Seimo rinkimų antrajame ture iš viso balsavo 37,85 proc. rinkėjų – tradiciškai mažiau nei per pirmąjį turą.

Kaip spaudos konferencijoje po rinkimų apylinkių uždarymo sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, šių Seimo rinkimų antrojo turo aktyvumas buvo šiek tiek didesnis nei 2012-aisiais.

„Turiu pasakyti, kad dabar matome 37,85 proc. (aktyvumą), 2012 metais buvo 35,91 proc., t. y. šiais metais rinkėjai yra bent dviem procentiniais punktais aktyvesni“, – pabrėžė Z.Vaigauskas.

Per praėjusius Seimo rinkimus aktyvumas pirmajame ture buvo 52,93 proc., o pakartotiniame balsavime – 35,91 procento.

Seimą sudaro 141 Seimo narys – Tautos atstovai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.

Spalio 9 dieną per pirmąjį rinkimų turą išrinkta 70 parlamentarų daugiamandatėje apygardoje ir trys – vienmandatėse apygardose.

VRK duomenimis, daugiamandatėje apygardoje per pirmąjį turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 20, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 19, Socialdemokratų partija 13, Liberalų sąjūdis aštuonis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – po penkis mandatus. Taip pat pirmajame ture vienmandatėse buvo išrinkti du Lietuvos lenkų atstovai ir konservatorė.

Antrajame ture kovojo 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, 40 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 21 – Socialdemokratų partijos, 12 – Liberalų sąjūdžio, penki – Darbo partijos, penki – save išsikėlę, keturi – „Tvarkos ir teisingumo“, po du – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), po vieną – „Lietuvos sąrašo“, Lietuvos žaliųjų partijos bei Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos kandidatą.

Naujas Seimas į pirmąjį posėdį turi rinktis ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, preliminariai minima lapkričio 10 diena. Pirmąjį parlamento posėdį kviečia prezidentas.

Vietos bendruomenės teigimu, Peterboroughe gyvena apie 9 tūkst. lietuvių – daugiau nei Šakiuose, Pakruojyje ar Širvintose. Mieste įsikūrę lietuviški restoranai ir lenkiškos parduotuvės tarptautinėje žiniasklaidoje tapo vaizdingais pavyzdžiais, kaip 2004 metais Rytų europiečiams atsivėrusius sienos pakeitė Anglijos veidą ir paskatino dalį vietinių balsuoti už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES).

Lietuvai – tai dar vienas pavyzdys, kad dalis svetur įsikūrusių lietuvių ima įleisti šaknis ir paskui save pasikviečia ne tik šeimas, bet ir ištisus kaimus.

„Emigracija per šiuos rinkimus yra pagrindinė tema. Visi žada kelti algas iki 1000 ar 1100 eurų ir sustabdyti emigraciją“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

Grėsmė ūkio augimui

Nuo Lietuvos narystės ES pradžios dėl emigracijos Lietuva neteko apie 370 tūkst. žmonių. 2011-2014 metais emigracijos mastai nuosekliai mažėjo, bet pernai ir šiemet išvykstančiųjų skaičius vėl šoktelėjo, nepaisant bendro ekonomikos ir atlyginimų augimo.

Nerimą sustiprina mažėjantis grįžtančiųjų skaičius ir menkstanti į Lietuvą persiunčiamų pinigų suma, tai gali liudyti apie silpnėjančius emigrantų ryšius su Lietuva. Rugpjūtį iš Lietuvos išvyko per 7 tūkst. žmonių, imigravo – mažiau nei 3 tūkst.

Ekspertai neturi bendros nuomonės, kas lemia pastarųjų dvejų metų tendencijas, tačiau svarstoma, kad išvykimą gali skatinti nepasitenkinimas socialine nelygybe, sugrąžinta privalomoji karinė tarnyba ar britų sprendimas trauktis iš ES.

Trumpuoju laikotarpiu šalies ūkiui emigracija gali būti naudinga dėl išvykusiųjų atsiunčiamų pinigų ir nedarbo lygio sumažėjimo. Bet dauguma ekonomistų sutinka, kad dabartiniai mastai kelia pavojų, nes ima trūkti darbo jėgos, kyla grėsmė ilgalaikio augimo ir pensijų sistemos tvarumui.

Europos Komisija prognozuoja, kad dėl emigracijos ir mažo gimstamumo Lietuvoje iki 2030 metų bus prarasta 35 proc. darbingo amžiaus gyventojų – daugiausiai iš visos ES.

Emigracijos problemą pripažįsta visos didžiosios partijos. Dauguma politikų pabrėžia, kad emigrantus pirmiausia sugrąžintų geriau apmokamos darbo vietos. Tačiau akcentai, ką daryti, skiriasi.

„Atsiprašykime ir kelkime algas“

Pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis Saulius Skvernelis akcentuoja emocinę visuomenės savijautą ir ragina politikus atsiprašyti emigrantų, bandydamas „valstiečius žaliuosius“ pristatyti kaip alternatyvą buvusiems valdantiesiems.

„Mes, visi politikai, turime pasakyti tiems žmonėms, kurie yra išvykę – atleiskite dėl mūsų abejingumo, negebėjimo tvarkytis mes jus išvarėme iš Lietuvos“, – LRT rinkimų debatuose sakė S.Skvernelis.

„Į tuos žmones turi pažiūrėti verslas ir pasakyti – atsiprašome, dėl savo godumo mes jus išvarėme iš Lietuvos. Teisėsauga turi pasakyti – dėl mūsų negebėjimo principingai tirti, žmonės prarado teisingumo jausmą ir išvažiavo“, – teigė jis.

Dar vienos kadencijos siekiantis socialdemokratas premjeras Algirdas Butkevičius didžiuojasi minimalios algos kėlimu ir vidutinio atlyginimo augimu. Valdantieji žada, kad atlyginimų augimo tendencijos tęsis, o investicijas paskatins naujasis Darbo kodeksas.

„Tyrimai rodo, kad didžiausia emigracija vyksta dėl ekonominių socialinių skirtumų tarp valstybių. Džiaugiuosi, kad mūsų Vyriausybei pavyko penkis kartus kelti minimalią mėnesio algą, vidutinis darbo užmokestis pagaliau pasiekė prieškrizinį lygį“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Pasak A.Butkevičiaus, jo iniciatyva kadencijos pabaigoje patvirtinta darbo santykių reforma gali per kelerius metus sukurti 85 tūkst. darbo vietų.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kaltina kairiąją valdžią neveiklumu ir tikina turintis planą sukurti gerai apmokamas darbo vietas regionuose, pritraukiant investuotojus iš Skandinavijos šalių ir Vokietijos. Jis žada pats vykti į gamyklas, kviesdamas perkelti veiklą į Lietuvą. Didelį dėmesį konservatoriai žada skirti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo pertvarkai, kad būtų rengiami reikalingi specialistai.

„Pirmiausia – darbo vietos regionuose, pagalba investuotojams ateiti į Alytų, Panevėžį, Marijampolę, kad žmonės iš Peterborough galėtų atvažiuoti į Lietuvą dirbti“, – debatuose kalbėjo G.Landsbergis.

„Antras žingsnis – gerėjanti švietimo situacija. Emigracijoje gyvenančios šeimos sako, kad jos negali grįžti į Lietuvą dėl skirtingų lygių mokyklose. Trečia, reikia pritraukti profesionalus, kad grįžtų žmonės Londone ir Dubline. Reikia plėsti programas „Kurk Lietuvai“, „Dirbk Lietuvai“, – sakė jis.

Atsižvelgdami į tai, kad daugiau nei pusę Lietuvos emigrantų sudaro jaunimas, dauguma politikų žada paramą jaunoms šeimoms – nuo mokesčių lengvatų iki vienkartinių išmokų.

BNS pristato esminius pažadus tų partijų, kurios, apklausų duomenimis, turi galimybių peržengti 5 proc. kartelę:

Socialdemokratų partija pabrėžia, kad per jos valdymo metus vidutinė alga išaugo nuo 615 eurų iki 748 eurų ir žada, kad 2020 metais ji sieks 1100 eurų. Partija žada tęsti minimalios mėnesio algos kėlimą ir remti jaunus žmones įsigyjant pirmą būstą bei kuriant verslą. Premjero teigimu, priimtas naujas Darbo kodeksas paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žada keisti valdžios požiūrį į žmogų ir siekti darnos įvairiose srityse. „Valstiečiai“ pabrėžia, kad emigraciją skatina ne tik ekonominė situacija, bet nusivylimo nuotaikos. Partija žada didelį dėmesį šeimos politikai, bendruomeniškumui, ekologijai, vertybių skatinimui švietime. Pabrėžiama, kad ūkio pridėtinė vertė turi pasiekti piliečius, gyvenančius visuose šalies regionuose.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai žada sutelkti dėmesį į regioninius centrus ir specialias investicijų pritraukimo bei eksporto skatinimo programas. Konservatoriai žada sukurti kokybiškesnę profesinio mokymo sistemą, pagerinti aukštojo mokslo kokybę, paliekant tris kokybiškus universitetus, ir atsisakyti Darbo biržos monopolio įdarbinimo srityje.

Darbo partija pabrėžia savo vaidmenį keliant minimalią algą ir teigia, kad darbo vietų kūrimą skatins neapmokestindama įmonių investuojamo pelno ir skirdama ES struktūrinę paramą. Žadama atleisti jaunus žmones nuo pajamų mokesčių pirmuosius dvejus metus, paspartinti socialinių būstų statybą ir kiekvienam aštuoniolikmečiui skirti 2 tūkst. eurų išmoką.

„Tvarka ir teisingumas“ grįžtantiems iš emigracijos žada vienkartinę 5 tūkst. eurų išmoką ir sklypą būsto statybai. Už kiekvieną gimusi vaiką žadama 3 tūkst. eurų vienkartinė išmoka šeimai, o kiekvienam vaikui kas mėnesį – 100 eurų vadinamųjų vaiko pinigų. Kūdikių maistui, jų higienos priemonėms, vaikų rūbams ir avalynei žadamas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Liberalų sąjūdis žada sumažinti mokesčius ir biurokratiją, kad Lietuvoje būtų patrauklu kurti darbo vietas, pertvarkyti Darbo biržą. Neapmokestinamą pajamų dydį siūloma prilyginti minimaliai algai. Liberalai pabrėžia, kad padėdama žmonėms valdžia turi nesikišti į jų asmeninį gyvenimą, atsisakyti draudimų politikos. Partija pasisako už dvigubos pilietybės įteisinimą ir elektroninį balsavimą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga žada dėmesį sutelkti į krikščioniškosiomis vertybėmis grindžiamą šeimos politiką. Partijos programoje žadama 120 eurų kas mėnesį už kiekvieną vaiką ir šeimos kortelė gausioms šeimoms. Papildomų pajamų žadama surinkti apmokestinant bankus ir prekybos tinklus.

Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija programoje rašo, kad emigraciją ir gyventojų mažėjimą sustabdys „sutaupytais milijardais“, kurie atsiras sustabdžius politinę korupciją. Koalicija teigia, kad atsiradę pinigai leis padidinti algas ir sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms.

– Tai hė hė piirst, skirsime „Klaipėdai”, „Vakarų ekspresui” hė hė.

To pasekoje neišsilaikė Naujosios sąjungos ruporas – „Tauragiškių balsas”, „užduso” „ŠILALĖS ŽINIOS”.

Aurimas Drižius tampomas po teismus, nes muzikantui būtų katarsiu šį savaitraštį sulyginti su žeme.

Konservatoriai niekada nemėgo „Šilo karčemos laikraščio”, nelabai tinka – „Alio, Raseiniai”, nevisiškai naudingas „Šilalės artojas”.

Dabar visos pajėgos metamos likviduoti Radviliškio aktyvaus verslininko Gedimino Lipnevičiaus savaitraštį „Radviliškio kraštas”, nes nurodo mero Antano Čepanonio nevisai skaidrius darbus. 2012 m. teistas už dokumentų klastojimą dėl kultūros namų pastato rekonstrukcijos, pasižadėjimas už užstatą neišvykti. Bet ką norėti kregždučių partija nebaudžia savo liokajų,o žurnalistas, kuris turi teisę filmuoti komiteto posėdžius su policija išvesdinamas iš salės.

• Šunauja, Antanai Radviliškyje pas tave piirst, Rolando Pakso letena vis tiek uždėta ant tavo miesto, greitai, kad man visus reikalus sutvarkytum, 2018 metais privalo išlikti Lietuvoje tik mums PALANKI TV, RADIJAS, SPAUDA.

Kaip grybai po jaunaties pradėjo dygti socialinės grupės socialiniame tinkle „Facebook” ,„STinklas” kuriose prasidėjo aršios diskusijos apie politikus ir jų pažadus.

Tačiau, politikai dar į tai nereaguoja …

Politikai, apginkite savo pažadus!!!

Rinkimų teisę galima įgyvendinti keliais būdais:

1. Rinkimų dieną balsuojant rinkimų apylinkėje nuo 7 iki 20 val.;

2. Balsuojant iš anksto spalio 5–6 dienomis savivaldybėse nuo 8 iki 20 val.;

3. Balsuojant namuose spalio 7–8 dienomis. Namuose balsuoti gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.

4. Balsuojant specialiuose paštuose (sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose, areštinėse ar kalėjimuose esantys rinkėjai)  spalio 5–7 dienomis.

Daugiau informacijos apie 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimu www.vrk.lt svetainėje.

Emocijų nestokojusioje draugiškoje kovoje pergalę 6:4 prieš profesionalų ledo ritulininką šventė S.Buškevičius.

D.Zubrus į ledo areną atvyko gerokai pavėlavęs. Iki jam pasirodant “ledą apšildė” Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, prieš varžybas treniravosi ir S.Buškevičius.

Stipriausioje pasaulio ledo ritulio lygoje NHL rungtyniaujantis D.Zubrus su Kauno vicemeru turėjo kovoti 5 minutes, tačiau gražių emocijų nestokojusi kova užtruko šiek tiek ilgėliau.

“Man labai malonu, kad ledo ritulys po truputį populiarėja, yra statomos naujos čiuožyklos. Džiaugiuosi, kad grįžus į Lietuvą man pavyko parvežti ir išdalinti vaikams ledo ritulininkų aprangą. Stengiamės skatinti vaikų susidomėjimą šia sporto šaka. Man labai netikėtas toks didelis dėmesys”, – gausiai susirinkusiu gerbėjų būriu džiaugėsi D.Zubrus.

“D.Zubrus dar sykį parodė, kaip reikia žaisti mėgstamą sporto šaką. Manau, kad jam buvo žymiai sunkiau pasiduoti, nei laimėti. Jis juk ambicinga žvaigždė. Tai kietas vyriškas sportas ir pasiduoti žymiai sunkiau. Kai pažiūrėjau į jo ūgį, ir dar su pačiūžomis, tai sau pasakiau: “Būsiu kaip ledo ritulys ir lėksiu iki kavinės”. Buvau smarkiai nustebęs, maniau, jog mane sulamdys. Negaliu patikėti, kad likau gyvas ir sveikas”, – po draugiško mačo linksmai šmaikštavo S.Buškevičius.

Braukdamas prakaitą nuo kaktos, ne sykį per draugišką susirėmimą pusiausvyros neišlaikęs ir nukritęs vicemeras pridūrė, jog atsistoti ant ledo su pačiūžomis tai toli gražu ne tas pats, kas paimti ledo ritulio lazdą į rankas. Jis priminė istorinį faktą, kad lietuviai, po Antrojo pasaulinio karo žaisti ledo ritulį išmokė rusus.

“Laikas ledo rituliui grįžti į Lietuvą. Jau dabar Dainiui pasakiau, kad mums didžiulė garbė, jog lietuvaitis žaidžia NHL. Juk yra daug tautų, kurios didesnės už Lietuvą, bet neturi savo žvaigždžių NHL”, – su dideliu džiaugsmu tvirtino S.Buškevičius.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Rolandas Bučys, bei Elektrėnų “Energijos” klubo prezidentas Petras Nausėda.