Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

„Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos“, – susitikime sakė Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, tarptautinė bendruomenė turi laikytis vieningos pozicijos Krymo okupacijos klausimu ir siekti, kad Ukrainos teritorinis vientisumas būtų atkurtas vadovaujantis tarptautinės teisės principais. Kalbėdamas Krymo platformos susitikime Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra viso demokratinio pasaulio interesas.

„Laukia nemažai iššūkių, tačiau didelę įtaką Ukrainos ateičiai turės pažanga ir pokyčiai šalies viduje. Ukraina kryptingai juda europinės ir transatlantinės integracijos keliu. Tikiu, kad sėkmingas reformų įgyvendinimas paspartins integracijos procesus. Palaikome Ukrainos pastangas stiprinti valstybės institucijas, užtikrinti teisės viršenybę, kovoti su korupcija, kurti konkurencingą, laisvos rinkos principais paremtą ekonomiką“, – sakė Lietuvos Prezidentas.

Krymo platformos inauguraciniame susitikime Ukrainos sostinėje Kijeve dalyvauja 44 šalių delegacijos, įskaitant Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Suomijos ir kitų valstybių vadovus, ES Vadovų Tarybos Pirmininką, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją.

Susitikimo dalyviai pasirašė Bendrą tarptautinės Krymo platformos dalyvių deklaraciją. Šia deklaracija susitikimo dalyviai sutarė ir toliau laikytis aneksijos nepripažinimo politikos, reikalauti iš Rusijos okupacijos nutraukimo ir įgalinti tarptautines organizacijas imtis aktyvesnių veiksmų Krymo klausimais.

Mielas tautieti,

šią ypatingą dieną taip norisi pakalbinti kiekvieną – apsuptą artimųjų šilumos šeimos rate ir esantį vienumoje, drąsų ir nusiminusį, o gal ir pavargusį, jauną ir seną, stiprų ir ligų kamuojamą.

Šventų Kalėdų šviesa yra tokia didelė, kad padeda ryškiau pamatyti tuos dalykus, kurių kasdienybėje nepastebime arba neįvertiname. Jos akivaizdoje geriau suvoki, koks nuostabus dalykas yra gyvenimas, kaip lengva nusišypsoti kitam žmogui ir sulaukti jo šypsenos, kaip smagu ištiesti pagalbos ranką nepažįstamajam ir išgirsti iš jo paprastutį žodį: „ačiū“.

Šiandien kaip niekada norisi, kad nebūtų vienišų žmonių. Kreipiuosi į tuos, kurie šį vakarą sėdi prie Kūčių stalo vieni. Jūs tikrai ne vieniši, jei mintimis esate su kitais žmonėmis, o jie galvoja apie Jus.

Ramaus Kūčių vakaro ir džiaugsmingo šventų Kalėdų ryto, mielieji! Tegul tai suteikia mums stiprybės tvirtai atverti vartus į 2021-uosiuos, kuriuose bus daugiau santarvės, meilės, gerų naujienų ir tarpusavio pasitikėjimo.

Mielieji, kad ir kuriame pasaulio ar Lietuvos kampelyje pasitinkate gyvenimo iššūkius ir šias šventes, linkime Jums begalinės ištvermės, stiprybės ir jėgų augti kartu su tauta.

Auginkime sparnus valstybei, juk kiekvieno iš mūsų valioje rinktis atjautą, šilumą, gėrį, meilę ir šviesą. Tad mudu abu linkime šventų Kalėdų stebuklo išsipildymo. Būkime laimingi kartu.

 Saulius Skvernelis:

(g. 1970 m. liepos 23 d. Kaune) – teisininkas, politinis veikėjas, LR Ministras Pirmininkas.

Biografija:

S. Skvernelis gimė Kaune, tačiau dar vaikystėje su tėvais persikėlė į Marijampolę. 1988 m. baigė Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą. Po vidurinės mokyklos metus laiko Vilniaus universitete studijavo fiziką.

1994 m. baigė Vilniaus technikos universiteto automobilių ir autoūkio specialybę, suteikta mechanikos inžinieriaus kvalifikacija.

1994–1998 m. dirbo Lietuvos policijos akademijos Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu.

2005 m. baigė magistrantūros studijų administracinės teisės programą Mykolo Romerio universitete, teisės magistras.

1998–1999 m. Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaras inspektorius. 1999–2001 m. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijosviešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras inspektorius.

2001–2003 m. Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės komisaras. 2003–2005 m. Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas.

2008–2011 m. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, 2011–2014 m. – policijos generalinis komisaras.

2014–2016 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Nuo 2016 m. Seimo narys.

2016 m. lapkričio 22 d. tapo LR Ministru Pirmininku.

Vygaudas Ušackas:

(g. 1964 m. gruodžio 16 d. Skuode) – Lietuvos teisininkas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas, LR užsienio reikalų ministras, „Misija Sibiras“ iniciatorius.

Biografija

Senelis Adomas Ušackas gyveno prie Indrajų ežero (Utenos raj.). 1941 m. birželio 14 d. jis ir kiti šeimos nariai buvo ištremti į Sibirą. Grįžusi į Lietuvą šeima apsistojo Ukmergėje, Užupio rajone, o Vygaudo tėvai išvažiavo į Skuodo rajoną.

1982 m. baigė Skuodo 2-ąją vidurinę mokyklą, atliko tarnybą sovietinėje armijoje Karagandoje. 1990 m. baigė VU Teisės fakultetą, įgijo teisininko kvalifikaciją. 1990 m. stažavosi Oslo universitete (Norvegija), politikos mokslų ir tarptautinės ekonomikos srityje, 1991 m. – Orhuso universitete (Danija) politikos mokslų srityje.

1991–1992 m. LR užsienio reikalų ministerijos (URM) Vakarų Europos šalių skyriaus II-asis sekretorius. 1992–1996 m. LR misijos prie Europos Bendrijos ir NATO patarėjas. 1996–1999 m. URM politikos departamento direktorius. 1999–2000 m. užsienio reikalų viceministras. 2000–2001 m. vyriausiasis derybų dėl įstojimo į ES derybininkas, ambasadorius ypatingiems pavedimams.  2001–2006 m. LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikoje, 2006–2008 m. Jungtinėje Karalystėje. 

Nuo 2008 m. gruodžio 4 d. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje – LR užsienio reikalų ministras.  2010 m. sausio 21 d. iš šio posto atsistatydino, po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą juo, konstatavusi, kad „ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos ir ją vykdyti nederindamas su valstybės vadove, o kartais ir su ministru pirmininku“.  Nuo 2010 m. balandžio mėn. TS-LKD narys.  2010–2013 m. ES specialusis įgaliotinis ir Bendrijos misijos vadovas Afganistane. Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas. 

Ingrida Šimonytė:

(g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos finansininkė, politikos veikėja, buvusi Lietuvos finansų ministrė.

Biografija:

1992 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą. 1992 m. įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. įgijo verslo administravimo bakalauro diplomą. 1998 m. baigė finansų magistro studijas.

1997–1998 m. LR finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyr. ekonomistė, 1998–2001 m. Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002–2004 m. Mokesčių departamento direktorė. 2004–2009 m. LR finansų ministerijos sekretorė, 2009 m. viceministrė. 2009–2012 m. Andriaus KubiliausVyriausybėje – LR finansų ministrė.

Nuo 2013 m. sausio mėn. VU dėstytoja, nuo 2014 m. VU Tarybos pirmininkė.

Nuo 2013 m. liepos mėn. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

Vilija Blinkevičiūtė:

(g. 1960 m. kovo 3 d. Linkuvoje) – teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Biografija:

1978 m. aukso medaliu baigė Linkuvos vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto teisės fakultetą, kurį baigė 1983 m. ir įgijo teisininkės kvalifikaciją.

Nuo 1983 m. iki 1990 m. LR socialinės apsaugos ministerijos revizorė, Pensijų valdybos Valstybinių pensijų skyriuje vyresnioji inspektorė, nuo 1990 m. iki 1994 m. Socialinės apsaugos ministerijos darbo santykių teisinio reguliavimo skyriaus konsultantė, vėliau vyriausioji juriskonsultė, nuo 1994 m. iki 1996 m. LR SADM sekretorė, nuo 1996 m. iki 2000 m. LR socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, nuo 2000 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė. 2004 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidento postą, kaip Naujosios Sąjungos kandidatė. 2004–2009 Lietuvos Respublikos Seimo narė. Nuo 2009 m. Europos Parlamento narė (išrinkta 2009 ir 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą kaip LSDP atstovė). 2014 m. išrinkta Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininko pavaduotoja, 2017 m. Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke

Jurbarko policijos prijungimas  Marijampolei, urėdijų reforma, švietimo sistemos jovalas, pažadas palikti kaimus su kultūra, o realybėje ypač Radviliškį paliekant be pašto skyrių, seniukai pinigingi nusipirks mobiliuosius iš 170eurų dvėspensijos ir išsikvies laiškininkus, mokslo metų ilginimas, baimė kreiptis į  ES institucijas dėl absurdiško laikrodžio sukinėjimo ir krūva kitokių pseudo variantų vis tiek nesupykdo rinkėjų, anaiptol už nieką jie garbina tokius personažus.

Neabejoju kandidatuos ir čerkšlė  Aušra  Maldeikienė, kuri visus laiko liumpenais, ji gudriausia, sąžiningiausia.

Taikys manau koks   Šimašius,  Kuolys.  Tiesa pastarojo kompetencija neleido su mokyklomis elgtis kaip su stoties kekšėmis, naikinant, griaunant, ignoruojant kitų nuomones.

Mano norui tinkamiausiu prelegentu matau tik  Zigmą  Vaišvilą, nes jo teisinis bagažas,atvirumas išlaisvintų šalį iš rusofobijos ir   VSD  atentatų.

Valstijos, kurių rezultatai gali lemti visų rinkimų baigtį: Florida, Arizona, Nevada, Pensilvanija, Ohajas, Šiaurės Karolina, Naujas Hempšyras, Virdžinija ir Mičiganas.

Iš viso rinkikų komisijoje yra 538 balsai, tad norint laimėti rinkimus, reikėjo surinkti mažiausiai 270 jų balsų.

USA Today apie rinkimus:

10:36 val. Skandalingasis Filipinų lyderis Rodrigo Duterte, kuris spaudoje pastaruoju metu aštriai atsiliepdavo apie B. Obamą, pasveikino D. Trumpą su pergale ir ragino gerinti JAV bei Filipinų santykius.

Buvęs Kukluksklano lyderis Davidas Duke`as socialiniame tinkle taip pat pasveikino naująjį JAV prezidentą ir pridėjo, kad už jį balsavo „jo žmonės“.++

This is one of the most exciting nights of my life -> make no mistake about it, our people have played a HUGE role in electing Trump! #MAGA pic.twitter.com/HvJyiJYuVa

— David Duke (@DrDavidDuke) November 9, 2016

09:54 val. D. Trumpo teigimu, jam skambino H. Clinton, kuri pasveikino D. Trumpą su pergale, jis savo ruožtu pasveikino oponentę su atkaklia kova.

„Turėtume jai būti dėkingi ir skolingi už darbą, kuri jį padarė“, – sakė naujasis JAV prezidentas. Savo padėkos kalboje D. Trumpas pabrėžė, kad jam svarbu jausti visos šalies palaikymą.

Jis taip pat teigė, kad ieškos galimybių bendradarbiauti, o ne kurti konfliktus.

15 val. 37 min. Balsavo Hillary Clinton

Savo apylinkėje Niujorko valstijoje jau balsavo demokratų kandidatė H.Clinton ir jos vyras, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas.

Aplink susirinkę rinkėjai pasveikino garsią porą, o H.Clinton pamojavo ir vėliau paspaudė ranką keliems rinkėjams.

Apklausos rezultatai:

Our latest polls-only forecast gives Clinton a 72% chance to win the presidency: https://t.co/2uB2oq8m9u pic.twitter.com/U5JB7MUK6B

— FiveThirtyEight (@FiveThirtyEight) November 8, 2016

Daugiau statistikos galite rasti čia

Kokia siūloma fiskalinė politika? Koks kandidatų požiūris į kovą su žmonijos įtaka klimato kaitai? Kaip modernizuoti rūdijančią infrastruktūrą? Ką daryti su švietimu? Kaip keisis ar nesikeis JAV užsienio politika?

Žinoma, po antradienio paaiškės ne tik naujasis, 44-asis JAV prezidentas, bet ir tai, ar keisis Kongreso šeimininkai.

Jei tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose toliau dominuos respublikonai, o prezidente bus išrinkta H.Clinton, daugelis jos idėjų tokiomis gali ir likti.

Vidaus politikoje JAV prezidentas neturi tiek daug galių kaip dažnai manoma ir teigiama per kampaniją – kartais net atrodo, kad įstatymų leidžiamoji valdžia Amerikoje neegzistuoja. Daugiausiai pokyčių iš Baltųjų rūmų šeimininkų paprastai galima laukti užsienio politikoje. O šiuo atveju skirtumas tarp H.Clinton ir D.Trumpo tikriausiai net negalėtų būti didesnis.

Mokesčiai

H.Clinton nusiteikusi sumažinti pajamų nelygybę didindama mokesčius turtingiesiems. Ji siūlo papildomą 4 proc. mokestį pajamoms, viršijančioms 5 mln. JAV dolerių, taip pat – didesnį kapitalo prieaugio mokestį.

H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Be to, ji siekia svariau apmokestinti apribotos rizikos fondų vadovų pajamas, susitvarkyti su įstatyminėmis spragomis ir padidinti nekilnojamojo turto mokestį. Galiausiai siūloma padidinti išlaidas sveikatos apsaugos ir švietimui.

Kaip skelbia nepriklausomas Mokesčių politikos centras, nors H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Savo ruožtu D.Trumpo planas dėl mokesčių JAV vyriausybei per 10 metų kainuotų iki 3,9 trilijonų dolerių pajamų – tiek lėšų būtų netekta dėl kandidato užmojų sumažinti korporacinius mokesčius ir panaikinti nekilnojamojo turto mokestį.

Konservatyvaus Mokesčių fondo skaičiavimais, 1 proc. turtingiausių amerikiečių pajamos išaugtų daugiau nei 10 proc., o ketvirtadalis mažiausiai uždirbančių amerikiečių uždirbtų vos 1,9 proc. daugiau.

Manoma, kad D.Trumpui įgyvendinus savo planus JAV valstybės skola pasiektų 105 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Darbo vietų kūrimas

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų. Jo teigimu, per daug darbo vietų, ypač pramonėje, prarandama kitoms šalims – Meksikai ar Kinijai.

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų.

Magnatas planuoja sumažinti pelno mokestį nuo dabartinio 35 proc. tarifo iki 15 proc. ir teigia, kad darbo vietų kūrimas paspartės investavus į infrastruktūrą, sumažinus prekybos deficitą ir panaikinus reguliavimo priemones.

H.Clinton darbo vietų kurtų investuodama į aukštąsias technologijas, moderniąją pramonę, atsinaujančiąją energetiką ir smulkųjį verslą. Demokratų kandidatės teigimu, nepriklausomi ekspertai skaičiuoja, kad pagal jos planą JAV būtų sukurta 10 mln. naujų darbo vietų.

Imigracija

Imigracija – D.Trumpo kampanijos arkliukas. Nepaisydamas gausios kritikos, respublikonų kandidatas ir toliau tvirtina, kad tapęs prezidentu pastatys tvorą, kuri drieksis palei visą JAV ir Meksikos pasienį.

Be to, D.Trumpas teigia, kad į Ameriką įsileis mažiau legalių imigrantų, nors anksčiau jau atsitraukė nuo savo raginimų jėga išvaryti iš JAV daugiau nei 11 mln. nelegalių imigrantų.
Galiausiai jis yra paskelbęs, kad reikėtų į JAV bent laikinai neįsileisti visų musulmonų.

H.Clinton neketina atšaukti Baracko Obamos prezidentinių įsakų, kuriais siekiama normalizuoti dokumentų neturinčių imigrantų ir jų šeimų statusą. Kandidatė nori įvykdyti kruopščią imigracijos reformą – suteikti dokumentų neturintiems imigrantams nuolatinį leidimą gyventi, o vėliau ir JAV pilietybę.

Demokratė prieštarauja dabar JAV egzistuojančioms privačioms nelegalių imigrantų sulaikymo stovykloms, o D.Trumpo minimo tvorą vadina „kvailu būdu užtikrinti saugumą pasienyje“.

Užsienio politika

Dirbdama JAV valstybės sekretore, o ir anksčiau Niujorko senatore, H.Clinton buvo vadinama užsienio politikos „vanage“. Ji rėmė JAV invaziją į Iraką, nors vėliau teigė, kad gailisi dėl tokios savo pozicijos.

Be to, H.Clinton agitavo surengti aviacijos kampaniją Libijoje, o dabar ragina aktyviau veikti Sirijoje.

Ji siūlo nustatyti neskraidymo zoną ir apginkluoti nuosaikius sirus sukilėlius. Tiesa, sausumos pajėgų į Siriją nesiųstų. Ji taip pat pritaria kurdų pešmergų kovotojų apginklavimui.

H.Clinton tvirtina, kad JAV turėtų neskubėti trauktis iš Afganistano, ir tvirtai remia NATO. Jos manymu, Aljansas vienija sąjungininkus Europoje ir veikia kaip efektyvi Rusijos atgrasymo priemonė.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione. Jis teigia, kad pagerintų santykius su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu, ir šiemet pribloškė sąjungininkus NATO pareikšdamas, jog jie turėtų skirti daugiau biudžeto lėšų savo pačių gynybai, nes priešingu atveju jis „svarstytų“, ar JAV atskubėtų į pagalbą karinės krizės atveju.

Tokie D.Trumpo žodžiai sukėlė nerimo Rytų Europoje, kur daugelis šalių yra skurdžios ir neskiria gynybai 2 proc. BVP.

Kita vertus, jis laikosi kietos linijos kalbėdamas apie kovą su grupuote „Islamo valstybė“ ir kelis kartus yra paskelbęs, kad JAV turėtų Sirijoje bei Irake dislokuoti dešimtis tūkstančių sausumos karių.

Pabėgėliai

D.Trumpo manymu, ilgametė JAV politika priimti pabėgėlius iš krizės ištiktų regionų yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Jis neretai skelbė internete paplitusias klastotes, esą daugelis pabėgėlių iš Sirijos yra jauni vyrai.

Magnatas norėtų įšaldyti pabėgėlių priėmimą, kol nebus patvirtintos „ekstremalaus tikrinimo“ procedūros. D.Trumpas mano, kad Vidurio Rytų šalys turėtų nustatyti daugiau saugumo zonų pabėgėliams.

Tuo tarpu H.Clinton ragina priimti daugiau sirų pabėgėlių. Šiuo metu kiekvienais metais priimama 10 tūkst. sirų, o demokratė norėtų, kad skaičius pasiektų 65 tūkst.

Ji irgi įspėja, kad atvykėlius reikia atidžiai tikrinti, bet pažymi, kad dabar galiojančios procedūros itin sudėtingos ir labai ilgai užtrunka. H.Clinton teigimu, Amerika yra istorinis žmonių, bėgančių nuo represijų, smurto ir karo, prieglobstis, o tai, anot jos, turi nesikeisti.

Klimato kaita

Aplinkosaugos klausimais H.Clinton linija atitinka visos Demokratų partijos pozicija. Ji teigia, kad pasaulinis atšilimas yra grėsmė JAV nacionaliniam saugumui ir remia griežtesnį energetikos pramonės reguliavimą.

Ji prieštarauja naftos gręžinių kasimui Aliaskoje ir kompanijos „Keystone“ naftotiekio tiesimui. Tiesa, H.Clinton erzina kai kuriuos aplinkosaugininkus, nes atsisako palaikyti moratoriumą skalūnų dujų išgavimui.

Gi D.Trumpo tinklalapyje apskritai nėra nė vieno pareiškimo apie aplinkosaugą. Tiesa, savo kalbose jis nepritaria apinkosaugos normų reguliavimui, kurias esą nustato „ekstremalių pažiūrų politiniai aktyvistai“.

Milijardierius taip pat siekia sumažinti Aplinkos apsaugos agentūros finansavimą, o mokslinį faktą, kad pasaulinį atšilimą lemia žmonijos veikla, vadina melu. D.Trumpas teigia, kad „atšauktų“ istorinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Priešrinkiminės nuomonių apklausos rodo, jog kovą dėl rinkėjų palankumo minimalia persvara laimi demokratų kandidatė. Didžiausia intriga numatoma vadinamosiose „svyruojančiose“ valstijose, tokiose kaip Florida, Ohajas, Šiaurės Karolina, Pensilvanija ir kitose.

Respublikonų kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidentus D. Trumpas yra sakęs, kad jeigu Rusija užpultų Baltijos šalis, jis nuspręstų, ar ateiti joms į pagalbą tik išnagrinėjęs, ar šalys vykdė savo įsipareigojimus Jungtinėms Valstijoms.

H. Clinton reaguodama į tokį pasisakymą teigė, kad Jungtinės Valstijos yra davusios geležines garantijas NATO partneriams, jog jie būtų ginami užpuolimo atveju. Tuo metu Lietuvos prezidentė yra sakiusi, kad interpretuoti D. Trumpo pasisakymų neverta ir Lietuva žino, kad Amerika bus svarbiausias partneris.

Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, vertindamas, kurio kandidato išrinkimas būtų naudingesnis Lietuvai, teigia, kad du kartus Lietuvoje viešėjusios H. Clinton užsienio politika greičiausiai būtų Baracko Obamos politikos tąsa, tuo metu, D. Trumpo užsienio politika būtų kuriama nuo nulio.

Paskelbti pirmieji rezultatai iš Naujojo Hampšyro

Demokratų kandidatė Hillary Clinton įgijo labai ankstyvą persvarą 2016 metų JAV prezidento rinkimuose, kai Naujojo Hampšyro miestelyje Diksvil Noče keturiais balsais prieš du įveikė respublikoną Donaldą Trumpą.

Balsavimas šios valstijos miesteliuose Diksvil Noče, Harts Lokeišene ir Milsfilde prasidėjo antradienį tuojau po vidurnakčio vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir baigėsi, kai balsus atidavė visi rinkėjai. Šių miestelių gyventojau turi galimybę pirmieji pareikšti savo valią per rinkimus, įdėmiai stebimus viso pasaulio.

Diksvil Nočas, esantis maždaug už 30 km nuo Kanados sienos, didžiuojasi, kad nuo 1960 metų jame vyksta pirmasis balsavimas JAV rinkimuose, bet tai yra laikoma labiau įdomybe nei šaliai kelią parodančiu dalyku.

Clay Smithas buvo pirmasis iš septynių žmonių, atidavusių savo balsus, vos tik laikrodžiai pradėjo skaičiuoti pirmąsias rinkimų dienos minutes. Aštuntasis miestelio gyventojas balsavo iš anksto.

Kaip rodo rezultatai, paskelbti praėjus kelioms minutėms po balsavimo pabaigos, šiame miestelyje H. Clinton surinko pusę balsų; vienas balsas teko libertarinių pažiūrų kandidatui Gary Johnsonui, o 2012 metų respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney gavo vieną balsą kaip pasirenkamai įrašytas kandidatas.

Pagal Naujojo Hampšyro įstatymus, bendruomenės, turinčios mažiau kaip 100 rinkėjų, gali gauti leidimą atidaryti balsavimo apylinkes vidurnaktį ir jas uždaryti, kai tik visi registruoti rinkėjai atiduoda savo balsus.

Keliose JAV Rytų pakrantės valstijose pagrindinis balsavimas prasidės 6 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

„Pagalvokite apie tai, – kalbėjo B. Obama rinkimų mitinge Mičigano valstijoje. – Praėjusį savaitgalį jo paties komanda nusprendė jam nebeleisti naudotis „Twitter“. Bet jeigu artimiausi jo patarėjai nepatiki jam teisės rašyti komentarus, tai kaip mes galime jam patikėti branduolinius kodus?“

B. Obama vėl pareiškė, jog, jo įsitikinimu, D. Trumpas „dėl temperamento yra netinkamas“ ir „nepakankamai kvalifikuotas“ tam, kad užimtų aukščiausią postą Jungtinėse Valstijose.

Be Mičigano, JAV prezidentas B. Obama pirmadienį dar ketina kalbėti rinkimų mitinguose Naujajame Hampšyre ir Pensilvanijoje, kur jis agituos už Demokratų partijos kandidatę į Amerikos prezidento postą Hillary Clinton. B. Obama pareiškė, kad „šiandien aš tikriausiai paskutinį kartą dalyvauju rinkimų kampanijoje“.

Lapkričio 7 dieną atsinaujinusioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko dokumentinio filmo apie trečiąjį Lietuvos Respublikos prezidentą (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.), vieną pirmųjų Lietuvos demokratų, knygnešį, gydytoją, publicistą ir vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos figūrų – K. Grinių  premjera. Filmas skiriamas 150-osioms K. Griniaus gimimo metinėms, kurias minėsime gruodžio 17 d.

Prieš pristatant filmą jo autorė ir režisierė papasakojo, kuo sudėtingas buvo filmo kūrimas ir kokiomis asmeninėmis savybėmis ją sužavėjo vos pusmetį šalį valdęs ir ne kartą kalintas Lietuvos prezidentas.

„Iki šio projekto K. Griniaus asmenybė man buvo mažai pažįstama, nors esu kilusi iš to paties krašto. Man tas žmogus padarė įspūdį – jo ramybė, inteligencija, išlaikytas tonas ir labai stabilios pažiūros. Jis daug kartų buvo areštuotas ir kalintas, ir kiekvieną kartą vis dėlto drįsdavo pasakyti tai, ką nori. Jis buvo pralenkęs laiką ir gimęs su Vakarietiškomis vertybėmis Rytuose, ir dar labai pavojingomis aplinkybėmis.

Jis buvo labai nuoseklus ir visą laiką turėjo savo nuomonę. K. Grinius pirmą kartą atsisėdo į kalėjimą Maskvoje dar studijuodamas, ir nuo to laiko jis visuomet protestavo, visada turėjo savo nuomonę. Aš nemanau, kad 1942-ais ir 1943-ais metais pasirašinėti memorandumus ar žydus slėpti buvo nedrąsus žingsnis. Jis buvo ne tik nuoseklus, bet ir labai drąsus žmogus. Jis nedarė isteriškų pareiškimų, buvo orus“, – susižavėjimo istorine asmenybe neslėpė E. Mildažytė.

LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja tikino, kad kurti filmą jai buvo labai sudėtinga – apie prezidentą išliko labai nedaug archyvinės medžiagos, daugiausiai – iš prezidentavimo laikotarpio, kuri nebuvo labai tinkama filmui, taip pat vos kelios sekundės filmuotos prastos kokybės medžiagos. Bet, E. Mildažytės teigimu, kuriant filmą labai gelbėjo privatūs kolekcininkai.

„Jie iš savo kolekcijų ištraukė senus Virbalio, Pilviškių ir t.t. vaizdus, atrado atvirukų, net atvirukų su himnu ir t.t. Paradoksalu yra tai, kad daugiausia nuotraukų išliko iš to periodo, kai K. Grinius prezidentavo, bet tai tetruko pusmetį. Tai yra labai trumpas periodas, be to, man visai netiko to laikotarpio medžiaga. Kai jis buvo premjeru ar kitais etapais, išlikusios vaizdinės medžiagos beveik nėra. Kai kuriuos epizodus dengėme dokumentų, paimtų iš privačių kolekcijų, vaizdais“, – kalbėjo filmo autorė.

Prezidentą kai kuriuose filmo epizoduose įkūnijo žmogus, fiziškai labai panašus į K. Grinių. Paklausta, kaip jį atrado, E. Mildažytė pradėjo juoktis: „Tai yra mano draugės vyras Remigijus. Atėjau į priėmimą Gruzijos nepriklausomybės 25-mečio proga. Žiūriu aš į tą savo bičiulės vyrą, ir galvoju: iš akies luptas Grinius! Paklausiau, ar jis įkūnytų prezidentą filme, ir jis sutiko“, – kalbėjo ji.

Dokumentiniame filme apie trečiąjį Lietuvos Respublikos prezidentą kalba žinomi Lietuvos istorikai ir asmeniškai K. Grinių pažinęs prezidentas Valdas Adamkus. Kadenciją baigęs prezidentas kartu su žmona Alma Adamkiene dalyvavo filmo pristatyme.

„Man tai yra labai jaudinantis momentas, kadangi daug metų praleidau su K. Griniaus šeima, su jo sūnumi Liūtu kartu mokėmės, vėliau kartu buvome išeivijoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis dirbo kepykloje, aš – „Ford“ fabrike, bet visuomet susitikdavome.

Su K. Griniumi taip pat praleisdavau labai daug laiko, jis pasakodavo apie savo prisiminimus nuo pat darbo su V. Kudirka pradžios. Man dažnai kildavo mintis, kodėl jį nušalino nuo prezidento pareigų – jis buvo ramus, niekuomet balso nepakeliantis, atjaučiantis žmogus. Į 1926 m. įvykius, neramumus jis reagavo ramiai ir konstitucijos ribose bandė palaikyti tvarką, bet bolševikinis elementas kėlė didelį nerimą lietuvių visuomenei“, – svarstymais dalijosi V. Adamkus.

Kadenciją baigęs prezidentas neslėpė, kad ši istorinė asmenybė paliko didelį pėdsaką jo paties gyvenime. „Gimiau tais metais, kai jį pašalino iš pareigų. Tačiau per ilgus pasikalbėjimus su juo aš supratau, kad jis turėjo pagarbą žmogui. Jo pažiūra į žmogų turėjo atsispindėti visuomenėje, deja, taip nebuvo.

Jis savo principų neatsisakė iki pat paskutinės gyvenimo dienos. Man atrodo, kad tokio žmogaus kaip jis, daugiau savo gyvenime nesutikau. Daug iš jo išmokau – pagarbos žmogui, plataus žvilgsnio, o ypatingai mane žavėjo jo nenutraukiama meilė ir darbas Lietuvai“, – kalbėjo V. Adamkus.

Buvusio šalies vadovo teigimu, K. Grinius net ir būdamas sunkus ligonis nepaliovė dirbti Lietuvai. Net ir paskutinėmis savaitėmis sėdėdavo sulinkęs, užsikniaubęs ant stalo, ir visą laiką rašė. „Tai buvo tvirtos valios, silpnos sveikatos, tačiau nepalaužiamas lietuvybės saugotojas, šventai tikėjęs Lietuvos ateitimi. Man atrodo, kad jo įsitikinimai yra pavyzdys ne tik man, bet ir šiandieniniame mūsų gyvenime“, – dėstė kadenciją baigęs prezidentas.

V. Adamkus istorinę asmenybę palygino ir su dabartiniais politikais: „Tie, kurie Lietuvoje save vadina liberalais, deja, palyginti su K. Griniumi, skiriasi kaip dangus ir žemė.

Liberalizmas Lietuvoje ir tai, kuo tikėjo K. Grinius, yra du nesutaikomi dalykai. Tegul K. Grinius lieka šviečiančia žvaigžde ateičiai, stiprina mus ir veda į demokratišką pasaulio bendruomenę“, – savo kalbą baigė šią savaitę devyniasdešimtmetį atšventęs kadenciją baigęs prezidentas.