„Matome didžiules nišas pasaulyje veikti šiose (kibernetinės saugos -BNS) srityse (…) Nežiūrint į tai, kad mes buitiniame ir verslo lygyje esame dar toli nuo gero supratimo apie kibernetinę saugą, bet bendrai kibernetinė sauga yra pakankamai išsivysčiusi. Lietuvoje turbūt yra daugiausia pasaulyje kibernetinės saugoscentrų“, – interviu Žinių radijui pirmadienį sakė Kazimieras Tonkūnas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos specialistai dalyvauja diegiant kibernetinės saugos sprendimus Rytų Afrikoje, taip pat įvairių pasaulinių idėjų centrų veikloje.

„Lietuva daro didelę įtaką Rytų Afrikai – penkios šalys modernizuojasi pagal lietuvių parametrus. Lietuviai dalyvauja vadinamuosiuose mąstymo tankuose su JAV platformomis, Europos, Azijos ir Afrikos. Tas naujas slenkstis, kuris atsidaro su informacinėmis technologijomis, jis atidaro naujas kategorijas, kuriose nėra konkurencijos“, – teigė K.Tonkūnas.

„INVL Technology“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdomos įmonės šiemet IT projektus įgyvendino 15-oje šalių – teikė paslaugas valstybinėms ir komercinėms institucijoms, bankams, teisėsaugos struktūroms ir kitoms organizacijoms.

Šių metų liepą uždaro tipo investicinės bendrovės (UTIB) licenciją gavusios „INVL Technology“ valdymą perėmė vienos pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ bendrovė „INVL Asset Management“.

„INVL Technology“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

JAV striptizo klube dirbanti egzotinė šokėja Liza atskleidė negirdėtos informacijos apie savo profesijos pliusus, minusus ir tai, kaip stereotipai veikia jos kasdienybę. Jos atlyginimas kasnakt smarkiai svyruoja, o pastaruoju metu dėl prostitucijos ir internete lengvai prieinamos pornografijos pasikeitė jos šokius stebintys klientai.

Lanksteryje, Pensilvanijos valstijoje, dirbanti šokėja gyvena du atskirus gyvenimus: niekur neskelbia savo adreso ir naudoja dvi skirtingas socialinių tinklų paskyras, nes naktimis žengusi ant scenos tampa Liza.

Taip ji elgiasi, kad išvengtų pavojaus – erotiškų judesių pakerėti ir šokėjas įsimylėję nuolatiniai klientai gali pradėti merginas persekioti. Tačiau Liza savo profesijos išsižadėti neketina. Ne vien tik dėl nemenko atlyginimo, bet ir dėl galios, kurią ji jaučia šokdama, rašo „The Atlantic“.

„Kiekvieną naktį užlipus ant podiumo žmonės duoda man pinigus, nes esu graži, – tvirtino Liza. – Kasdien turiu žmones priversti jaustis ypatingai ir atidėti į šoną savo pačios problemas. Darbas mane privertė labiau pasitikėti savimi.“

Alga svyruoja kasdien

Kasmet JAV striptizo klubai atneša 6 mlrd. dolerių (5,5 mlrd. eurų) pelno, o vidutinė šokėjų alga, pasak JAV darbo statistikos biuro yra 16,85 dolerių (15,47 eurų) už valandą. Tad Lizos atlyginimas šokinėja nuo 150 iki 1500 dolerių (138-1380 eurų) už vakarą darbo.

„Šokti pradėjau prieš penkerius metus, kai studijavau ir atlikau neapmokamą praktiką vietiniame prekybos centre, – pasakojo Liza. – Turiu psichologijos ir teatro diplomus, bet tada nesugebėjau prasimaitinti. Juokaudavau su draugais, kad tiesiog imsiu ir praėsiu šokti striptizą.“

Į interviu striptizo klube Liza atėjo apsirengusi tinklinėmis pėdkelnėmis, keliaraiščiu ir ilgais batais. Mergina vadybininkui pareiškė, kad šoka nuo pat vaikystės ir žūtbūt nori darbo.

„Šoku nuo ketverių metų ir visados buvau ant scenos, – sakė Liza. – Manęs paprašė demonstracijos ir aš šokau visiškai nuoga. Man buvo labai gėda, bet darbą gavau. Išbandžiau ir kitus darbus, tačiau visados sugrįždavau prie šokimo, nes man nepatikdavo darbdaviai kitose vietose.“

Pati sau vadovė

Anot Lizos, patraukliausia jos profesijos dalis yra jai suteikiama laisvė ir tai, kad ji yra pati sau viršininkė. Erotinė šokėja pati nusprendžia kiek ir kada dirbti, kada imti laisvadienius. Jai tereikia sumokėti striptizo klubui tiek pinigų, kiek jis prašo ir mergina gali daryti su savo laiku ką tik nori.

„Šokėjos daugiausiai nėra klubo darbuotojos, o nepriklausomos rangovės, – aiškino egzotinė šokėja Liza. – Visados reikia sumokėti už patalpų nuomą, didžėjui ir persirengimo kambarėlio vadybininkei. Kitaip tariant mes mokame, kad ten galėtume dirbti.“

Šokėja Liza tvirtino, kad dažniausiai ji dirbdavo aštuonių valandų pamainomis ir ant scenos būdavo tiek laiko, kiek norėdavo – ji pati nuspręsdavo, kiek bendrauti su klientais. Vasaros sezonas dažniausiai būna lėtesnis ir jai pavyksta uždirbti mažiau pinigų.

„Vasarą žmonės leidžia laiką su savo šeimomis ir atostogauja, – pareiškė Lankasteryje dirbanti šokėja Liza. – Rudenį verslo padaugėja, o link žiemos žmonės nori šėlti mieste ir gerti. Jie nuo visko pervargę ir nori pabėgti nuo bėdų. Striptizas – atitrūkimas nuo tikrovės.“

Konkuruoja su pornografija

Vis dėlto net sezoninis pagyvėjimas ne visada atsveria prastėjančias striptizo verslo prognozes. Per pastaruosius penkerius metus padaugėjo nemokamos pornografijos ir merginų, kurios sutinka gyvai atlikti erotinius šokius per kompiuterio kamerą.

O anksčiau noriai su šokėjomis bendravę klientai pradėjo šildytis prostitučių glėbyje.

„Mano klube prostitucija yra nelegali. Jei sulaužai taisykles tave išmeta, – pasakojo Liza. – Dauguma į striptizo klubus ateinančių žmonių nori bendravimo, bet jų per penkerius metus sumažėjo. Kam fantazuoti striptizo klube, kai gali susimokėti 100 dolerių (92 eurus) ir permiegoti su kuo nors ir tą fantaziją išpildyti?“

Vis mažiau Lizos klientų striptizo klubuose leidžia pinigus, o pasak jos, atvyksta ten „susirasti širdies draugę“ arba bando sugundyti merginas mojuodami dolerio banknotą.

„Dažnai iš klientų girdžiu: „Ką padarysi dėl šio dolerio?“ Jei klausi tokio dalyko, geriau parodyk didesnę kupiūrą, – skundėsi Liza. – Jie nesupranta, kad tai mūsų darbas. Jie mano, kad ten tik linksminamės. Niekas negerbia to, ką darome. Apie egzotines šokėjas egzistuoja daugybė stereotipų – kad esame neišsilavinusios, skurdžios ir nesutariame su savo tėvais.“

Tačiau Liza tikino, kad jos darbas yra toks pats kaip „labiau gerbiamų profesijų“, o scena „galėtų būti kone biuras“. Dalis striptizo klubų vadybininkų suvokia, kad šokėjos atlieka savo darbą, bet likę laikosi tokių pat stereotipų, kaip ir klientai.

„Kai kurie vadybininko pozicijose esantys vyrai gerbia mūsų pastangas ir palaiko mus. Jei į klubą ateina vaikinas, kuris visas iš eilės graibo – jį iš karto išmeta, – kalbėjo Liza. – Tačiau yra vadybininkų, kurie yra seksistai ir jiems net nepasiskųsi. Jei vadybininkas nesielgia su moterimis pagarbiai, klubo kokybė sminga.“

Neoficialiomis BNS žiniomis, socialdemokratams naujoje vyriausybėje tektų socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo ir užsienio reikalų ministrų portfeliai. Kol kas kalbama apie tai, kad užsienio reikalų ministro postą galėtų užimti socialdemokratas Linas Linkevičius, kuris turi didelį prezidentės Dalios Grybauskaitės palankumą.

Šiuo metu ministerijų yra 14, bet ateityje Energetikos ministeriją valstiečiai žalieji ketina prijungti prie Ūkio: konservatoriai šią ministeriją buvo atskyrę.

Valstiečiai žalieji taip pat deleguos savo premjerą Saulių Skvernelį, Seimo pirmininko pozicija irgi priklausys valstiečiams žaliesiems. Socdemai galės pretenduoti į 2 Seimo pirmininko pavaduotojus, vienas jų gali būti ruošiamas socdemų lyderiui Algirdui Butkevičiui.

„Šitame etape mes neradome problemų, kurios galėtų sustabdyti derybas“, – teigia Ramūnas Karbauskis.

Pasak Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko, šiuo metu sutarta:

– Darbo kodekso įsigaliojimą atidėti 6 mėnesiams (socialdemokratai ne itin tam pritaria);

– Norima atidėti visą socialinį modelį (tai nėra visiškai išspręstas klausimas);

– Mažinti Seimo narių skaičių (konkretus skaičius neaptartas);

– Seimo rinkimus perkelti iš rudens į pavasarį;

– Įteisinti dvigubą pilietybę;

– Socdemai į ministrus deleguos 3 ministrus, valstiečiai žalieji – 11;

– Seimo pirmininko pavaduotojų skaičius mažės nuo 6 iki 4;

– Seime nuo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bus atskirtas Kultūros komitetas; Informacinės visuomenės plėtros komitetas bus jungiamas su Ekonomikos komitetu;

– Energetikos ir Ūkio ministerijos taps viena ministerija;

– Valstiečiai žalieji pretenduoja į Švietimo ir mokslo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Finansų ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Ūkio ministeriją;

– Seimo Audito komitetui vadovaus opozicijos atstovas.

Pasirašydami koalicijos susitarimą socialdemokratai ketina atsiriboti nuo kai kurių klausimų, kuriems akivaizdžiai nepritaria: socdemai nepritars naujoms pagalbinio apvaisinimo iniciatyvoms, kurios prieštarauja gana liberaliam priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, taip pat pasilieka teisę į atskirą nuomonę įvairiais žmogaus teisių klausimais.

Pirmadienio susitikime nekalbėta apie alkoholio prekybos monopolio įtvirtinimą, nors Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis teigė, kad šiuo klausimu bus bandoma keisti Konstituciją. Tiesa, kadangi Konstitucijos keitimo procesas nelengvas, R. Karbauskis jau anksčiau neatmetė galimybės tokiu atveju atsirastų specializuotos, bet privačios alkoholio parduotuvės.

Socdemai su valstiečiais nelabai sutaria dėl tiesioginių seniūnų rinkimų, socdemai laikosi skeptiškos nuomonės. A. Butkevičiaus vadovaujamai derybinei grupei ne itin prie širdies ir ministerijų iškėlimas į Kauną, mat prie ministerijų paprastai veikia ne vieną pavaldi institucija.

DELFI primena, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose iškovojo 56 mandatus, tačiau jau pakvietė į frakciją jungtis keletą nepriklausomų išrinktų parlamentarų. Socialdemokratai naujame Seime turės 17 vietų.

Analogas matomas su korumpuotais Lietuvos politikais ir jų noru likviduoti drąsius žurnalistus.Šiandieną Šakių APYL.TEISMAS svarstys ar tenkinti kogero,,amžinojo” Šakių mero Juozo Bertašiaus skundą dėl buvusios,,VALSČIUS” redaktorės Giedrimės Didžiapetrienės komentaro, tariamo šmeižto.

Žurnalistė paskelbė, kad iškilo demokratijos pavojus Šakiuose, laikraštį nori perimti net neakcininkas Europos autokroso čempionas Nerijus Naujokaitis.Bandoma jį paversti 1tiesos ir politikos ruporu.Šakių savivaldybėje įsivyravo,,Uab”sistema,infiltruojami savi asmenys, įtakojamas mąstymas.Naujokaitis stebisi redaktorės kaltinimais,per 15metų atseit nebuvo jokio akcininkų susirinkimo, neaiški finansinė ataskaita.Tad,,VALSČIUS” kolektyvas,kurio dalininkai buvo Arvydas ir Giedrimė Didžiapetriai pasitraukė iš naujai rengiamos avantiūros, sustabdyta leidyba.

Kam teko lankytis Šakiuose išskirtinai ramus, jaukus miestas, vakare eik kur nori- niekas neužkabins.Tačiau tai tik išorinis fasadas, realybėje bedarbystė klaiki, užklausiau biržoje ar reikia sporto, švietimo specialistų- nereikia, ieško tik veterinarijos gydytojo.

Šakiai kaip serbai yra autonominis miestas, neitin įsileis kitų rajonų specialistus, nekartą kreipiausi dėl krepšinio reikalų.,,Vytis” būk tai fanų komanda, bet yra ir kita nuomonė, kad komplektacija vyksta kaip palanku vadovybei, užtat rezultatai finišo tiesiojoje būna graudūs.

Čiaupiama žiniasklaida Jurbarke, leidinys,,Nemuno kraštas” paduotas už šmeižtą prieš buvusį merą ir aptilo veikla, nes matyt bijomasi finansinių nuostolių.

Pagėgiuose pasirodžius,,Šilokarčemai” tuoj partija,,Tvarka ir teisingumas”sureaguoja skausmingai, net raginama išimti numerius iš prekybos.

,,Radviliškio kraštas” skaitomas paslapčia, valdininkai draudžia pavaldiniams jį čiupinėti, nes kritikuoja juodai konservatorių kliką.

Įsilaužta į Kaišiadorių,,Atspindžiai”redakciją, paimti leidėjo Mindaugo Šimkūno kompiuteriai, nes pastarasis kandidatavo rinkimuose.Beje, jeigu jis žurnalistas irgi NETURI PRIKLAUSYTI PARTIJAI- DRAUDŽIA ĮSTATYMAS.

„Šiuo metu reikia kalbėti, kad Kanada kaip prekybos partnerė Lietuvai nėra labai svarbi, bet tokiais atvejais atsiranda galimybė dinamiškiau plėtoti prekybos santykius su tokia gana didele rinka. Mums trečiosios rinkos yra labai svarbios eksporto perorientavimui. Bendrai eksporto apimčiai nedidėjant, mūsų eksportas į JAV padidėjo keliasdešimt procentų, ir tai rodo, kad vyksta svarbūs geografinės struktūros pokyčiai ir Kanada galėtų tapti dar vienu taikiniu mūsų eksporto perorientavimo politikai“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Anot jo, preliminariai svarstoma, kad eksportą į Kanadą galėtų padidinti Lietuvos maisto sektorius.

„Ir vartotojams Kanados rinka atsiveria. Jeigu mūsų rinkoje pasirodytų Kanados produktai, tai vartotojai turėtų didesnį produktų pasirinkimą. Viskas vyks į abi puses – tiek eksporto, tiek importo. (…) Bet kokia prekybos sutartis palengvina prekių judėjimą tarp dviejų rinkų. Atkrenta absoliuti dauguma muitų. Tai automatiškai formuoja didesnę konkurenciją Europos Sąjungos gamintojams ir kai kuriais aspektais gyventi ir uždirbti pelną. Tarkime, žemės ūkio bendrovėms bus sunkiau, bet vartotojai laimi visada“, – tvirtino G. Nausėda.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi teigė, kad CETA susitarimas plačiau atveria Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams.

„Kol kas Lietuva su Kanada prekiauja labai mažai, bet ateityje bus lengviau užimti Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams. Pagrindinė nauda susijusi ne su didesniu importu iš Kanados ar Kanados produktais Lietuvoje, bet su mūsų eksportu į Kanadą. Pašalinami barjerai, todėl Lietuvos eksportuotojams bus lengviau parduoti produkciją ten“, – BNS kalbėjo N. Mačiulis.

Abu ekonomistai sutarė, jog didesnę naudą Lietuvos eksportui duotų ES Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartis su JAV, tačiau derybos dėl šios sutarties dar nėra baigtos.