Prezidentės investicijos

Vakar Biudžeto ir finansų komitetas, kuriam suteiktos laikinosios komisijos funkcijos, tęsė minėtą tyrimą. Be kitų klausimų, komitetas turės atsakyti, ar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų (pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo) pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, siekusias iki 9,4 proc. Pernai buvo surinkti 49 parlamentarų parašai, seimūnai reikalavo išsiaiškinti ir tai, kas buvo atsakingas už Lietuvos praskolinimą lėmusius sprendimus, kokie fiziniai asmenys pasipelnė, skolindami už milžiniškas palūkanas, dėl kokių priežasčių nebuvo skolinamasi iš TVF. Dabar šių klausimų nebeliko.

Tačiau bent jau į kelis nebeišlikusius klausimus atsakyti galima ir be jokio tyrimo. Pavyzdžiui, kodėl nebuvo skolintasi iš TVF. Dar būdama kandidate į prezidentus D.Grybauskaitė ne kartą pareiškė, kad vyriausybės, kurios skolinasi iš TVF, demonstruoja politinę impotenciją. Turbūt nenorėdamas pasirodyti tai demonstruojantis tuometinis premjeras A.Kubilius palaikė D.Grybauskaitę, o pastarąjį savo ruožtu palaikė tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Iš senų viešų prezidentūros pranešimų galima susidaryti įspūdį, kad bent jau D.Grybauskaitė gerokai uždirbo iš to, jog nesiskolinome iš TVF.

„Prezidentė nuolat investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius, nes pasitiki savo valstybe“, – tokį pranešimą 2013-ųjų pradžioje išplatino prezidentūra, kai D.Grybauskaitė eilinį kartą už neįvardijamą palūkanų sumą įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių. Neaišku, ir kokią sumą 2013-aisiais investavo šalies vadovė, nes (sutapimas! – red. past.) kaip tik tada pasikeitė tvarka ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiamose privačių interesų deklaracijose sandorių sumų nurodyti nebereikėjo. Tačiau anksčiau tvarka buvo kiek viešesnė, todėl aišku, kad 2010 m. birželį D.Grybauskaitė į vertybinius popierius investavo (arba, paprasčiau sakant, Vyriausybei už palūkanas paskolino) 100 tūkst. litų, dar po mėnesio – per 503 tūkst. litų, 2012 m. kovą – 100 tūkst. litų, o 2012 m. pradžioje per du kartus ji investavo apie 650 tūkst litų. Tad vien per 2010-2012 metus D.Grybauskaitė vertybinių popierių pirko už maždaug 1,35 mln. litų.

Palūkanos – paslaptis

Kadangi informacija nėra vieša, belieka tik spėlioti, už kokias palūkanas ji skolino. Vidaus rinkoje Vyriausybė skolinosi už labai įvairias palūkanas, kurios šokinėjo net ir trumpame laikotarpyje. Kaip tyčia, Finansų ministerija, dažnai skelbdavusi skolinimosi kainą, neskelbė, už kokias palūkanas vidaus rinkoje buvo skolinamasi, kai vertybinių popierių pirko prezidentė. Tačiau, sprendžiant pagal senus pranešimus, didžiausios palūkanos buvo 2009-aisiais (9,2 proc.), o mažiausios – 4,1 proc. – 2011-ųjų pabaigoje.

Susipyko su patarėju

2009-2011 m. prezidentės patarėjo pareigas ėjęs dabartinis parlamentaras Linas Balsys prisimena, kad šalies vadovė skelbdavo privačiai skolindavusi valstybei, tačiau savo komandai detalių ji neatskleisdavo.

„Tačiau dėl skolinimosi iš TVF… Aš niekada nepritariau, kad nereikia skolintis iš TVF ir geriau apkarpyti pensijas. Tai buvo viena iš mano nesutarimo su prezidente priežasčių. Greta kitų dalykų dėl to aš iš komandos ir pasitraukiau. Apkarpyti pensijas buvo lengviausias kelias, nes buvo galima gauti greičiausią efektą biudžeto skylėms užlopyti. I.Šimonytė su D.Grybauskaite šiuo klausimu labai gerai sutarė“, – prisiminė L.Balsys.

Oficialios priežastys, kodėl nereikia skolintis iš TVF, tada buvo tokios: esą tai pakenks šalies prestižui, sutrukdys įsivesti eurą ir dar TVF lieps veržti diržus. Tačiau, kaip pastebi L.Balsys, diržai vis tiek buvo veržiami Vyriausybės noru, o dėl euro – Latvija, kuri skolinosi iš TVF už kiek didesnes nei 3 proc. palūkanas, šią valiutą įsivedė anksčiau nei Lietuva.

„Tačiau aš kategoriškai esu prieš tai, kad krizės peripetijos būtų nagrinėjamos komitete. Tegul šiuos klausimus kelia prezidento rinkimų kovoje. Tačiau paprastam žmogui gali atrodyti įtartina, kad prezidentė ragino nesiskolinti iš TVF, todėl buvome priversti skolintis brangiau, o paskui pati prezidentė skolino už dideles palūkanas“, – sakė L.Balsys.

Klaidas reikia pripažinti

Beje, šis klausimas buvo keltas prezidento rinkimų kovoje, tačiau ne dabar, o prieš ketverius metus. Tada šalies vadovo posto siekęs Zigmantas Balčytis D.Grybauskaitę ragino viešai pripažinti savo klaidą, dėl kurios buvo nuskurdinti ne tik pensininkai, bet ir daugelis šalies gyventojų.

„Nepriklausoma šalies politika man svarbesnė už tarptautinių organizacijų diktatą!“ – tokią D.Grybauskaitės citatą priminė Z.Balčytis. Ir nuo savęs pridėjo: „Sulįsti į užsienio bankų kišenes už 7-9 procentų palūkanas, kasmet permokėti po milijardą litų užsienio bankams reiškia nepriklausomą šalies politiką? Iš pensininkų buvo atimamos pensijos, mažinami atlyginimai, skriaudžiamos vaikus auginančios šeimos, o tais pinigais buvo dengiamos brangios paskolos užsienio bankuose. Tokia yra prezidentės „drąsa“.

Prasidėjo liudininkų apklausa

Beje, vakar Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo liudininkų apklausą. Pirmasis apklaustas Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius, kuris informavo: apie artėjančios krizės mastą Finansų ministerijos darbuotojai informavo tuometinį ministrą Rimantą Šadžių iki šios likus metams.

Pasak jo, pažymoje dėl bręstančios krizės Latvijoje įtakos Lietuvos ekonomikai prognozuota, kad tikimybė, jog įžengsime į recesiją 2008 metų trečią ketvirtį, buvo 10 proc., tačiau 2009 m. tikimybė buvo jau 90 proc. Jis teigė, kad pasinaudojus šiomis žiniomis, Lietuva galėjo ruoštis artėjančiai krizei skolindamasi, kuomet palūkanų norma dar nesiekė nė 2 proc.

R.Kasperavičius teigė, kad R.Šadžius turėjo žinoti apie tokią pažymą, nes jis Seimo nariams siūlęs formuoti 4 proc. BVP prilygstantį perteklinį biudžetą, kuris leistų apsisaugoti nuo krizės. Ministerija taip pat kalbėjo apie nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, kuris galimai būtų atvėsinęs kaistančią būsto rinką.

„Nekilnojamojo turto mokestis nebuvo įvestas. Svarstant Seime buvo kviečiami komercinių bankų analitikai, Laisvosios rinkos instituto analitikai ir jie savaip vertino tokias priemones, – teigė R.Kasperavičius. – Jie sakė, kad tai geros priemonės, tačiau neatitinka komercinių bankų interesų“.

Pasak R.Kasperavičiaus, tuometinis SEB ekonomistas Gitanas Nausėda laikėsi tokios pat pozicijos ir ją pristatė Seimo Europos reikalų komitete.

„Manau, kad komercinių bankų rekomendacijos demotyvavo Seimo narius imtis priemonių“, – sakė ministerijos atstovas.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, paklaustas, ar bus gvildenamos nesiskolinimo iš TVF bei D.Grybauskaitės investicijų peripetijos, atkirto: „Nenoriu nieko komentuoti, nes turiu detaliau susipažinti su informacija“. O komiteto narė Vida Ačienė pažadėjo: „Atkreipsime dėmesį ir į tai. Kol kas į asmeniškumus nebuvo gilinamasi, tačiau tolimesnėje tyrimo eigoje galbūt kas nors paaiškės, nes tai, ką pranešėte, yra įdomu“.

„Šiltai laukiu savo artėjančio vizito į Lietuvą, – rašoma Popiežiaus laiške, – ir laiminu Jus bei visus Lietuvos žmones Visagalio Dievo vardu.“

Sveikindama Popiežių Prezidentė palinkėjo Šventajam Tėvui įkvėpimo ir ryžto toliau skleisti tikėjimu paremtą viltį, vienijant viso pasaulio žmones taikesniam, teisingesniam, tauresniam gyvenimui. Prezidentė taip pat padėkojo Popiežiui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir jos žmonėms, su dideliu džiaugsmu laukiantiems Šventojo Tėvo apsilankymo mūsų šalyje.

Prezidentės ir Katalikų Bažnyčios kvietimu Popiežius Pranciškus su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis rugsėjo 22–23 dienomis.

 Saulius Skvernelis:

(g. 1970 m. liepos 23 d. Kaune) – teisininkas, politinis veikėjas, LR Ministras Pirmininkas.

Biografija:

S. Skvernelis gimė Kaune, tačiau dar vaikystėje su tėvais persikėlė į Marijampolę. 1988 m. baigė Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą. Po vidurinės mokyklos metus laiko Vilniaus universitete studijavo fiziką.

1994 m. baigė Vilniaus technikos universiteto automobilių ir autoūkio specialybę, suteikta mechanikos inžinieriaus kvalifikacija.

1994–1998 m. dirbo Lietuvos policijos akademijos Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu.

2005 m. baigė magistrantūros studijų administracinės teisės programą Mykolo Romerio universitete, teisės magistras.

1998–1999 m. Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaras inspektorius. 1999–2001 m. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijosviešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras inspektorius.

2001–2003 m. Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės komisaras. 2003–2005 m. Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas.

2008–2011 m. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, 2011–2014 m. – policijos generalinis komisaras.

2014–2016 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Nuo 2016 m. Seimo narys.

2016 m. lapkričio 22 d. tapo LR Ministru Pirmininku.

Vygaudas Ušackas:

(g. 1964 m. gruodžio 16 d. Skuode) – Lietuvos teisininkas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas, LR užsienio reikalų ministras, „Misija Sibiras“ iniciatorius.

Biografija

Senelis Adomas Ušackas gyveno prie Indrajų ežero (Utenos raj.). 1941 m. birželio 14 d. jis ir kiti šeimos nariai buvo ištremti į Sibirą. Grįžusi į Lietuvą šeima apsistojo Ukmergėje, Užupio rajone, o Vygaudo tėvai išvažiavo į Skuodo rajoną.

1982 m. baigė Skuodo 2-ąją vidurinę mokyklą, atliko tarnybą sovietinėje armijoje Karagandoje. 1990 m. baigė VU Teisės fakultetą, įgijo teisininko kvalifikaciją. 1990 m. stažavosi Oslo universitete (Norvegija), politikos mokslų ir tarptautinės ekonomikos srityje, 1991 m. – Orhuso universitete (Danija) politikos mokslų srityje.

1991–1992 m. LR užsienio reikalų ministerijos (URM) Vakarų Europos šalių skyriaus II-asis sekretorius. 1992–1996 m. LR misijos prie Europos Bendrijos ir NATO patarėjas. 1996–1999 m. URM politikos departamento direktorius. 1999–2000 m. užsienio reikalų viceministras. 2000–2001 m. vyriausiasis derybų dėl įstojimo į ES derybininkas, ambasadorius ypatingiems pavedimams.  2001–2006 m. LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikoje, 2006–2008 m. Jungtinėje Karalystėje. 

Nuo 2008 m. gruodžio 4 d. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje – LR užsienio reikalų ministras.  2010 m. sausio 21 d. iš šio posto atsistatydino, po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą juo, konstatavusi, kad „ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos ir ją vykdyti nederindamas su valstybės vadove, o kartais ir su ministru pirmininku“.  Nuo 2010 m. balandžio mėn. TS-LKD narys.  2010–2013 m. ES specialusis įgaliotinis ir Bendrijos misijos vadovas Afganistane. Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas. 

Ingrida Šimonytė:

(g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos finansininkė, politikos veikėja, buvusi Lietuvos finansų ministrė.

Biografija:

1992 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą. 1992 m. įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. įgijo verslo administravimo bakalauro diplomą. 1998 m. baigė finansų magistro studijas.

1997–1998 m. LR finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyr. ekonomistė, 1998–2001 m. Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002–2004 m. Mokesčių departamento direktorė. 2004–2009 m. LR finansų ministerijos sekretorė, 2009 m. viceministrė. 2009–2012 m. Andriaus KubiliausVyriausybėje – LR finansų ministrė.

Nuo 2013 m. sausio mėn. VU dėstytoja, nuo 2014 m. VU Tarybos pirmininkė.

Nuo 2013 m. liepos mėn. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

Vilija Blinkevičiūtė:

(g. 1960 m. kovo 3 d. Linkuvoje) – teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Biografija:

1978 m. aukso medaliu baigė Linkuvos vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto teisės fakultetą, kurį baigė 1983 m. ir įgijo teisininkės kvalifikaciją.

Nuo 1983 m. iki 1990 m. LR socialinės apsaugos ministerijos revizorė, Pensijų valdybos Valstybinių pensijų skyriuje vyresnioji inspektorė, nuo 1990 m. iki 1994 m. Socialinės apsaugos ministerijos darbo santykių teisinio reguliavimo skyriaus konsultantė, vėliau vyriausioji juriskonsultė, nuo 1994 m. iki 1996 m. LR SADM sekretorė, nuo 1996 m. iki 2000 m. LR socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, nuo 2000 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė. 2004 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidento postą, kaip Naujosios Sąjungos kandidatė. 2004–2009 Lietuvos Respublikos Seimo narė. Nuo 2009 m. Europos Parlamento narė (išrinkta 2009 ir 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą kaip LSDP atstovė). 2014 m. išrinkta Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininko pavaduotoja, 2017 m. Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke

Susitikime prezidentė JAV vadovui tiesiogiai pristatė specifinę regiono saugumo situaciją ir Lietuvos gynybos poreikius.

Pasak šalies vadovės, aktyvus JAV vaidmuo yra kertinis visos Europos saugumui. Susiduriant su Rusijos karine ir nekonvencine grėsme, galingiausios pasaulyje valstybės – JAV – kariai ir iš anksto regione dislokuota technika yra geriausia atgrasymo priemonė. Valstybės vadovės teigimu, Amerikos indėlis būtinas ir užtikrinant regioninę oro gynybą.

Prezidentė pabrėžė, jog šiuo metu susiklosčiusi geopolitinė ir karinė įtampa neslūgsta. Rusija toliau aktyviai militarizuojasi – ženkliai išaugo šios valstybės kariniai pajėgumai Kaliningrade, rengiamasi agresyvaus pobūdžio pratyboms „Zapad 2017“. Nuolatinės kibernetinės atakos, kuriomis siekiama paralyžiuoti strateginius NATO valstybių sektorius, tapo neatsiejama Rusijos karinio planavimo dalimi. Vien tik propagandai ir melagingų žinių skleidimui, kuriomis siekiama kurstyti visuomenės įtampą ir nepasitikėjimą NATO, ši šalis kasmet skiria milijardą dolerių.

Lietuvos vadovė taip pat atkreipė JAV ir kitų šalių prezidentų dėmesį, kad „Rosatom“ statoma nesaugi Astravo AE, kurios branduolinė tarša avarijos atveju gali pasiekti 16 Europos sostinių, ir dujotiekis „Nord Stream 2“ gali būti Rusijos naudojami kaip nekonvencinio šantažo įrankiai.

Prezidentės teigimu, Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms taip pat itin reikšminga JAV parama užtikrinant Baltijos šalių ir visos Europos energijos šaltinių įvairovę, sėkmingą elektros tinklų sinchronizaciją bei atsikratant energetinės Rusijos įtakos.

Lietuva jau nuo kito mėnesio per Klaipėdos terminalą pradės importuoti suskystintas dujas iš JAV. Pasak šalies vadovės, tai labai svarbus žingsnis įtvirtinant viso regiono energetinę nepriklausomybę.

Aptariant bendradarbiavimą NATO, valstybės vadovė pabrėžė, jog Aljansui būtina atsinaujinti. Pasak prezidentės, Lietuvai ir kitoms narėms reikalingas dar greitesnis ir efektyvesnis NATO. Būtina reformuoti ir greitinti sprendimų priėmimą, perdislokuoti karines pajėgas ir jų valdymą į rytinį Aljanso flangą, parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, rasti sprendimus, kurie užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai, kibernetinę gynybą įtraukti į 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį.

Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat aktyviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoje su terorizmu. Esame pasirengę padidinti karių skaičių JAV vadovaujamoje anti-ISIS operacijoje, NATO misijoje Afganistane ir JT misijoje Malyje.

Priešrinkiminės nuomonių apklausos rodo, jog kovą dėl rinkėjų palankumo minimalia persvara laimi demokratų kandidatė. Didžiausia intriga numatoma vadinamosiose „svyruojančiose“ valstijose, tokiose kaip Florida, Ohajas, Šiaurės Karolina, Pensilvanija ir kitose.

Respublikonų kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidentus D. Trumpas yra sakęs, kad jeigu Rusija užpultų Baltijos šalis, jis nuspręstų, ar ateiti joms į pagalbą tik išnagrinėjęs, ar šalys vykdė savo įsipareigojimus Jungtinėms Valstijoms.

H. Clinton reaguodama į tokį pasisakymą teigė, kad Jungtinės Valstijos yra davusios geležines garantijas NATO partneriams, jog jie būtų ginami užpuolimo atveju. Tuo metu Lietuvos prezidentė yra sakiusi, kad interpretuoti D. Trumpo pasisakymų neverta ir Lietuva žino, kad Amerika bus svarbiausias partneris.

Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, vertindamas, kurio kandidato išrinkimas būtų naudingesnis Lietuvai, teigia, kad du kartus Lietuvoje viešėjusios H. Clinton užsienio politika greičiausiai būtų Baracko Obamos politikos tąsa, tuo metu, D. Trumpo užsienio politika būtų kuriama nuo nulio.

Paskelbti pirmieji rezultatai iš Naujojo Hampšyro

Demokratų kandidatė Hillary Clinton įgijo labai ankstyvą persvarą 2016 metų JAV prezidento rinkimuose, kai Naujojo Hampšyro miestelyje Diksvil Noče keturiais balsais prieš du įveikė respublikoną Donaldą Trumpą.

Balsavimas šios valstijos miesteliuose Diksvil Noče, Harts Lokeišene ir Milsfilde prasidėjo antradienį tuojau po vidurnakčio vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir baigėsi, kai balsus atidavė visi rinkėjai. Šių miestelių gyventojau turi galimybę pirmieji pareikšti savo valią per rinkimus, įdėmiai stebimus viso pasaulio.

Diksvil Nočas, esantis maždaug už 30 km nuo Kanados sienos, didžiuojasi, kad nuo 1960 metų jame vyksta pirmasis balsavimas JAV rinkimuose, bet tai yra laikoma labiau įdomybe nei šaliai kelią parodančiu dalyku.

Clay Smithas buvo pirmasis iš septynių žmonių, atidavusių savo balsus, vos tik laikrodžiai pradėjo skaičiuoti pirmąsias rinkimų dienos minutes. Aštuntasis miestelio gyventojas balsavo iš anksto.

Kaip rodo rezultatai, paskelbti praėjus kelioms minutėms po balsavimo pabaigos, šiame miestelyje H. Clinton surinko pusę balsų; vienas balsas teko libertarinių pažiūrų kandidatui Gary Johnsonui, o 2012 metų respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney gavo vieną balsą kaip pasirenkamai įrašytas kandidatas.

Pagal Naujojo Hampšyro įstatymus, bendruomenės, turinčios mažiau kaip 100 rinkėjų, gali gauti leidimą atidaryti balsavimo apylinkes vidurnaktį ir jas uždaryti, kai tik visi registruoti rinkėjai atiduoda savo balsus.

Keliose JAV Rytų pakrantės valstijose pagrindinis balsavimas prasidės 6 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Preliminariais skaičiavimais, kasmet gatvėje be pajamų ir pastogės atsiduria po kelis tūkstančius jaunų žmonių. Dažniausiai tai 16–25 metų vaikinai ir merginos, augę globos namuose, rizikos šeimose, kenčiantys nuo priklausomybių, turintys reikalų su teisėsauga. Dauguma jų sveiki ir galintys dirbti, tačiau visiškai praradę viltį ir gebėjimą savimi pasirūpinti.

„Esame visuomenė, kur kiekvienas iš mūsų – vienodai svarbus ir reikalingas. Užribis negali egzistuoti, kai kalbame apie likimo išbandymus patiriančius žmones. Nė vienas jų negali būti paliktas likimo valiai. Padėti šiems žmonėms – mūsų visų pareiga“, – teigė šalies vadovė.

Su gatvėje atsidūrusiais jaunuoliais dirba įvairios organizacijos, tačiau tam, kad rezultatas būtų efektyvus ir žmogus nebegrįžtų į ankstesnį gyvenimą, būtinas ilgalaikis ir kompleksinis darbas. Tokią paslaugą kol kas vienintelis Lietuvoje teikia „Carito“ Amatų mokymo centras. Čia iš gatvės ištrauktiems jaunuoliams 1–2 metams suteikiamas laikinas apgyvendinimas, socialinė ir psichologinė pagalba, gydoma nuo priklausomybių, mokoma amato. Centras padeda atsistoti ant kojų ir žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius apie 20 jaunų žmonių per metus.

Centre apsilankiusi Prezidentė pabrėžė, kad kiekvienas iš kritinės situacijos ištrauktas ir naują gyvenimą visuomenėje pradėjęs žmogus yra mūsų visų laimėjimas. Jauniems žmonėms teikiama pagalba atsiperka. Tai liudija sėkmingi Amatų mokymo centro pavyzdžiai. Ir tai yra geriausias įrodymas, kad tokia centro pagalba efektyvi ir labai reikalinga.

Šalies vadovė bendravo su centro darbuotojais, savanoriais, taip pat apžiūrėjo labdaros valgyklą „Betanija“ ir pati gamino žvakes dirbtuvėje, kur įdarbinami Amatų mokymo centre apgyvendinti jaunuoliai. Padėdami virtuvėje, kur per dieną pamaitinama per 500 skurdžiai gyvenančių vilniečių, ar gamindami žvakes, kurios paklausios per įvairias šventes, jaunuoliai ne tik įgyja amatą, bet ir socializuojasi, patys išmoksta teikti pagalbą kitiems.

Būtent tokiu pavadinimu – „Degu kaip žvakė“ pavadintas ir „Carito“ organizuojamas tradicinis paramos koncertas, vyksiantis lapkričio 6 dieną, Šv. Kotrynos bažnyčioje. Per jį surinktos lėšos bus skirtos pagalbai gatvėje gyvenantiems jaunuoliams.

Jau 27 metus veikianti organizacija „Caritas“ taip pat yra ir Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ partnerė.

Valstybės ordinais ir medaliais, prezidentės padėkos raštais ir atminimo dovanomis apdovanoti 13 olimpinių prizininkų ir jų trenerių. Kiti sportininkai apdovanoti šalies vadovės padėkomis, pranešė Prezidentūra.

Pasak prezidentės, kai didžiausiuose pasaulio sporto renginiuose skamba Lietuvos vardas, visa šalis jaučia nepaprastą pasididžiavimą ir dėkingumą.

„Mūsų šalies sportininkų finaliniai startai – didžiojo sporto viršūnės. Akimirkos, kurios suvienija žmones, puošia mūsų gyvenimą. Jame visada reikia herojų, ir šiais laikais jais dažnai tampa sportininkai“, – sakė šalies vadovė.

Prezidentės teigimu, dideli laimėjimai įkvepia ir įpareigoja nesustoti ir kovoti dėl dar geresnių rezultatų. Valstybės vadovė pabrėžė, kad sportininkų pergalės – kartu įpareigojimas ir visuomenei, ir valstybei, kad sportuoti būtų sudarytos tinkamos, visiems ir visur lygios sąlygos.