Sulaikyti 7 įtariamieji
Atlikus pirminius veiksmus, nustatyta, kad Šilutės gyventojai, per rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus rinkėjams siūlė balsuoti už kandidatus, priklausančius vienai iš partijų.

Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliktos kratos įtariamųjų gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, jų metu rasta bylai reikšmingų daiktų.

Sulaikyti 7 įtariamieji, tarp kurių galimi organizatoriai ir vykdytojai, jie apklausti. Taip pat nustatyti ir apklausti papirktieji asmenys. Vienas asmuo suimtas dešimčiai parų.

2016 m. spalio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate gauta anoniminė informacija apie galimą rinkėjų papirkinėjimą. Tą pačia dieną pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl bandymų papirkti rinkėjus. Vėliau šie tyrimai buvo sujungti į vieną, – ketvirtadienį informavo Policijos departamentas.

Tyrimą kontroliuojanti Tauragės apylinkės prokurorė Stefa Dalia Ramanauskienė BNS sakė, kad suimtam asmeniui pareikšti įtarimai dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise. Byloje yra ir daugiau asmenų, kuriems yra pareikšti įtarimai. Šie įtariamieji nėra suimti.

Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, atliekami kiti procesiniai veiksmai, visa informacija bus perduota Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Policijos departamento atstovas R.Matonis BNS sakė, kad apie šį tyrimą policija anksčiau neskelbė viešai tyrimo sėkmės sumetimais.

Vykstant rinkimams į Seimą iš viso buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai, o nuo rinkimų kampanijos pradžios atliekama 13 tyrimų.

Prašė reitinguoti K.Komskį

Su tyrimu susiję šaltiniai 15min pasakojo, kad sulaikyti balsų pirkimo organizatoriai disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis. Vienas tarpininkų turėjo apie 3000 eurų grynaisiais, kurie galėjo būti skirti balsams pirkti.

Šaltinių teigimu, balsus parduoti sutikusiems rinkėjams buvo nurodoma balsuoti už „Tvarkos ir teisingumo“ partiją bei jos kandidatus vienmandatėse. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše balsus pardavusiems rinkėjams buvo nurodoma reitinguoti partijos vicepirmininką K.Komskį. Beje, K.Komskis po reitingavo partijos sąraše iš 2 vietos nukrito į 4-ąją. Tam galėjo turėti įtakos prieš pat rinkimus kilęs skandalas, kai K.Komskio brolis Arvydas Komskis medžiodamas nušobvė kontrabandininkus persekiojusį pasieniečių tarnybinį šunį Ramzį.

Kelia grėsmę visai partijai

Šilutės rajonas, kuriame, kaip įtariama, buvo perkami balsai, patenka į dviejų rinkimų apygardų ribas – Pietų Žemaitijos ir Šilutės. Šilutės vienmandatėje apygardoje K.Komskis nepateko į antrą rinkimų turą. Jis surinko 2305 balsus ir liko trečias. Į antrą turą pateko valstietis-žaliasis Alfredas Stasys Nausėda ir konservatorė Sandra Tamašauskienė.

Pietų Žemaitijos apygardoje kandidatavo laikinuoju partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku išrinktas Remigijus Žemaitaitis. Jis užtikrintai laimėjo pirmąjį turą, surinkęs 6421 balsą (38,03 proc. balsų) ir smarkiai aplenkęs antroje vietoje likusį konservatorių Stasį Šedbarą (17,14 proc. balsų).

Jeigu policijos įtarimai pasitvirtins, Vyriausiajai rinkimų komisijai teks aiškintis, ar nupirkti balsai galėjo turėti didelės įtakos rinkimų Pietų Žemaitijos ir Šilutės apygardose rezultatams.

Šis skandalas taip pat gali sukelti abejonių, ar partija „Tvarka ir teisingumas“ teisėtai įveikė 5 proc. barjerą ir pateko į Seimą. „Tvarka ir teisingumas“ daugiamandatėje apygardoje surinko 5,33 proc. (67794 balsus) ir per plauką pateko į Seimą. Partija jau užsitikrino 5 mandatus.

Kol kas nepavyko susisiekti nei su K.Komskiu, nei su R.Žemaitaičiu, jie neatsiliepia į telefono skambučius.

Rinkėjai balsuoti taip pat bus pavežami ir antrojo Seimo rinkimų turo dieną, spalio 23-iąją.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, tokią nemokamą paslaugą teikti planuojama daugiau kaip 26 tūkstančiams rinkėjų. Sudaryti 1 882 maršrutai, kurių bendras ilgis (vežant į abi puses) yra apie 109 tūkstančiai kilometrų.

Gavusi iš apygardų rinkimų komisijų duomenis apie numatomą pavėžėti rinkėjų ir maršrutų skaičių, jų ilgį, preliminarų lėšų poreikį už transporto priemonėms numatomus sunaudoti degalus, VRK priėmė sprendimą dėl lėšų skyrimo ir pavėžėjimo tvarkos.

Konkretūs maršrutai ir grafikai skelbiami vietovėse, kaimuose ir miesteliuose, iš kurių ir į kuriuos rinkėjai bus vežami balsuoti. Juos taip pat galima rasti ir VRK interneto svetainėje.

Rinkėjų pavėžėjimo į rinkimų apylinkes balsuoti maršrutai, grafikai ir numatomų naudoti transporto priemonių valstybiniai numeriai perduodami savivaldybės policijos komisariatui.

Kiekviena rinkėjams vežti skirta transporto priemonė turės informacinį lapą, pritvirtintą prie priekinio stiklo. Jame nurodoma, kad pavežami rinkėjai, maršrutas ir jo numeris, važiavimo grafikas, transporto priemonės valstybinis numeris. Informacinis lapas patvirtinamas apygardos rinkimų komisijos antspaudu.

Išlaidos už rinkėjų nuvežimą balsuoti bus apmokėtos iš valstybės biudžeto VRK skirtų lėšų ir savivaldybių biudžetų. VRK padengs kuro išlaidas, kurios, preliminariais duomenimis, gali siekti 10 tūkstančių eurų.

Apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos turės kontroliuoti ir užtikrinti, kad rinkėjams vežti skirtose transporto priemonėse nebūtų rinkimų agitacijos, nebūtų dalijama ar skelbiama agitacinė medžiaga.

Transporto priemonėje gali važiuoti rinkimų stebėtojai, turintys stebėtojo pažymėjimą. Trūkstant vietų rinkėjams, stebėtojų skaičius transporto priemonėje gali būti ribojamas iki dviejų arba vieno stebėtojo.

Rinkimų rezultatai.

Gavo neantspauduotus biuletenius

„Praėjusią savaitę sulaukiau Seimo narių rinkimų biuletenio. Vakar www.itlietuviai.lt Facebook paskyroje pamačiau informaciją, raginančią pasitikrinti, ar mūsų biuleteniai – su Apylinkės rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos antspaudu. Pasirodo, mano – neantspauduotas, kaip supratau iš įvairių komentarų internete, kitų Italijos lietuvių – taip pat ne. Kol kas nesulaukėme jokio Ambasados paaiškinimo. O laiko balsuoti turime tik iki spalio 9 d. imtinai. Kaip nutiko toks nesusipratimas, nesuprantama, ypač žinant, kokie šie rinkimai yra svarbūs išeivijos lietuviams“, – rašoma Italijos lietuvės laiške, atsiųstame portalui 15min. Apsilankius oficialiame Lietuvos ambasados Italijoje puslapyje, jokios informacijos nepavyko rasti. Tiesa, „Itlietuviai.it“ „Facebook“ paskyroje išties cituojamas Lietuvos ambasados Italijoje pranešimas apie per klaidą išsiųstus neantspauduotus biuletenius. Juos gavę asmenys raginami skubiai elektroniniu paštu susisiekti su ambasada, kad būtų išsiųsti nauji biuleteniai.

VRK ramina: suskaičiuoti bus visų balsai

Už balsavimą užsienyje atsakingas VRK darbuotojas Mindaugas Skačkauskas 15min patvirtino, kad dalis Italijos lietuvių išties gavo neantspauduotus Seimo rinkimų balsavimo biuletenius. Jo teigimu, to priežastis – žmogiškas balsavimo komisijos neapsižiūrėjimas, o išsiųstų neantspauduotų biuletenių skaičius nėra didelis – apie dvidešimt. „Kaip mums paaiškino ambasados Italijoje balsavimo komisijos pirmininkas, yra keliolika, iki dvidešimt maždaug, gal dvidešimt keli tokie biuleteniai. Visai nedaug. Tie, kurie susisiekė su ambasada Italijoje, jiems buvo persiųsti iš naujo rinkimų dokumentai. Bet dalis nesusisiekė ir tiesiog išsiuntė tuos neantspauduotus rinkimų biuletenius“, – sakė M.Skačkauskas.

Pasak VRK darbuotojo, įvertinusi situaciją VRK nutarė nurodyti rinkimų komisijai Italijoje galiojančiais laikyti ir neantspauduotus biuletenius, gautus paštu. Tokius biuletenius gavę lietuviai, kurie dar nesikreipė dėl naujų biuletenių atsiuntimo, gali nebesivarginti ir tiesiog balsuoti išsiųsdami gautą biuletenį.

„Kadangi čia yra būtent balsavimo komisijos klaida dėl neapdairumo, mes nurodėme, kad kai skaičiuos balsus, juos laikyti galiojančiais. Nes čia toks ekstra atvejis, ir mes pasitikime rinkėjais, kad nieko blogo ten nenutiks. Rinkėjų, gavusių neantspauduotus biuletenius, nėra daug. Norime nuraminti tuos rinkėjus, kad tikrai jų balsai bus įskaičiuoti”, – teigė M.Skačkauskas. VRK narys pažymėjo, kad net ir neturintys atspaudų balsavimo biuleteniai yra tikri, su visomis apsaugos priemonėmis.

Į ambasadą kreipėsi 8 žmonės

Lietuvos ambasados Italijoje duomenimis, norą balsuoti paštu pareiškė 195 Lietuvos Respublikos piliečiai, iš jų neatspauduotus biuletenius gavo tik dalis.

„Šiuo metu į ambasadą yra kreipęsi 8 Lietuvos piliečiai, jiems skubos tvarka šiandien buvo išsiųsti nauji rinkimų biuleteniai. Atkreipiame dėmesį, kad pažymėti paštu balsuojančių rinkėjų biuleteniai gali būti išsiųsti iki spalio 9 d. įskaitytinai. Jei ant voko spaudo vėliausia data bus spalio 9 d., tokie biuleteniai bus laikomi galiojančiais”, – teigiama Lietuvos ambasados Italijoje atsiųstame komentare.

Ambasada atsiprašo už sukeltą nepatogumą ir prašo Lietuvos piliečių, gyvenančių Italijoje, kurie gavo neantspauduotus rinkimų biuletenius, skubiai telefonu +39068559052 ar elektroniniu paštu kons.it@urm.lt kreiptis į Lietuvos ambasadą.

Vietos bendruomenės teigimu, Peterboroughe gyvena apie 9 tūkst. lietuvių – daugiau nei Šakiuose, Pakruojyje ar Širvintose. Mieste įsikūrę lietuviški restoranai ir lenkiškos parduotuvės tarptautinėje žiniasklaidoje tapo vaizdingais pavyzdžiais, kaip 2004 metais Rytų europiečiams atsivėrusius sienos pakeitė Anglijos veidą ir paskatino dalį vietinių balsuoti už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES).

Lietuvai – tai dar vienas pavyzdys, kad dalis svetur įsikūrusių lietuvių ima įleisti šaknis ir paskui save pasikviečia ne tik šeimas, bet ir ištisus kaimus.

„Emigracija per šiuos rinkimus yra pagrindinė tema. Visi žada kelti algas iki 1000 ar 1100 eurų ir sustabdyti emigraciją“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

Grėsmė ūkio augimui

Nuo Lietuvos narystės ES pradžios dėl emigracijos Lietuva neteko apie 370 tūkst. žmonių. 2011-2014 metais emigracijos mastai nuosekliai mažėjo, bet pernai ir šiemet išvykstančiųjų skaičius vėl šoktelėjo, nepaisant bendro ekonomikos ir atlyginimų augimo.

Nerimą sustiprina mažėjantis grįžtančiųjų skaičius ir menkstanti į Lietuvą persiunčiamų pinigų suma, tai gali liudyti apie silpnėjančius emigrantų ryšius su Lietuva. Rugpjūtį iš Lietuvos išvyko per 7 tūkst. žmonių, imigravo – mažiau nei 3 tūkst.

Ekspertai neturi bendros nuomonės, kas lemia pastarųjų dvejų metų tendencijas, tačiau svarstoma, kad išvykimą gali skatinti nepasitenkinimas socialine nelygybe, sugrąžinta privalomoji karinė tarnyba ar britų sprendimas trauktis iš ES.

Trumpuoju laikotarpiu šalies ūkiui emigracija gali būti naudinga dėl išvykusiųjų atsiunčiamų pinigų ir nedarbo lygio sumažėjimo. Bet dauguma ekonomistų sutinka, kad dabartiniai mastai kelia pavojų, nes ima trūkti darbo jėgos, kyla grėsmė ilgalaikio augimo ir pensijų sistemos tvarumui.

Europos Komisija prognozuoja, kad dėl emigracijos ir mažo gimstamumo Lietuvoje iki 2030 metų bus prarasta 35 proc. darbingo amžiaus gyventojų – daugiausiai iš visos ES.

Emigracijos problemą pripažįsta visos didžiosios partijos. Dauguma politikų pabrėžia, kad emigrantus pirmiausia sugrąžintų geriau apmokamos darbo vietos. Tačiau akcentai, ką daryti, skiriasi.

„Atsiprašykime ir kelkime algas“

Pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis Saulius Skvernelis akcentuoja emocinę visuomenės savijautą ir ragina politikus atsiprašyti emigrantų, bandydamas „valstiečius žaliuosius“ pristatyti kaip alternatyvą buvusiems valdantiesiems.

„Mes, visi politikai, turime pasakyti tiems žmonėms, kurie yra išvykę – atleiskite dėl mūsų abejingumo, negebėjimo tvarkytis mes jus išvarėme iš Lietuvos“, – LRT rinkimų debatuose sakė S.Skvernelis.

„Į tuos žmones turi pažiūrėti verslas ir pasakyti – atsiprašome, dėl savo godumo mes jus išvarėme iš Lietuvos. Teisėsauga turi pasakyti – dėl mūsų negebėjimo principingai tirti, žmonės prarado teisingumo jausmą ir išvažiavo“, – teigė jis.

Dar vienos kadencijos siekiantis socialdemokratas premjeras Algirdas Butkevičius didžiuojasi minimalios algos kėlimu ir vidutinio atlyginimo augimu. Valdantieji žada, kad atlyginimų augimo tendencijos tęsis, o investicijas paskatins naujasis Darbo kodeksas.

„Tyrimai rodo, kad didžiausia emigracija vyksta dėl ekonominių socialinių skirtumų tarp valstybių. Džiaugiuosi, kad mūsų Vyriausybei pavyko penkis kartus kelti minimalią mėnesio algą, vidutinis darbo užmokestis pagaliau pasiekė prieškrizinį lygį“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Pasak A.Butkevičiaus, jo iniciatyva kadencijos pabaigoje patvirtinta darbo santykių reforma gali per kelerius metus sukurti 85 tūkst. darbo vietų.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kaltina kairiąją valdžią neveiklumu ir tikina turintis planą sukurti gerai apmokamas darbo vietas regionuose, pritraukiant investuotojus iš Skandinavijos šalių ir Vokietijos. Jis žada pats vykti į gamyklas, kviesdamas perkelti veiklą į Lietuvą. Didelį dėmesį konservatoriai žada skirti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo pertvarkai, kad būtų rengiami reikalingi specialistai.

„Pirmiausia – darbo vietos regionuose, pagalba investuotojams ateiti į Alytų, Panevėžį, Marijampolę, kad žmonės iš Peterborough galėtų atvažiuoti į Lietuvą dirbti“, – debatuose kalbėjo G.Landsbergis.

„Antras žingsnis – gerėjanti švietimo situacija. Emigracijoje gyvenančios šeimos sako, kad jos negali grįžti į Lietuvą dėl skirtingų lygių mokyklose. Trečia, reikia pritraukti profesionalus, kad grįžtų žmonės Londone ir Dubline. Reikia plėsti programas „Kurk Lietuvai“, „Dirbk Lietuvai“, – sakė jis.

Atsižvelgdami į tai, kad daugiau nei pusę Lietuvos emigrantų sudaro jaunimas, dauguma politikų žada paramą jaunoms šeimoms – nuo mokesčių lengvatų iki vienkartinių išmokų.

BNS pristato esminius pažadus tų partijų, kurios, apklausų duomenimis, turi galimybių peržengti 5 proc. kartelę:

Socialdemokratų partija pabrėžia, kad per jos valdymo metus vidutinė alga išaugo nuo 615 eurų iki 748 eurų ir žada, kad 2020 metais ji sieks 1100 eurų. Partija žada tęsti minimalios mėnesio algos kėlimą ir remti jaunus žmones įsigyjant pirmą būstą bei kuriant verslą. Premjero teigimu, priimtas naujas Darbo kodeksas paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žada keisti valdžios požiūrį į žmogų ir siekti darnos įvairiose srityse. „Valstiečiai“ pabrėžia, kad emigraciją skatina ne tik ekonominė situacija, bet nusivylimo nuotaikos. Partija žada didelį dėmesį šeimos politikai, bendruomeniškumui, ekologijai, vertybių skatinimui švietime. Pabrėžiama, kad ūkio pridėtinė vertė turi pasiekti piliečius, gyvenančius visuose šalies regionuose.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai žada sutelkti dėmesį į regioninius centrus ir specialias investicijų pritraukimo bei eksporto skatinimo programas. Konservatoriai žada sukurti kokybiškesnę profesinio mokymo sistemą, pagerinti aukštojo mokslo kokybę, paliekant tris kokybiškus universitetus, ir atsisakyti Darbo biržos monopolio įdarbinimo srityje.

Darbo partija pabrėžia savo vaidmenį keliant minimalią algą ir teigia, kad darbo vietų kūrimą skatins neapmokestindama įmonių investuojamo pelno ir skirdama ES struktūrinę paramą. Žadama atleisti jaunus žmones nuo pajamų mokesčių pirmuosius dvejus metus, paspartinti socialinių būstų statybą ir kiekvienam aštuoniolikmečiui skirti 2 tūkst. eurų išmoką.

„Tvarka ir teisingumas“ grįžtantiems iš emigracijos žada vienkartinę 5 tūkst. eurų išmoką ir sklypą būsto statybai. Už kiekvieną gimusi vaiką žadama 3 tūkst. eurų vienkartinė išmoka šeimai, o kiekvienam vaikui kas mėnesį – 100 eurų vadinamųjų vaiko pinigų. Kūdikių maistui, jų higienos priemonėms, vaikų rūbams ir avalynei žadamas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Liberalų sąjūdis žada sumažinti mokesčius ir biurokratiją, kad Lietuvoje būtų patrauklu kurti darbo vietas, pertvarkyti Darbo biržą. Neapmokestinamą pajamų dydį siūloma prilyginti minimaliai algai. Liberalai pabrėžia, kad padėdama žmonėms valdžia turi nesikišti į jų asmeninį gyvenimą, atsisakyti draudimų politikos. Partija pasisako už dvigubos pilietybės įteisinimą ir elektroninį balsavimą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga žada dėmesį sutelkti į krikščioniškosiomis vertybėmis grindžiamą šeimos politiką. Partijos programoje žadama 120 eurų kas mėnesį už kiekvieną vaiką ir šeimos kortelė gausioms šeimoms. Papildomų pajamų žadama surinkti apmokestinant bankus ir prekybos tinklus.

Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija programoje rašo, kad emigraciją ir gyventojų mažėjimą sustabdys „sutaupytais milijardais“, kurie atsiras sustabdžius politinę korupciją. Koalicija teigia, kad atsiradę pinigai leis padidinti algas ir sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms.

Dabar teroristinių požymių įvardintoje partijoje galvos skausmas kaip likviduoti tokią aukštąją mokyklą kaip LEU [Vilniaus pedagoginis universitetas].Tai – universitetas, kurio vieną iš fakultetų baigiau, aukšto lygio paskaitos, reiklūs dėstytojai, sunkūs egzaminai, dabar praplėstos teatro, edukologijos studijos.

Kalbama apie modernų mokytoją, tačiau istorijos specialybė miršta, nėra stojančių.Kam naudinga studijuoti teoriją o praktikoje vaikams skelbti demagogiją? Nes tokia ponia,kaip Marija Čigrijienė pagrūmojo baudžiamuoju kodeksu, jeigu dergsite partizanų atminimą iki 4 metų belangės šunaujos jūs atstovai.O, kad tie miško broleliai be skrupulų gąsdino žmones, žudė, pliumpė samagoną, skaitoma vardan tos laisvės ir nepriklausomybės, kol rusų daliniai neišpleškino kaip ančiukus.

Kalbos apie Universitetų savivaldą yra niekinės, nes norima palikti tik VU, VDU, visos kitos būtų pavainikėmis, nereikia Klaipėdos, Šiaulių.

Ir taip atsitiks, jei dėdulės anūkas triumfuos. Kada socialiai konservatoriai apgynė žmogų? Sunaikinti kaimų maršrutai, mokyklos, darželiai ir lojalūs žurnalistai.

Šunauja anūkėli, gaila, jau nieko nebegaliu, tik sapne….

– Tai hė hė piirst, skirsime „Klaipėdai”, „Vakarų ekspresui” hė hė.

To pasekoje neišsilaikė Naujosios sąjungos ruporas – „Tauragiškių balsas”, „užduso” „ŠILALĖS ŽINIOS”.

Aurimas Drižius tampomas po teismus, nes muzikantui būtų katarsiu šį savaitraštį sulyginti su žeme.

Konservatoriai niekada nemėgo „Šilo karčemos laikraščio”, nelabai tinka – „Alio, Raseiniai”, nevisiškai naudingas „Šilalės artojas”.

Dabar visos pajėgos metamos likviduoti Radviliškio aktyvaus verslininko Gedimino Lipnevičiaus savaitraštį „Radviliškio kraštas”, nes nurodo mero Antano Čepanonio nevisai skaidrius darbus. 2012 m. teistas už dokumentų klastojimą dėl kultūros namų pastato rekonstrukcijos, pasižadėjimas už užstatą neišvykti. Bet ką norėti kregždučių partija nebaudžia savo liokajų,o žurnalistas, kuris turi teisę filmuoti komiteto posėdžius su policija išvesdinamas iš salės.

• Šunauja, Antanai Radviliškyje pas tave piirst, Rolando Pakso letena vis tiek uždėta ant tavo miesto, greitai, kad man visus reikalus sutvarkytum, 2018 metais privalo išlikti Lietuvoje tik mums PALANKI TV, RADIJAS, SPAUDA.

Jis taip pat sako manąs, jog „valstiečiai“ yra pažadėję ir socialdemokratams, ir konservatoriams dalyvauti valdančiojoje daugumoje. Anot politologo, akivaizdu, kad „valstiečiams“ svarbiausia – dalyvauti naujoje valdančiojoje koalicijoje, ir visai nesvarbu, ar su socialdemokratais, ar su konservatoriais.

 

„Tačiau realistiškiau atrodo „valstiečių“  koalicija su socialdemokratais, nes vis dėlto visų apklausų rezultatai rodo, kad jie dominuos po rinkimų, vadinasi, formuos valdančiąją daugumą. Žinoma, „valstiečiai“ norėtų, kad jiems atitektų premjero postas, tačiau jie neturi jam tinkamo kandidato. Jei Saulius Skvernelis minimas kaip galimas kandidatas, tai tik dėl rinkimų, o ne dėl realybės“, – kalbėjo L. Bielinis.

Jis priminė, jog neseniai „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prasitarė, kad po rinkimų jo partija pretenduotų į kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų postus. Tai, pasak L. Bielinio, visiškai realūs planai.

„Valstiečių“ lyderis kalbasi tik su žurnalistais 

Bendraudamas su LRT.lt R. Karbauskis pareiškė, jog tik su žurnalistais yra kalbėjęsis apie galimybes dalyvauti formuojant naują vyriausybę po Seimo rinkimų.

„Kai buvau paklaustas apie dvi prioritetines ministerijas, paminėjau Kultūros bei Švietimo ir mokslo. Tačiau mes norėtume turėti savo atstovus ir sveikatos apsaugos, ir vidaus reikalų ministrų postuose“, – tvirtino „valstiečių“ vadovas.

Kalbėdamas apie premjero postą, jis aiškino, kad sutiktų jo atsisakyti, jei galimi koalicijos partneriai neprieštarautų, kad šį postą užimtų su jokiomis partijomis nesusijęs asmuo.

Paklaustas, su kuo dėl to derėjosi arba kalbėjosi, R. Karbauskis tikino, jog tokių kalbų būta tik su žurnalistais: „Su kitų partijų vadovais apie tai nekalbėjau, nes niekas dabar su manimi apie tai nesikalbėtų, net jei aš ir labai norėčiau. Tačiau kalbuosi su visais, su kuo susitinku. Šiandien mačiau konservatorių Mantą Adomėną ir vyriausybės  kanclerį Alminą Mačiulį. Manau, kad gandus, jog mes deramės su konservatoriais, skleidžia socialdemokratai, o kad deramės su socialdemokratais – konservatoriai. Jie taip elgias, nes bijo, kad nenuviliotume jų rinkėjų.“

Dešinioji R. Karbauskio ranka – buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis – irgi kalbėjo diplomatiškai. Esą jis, progai pasitaikius, bendrauja su visais: „Šiandien prieš debatus susitiksiu ir su socialdemokratų lyderiu Algirdu Butkevičiumi, ir su konservatorių vadovu Gabrieliumi Landsbergiu, ir su liberalu Eugenijumi Gentvilu, bet iki rinkimų pirmo turo jokių rimtų derybų su niekuo nebus, o pokalbių yra visokių, susitinkame įvairiomis progomis, bet nesakome, kad jau susitarėme su vienais ar kitais.“

Socialdemokratai jau planuoja derybas

„Dar ne. Kitą savaitę planuojam“, – paklaustas, ar jau vyksta derybos su „valstiečiais“, sakė nuolatinis socialdemokratų derybininkas Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

Jis taip pat teigė girdėjęs, jog konservatoriai veda derybas su „valstiečiais“: „Gali būti. Girdžiu, kad taip. Bet įrodyt negaliu.“

G. Kirkilas įsitikinęs, kad realiausių derybų dėl galimos valdančiosios koalicijos reikėtų tikėtis pirmojo Seimo rinkimų turo naktį.

Svarstydamas, ar „valstiečiai“ galėtų siūlyti S. Skvernelį į premjero postą, G. Kirkilas abejojo, ar jo kandidatūra tiktų šalies vadovei Daliai Grybauskaitei: „Be to, tam, kad pretenduotų į premjero postą, būtina laimėti rinkimus, o jie tikrai nelaimės. „Valstiečiai“ bus tik koalicijos partneriais ir geriausiu atveju, kaip kažkada Arūnas Valinskas, galės pretenduoti į Seimo pirmininko postą.“

Tačiau R. Karbauskis tikino, jog savo partiją veda tik į pergalę: „Jei rinkimų nelaimėsime, dirbsime opozicijoje, ir dėl to problemos nematau. Bet dabar man atrodo, kad rinkimus laimėsime, o kaip atrodys po poros savaičių, nežinau.“

Konservatoriai vis dar slapukauja 

Vienas įtakingiausių konservatorių Jurgis Razma teigė, jog šiuo metu nė viena partija įpareigojančių derybų dėl galimos valdančiosios koalicijos neveda: „Manau, kad dabar – tas laikotarpis, kai visi kalbasi su visais, „zonduoja“, vertina vieni kitų nuotaikas, bet kalbėti apie kažkokius susitarimus būtų dar sudėtinga. Iš to, ką žinau, galėčiau tik pasakyti, jog keliai pokalbiams su „valstiečiais“ nėra uždaryti, o kokie bus jų rezultatai, galima bus pasakyti tik pirmojo rinkimų turo naktį.“

Kalbėdamas apie galimybę dirbti po rinkimų su socialdemokratais, J. Razma teigė manąs, jog tiek konservatoriai, tiek jų amžini oponentai socialdemokratai norėtų tapti valdančiosios koalicijos formavimo ašimi. Todėl, matyt, bendro darbo „vaivorykštės koalicijoje tikėtis neverta.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis dėl galimos valdančiosios daugumos ir dalyvavimo joje išsamesnių komentarų vengė, tvirtindamas, kad jokių susitarimų su niekuo nėra sudaręs ir derybų nevedąs, o tik vykdąs rinkimų kampaniją.

Nors pasaulyje gyvena maždaug 400 tūkstančių potencialių rinkėjų, norą balsuoti Seimo rinkimuose: paštu arba Lietuvos atstovybėse kol kas pareiškė mažiau nei penki tūkstančiai.

Daugiausia – Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose ir Belgijoje gyvenantys lietuviai. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovo Mindaugo Skačkausko, jei artėjančiuose rinkimuose užsienio lietuviai balsuotų aktyviai, po ketverių metų jiems būtų sukurta atskira apygarda.

Tiek, kiek rinkėjų dalyvavo Naujamiesčio rinkimų apygardoje, toks skaičius rinkėjų rezervuojamas ateinantiems rinkimams. Jeigu dalyvautų rinkimuose 35 tūkstančiai užsienyje balsuojančių rinkėjų 2020 m. jie turėtų atskirą vienmandatę apygardą.

Patys užsienyje gyvenantys lietuviai pasigenda aktyvesnės rinkimų agitacijos ir teigia, kad  būsimiesiems Seimo nariams nerūpi jų problemos.