2009 m. balandžio 16 dieną tuometis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas pasirašė stojimo į ES sutartį. Sutarties apimtis – 5000 puslapių.

2003 m. gegužės 10-11 dienomis įvyko referendumas. Taigi, per 25 dienas kiekvienas referendumo dalyvis privalėjo įdėmiai perskaityti sudėtingą 5000 puslapių sutarties tekstą, t.y. kasdien po 200 puslapių!

Su 5000 puslapių sutarties tekstu referendumo dalyviai galėjo susipažinti 12-oje Europos informacijos centrų, o taip pat 60-ies savivaldybių, daugiausia, centrinėse bibliotekose.

Biudžeto tarnautojai, mokslo žmonės, politikai, politologai, apžvalgininkai, studentai, atsitraukę nuo darbų ir mokslo įstengė kasdien išnagrinėti, perskaityti po 200 sutarties puslapių, kai provincijose, kaimuose jau kleketavo didysis pavasario darbymetis.

Dviejų dienų referendume, gausiai pamaloninti aliejaus buteliais, kvietinių miltų ir skalbimo pakais, dalyvavo 63,37 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. ES stojimo sutarčiai pritarė 91,87 proc. atėjusių balsuoti.

Referendumo biuleteniuose buvo įrašytas vienintelis raginimas: „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje.“

Seimas sutartį ratifikavo 2003 m. rugsėjo 16 dieną. ES sutartį savo nutarimais patvirtino Seimas ir Vyriausybė. Referendumas sutarčiai pritarė, bet negali sakyti, kad savo sprendimu, nutarimu patvirtino.

Įdomiai apie ES sutarties „ceremoniją“ pasisakė įžvalgus šiaulietis finansininkas Egidijus Sinkevičius, pridėjęs kas parašyta: „nėra žinių, kiek piliečių, dėję parašus, sutartį pamatė tik referendumo metu.“

2018-2019 metų ES institucijų apklausose lietuviai įvardijami kaip didžiausi ES patriotai.

Savivaldos rinkimų paradoksai

Kliaunamės ne politologiniais išvedžiojimais, o gryna aritmetika.

Socialdemokratai 2019 m. savivaldos rinkimuose prarado 45 tūkst. rinkėjų balsų (2015 m. buvo gavę 201 tūkst., 2019 m. – 156 tūkst.).

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2019 m. savivaldos rinkimuose gavo 131 tūkst. rinkėjų balsų, arba 55 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais.

Socialdemokratai 2019 metų rinkimuose neteko 85 mandatų (2015 m. – 359 vietos tarybose, 2019 m. – 274 vietos).

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2019 m. savivaldos rinkimuose gavo 83 mandatais daugiau nei turėjo 2015 m. (2015 m. – 140 mandatų, 2019 m. – 223 mandatai).

Rinkimuose socialdemokratai neteko vieno mero posto – turėjo 16, 2019 m. – 15.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2015 m. turėjo 4 merus, po 2019 m. rinkimų – 6.

Kaip pasiskirstė mandatai didžiuosiuose penkiuose miestuose.

Socialdemokratai: Vilniaus mieste mandatų – 0, Kaune – 0, Klaipėdoje – 0, Panevėžio m. taryboje – 2, Šiaulių m. taryboje – 2.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Klaipėdoje – 7, Panevėžyje – 3, Šiauliuose – 3, Vilniuje – 3. Kaune „valstiečiai“ rėmė Visvaldo Matijošaičio komitetą.

Pažymėtina, kad į sostinės savivaldybės tarybą nebuvo išrinktas socialdemokratų lyderis G.Paluckas, iki rinkimų buvęs Vilniaus vicemeru!

Iš tikrųjų savivaldos rinkimus laimėjo ne partijos, o visuomeniniai komitetai: savivaldybių tarybose iškovojo 317 vietų ir 12 merų postų!

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai plūduriavo 2015 m. lygmeniu – 2015 m. turėjo 11 mero postų, 2019 m. – 11 ir išliko. 2015 m. tarybose turėjo 253 vietas, 2019 m. – 274 vietas.

Ir socialdemokratai, ir konservatoriai išsilaikė tik dėl ankstesnių metų įdirbio.

Vertinimai

Aštuoni politologai, su profesore Novagrockiene priešakyje: jų įsitikinimu, savivaldos rinkimuose prasčiausiai pasirodė „valstiečiai“, mat už TS-LKD balsavo 16,05 proc. rinkėjų, socialdemokratus – 13,04 proc., o už „valstiečius“ tik 11,16 proc.!

Ak, ponia profesore, savivaldos rinkimuose pergalę užtikrina ne procentai, o laimėtos naujos tarybos narių ir merų vietos. Čia, profesore, kaip futbolo rungtynėse: skaičiuojami įmušti nauji įvarčiai, o ne parduotų bilietų skaičius. Tik Seimo rinkimuose yra svarbiausia surinktų balsų skaičius.

Europarlamento rinkimų paradoksai

Socialdemokratai Europarlamento rinkimuose laimėjo du mandatus, bet prarado eurokomisaro postą. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimėjo du mandatus ir svarbų eurokomisaro postą.

Socialdemorkatė Vilija Blinkevičiūtė socialdemorkatų pasiekimą įvertino „kaip puikų.“

Dvaro politologai ir apžvalgininkai pažymėjo, kad geriausiai pasirodė TS-LKD – laimėjo tris europarlamentaro mandatus.

Sulyginame: kas svarbiau – du „valstiečių“ europarlamentarų mandatai ir vienas svarbiausių ES komisarų postas ar TS-LKD trys eiliniai europarlamentarų postai? Galima skelbti bent lygiąsias.

Prezidento rinkimų paradoksai

Pagal politologus, apžvalgininkus, „Baltijos tyrimai“ apklausas prezidento rinkimus turėjo laimėti nuoširdžioji Ingrida Šimonytė. Ji subūrė didelį palaikytojų būrį ir gavo didžiausius finansus. Po pirmojo rinkimų turo konkurentas Gitanas Nausėda pastebimai ėmė atsilikti…

I. Šimonytė 200 tūkst. egzempliorių tiražu tautoje išplatino padėkos laišką: „Mieli Lietuvos žmonės: tariu nuoširdų ačiū!“ Be kita ko laiške pretendentė rašė: „Sulaukusi Jūsų pasitikėjimo, per ateinančių penkerių metų kadenciją sieksiu visiems teisingesnės Lietuvos, kurioje nebūtų užmirštų žmonių, o tėvai turėtų viltį, kad jų vaikai gyvens geriau.“ Padėkos raštas rodė, kad Ingrida jau gyveno prezidentės ateitimi…

Laiške išspausdinti entuziastų ir palaikytojų agitaciniai žodžiai:

Nomeda Marčėnaitė, TV laidų vedėja: „Man atrodo, kad Ingrida yra tikra lietuvė: dora, sąžininga ir viską daranti vardan TOS, Lietuvos.“

Algirdas Kaušpėdas, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių: „Mes, bičiuliai, ilgai laukėme vilties, žmonių ir laisvės prezidento. Dabar mes turime tokį kandidatą. Tai – Ingrida.“

Petras Auštrevičius, europarlamentaras: „Už Ingridą, nes ji yra lyderė ir Lietuvoje, ir tarptautinėje arenoje.“

Giedrius Savickas, aktorius, TV laidų vedėjas: „Ingrida nesako to, ką mes norime išgirsti. Ji nežada mums to, ko negali padaryti.“

Jonas Algirdas Kronkaitis, atsargos generolas majoras, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas: „Už Ingridą, nes ji neišduos to, dėl ko taip ilgai kovojome.“

Prof. dr. Algirdas Bumblauskas, istorikas: „Kokio reikia Lietuvai prezidento? Reikia labai originaliai ir kūrybiškai mąstančio žmogaus. Ingrida yra tokia.“

Kristina Kazlauskaitė, kino ir teatro aktorė: „Ingrida – iš tų žmonių, kurie turi nuoširdų ir tikrą santykį su tuo, su kuriuo kalba.“

Aidas Giniotis, aktorius režisierius: „Už Ingridą, nes ji nori kurti ir dirbti Lietuvai.“

Linas Kunigėlis, sporto komentatorius: „Už Ingridą, nes ji prisiima atsakomybę.“

Justas Džiugelis, Seimo narys: „Už Ingridą, nes tai geriausia, kas dabar gali nutikti Lietuvai.“

Martynas Starkus, TV laidų vedėjas: „Už Ingridą, nes matau ją dirbančią valstybei.“

Prof. Liudas Mažylis, Lietuvos mokslininkas: „Už Ingridą, nes ji yra universalus, daugelio gebėjimų žmogus.“

Po pirmojo rinkimų turo I.Šimonytė nuoširdžiai džiaugėsi, šoko ir dainavo televizijos ekranuose… Laimingesnio žmogaus Lietuva neturėjo.

G.Nausėda keliavo po miestus, miestelius, bažnyčias, gyvenvietes, sodybas – viešėjo šeimose…

Kas įvyko II rinkimų ture? Lemiamu momentu „mieli tautiečiai“ urmu pasirinko G.Nausėdą(!), Ingridą palikdami toli už posūkio. Rinkėjai ir 2016-siais Seimo rinkimuose suteikė viltį konservatoriams: tie išsipustė, išsipuošė, prisipynė pergalės vainikų, o antrajame rinkimų ture – tauta juos paliko už posūkio, 2019-ųjų prezidento rinkimuose tauta vėl žaidė kaip katė su pele, 2020 m. Seimo rinkimuose pažais ir lemiamu momentu… Unikali tauta: niekas nežino, kas iš tikrųjų verda jos gelmėse.

Apklausų paradoksai

„Baltijos tyrimai“ žinių agentūros ELTA užsakymu paskelbė sensacingus apklausų duomenis: „valstiečius“ lenkia ne tik konservatoriai, bet ir socialdemokratai, ir net Darbo partija! „Valstiečiai“ nukrito į 4 vietą! Tokiu būdu „Baltijos tyrimų“ vadovė ponia Ališauskienė dvaro politologams ir patarnautojams davė ženklą: pulti!

Ir tie puolė: „valstiečiai“, prieš 2020 metų Seimo rinkimus prisipirkite žvakių(!), užsisakykite visose bažnyčiose mišias, Karbauskiui – kaput, Širinskienei – laikas grįžti „kaiman daržų ravėti“, partinis žiogelis politikos pievoje nuo vienos partijos ant kitos šokinėjantis, iš partijos vado ir Seimo pirmininko pareigų išmestas Žemaitaitis klyktelėjo: „greit „valstiečiai“ sutilps vienoje lifto kabinoje.“

Ir bene naujausi, kur kas rimtesnės, solidesnės „Vilmorus“ agentūros apklausų rezultatai: „valstiečiai“ išliks antroje, po konservatorių, vietoje! Ponios Ališauskienės apklausos ūmai išleido orą!

Choras pritilo, Žemaitaitis suraukė antakius, o… politologė pridūrė: „Vis vien „valstiečių“ reitingai mažesni nei anksčiau.“

 Graudu… Jau ir politologai pareplikavo, kad totaliai nėra žmonių mąstymo apie ateitį.

 Senukams nuvežta dovanėlių, paglostyti ir vėl miestą 4 metus varys neviltin absoliutūs ablaūchai.

Ir šiandien išlindo fb erdvėje toks Vaidukas- didysis Jurbarko krepšinio treneris ir ekspertas, kur į akis nusilenkia, už nugaros konsoliduojasi su komentatoriais lojikais. Šiame mieste tokie yra pagarboje, gauna postus, indulgencijas, čia nereikia savarankiško mąstymo, nuomonės, savanorystės, leisti apsiskaičiusiam drąsiam žmogui imtis iniciatyvos.

Čia nebandyk pakritikuoti valdžią, sporto politiką, užstoti paprastą žmogų, fb lazdavojamą odontologę – būsi kaip Putinas, persona non grata. Jurbarke man jau uždarytos durys spaudoje ir kitoje protinio darbo sferoje, nes aš kitoks, nes turiu argumentus, nesu užpakallaižys iš SC, savivaldybės.

Dieve, negaila, garbinkit jūs tą smuikininkiuką 1000 metų, komentarai  Pileckų spaudikėje parodo kiek žmonės patenkinti didžiausia bedarbyste šalyje, kur man būnant meru gėda būtų kavos užeiti kavinėn atsigerti, bet šiame dvėsmiestyje tokios savybės negalioja.

Šitų pridurkų dėka pensininkai neturi ką valgyt, privatininkai neranda adresų benešant pinigus, kompensuos skripačius gastritus, opas, Raudonėje pasityčiojimui nepasiturinčiam mėnesiui konservų dezute, sausų pusryčių davinys, nuokurio šikna užsiklijuos.

Štotis yra atvira landynė ir latrų gūžta, nieko nepadaryta ją sutvarkant. Nesureguliuotas eismas, parkavimai, aplankykit turgų, kokia danga, estetinė būklė, kiek pastatų tuoj užgrius ant galvų, neliks bankų, šiukšlės brangsta, vanduo brangsta, miškai pilni išvartų, bet kur tau senukams atvežti malkų.

 Skersąąąąą dedu forever ant šio miesto, kuris atvirai išsityčiojo iš manęs ir laimingas radęs nišą kitur ir visus protingus specialistus paraginu venkite Jurbarkšūdžių kaip žydai arabų.

R. Karbauskis, išgirdęs klausimą, pareiškė turįs įtarimų, kad tokias kalbas skleidžia opozicinės konservatorių partijos atstovai. Paprašytas bent jau atsakyti, ar „valstiečiai“ į šalies vadovo postą planuoja deleguoti savo partijos narį, ar – nepartinį asmenį, R. Karbauskis tvirtino, esą šis klausimas partijoje dar nesvarstytas: „Tačiau nėra jokio skirtumo.“

Ilgametis „valstiečių“ narys V. Pranckietis per savo atstovus LRT.lt perdavė, kad kalbėti apie galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose dar yra per anksti ir jis šiuo klausimu dabar negalįs nieko atsakyti.

Tačiau patikimi LRT.lt šaltiniai vyriausybės rūmuose prasitarė apie kalbas, kad „valstiečiai“ vietoj premjero Sauliaus Skvernelio, buvusio jų vedliu per Seimo rinkimus 2016 m., kandidatu į prezidentus galėtų pasirinkti V. Pranckietį.

Neseniai atliktos sociologinės apklausos parodė, kad šiuo metu Lietuvos rinkėjai daugiausiai simpatijų per prezidento rinkimus parodytų S. Skverneliui, Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ir žinomam ekonomistui Gitanui Nausėdai.

Nė vienas iš jų kol kas aiškaus sprendimo, ar iš tikrųjų dalyvaus prezidento rinkimuose, nėra pranešęs, bet ir nepaneigė, kad ryžtųsi tokiam žingsniui.

Neatmestina galimybė, kad į kovą dėl šalies vadovo posto galėtų stoti Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir diplomatas Vygaudas Ušackas, neseniai nutraukęs savo diplomatinę karjerą ir sugrįžęs dirbti į Lietuvą.

V. Ušackas priklauso konservatorių partijai, bet jos nariai diskutuoja ir apie buvusios finansų ministrės, Seimo narės Ingridos Šimonytės kandidatūrą.

Kitose partijose apie galimus kandidatus į prezidentus kol kas vyksta intensyvios diskusijos.

LRT.LT Info.

1.Neliesime švietimo, mokyklų, kaimai nusigėrę- štai pavyzdys  Naisiai.Tik pasiima valdžios regalijas ir be diskusijų su pedagogais, tėvais, mokiniais kažkokios vaiko veido švietimo ministrės, kuri ar kokį veikalą sukurpė edukologijos tematika,ilgina mokslo metus, rekomendacijos dėl streso yra bezdalo gūsiu agronomo ir policininko klikai.

2.Masiški paliekami kaimai be pašto skyrių, bobutė gaus pirkti už 60eurų mobilų, pildytis sąskaitą po 10eurų, kad prisikviesti aptarnaujantį paštininką pensijai, laikraščius užsakyti.Tai gavus 170eurų kiek liks jai kruopikėms?O kur kompensavimo mechanizmai, jie kažkaip neveikia prie agronomo politikos?

3.Kad studentas vasarai nori užsidirbti pinigėlio iš lauko kavinėse nešiojamo alučio, vynelio nebūtinai kokiems latrickiams  Verygai kliūna, geriau lyskit į paskolas, skolinkitės, badaukit, bet alkoholis, tabakas brangs besoties, jei tikėti konservatoriumi  Matulu net 400proc.spiritinius gėrimus. Ar tai ne smegenų išsausėjimas?

4.  Nežabojamos privačių prekybininkų kainos, 40proc,brangs automobilių draudimas, niekaip nesukuriamas nacionalinis bankas, tad paliekama užsieniečiams lupikauti už orą net.Autorinių darbuotojų su sutartimis neturi likti, smaugti psd, pvm kol patys nustos rašyti.

Ar šitokia politika mažės nedarbas, visuomenės stratifikacija, emigracija, kur jaunimo užimtumo kėlimas, kuris mažiausias merdinčioje ES?

Negana to vadovė mūsų miela trina rankomis ir sąmoningai danai kerta gudų oro erdvę, kad artimiausi verslo, ekonomikos partneriai grasintų karine jėga, naujų rinkų net nesiruošiama ieškoti.

Valstiečiai yra prasčiausia vyriausybė, kokią tik turėjome, pilna verslininkų kiaulidžių savininkų, kas girdi juos ką [paremiant, skaitantis su žmonių sveikata, pozicija.

Skvernelis į prezidentus 2019- lažinamės?

Valstijos, kurių rezultatai gali lemti visų rinkimų baigtį: Florida, Arizona, Nevada, Pensilvanija, Ohajas, Šiaurės Karolina, Naujas Hempšyras, Virdžinija ir Mičiganas.

Iš viso rinkikų komisijoje yra 538 balsai, tad norint laimėti rinkimus, reikėjo surinkti mažiausiai 270 jų balsų.

USA Today apie rinkimus:

10:36 val. Skandalingasis Filipinų lyderis Rodrigo Duterte, kuris spaudoje pastaruoju metu aštriai atsiliepdavo apie B. Obamą, pasveikino D. Trumpą su pergale ir ragino gerinti JAV bei Filipinų santykius.

Buvęs Kukluksklano lyderis Davidas Duke`as socialiniame tinkle taip pat pasveikino naująjį JAV prezidentą ir pridėjo, kad už jį balsavo „jo žmonės“.++

This is one of the most exciting nights of my life -> make no mistake about it, our people have played a HUGE role in electing Trump! #MAGA pic.twitter.com/HvJyiJYuVa

— David Duke (@DrDavidDuke) November 9, 2016

09:54 val. D. Trumpo teigimu, jam skambino H. Clinton, kuri pasveikino D. Trumpą su pergale, jis savo ruožtu pasveikino oponentę su atkaklia kova.

„Turėtume jai būti dėkingi ir skolingi už darbą, kuri jį padarė“, – sakė naujasis JAV prezidentas. Savo padėkos kalboje D. Trumpas pabrėžė, kad jam svarbu jausti visos šalies palaikymą.

Jis taip pat teigė, kad ieškos galimybių bendradarbiauti, o ne kurti konfliktus.

Sprendimas formaliai buvo patvirtintas ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje.

„Čia buvo Lietuvos iniciatyva. Visa tai, kas susiję su Rusijos agresija, visa tai, kas susiję su Ukrainos suvereniteto pažeidimu, to atžvilgiu turi būti vykdomos sankcijos“, – BNS telefonu iš Bukarešto sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rugsėjį Rusijoje vykusiuose parlamento rinkimuose į Valstybės Dūmą Kryme buvo išrinkti 8 deputatai. Tačiau dviem iš jų ES jau buvo paskelbusi sankcijas po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį 2014 metais.

Asmenims, kuriems dėl Krymo aneksijos ES paskelbė sankcijas, draudžiama įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, taip pat įšaldomos joje esančios sąskaitos.

28 ES narės nepripažįsta Maskvos 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos teisėtumo ir tvirtina, kad Rusijos parlamento rinkimai Kryme tų metų rugsėjį buvo neteisėti.

Birželį ES pratęsė dar vieneriems metams sankcijas, įšaldančias prisidėjusių prie Krymo okupacijos asmenų ir bendrovių sąskaitas bankuose bei draudžiančias jiems vykti į ES valstybes.

Rugsėjį ES pratęsė panašias sankcijas rusams ir ukrainiečiams, padėjusiems promaskvietiškiems sukilėliams Ukrainos Rytuose.

Liepą Bendrija pratęsė dar šešiems mėnesiams gerokai didesnę įtaką turinčias ekonomines sankcijas Rusijai, nes ši nedaro pažangos sprendžiant Ukrainos konfliktą.

Gruodį viršūnių susitikime ES vadovai ketina peržiūrėti šias ekonomines sankcijas, nes labai skirtingai vertinamas jų efektyvumą.

Apdovanojimų pelniusios televizijos laidos PBS FRONTLINE kūrėjai pristato 2016-aisiais Amerikai iškilusį iššūkį: išrinkti Jungtinių Valstijų prezidentą iš dviejų radikaliai besiskiriančių asmenybių – nuosekliai savo tikslo siekiančios politikos veteranės Hillary Clinton ir jokios politinės patirties neturinčio, bet ambicingo verslo magnato Donaldo Trumpo.

Žiūrovams pristatomos abiejų kandidatų biografijos, perteiktos geriausiai juos pažįstančių žmonių – draugų, artimųjų, patarėjų ir oponentų – lūpomis.

Rašytojai, žurnalistai ir politikos žinovai taip pat nuodugniai nagrinėja abiejų kandidatų šaknis, lyderystės gebėjimus ir pastangas užimti vieną svarbiausių pasaulyje postų. Šie rinkimai gali lemti istorinius Amerikos ir viso pasaulio politikos pokyčius.

Dokumentinis filmas „Amerikos pasirinkimas“ (The Choice, 2016, JAV) – lapkričio 7 d. 22.30 per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt.