„Neseniai daviau įsakymą JAV karinėms pajėgoms atlikti tikslius smūgius taikiniams, susijusiems su Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado cheminių ginklų galimybėmis. Bendra operacija su Prancūzija ir Jungtine Karalyste dabar jau yra pradėta“, – kreipdamasis į šalies gyventojus sakė prezidentas D. Trumpas.

D. Trumpo kalba:

https://twitter.com/realDonaldTrump/status/984967457315139586

"Tonight, France, the United Kingdom, and the United States took decisive action to strike the Syrian chemical weapons infrastructure… Together, we have sent a clear message to Assad and his murderous lieutenants that they should not perpetrate another chemical weapons attack." pic.twitter.com/rgVvQG05Or

— Department of State (@StateDept) April 14, 2018

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas sakė, kad dabar viskas priklauso nuo Sirijos prezidento Basharo al-Assado: jei jis po šios „labai stiprios žinutės“ padarys išvadas dėl cheminių ginklų naudojimo, tai bus vienkartinis atvejis.

Smūgiai sirijoje

https://youtu.be/DTz5so0Albw

Liudininkai Damaske pasakoja, kad dangų nušvietė didžiulės liepsnos. AP reporteris sakė, kad dangus nusidažė ryškia oranžine spalva.

https://twitter.com/Nidalgazaui/status/984966629195960320

Theresa May: kitos išeities nėra
Kaip teigė Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, jokios kitos išeities, kaip tik pasiųsti raketas, nėra.

Visas Theresa May pranešimas

The Prime Minister @theresa_may has made a statement on Syria: https://t.co/bBfYyowUIo pic.twitter.com/QlTeFXmOkt

— UK Prime Minister (@10DowningStreet) April 14, 2018

Turkijos lyderio pareiškimas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sveikina Vakarų smūgius Sirijos lyderio Basharo al Assado režimui ir vadina juos „tinkamu atsaku“ į „nežmoniškas“ Damasko atakas.

„Mes laikome šią operaciją tinkama“

„Režimas pamatė, kad pastarosiomis dienomis intensyvėjančios jo atakos prieš disidentus … nebus paliktos be atsako“

– per savo valdančiosios partijos susitikimą Stambule sakė R. T. Erdoganas.

Penktagonas

Visi smūgiai Sirijoje buvo šimtu procentų taiklūs

صباح الصمود..

رئاسة الجمهورية العربية السورية pic.twitter.com/hhIZT6cOTe

— Syrian Presidency (@Presidency_Sy) April 14, 2018

Kremlius: Rusija griežtai smerkia smūgius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV ir sąjungininkų smūgius pavadino „agresijos aktu“.

The joint airstrike operation in Syria was "precise, overwhelming and effective" says the Pentagon pic.twitter.com/pXqds19PfS

— Sky News (@SkyNews) April 14, 2018

Jo vairuotojas yra „ant žemės, be sąmonės“, – iš pradžių sakė vienas policininkų, nepatikslindamas, ar tai buvo avarija, ar tyčinis aktas. Policija dar ragina žmones laikytis atokiau, nes specialioji operacija tęsiasi.

„Iš tikrųjų, vokiečiai čia atvažiuos su pėstininkų kovos mašinomis, taip pat su tankais“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Olekas po NATO gynybos ministrų posėdžio.

Siekiant atgrasyti Rusiją, vokiečių vadovaujamas batalionas Lietuvoje bus dislokuotas kitų metų pradžioje.

Ministras patvirtino, kad bataliono sudėtyje bus vokiečių tankai „Leopard 2“, tačiau kitos atvežamos technikos nedetalizavo. Prie Lietuvoje kuriamo 1000-1200 karių bataliono taip pat prisidės Beniliukso šalys, Norvegija, Kroatija ir Prancūzija.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigia, kad Aljansas daro pažangą, formuodamas batalionus, kuriuos ruošiamasi dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Pasak jo, jei  pasiruošimų tempas išliks kaip dabar, koviniai daliniai į šias šalis bus pasiųsti kaip planuota – ateinančių metų pradžioje.

Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras neseniai patvirtino, kad svarstoma kartu su šiuo batalionu Lietuvoje dislokuotos ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“. Krašto apsaugos ministras sakė, kad dėl to sprendimas dar nepriimtas.

https://www.youtube.com/watch?time_continue=47&v=WrZni_qAorQ

„Mes visada kalbamės apie oro gynybą. Patys turime trumpojo nuotolio sistemas, planuojame pirkti vidutinio nuotolio sistemas, o apie ilgojo nuotolio variantą visada diskutuojame. Tačiau tai nebūtinai tiesiogiai susiję su šiuo batalionu“, – sakė J.Olekas.

NATO tarptautiniai batalionai nuo kitų metų taip pat bus dislokuoti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Po Aljanso gynybos ministrų susitikimo NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas sakė, jog prie Latvijoje kuriamo bataliono prisidės Albanija, Italija, Lenkija, Slovakija. Šiam vienetui vadovaus Kanada.

Kuriant Jungtinės Karalystės vadovaujamą vienetą Estijoje dalyvaus Danija ir Prancūzija. Lenkijoje prie JAV kuriamo bataliono prisidės britai ir rumunai.

„Daug valstybių labai konkrečiai paskelbė prisidėsiančios prie tarptautinių batalionų“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.

„Mūsų pajėgos bus iš tikrųjų tarptautinės, siunčiančios vienareikšmišką signalą – NATO yra vieninga“, – kalbėjo jis.

NATO lyderiai per liepą Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą susitarė, kad bus rotuojamos pajėgos visose trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant užtikrinti, kad jos nebus paliktos vienos, jei Rusija mėgintų surengti intervenciją, panašią į įvykdytą Ukrainoje.

Normandijos tankų muziejaus aukcione parduoda 130 objektų, o tarp įdomiausių – keli amerikietiški tankai ir savaeigiai pabūklai. Prognozuojama, kad 1943 metais „Cadillac“ fabrike pagamintas lengvasis tankas „M3A1 Stuart“ bus parduotas už 80–140 tūkst. eurų. Taip siūloma įsigyti du vidutiniuosius tankus „M4 Sherman“, apginkluotus 75 mm patranka ir 105 mm haubica (prognozuojama kaina – 200–400 tūkst. eurų). Norintys įsigyti 1944-ųjų gamybos savaeigį pabūklą „M7B2 Priest“ turi būti pasiruošę pakloti 100–108 tūkst. eurų.

Per rugsėjo 18-ąją vyksiantį aukcioną, organizuojamą bendrovės „Artcurial“, 1944-ųjų laidos visureigį „Jeep MB“ tikimasi parduoti už maždaug 25 tūkst. eurų, o karinį buldozerį „Caterpillar D-8“ – už 4–6 tūkst. eurų. Tarp pigesnių daiktų galima nusipirkti Antrojo pasaulinio karo laikų uniformomis aprengtų manekenų. Tankų vairuotojus ir JAV karinių jūrų pajėgų lėktuvų pilotus vaizduojantys manekenai parduodami po maždaug 200 eurų.

Šis muziejus, prieš trejus metus atsidarė Kaco miestelyje Normandijos pakrantėje, kur 1944 metų birželio 6-ąją įvyko didžiulė sąjungininkų išsilaipinimo operacija. Vis dėlto įstaiga nusprendė užsidaryti, nes šiemet lankytojų sumažėjo 30 procentų. Pasak muziejaus vadovų, lankomumas sumažėjo dėl teroro atakų, įvykdytų Prancūzijoje per pastaruosius dvejus metus. „Atvyksta mažiau žmonių dėl terorizmo problemų Prancūzijoje“, – sakė muziejaus įkūrėjas Patrickas Nerrant’as, buvęs Prancūzijos oro pajėgų pilotas. Kadangi šis muziejus privatus, jis negauna tokios pačios paramos kaip didesnės valstybinės institucijos, pridūrė įkūrėjas. P.Nerrant’as ir du jo sūnus pradėjo kolekcionuoti Antrojo pasaulinio karo techniką 9-ame dešimtmetyje ir restauravo apie 20 tankų bei kitokių mašinų. Jų muziejuje eksponuojama per 40 karinių mašinų, taip pat tūkstančiai kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių objektų. Be to, muziejaus teritorijoje yra aerodromas. P.Nerrant’as pripažino, kad dėl mašinų variklių keliamo triukšmo „vietos gyventojai pateikė kelis skundus“. Visgi jis nepraranda ūpo ir pasiliko dalį žemės sklypo, kur ketina atidaryti mažesnį muziejų.

   Nesenai savo straipsnyje rašėme apie nenumaldomą ir Europos Sąjungos inspiruojamą pabėgėlių srautą iš Rytų šalių. Kaip jis atsiranda? Pabrėšime tik tai, kad pabėgėlius skirstome į 2 kategorijas.

  Pirmoji – žmonės NATO bombardavimų Jugoslavijoje, Irane, Irake, Libane, Libijoje, Sirijoje ar Ukrainoje netekę savo namų ir pragyvenimo šaltinio bėga kuo toliau nuo karo zonos, ir tai yra natūralu. Taip buvo visais laikais laikais.

  Antroji – dirbtinai kuriamas srautas, kai įvairios džichadistinės teroristinės gerai paruošos grupuotės integruojamos į natūralių pabėgėlių srautą, ir jau nuo Jugoslavijos ir Tarybų Sąjungos sunaikinimo laikų 1991 – 2000 metais aprūpinamos taktine ir strategine ginkluote, kad būtų galima valyti visos Europos, Vidurio ir Rytų teritorijas, naikinti nepageidautinas rases, tautas ir valstybes.

  Taigi, Europoje yra daugiau negu 900 „neįžengiamų“ rajonų, kuriuose gyvena gausios imigrantų bendruomenės. Vengrijos vyriausybė aštriu tonu paskelbė, kad sieks užsitikrinti didesnį palaikymą savo pozicijai, nukreiptai prieš Europos Sąjungos planus perskirstyti migrantus Bendrijos šalyse.

  Tų teritorijų, kuriose gyvena „daugybė imigrantų“ – pavyzdžiui, Danijoje, Prancūzijoje, Londone, Stokholme arba Berlyne – vietos valdžia „beveik arba visiškai nekontroliuoja“, o „šalies šeimininkės normų ten beveik nepaisoma“, sakoma viename tinklalapyje paskelbtame pranešime.

   Paklaustas, koks buvo tos informacijos šaltinis, Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltán Kovács (Zoltanas Kovačas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad pranešimas pagrįstas „internete viešai prieinamais duomenimis“, bet daugiau detalių nepateikė.

   Tame pačiame tinklalapyje, įkurtame visai nesenai, artėjant Vengrijoje antroje šių metų pusėje vyksiančiame referendume dėl ES migrantų perskirstymo kvotų plano, taip pat buvo „įmontuotas“ tiksintis laikrodis, rodantis, kad į Europą kas 12 sekundžių atvyksta naujas migrantas.

   „Privalomos Europos kvotos didina terorizmo grėsmę Europoje ir kelia pavojų mūsų kultūrai, – sakoma tinklalapyje. – Neteisėti migrantai nevaldomai plūsta per sienas, todėl mes nežinome, kas jie tokie ir kokie jų ketinimai. Nežinome, kiek jų yra užsimaskavę teroristai.“

   Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė rugsėjį balsavo prieš ES planą paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio ieškotojų Bendrijos šalyse pagal kvotų sistemą, o gruodį palaikė Slovakijos pateiktą teisinį ieškinį.

   Iki šiol ES perkėlė tik 1,1 tūkst. pabėgėlių, o Vengrija nepriėmė nei vieno iš jų. Jeigu pasitvirtins prognozės, kad Vengrijos rinkėjai referendume atmes ES kvotas, tai bus dar vienas skaudus smūgis šiai stringančiai schemai.