„Visko gali būti“, – paklaustas, ar socialdemokratai pasitrauktų iš derybų,  svarstė vienas socialdemokratų derybininkų, neslėpdamas apmaudo po ilgo ir, matyt, varginančio derybų susitikimo su „valstiečiais“.

Seimo vicepirmininkas, buvęs socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas prognozavo, kad partijos valdybos posėdis gali būti karštas.

Ir A. Sysas, ir kiti socialdemokratų derybininkai neslėpė, kad jų netenkina „valstiečių“ pasiūlymas imtis darbo tik trijose ministerijose.

Nors „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neįvardijo, kokios ministerijos buvo pasiūlytos socialdemokratams, prognozuojama, kad tai – socialinių reiklų ir darbo, teisingumo ir užsienio reikalų ministrų portfeliai.

Taip pat kalbama, kad socialdemokratai galėtų pretenduoti į du Seimo vicepirmininkų postus.

Kai kurie „valstiečių“ derybininkai taip pat užsiminė, kad neatmestina galimybė, jog po savo valdybos posėdžio socialdemokratai gali pasakyti, kad nesutapo vertybinės nuostatos dėl būsimos vyriausybės programos.

Socialdemokratų valdybos posėdis turėtų įvykti Seime 16 val.

Vadinamųjų konsultacijų dėl būsimos koalicijos išvakarėse tiek iš konservatorių, tiek iš socialdemokratų stovyklų pasigirdo kalbų, kad abiejose partijose nėra vieningo sutarimo dėl galimybės formuoti valdančiąją daugumą su Seimo rinkimus laimėjusiais „valstiečiais“.

Politiniuose kuluaruose kalbama, kad dalis konservatorių norėtų eiti į valdžią, bet kita dalis laikosi nuostatos, jog su marga bei neaiškių tikslų siekiančia „valstiečių“ komanda būti valdžioje pavojinga ir kur kas geriau būtų padirbėti opozicijoje. Esą gali atsitikti taip, kad ateityje tektų prisiimti atsakomybę už visus iš anksto pasmerktus pražūčiai „valstiečių“ projektus bei planus.

Kita dalis konservatorių atvirai kalba, kad į valdžią su „valstiečiais“ ne tik verta, bet ir būtina eiti.

Panašios neapibrėžtumo nuotaikos ir socialdemokratų stovykloje.

Įsiklauso į partijos patriarcho patarimus?

Kai kurie TS-LKD senbuviai, skeptiškai vertinantys savo lyderio Gabrieliaus Landsbergio poziciją „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio atžvilgiu, kalba apie galimą Vytauto Landsbergio įtaką.

Esą V. Landsbergis linkęs siūlyti dirbti opozicijoje, nes naujoji „valstiečių“ banga galinti būti Rusijos projektas Lietuvoje.

Po antrojo rinkimų turo kartu su G. Landsbergiu vaikštantis buvęs partijos vadovas A. Kubilius antradienį po pokalbio su „valstiečių“ atstovais pareiškė, kad nepavyko išsiaiškinti, kokių darbų jie imtųsi, suformavę vyriausybę: „Girdėjome tas pačias kalbas apie valstybines monopolijas ir nieko daugiau. Jie net nesugebėjo paaiškinti, iš kokių pinigų planuoja pakelti pensijas. Jeigu mūsų kas nors paklaustų, ką planuojame daryti, būdami valdžioje, naktį pažadinti pasakytume.“

Tarp konservatorių taip pat kalbama, kad G. Landsbergis nuolat akcentuoja, jog į valdžią eitų tik kartu su liberalais, tik todėl, kad dar labiau atitolintų galimą susitarimą su „valstiečiais“. Mat šie liberalų į valdančiąją koaliciją įsileisti nenori.

Į valdžią eiti įpareigojo rinkėjai

Tačiau dalis konservatorių yra įsitikinę, kad būtina tartis ir susitarti su „valstiečiais“ bei dalyvauti valdančiojoje koalicijoje.

„Mums rinkėjai suteikė pasitikėjimo mandatą. Juk pagal rinkimų rezultatus esame antri. Be to, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė pasikvietė mūsų partijos atstovus pokalbiui apie galimą koaliciją. Vadinasi, privalome tartis su „valstiečiais“, aiškintis programines nuostatas ir ieškoti sąlyčio taškų“, – portalui LRT.lt sakė į Seimą vienmandatėje apygardoje išrinktas konservatorius krikdemas Paulius Saudargas.

Jam antrino ir partijos kolega Vytautas Juozapaitis, minimas kaip galimas kultūros ministras šešėlinėje konservatorių vyriausybėje.

Jo manymu, dėl dalyvavimo būsimoje valdžioje konservatoriams būtina išnaudoti visas galimybes: „Eidami į rinkimus, savo rinkėjams įsipareigojome atlikti nemažai darbų, todėl dabar privalome pateisinti jų lūkesčius ir vykdyti įsipareigojimus.“

Konservatorių senbuvis Jurgis Razma kalbėjo diplomatiškiau, bet irgi leido suprasti, kad laikosi nuostatos, jog partijai būtina dalyvauti valdančiojoje daugumoje: „Niekas tų „valstiečių“ nebijo. Šiuo metu su jais kalbamasi, viskas gerai. Tačiau bet kuriuo atveju dėl dalyvavimo valdančiojoje daugumoje turėtų būti bendra partijos pozicija.“

Agnė Bilotaitė taip pat teigė mananti, kad į valdžią su „valstiečiais“ reikėtų eiti, tik be socialdemokratų.

Socialdemokratai – lyg pašauta stirna

Socialdemokratų stovykloje kol kas vieningos nuomonės dėl galimybės dalyvauti valdančiojoje koalicijoje su „valstiečiais“ taip pat nėra.

Buvusio partijos lyderio, velionio prezidento Algirdo Brazausko šalininkų sparnas labiau linkęs vėl dirbti valdžioje.

Gediminas Kirkilas LRT.lt teigė manąs, jog, nepaisant to, kad tarp į Seimą patekusių „valstiečių“ – daug politikos naujokų, vis dėlto reikėtų pabandyti su jais sudaryti valdančiąją daugumą. Tik buvęs premjeras prognozavo, kad derybos gali būti labai sunkios.

Kalbama, kad G. Kirkilo pozicijai pritaria ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, ir finansų ministrė Rasa Budbergytė, ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei kai kurie kiti įtakingi partijos bendražygiai.

LSDP lyderis Algirdas Butkevičius po antrojo rinkimų turo sakė, kad didesnė tikimybė, jog socialdemokratai dirbs opozicijoje. Atrodo, kad jis panašios pozicijos laikėsi ir po pirmadienį vykusio socialdemokratų valdybos posėdžio. Atsargiai apie buvimą valdžioje su „valstiečiais“ kalbėjo ir socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas.

Jaunųjų socialdemokratų atstovas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir rinkimų naktį, ir paaiškėjus rinkimų rezultatams, teigė manąs, kad kur kas protingiau būtų partijai padirbėti opozicijoje, atsinaujinti ir tinkamai pasirengti kitiems rinkimams.

Kokie pavojai socialdemokratams opozicijoje?

Kalbėdami apie tai, kokie pavojai lauktų socialdemokratų, dirbant opozicijoje, kai kurie jų atstovai teigė manantys, kad neatmestina galimybė, jog konservatoriai, sudarę valdančiąją daugumą su „valstiečiais“, po kurio laiko prisiviliotų ir liberalus. Tuomet, turėdami persvarą prieš „valstiečius“, juos suskaldytų ir taptų vienvaldžiais.

Jei toks planas pavyktų, kažin ar net sustiprėję socialdemokratai po ketverių metų turėtų šansų laimėti Seimo rinkimus.

LSDP atstovai nuogąstauja ir dėl kitų galimų valdžios dėlionių – jei konservatoriai atsidurtų su liberalais opozicijoje, po dvejų metų vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimų jie esą galėtų triuškinamai laimėti. Be to, 2019 m. vyks ir prezidento rinkimai.

Socialdemokratų pozicija aiškesnė

Po konsultacijų su socialdemokratais „valstiečių“ atstovas Povilas Urbšys teigė, kad pokalbio metu išaiškėjo, jog socialdemokratai nedalyvautų koalicijoje su konservatoriais ir nekelia išankstinių reikalavimų „dėl papildomų privalomų partnerių“. Jis taip pat pažymėjo, kad dėl daugelio programinių nuostatų požiūriai sutapo, bet esą matyti ir nemažai skirtumų.

Vertindamas antradienio rytą vykusį pokalbį su konservatoriais, P. Urbšys neslėpė, kad jautėsi jų nuostata tik pasikalbėti, o į koaliciją – neiti. Be to, jam užkliuvę ir konservatorių reikalavimai, kad koalicijoje privalomai turėtų dalyvauti ir liberalai.

Socialdemokratai atstovų Irenos Šiaulienės, Juliaus Sabatausko, A. Syso ir Andriaus Palionio veidai po pokalbio su „valstiečiais“ neatrodė džiugūs.

Paklausta, ką galvoja apie galimybę dirbti bendroje koalicijoje su „valstiečiais“, I. Šiaulienė diplomatiškai atsakė anksčiau galvojusi, kad pokalbis būsiąs lengvesnis ir konstruktyvesnis.

Kai kurie susitikimo su „valstiečiais“ dalyviai prasitarė, kad jų atstovai davę suprasti, jog nuolaidų savo galimiems partneriams jie nenusiteikę daryti ir nebijo nei formuoti mažumos vyriausybę, nei išankstinių Seimo rinkimų, kurie esą atneštų dar didesnę sėkmę ir galbūt net 90 vietų Seime.

LRT.lt šaltinių teigimu, Saulius Skvernelis laikosi nuosaikesnės pozicijos ir bando socialdemokratų lyderį A. Butkevičių įtikinti dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, nes konservatoriai jam esą neatrodo labai patikimi partneriai.

Vis dėlto po pirmųjų konsultacijų „valstiečių“ atstovas P. Urbšys patikino, kad pokalbiai bus tęsiami ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais.

Vis dėlto tai pastaraisiais šių metų mėnesiais tapo akivaizdu. Be to, premjerui kelia nuostabą šalies vadovės pareiškimai ir priekaištai net nepasikvietus į skandalingas istorijas patekusių politikų asmeninio pokalbio.

Socdemų lyderis ir Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius interviu INFO TV teigia:

„Galiu pasakyti, kad ta įtampa buvo ir anksčiau, bet ji buvo tokia pulsuojanti. Jeigu formuojant Vyriausybę buvo labai ilgos derybos, nes buvo priekaištai išsakyti Darbo partijos adresu, nelabai norėjo, kad valdančiojoje daugumoje būtų Darbo partija. Bet paskui ta įtampa buvo tokia sumažėjusi, kai kurie pranešimai ar spaudos konferencijos, kurios vykdavo kartu tam tikrame laikotarpyje, buvo teigiamos. Jeigu prisimintume ankstesnius pranešimus, Vyriausybės darbas buvo vertinamas teigiamai.“

Komentaras: Įdomu, ar ta įtampa tikra, AR surežisuota? Juk ji atsirado artėjant rinkimams. Ir, dažniausiai tokiu laikotarpiu visiems juk kažkaip reikia pasikelti savo partinius reitingus ne tik prieš kitas partijas ar Prezidentę, bet ir partijų viduje. Ten gi taip pat vyksta arši kova už vietą „savoje fermoje“…

Toliau Premjeras kalba: „Aišku, šita įtampa pradėjo atsirasti nuo šių metų sausio mėnesio pabaigos. Man buvo nesuprantama, kaip galima kelti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, nepasikvietus ministro pirmininko arba ministro į kabinetą, pasakyti, mielasis, aš matau tokią problemą, kodėl ta problema atsirado, kaip ją greičiau išspręsti, kokius sprendimus reikia priimti. Tačiau paskutiniu metu tas nesusikalbėjimas arba nenoras susėsti už stalo ir išklausyti ir kitą pusę, leidžiant išdėstyti argumentus, tai aš traktuoju, kad visa tai yra daroma, nes artėja Seimo rinkimai. Matyt, šitos partijos, kurios yra valdančioje daugumoje bei Vyriausybėje, jos nelaimėtų rinkimų. Tą akivaizdžiai matome, todėl ir darau tokią išvadą“, – apie įtemptus prezidentės ir Vyriausybės santykius sakė A. Butkevičius.

Premjeras taip pat įvardijo svarbiausius šios Vyriausybės darbus, kuriuos pavyko nuveikti per ketverius metus.

Klausimas. Ar tai ką pavyko nuveikti – iš tikro socdemų lyderio ir tos partijos nuopelnas?

Jis išskyrė teritorinių planų teisės aktų pakeitimus, taip pat spartaus gyvenamųjų namų renovacijos įgyvendinimą. Premjeras kaip vieną svarbiausių žingsnių pateikė ir euro įvedimą Lietuvoje, kuris sulaukė visuomenės palaikymo. Dar vienas žingsnis, kurį paminėjo A. Butkevičius, – energetinio nepriklausomumo įgyvendinimas, kuris suteikė galimybę visiškai kitaip kalbėtis su „Gazpromu“ ir nebepriklausyti nuo vieno tiekėjo.

Klausimas. Nuo kurių veikėjų priklauso Lietuvos energetinė nepriklausomybė?

O ką jūs galvojate apie tai? Parašykite savo komentare.

Dėkojame.

Kol verslininkai suka galvas, kaip spręsti problemą, savivaldos politikai ir aplinkosaugininkai perspėja – nenustebkit, jei kitas degių ir smarvę skleidžiančių medžiagų kalnas iškils greta jūsų.

Kur dėti atliekas?

„Visaginas priklauso Utenos regionui. Įgyvendinant ES reikalavimus kiekviename regione buvo įkurti sąvartynai – regionų atliekų tvarkymo centrai. Mes priklausome Utenos regiono atliekų tvarkymo centrui (URATC). Visos surinktos atliekos išvežamos ten. Ten atliekos yra rūšiuojamos. Kietojo atgautojo kuro frakcija sandėliuojama taip pat Utenos sąvartyne. Mes žinome, kad tai taip pat yra didelė problema vietos gyventojams. Ta frakcija skleidžia kvapą ir yra kenksminga. Dabar jau ir Utenos žmonės kyla į kovą.

Be to, kietasis atgautasis kuras yra labai degus. Deginti jis turi būti vežamas į Klaipėdą, kur jau taip pat nepakanka pajėgumų. Dabar šios kenksmingos atliekos vežamos į Visaginą.

„Ir negalvokite, kad tai tik mūsų miesto problema. Mes nežinome, kur kitose savivaldybėse kyla tokie nelegalūs sąvartynai. Lietuvoje neveikia nacionalinė atliekų tvarkymo sistema. Tokių atliekų kasdien vis daugėja ir jų tiesiog nėra kur dėti“ –  pasakojo Visagino merė Dalia Štraupaitė.

Pasak jos, dėl šios problemos jau buvo kreiptasi į premjerą, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ir Teisingumo ministerijas. „Iš mūsų savivaldybės teritorijos ši kenksminga medžiaga bus išvežta, bet tai visos valstybės klausimas. Šio kuro judėjimą sunku kontroliuoti. Į Visaginą jis atkeliavo pažeidžiant teisės aktus. Bendrovė „Vespila“ šią medžiagą priima iš bendrovės „Energesman“, nors neturi leidimo tvarkyti ir sandėliuoti tokių atliekų. Jai leidžiama užsiimti tik medžiagų transportavimu ir jas ji gali laikyti iki 3 dienų. „Vespila“ neturėjo teisės priimti nei vieno tokių atliekų automobilio. Patalpos turi būti specialiai pritaikytos tokių kenksmingų medžiagų sandėliavimui. „Vespilos“ patalpos buvo visiškai nepritaikytos, nebuvo tinkamos ventiliacijos, neįrengta tinkama priešgaisrinė apsauga. Ten bet kada gali kilti gaisras, o ši medžiaga yra labai degi. Kyla didžiulis pavojus visuomenei“, – dėstė merė.
Pasak jos, Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdyba rugpjūčio 17 d. bendrovei „Vespila“ surašė administracinių teisės pažeidimų aktą ir skyrė baudą.

Sakė, kad veža gėles

„Premjeras sudarė darbo grupę. Situacija susidomėjo ir teisingumo ministras. Dabar situacija tokia, kad Lietuvoje gali bet kurioje savivaldybėje išdygti tokie nelegalūs sąvartynai. Su savivaldybėmis niekas nederina tokių medžiagų vežimo. Blogiausia, kad tokias medžiagas galima įvežti slapta. Bet kuris privatus asmuo, turintis kažkokį angarą, į savivaldybės teritoriją gali vežti pavojingas atliekas. Čia reikia skambinti visais pavojaus varpais. Mūsų atveju taip ir buvo. Būtume nieko nesužinoję, bet pasiskundė šalia esanti įmonė, kurios darbuotojai ėmė blogai jaustis, jiems skaudėjo galvas, buvo jaučiamas blogas kvapas. Atliekos vežamos maišuose. Panašiai, kaip pakelėse aptraukiamas šienas. Gyventojai kreipėsi į mane, į tarybos narius ir mes pradėjome sekti. Fotografavom, stebėjom, kvietėm policiją. Jie sakė, kad veža gėles. Mes įėjome į vidų, pamatėme, kas ten yra iš tiesų. Lietuvoje tokių kenksmingų atliekų yra susikaupę kalnai. URATC direktorius sako, kad jau problemos kyla Utenoje, nes Klaipėda perkrauta, nėra kur išvežti. Tiesiog nespėjama, o atliekos toliau kaupiasi“, – pasakojo D.Štraupaitė.

Nuomonės išsiskyrė

15min gavo Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento raštą, kuriame nurodoma, kad bendrovei „Vespila“ Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimą tvarkyti ir iki 3 metų sandėliuoti atliekas, nors Atliekų tvarkytojų valstybės registre įmonė nėra užregistravusi šio atliekų tvarkymo būdo. Pasak Visagino merės, bendrovė jau įpareigota atliekas išgabenti. Tuo tarpu „Vespilos“ direktorius Osvaldas Povilaitis 15min teigė, kad gauto leidimo pakanka, o bendrovei bando pakenkti kaimynai. „UAB „Vespila“ gavo leidimą laikyti kietąjį atgautąjį kurą. Taršos leidimą išdavė Aplinkos apsaugos agentūra, todėl, mūsų manymu, mes nieko nepažeidėme, priimdami atliekas ir jas laikydami. Atliekų saugojimui yra paskirtas visas sandėlis, kuris yra pramoninėje zonoje, aplinkui nėra gyventojų. Nusprendėme atliekas laikyti patalpose, kuriose atliekos yra visiškai apsaugotos nuo aplinkos poveikio, nors tokias atliekas galima laikyti ir lauke. Uždarose patalpose laikomos atliekos neturi visiškai jokio neigiamo poveikio aplinkai.

Šios atliekos yra visiškai nepavojingos, jos netgi mažiau yra pavojingos nei šiukšlės, esančios gyventojų šiukšliadėžėse, nes patenkant pas mus, jos yra perrūšiuotos, ir visi daiktai, negalintys būti kietajame atgautajame kure, yra pašalinami.

Planuojama atliekas laikyti iki trijų metų. Per tą laikotarpį Lietuvoje bus pastatyti įrenginiai, kurie bus pritaikyti tokių atliekų deginimui, tuomet sukauptos atliekos bus perduodamos į šiuos įrenginius ir ten sudeginamos“, – paaiškino jis. Pasak O.Povilaičio, bendrovės pagrindinė veikla yra gelžbetonio įrangos valdymas. Atliekų tvarkymo veikla įmonė tik spėjo pradėti derybas su keliais galimais klientais ir priėmė tik kelias atliekų siuntas. „Įmonė atliekų tvarkymo veiklą pradėjo vykdyti tik nuo šių metų rugpjūčio ir po nepilnų dviejų savaičių sulaukė kontroliuojančių įstaigų antplūdžio, kurios bet kokiomis priemonės bando sustabdyti įmonės veiklą. Įtariame, kad skundus visoms kontroliuojančioms įstaigoms parašė mūsų kaimynai AB „Aksa“, su kuriais buvo ilgai bylinėjamasi dėl įrenginių užgrobimo. UAB „Vespila“ laimėjo visas bylas prieš AB „Aksa“, tačiau ir toliau yra visokeriopai trukdoma mums vykdyti savo ūkinę veiklą, net blokuojami keliai ir neleidžiama mums privažiuoti prie savo sandėlių. Dėl šių pažeidimų jau kreipėmės į teisėsaugos institucijas“, – sakė pašnekovas.

Deginti nėra kur

Bendrovės „Energesman“ atstovas Mindaugas Povilauskas 15min teigė, kad į Visaginą turėjo iškeliauti 200 tonų kietojo atgautojo kuro frakcijos, tačiau vežimai sustabdyti: „Šiuo metu Lietuvoje susidarė tokia situacija, kad pasileidus visiems regioniniams mechaniniams ir mechaniniams-biologiniams komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiams yra pagaminamas perteklinis kietojo atgautojo kuro kiekis – pagaminama daugiau tokio kuro, negu šiuo metu yra sudeginama energijai gauti.

Po rūšiavimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, bus naudojamos energijai gauti atliekoms deginti skirtuose įrenginiuose Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune. Tačiau tokie įrenginiai šiuo metu veikia tik Klaipėdoje. Po rūšiavimo gauto kietojo atgautojo kuro negalima šalinti sąvartyne, todėl šiuo metu galima jį laikyti iki bus pastatytos atliekas deginantys įrenginiai.“

Pasak jo, UAB „Energesman“ yra apklaususi įmones, kurios turi teisę tvarkyti iš atliekų gautą kurą, ir sudarė sutartis su keliomis įmonėmis dėl atliekų tvarkymo. Tarp tokių įmonių yra ir UAB „Vespila“. „UAB „Energesman“ yra perdavusi UAB „Vespila“ apie 200 tonų kietojo atgautojo kuro, tačiau šiuo metu UAB „Vespila“ nevykdant įsipareigojimų UAB „Energesman“ yra pareiškusi pretenzijas dėl sutarties reikalavimų pažeidimų (transporto prastovų, nesugebėjimo priimti atliekų) ir atliekų vežimas į Visaginą sustabdytas“, – nurodė M.Povilauskas. Pasak jo, UAB „Energesman“ iš atliekų pagamintą kurą perduoda sutartiniais pagrindais. Už tolimesni atliekų laikymą ir galutinį sutvarkymą yra atsakinga UAB „Vespila“. Vadovaujantis valstybiniu atliekų tvarkymo planu, įmonė privalo šias atliekas laikyti iki bus sukurti atliekų deginimo pajėgumai. Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad UAB „Energesman“ vykdo tik nepavojingų komunalinių atliekų tvarkymo veiklą. Į įmonę patenka tik nepavojingos atliekos, kurios susidaro kiekvieno gyventojo namuose ir yra išmetamos į šiukšlių konteinerį. Gautos atliekos yra dar perrūšiuojamos atskiriant antrines žaliavas (plastiką, stiklą, popierių ir metalą), taip pat atskiriamos ir virtuvės maisto likučiai. Iš atliekų pagamintame kure pasilieka tik seni drabužiai, netinkamas perdirbti plastikas ir popierius.

Deividas Kamerunas apkaltino Rusiją!

Jungtinėje Karalystėje beveik 30 tūkstančių žmonių pasirašė peticiją, reikalaujančią uždrausti premjero David’ui Cameron’ui (David Cameroon) grįžti į Londoną iš atostogų užsienyje. Daugelį britų supykdė tai, kad politikas paragino gyventojų Jungtinėje Karalystėje praleisti Velykų atostogas Anglijos šiaurėje, o pats su savo žmona išvyko paatostogauti ir švęsti Velykų į Ispaniją.

Ministro pirmininko kabineto reitingai pastaruoju metu smarkiai sumažėjo: 60% Jungtinės Karalystės gyventojų nepatenkinti Vyriausybės darbu.

Smulkiau apie tai RT korespondentės Anastasijos Čurkinos video reporataže ( anglų – rusų kalbomis):