstybinių vaistinių atsiradimas atrodo kaip nesusipratimas: jo nuomone, tai neefektyvu ir nepadės sumažinti vaistų kainų.

„Mūsų politika yra tokia, kad valdžia kišasi visur, kur įmanoma. Ir į lovą lenda pas žmones, ir į ekonominius santykius – visur lenda. Norint, kad valdžia užimtų deramą vaidmenį ir tvarkytų tai, kas jai priklauso. Nacionaliniu mastu: kad užtikrintų šalies saugumą, asmeninį saugumą, socialinę apsaugą ir sveikatos sistemą sutvarkytų, bet nelįstų nurodinėti, kas yra šeima ir nepultų kurti valdiškų monopolijų“, – apie liberalų skirtumus nuo konservatorių ir valstiečių žaliųjų kalbėjo R. Šimašius.

Kodėl nepavyko susikalbėti su S. Skverneliu

Liberalų sąjūdis prieš 2016 m. Seimo rinkimus laimę bandė įvairiai. Ne paslaptis, kad dabartinis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į premjerus S. Skvernelis, tebebūdamas vidaus reikalų ministru, apie bendradarbiavimą kalbėjosi ir su Liberalų sąjūdžiu bei socialdemokratais.

Kodėl tuomet nesusiklostė liberalų ir S. Skvernelio santykiai? „Tiesą sakant, nelabai galiu to pakomentuoti, nes nebuvau tuo metu pirmininkas, jeigu vyko tokios kalbos“, – teigia R. Šimašius.

Liberalų sąjūdžio gretose taip pat vos neatsidūrė žurnalistas Kristupas Krivickas, kuris vėliau su Nagliu Puteikiu suformavo vadinamąją antikorupcinę koaliciją. „Sakykime taip: K. Krivickas suprato kai kuriuos dalykus kaip pateiktą siūlymą“, – aiškina R. Šimašius.

„Gal K. Krivickas yra geras žmogus, bet tikrai žinau, kad jis nėra liberalas“, – priduria Liberalų sąjūdžio lyderis, nepanoręs partijos gretose matyti šio žurnalisto.

Kodėl pas liberalus atsidūrė Virgilijus Alekna, kuris vos netapo socialdemokratų kandidatu vienoje Vilniaus vienmandačių apygardų?

„Būkim atviri: liberalai turi daug ką bendro su kitomis partijomis, daug kas skiria nuo kitų partijų. Yra žmonių, kurie laiko save artimais kairesnei politinio spektro pusei, bet jie yra artimi ir liberalams, nes jiems pagrindinis aspektas yra žmogaus teisės“, – sako R. Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, V. Aleknos vertybės pagal manobalsas.lt atsakymus yra aiškiai liberalios.

Santykiai su konservatoriais ir A. Guogą

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis laikomi natūraliais partneriais, bet ekspertai pabrėžia, kad ateityje šios partijos gali tapti ir konkurentėmis, ypač jei konservatoriai pasuks liberalumo, o ne krikščioniškosios demokratijos keliu.

Kalbėdamas apie santykius su konservatoriais R. Šimašius ne kartą pabrėžė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nuostatos jam dažnai būna neaiškios. Tokią pat kritiką jis išsako ir kitoms partijoms.

„Aš Tėvynės sąjungai iš tikrųjų palinkėčiau, kaip ir kiekvienai partijai, išsigryninti, už ką šita partija, prieš ką šita partija, kad rinkėjai niekada nepirktų katės maiše, kai ateina rinkimų diena. Šiandien aš matau tą problemą. Kur problemos nėra, tai pas liberalus nes žinai ką gauni: kažkas gali patikti, kažkas nepatikti, vieniems patinka laisvė asmeniniuose santykiuose, nenurodinėjimas kas yra šeima, kitiems gal nepatinka, vieniems patinka, kad Darbo kodeksas yra liberalesnis, kitiems nepatinka, bet iš principo viskas yra aišku. Tuo tarpu daugelyje kitų partijų, Tėvynės sąjungoje taip pat, siunčiami dvigubi signalai“, – sako R. Šimašius.

Pasak politiko, dažnai tai lemia, kad rinkėjai atsibunda po rinkimų ir pamato valdžioje turintys ne tokią pačią partiją, už kurią balsavo. R. Šimašius sako, kad tai nesąžininga rinkėjų atžvilgiu.

„Akivaizdu, kad Tėvynės sąjunga bandė parodyti, jog ji atstovauja ir liberaliajam sparnui. Ar jiems tai pavyko? Čia turbūt rinkėjai nusprendė. Man atrodo, kad nelabai pavyko. Bet, akivaizdu, kad yra tokių žmonių, kurie yra mąstantys liberaliau nei kiti“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Beje, į Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją Europos Parlamente perėjo ir buvęs liberalas Antanas Guoga. Šioje frakcijoje dirba ir Lietuvos atstovai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Kaip tai vertina R. Šimašius?

„Aš atsimenu, kaip A. Guoga kažkada buvo tapęs liberalu ir į eterį paleido tokią frazę „Jeigu būčiau tobulas, būčiau konservatorius“. Tai taip ir vertinu – turbūt tapo tobulas ir tapo konservatoriumi“, – teigia R. Šimašius.

Veržli jaunystė prieš solidžią patirtį. „Grynoji“ politika prieš verslininkišką politiką. Tokia jau artėjančiais Seimo rinkimais pakvipusi Lietuva: anūkai auklėja senelius ir atvirkščiai.

Pirmasis kandžiais žodžiais smogė G.Landsbergis. Praėjusį šeštadienį Kaune vyko TS-LKD tarybos posėdis, kurio metu buvo pristatytas konservatorių kandidatų 2016 metų Seimo rinkimuose sąrašas. Kandidatuoti Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje nusprendė ir G.Landsbergis.

Vertindamas politinę padėtį šalyje TS-LKD pirmininkas įgėlė Kauno merui V.Matijošaičiui.

„Kaunas iš tiesų nusipelnė gyventi geriau, turėti geresnį merą, nei mokesčius mokėti vengiantį verslininką, kuris važinėja gatvėmis prabangiu raudonu automobiliu, dar užsidėjęs žmones niekinančius numerius“, – sakė G.Landsbergis, turėdamas galvoje nešvankiai iššifruojamas V.Matijošaičio automobilio numerio raides BBD. Šie žodžiai buvo skirti kauniečiams rinkėjams. Ar jie juos išgirdo, nežinia, bet pats V.Matijošaitis išgirdo tikrai. Ir šį trečiadienį išplatino viešą atsakymą G.Landsbergiui, signataro, Atkuriamojo Seimo pirmininko, buvusio europarlamentaro Vytauto Landsbergio anūkui.

Čia pateikiamas visas viešas V.Matijošaičio atsakymas G.Landsbergiui. Jame teigiama, kad V.Matijošaitis yra geras Kauno meras, nors ir važinėja raudonu automobiliu, pažymėtu numeriu BBD:

Turiu du anūkus. Kai jie ko nors nesupranta ar nežino, pasisodinu ant kelių ir visada jiems paaiškinu tai, ko jie nesupranta. Bet ką daryti, jei kažko nežino ir tą savo nežinojimą viešai demonstruoja žinomiausias Lietuvos anūkas?

Išsilavinusiam žmogui, juo labiau europarlamentarui, turėtų būti gėda nežinoti, kad Europos Sąjungoje kiekvienas mokesčius moka toje šalyje, kurioje dirba. Įdomu, ar europarlamentaras nepamiršo, kam mokesčius moka patys Europos Parlamento nariai, gaunantys šimtatūkstantinius atlyginimus? Perfrazuodamas žinomiausią Lietuvos anūką, leisiu sau paklausti – galbūt lietuviai nusipelnė geresnių ir daugiau išmanančių europarlamentarų?

Bet jeigu jau užsiminėte, p. Gabrieliau, kad kauniečiai nusipelnė geresnio mero, priminsiu Jums, kiek tų pačių kauniečių sumokėtų mokesčių būtų iššvaistyta, jeigu viskas Kaune toliau vyktų pagal senąją konservatorišką tvarką.
Jeigu viskas po praėjusių rinkimų toliau būtų vykę pagal konservatorišką tvarką, niekas nebūtų su kelininkais nusiderėjęs gatvių tvarkymo įkainių (30 proc.) ir niekas nebūtų vien iš to miestui sutaupęs beveik 1 mln. eurų. Jeigu Kaune po rinkimų niekas nebūtų pasikeitę, galiu lažintis – niekas nebūtų pradėjęs mažinti per dvi kadencijas išsipūtusio biurokratinio savivaldybės aparato, kas miestui kasmet leis sutaupyti mažiausiai po 2 mln. eurų.

Jeigu Kaune viskas toliau vyktų pagal konservatorišką tvarką, ar kas nors būtų suinteresuotas, kad „Kauno energija“ pati galėtų gaminti daugiau šilumos, taip apribodama privačių katilinių apetitą (primenu – nuo praėjusių metų spalio šildymas atpigo 23 proc., o tokia ekonomija per metus sudarys daugiau kaip 10 mln. eurų sutaupytų kauniečių pinigų).

Jeigu Kaune viskas toliau būtų vykę pagal konservatorišką tvarką, ar kas nors būtų sustabdęs žinomiausio Lietuvos anūko žmonos „verslo planą“, kai ši savo privačiam darželiui už pusdykį norėjo išsinuomoti tos pačios „Kauno energijos“ patalpas?

Galėčiau vardinti ir toliau, p. Gabrieliau, bet gal nereikia. Nuo balandžio Kaune konservatorišką tvarką pakeitė nauja komanda, miesto reikalus tvarkanti racionaliau, efektyviau ir skaidriau.

Vadinamųjų konsultacijų dėl būsimos koalicijos išvakarėse tiek iš konservatorių, tiek iš socialdemokratų stovyklų pasigirdo kalbų, kad abiejose partijose nėra vieningo sutarimo dėl galimybės formuoti valdančiąją daugumą su Seimo rinkimus laimėjusiais „valstiečiais“.

Politiniuose kuluaruose kalbama, kad dalis konservatorių norėtų eiti į valdžią, bet kita dalis laikosi nuostatos, jog su marga bei neaiškių tikslų siekiančia „valstiečių“ komanda būti valdžioje pavojinga ir kur kas geriau būtų padirbėti opozicijoje. Esą gali atsitikti taip, kad ateityje tektų prisiimti atsakomybę už visus iš anksto pasmerktus pražūčiai „valstiečių“ projektus bei planus.

Kita dalis konservatorių atvirai kalba, kad į valdžią su „valstiečiais“ ne tik verta, bet ir būtina eiti.

Panašios neapibrėžtumo nuotaikos ir socialdemokratų stovykloje.

Įsiklauso į partijos patriarcho patarimus?

Kai kurie TS-LKD senbuviai, skeptiškai vertinantys savo lyderio Gabrieliaus Landsbergio poziciją „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio atžvilgiu, kalba apie galimą Vytauto Landsbergio įtaką.

Esą V. Landsbergis linkęs siūlyti dirbti opozicijoje, nes naujoji „valstiečių“ banga galinti būti Rusijos projektas Lietuvoje.

Po antrojo rinkimų turo kartu su G. Landsbergiu vaikštantis buvęs partijos vadovas A. Kubilius antradienį po pokalbio su „valstiečių“ atstovais pareiškė, kad nepavyko išsiaiškinti, kokių darbų jie imtųsi, suformavę vyriausybę: „Girdėjome tas pačias kalbas apie valstybines monopolijas ir nieko daugiau. Jie net nesugebėjo paaiškinti, iš kokių pinigų planuoja pakelti pensijas. Jeigu mūsų kas nors paklaustų, ką planuojame daryti, būdami valdžioje, naktį pažadinti pasakytume.“

Tarp konservatorių taip pat kalbama, kad G. Landsbergis nuolat akcentuoja, jog į valdžią eitų tik kartu su liberalais, tik todėl, kad dar labiau atitolintų galimą susitarimą su „valstiečiais“. Mat šie liberalų į valdančiąją koaliciją įsileisti nenori.

Į valdžią eiti įpareigojo rinkėjai

Tačiau dalis konservatorių yra įsitikinę, kad būtina tartis ir susitarti su „valstiečiais“ bei dalyvauti valdančiojoje koalicijoje.

„Mums rinkėjai suteikė pasitikėjimo mandatą. Juk pagal rinkimų rezultatus esame antri. Be to, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė pasikvietė mūsų partijos atstovus pokalbiui apie galimą koaliciją. Vadinasi, privalome tartis su „valstiečiais“, aiškintis programines nuostatas ir ieškoti sąlyčio taškų“, – portalui LRT.lt sakė į Seimą vienmandatėje apygardoje išrinktas konservatorius krikdemas Paulius Saudargas.

Jam antrino ir partijos kolega Vytautas Juozapaitis, minimas kaip galimas kultūros ministras šešėlinėje konservatorių vyriausybėje.

Jo manymu, dėl dalyvavimo būsimoje valdžioje konservatoriams būtina išnaudoti visas galimybes: „Eidami į rinkimus, savo rinkėjams įsipareigojome atlikti nemažai darbų, todėl dabar privalome pateisinti jų lūkesčius ir vykdyti įsipareigojimus.“

Konservatorių senbuvis Jurgis Razma kalbėjo diplomatiškiau, bet irgi leido suprasti, kad laikosi nuostatos, jog partijai būtina dalyvauti valdančiojoje daugumoje: „Niekas tų „valstiečių“ nebijo. Šiuo metu su jais kalbamasi, viskas gerai. Tačiau bet kuriuo atveju dėl dalyvavimo valdančiojoje daugumoje turėtų būti bendra partijos pozicija.“

Agnė Bilotaitė taip pat teigė mananti, kad į valdžią su „valstiečiais“ reikėtų eiti, tik be socialdemokratų.

Socialdemokratai – lyg pašauta stirna

Socialdemokratų stovykloje kol kas vieningos nuomonės dėl galimybės dalyvauti valdančiojoje koalicijoje su „valstiečiais“ taip pat nėra.

Buvusio partijos lyderio, velionio prezidento Algirdo Brazausko šalininkų sparnas labiau linkęs vėl dirbti valdžioje.

Gediminas Kirkilas LRT.lt teigė manąs, jog, nepaisant to, kad tarp į Seimą patekusių „valstiečių“ – daug politikos naujokų, vis dėlto reikėtų pabandyti su jais sudaryti valdančiąją daugumą. Tik buvęs premjeras prognozavo, kad derybos gali būti labai sunkios.

Kalbama, kad G. Kirkilo pozicijai pritaria ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, ir finansų ministrė Rasa Budbergytė, ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei kai kurie kiti įtakingi partijos bendražygiai.

LSDP lyderis Algirdas Butkevičius po antrojo rinkimų turo sakė, kad didesnė tikimybė, jog socialdemokratai dirbs opozicijoje. Atrodo, kad jis panašios pozicijos laikėsi ir po pirmadienį vykusio socialdemokratų valdybos posėdžio. Atsargiai apie buvimą valdžioje su „valstiečiais“ kalbėjo ir socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas.

Jaunųjų socialdemokratų atstovas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir rinkimų naktį, ir paaiškėjus rinkimų rezultatams, teigė manąs, kad kur kas protingiau būtų partijai padirbėti opozicijoje, atsinaujinti ir tinkamai pasirengti kitiems rinkimams.

Kokie pavojai socialdemokratams opozicijoje?

Kalbėdami apie tai, kokie pavojai lauktų socialdemokratų, dirbant opozicijoje, kai kurie jų atstovai teigė manantys, kad neatmestina galimybė, jog konservatoriai, sudarę valdančiąją daugumą su „valstiečiais“, po kurio laiko prisiviliotų ir liberalus. Tuomet, turėdami persvarą prieš „valstiečius“, juos suskaldytų ir taptų vienvaldžiais.

Jei toks planas pavyktų, kažin ar net sustiprėję socialdemokratai po ketverių metų turėtų šansų laimėti Seimo rinkimus.

LSDP atstovai nuogąstauja ir dėl kitų galimų valdžios dėlionių – jei konservatoriai atsidurtų su liberalais opozicijoje, po dvejų metų vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimų jie esą galėtų triuškinamai laimėti. Be to, 2019 m. vyks ir prezidento rinkimai.

Socialdemokratų pozicija aiškesnė

Po konsultacijų su socialdemokratais „valstiečių“ atstovas Povilas Urbšys teigė, kad pokalbio metu išaiškėjo, jog socialdemokratai nedalyvautų koalicijoje su konservatoriais ir nekelia išankstinių reikalavimų „dėl papildomų privalomų partnerių“. Jis taip pat pažymėjo, kad dėl daugelio programinių nuostatų požiūriai sutapo, bet esą matyti ir nemažai skirtumų.

Vertindamas antradienio rytą vykusį pokalbį su konservatoriais, P. Urbšys neslėpė, kad jautėsi jų nuostata tik pasikalbėti, o į koaliciją – neiti. Be to, jam užkliuvę ir konservatorių reikalavimai, kad koalicijoje privalomai turėtų dalyvauti ir liberalai.

Socialdemokratai atstovų Irenos Šiaulienės, Juliaus Sabatausko, A. Syso ir Andriaus Palionio veidai po pokalbio su „valstiečiais“ neatrodė džiugūs.

Paklausta, ką galvoja apie galimybę dirbti bendroje koalicijoje su „valstiečiais“, I. Šiaulienė diplomatiškai atsakė anksčiau galvojusi, kad pokalbis būsiąs lengvesnis ir konstruktyvesnis.

Kai kurie susitikimo su „valstiečiais“ dalyviai prasitarė, kad jų atstovai davę suprasti, jog nuolaidų savo galimiems partneriams jie nenusiteikę daryti ir nebijo nei formuoti mažumos vyriausybę, nei išankstinių Seimo rinkimų, kurie esą atneštų dar didesnę sėkmę ir galbūt net 90 vietų Seime.

LRT.lt šaltinių teigimu, Saulius Skvernelis laikosi nuosaikesnės pozicijos ir bando socialdemokratų lyderį A. Butkevičių įtikinti dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, nes konservatoriai jam esą neatrodo labai patikimi partneriai.

Vis dėlto po pirmųjų konsultacijų „valstiečių“ atstovas P. Urbšys patikino, kad pokalbiai bus tęsiami ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais.