Migracijos komisija išplatino labai keistą pranešimą, kuriame komisijos pirmininkė Guoda Burokienė priminė, kad Seimas dar balandį įpareigojo Vyriausybę sudaryti darbo grupę, kuri parengtų 2018-2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektą, Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos projektą ir gimstamumo skatinimo programos projektą.

Pranešime teigiama, kad komisijos posėdyje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Šeimos politikos skyriaus vedėjas Steponas Kulbauskas ir patarėjas Tomas Milevičius pristatė sudarytos darbo grupės tarpinius veiklos rezultatus. S.Kulbauskas komisiją informavo, kad svarbiausi iššūkiai – kasmet mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius, besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra, gyventojų senėjimas, didelis emigracijos mastas, didėjantis užsienyje gimusių lietuvių vaikų skaičius ir kt.

Taip pat priminti įvairūs 2005-2014 m. atliktų tyrimų duomenys, rodantys, kad emigruoti skatina prasta darbo aplinka Lietuvoje, nepatenkinamos gyvenimo sąlygos, žemas darbo užmokestis, nepakankamas darbuotojų interesų atstovavimas, mokslininkams – menkas jų darbo prestižas. Viena iš papildomų emigracijos paskatų – sunkumai įsigyti būstą, kurti materialinius šeimos gyvenimo pagrindus. Tarp „traukos“ į užsienį veiksnių svarbią vietą užima savirealizacija, kuriai Lietuvoje trūksta galimybių. Darbo grupė aptarė galimybes kuriamoje strategijoje numatyti šias sritis: šeimos gerovės, gyventojų sveikatos, migracijos, gyventojų senėjimo. Ir viskas.

Strategijos projektą rengianti darbo grupė yra sudaryta iš Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų, Ūkio, Finansų, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijų, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Tarptautinės migracijos organizacijos, šeimos organizacijų, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų.

Ar ne per mažai tiek daug žmonių nuveikė iki šiol? Galbūt būtų buvę paprasčiau ne mėnesių mėnesius gaišinti darbo grupės atstovus ir leisti mokesčių mokėtojų pinigus, o pasikviesti žmogų iš gatvės, kuris taip pat būtų pasakęs, kad emigracija yra iššūkis, o žmonės emigruoja dėl prastų sąlygų Lietuvoje?

„Darbo grupė dirbo visą vasarą. Aišku, mes išgirdome tik „minkštąjį“ variantą – kas apžvelgta, kas neapžvelgta. Didžiausias rūpestis – kad būtų viena institucija, kuri kuruotų visą procesą. Aišku, mes, komisijos nariai, taip ir pasakėme, kad tai, ką pranešė darbo grupės nariai, galėjo pasakyti bet koks žmogus iš gatvės“, – neslėpė G.Burokienė.

Migracijos ekspertas Dainius Paukštė jau seniai prisipažino esantis nusivylęs dabartinės valdžios sprendimais ir nieko iš jos nebesitikintis.

„Norint konkrečių rezultatų, reikia ne to, ką veikia dabartinė valdžia. Imkite bet kokius sprendimus, kurie priimami, ir pamatysite, kad jie beprasmiai. Jei sudaryta darbo grupė dar turi aiškintis, ar emigracija yra iššūkis ir dėl ko žmonės emigruoja, – tai jau daug ką sako. Politikai reikalus spręsti pavedė vykdomajai valdžiai, nors kas kitas, jei ne politikai, turi nubrėžti gaires? Migracijos komisija privalėtų kiekvieną svarbesnį įstatymą įvertinti per emigracijos prizmę – pristabdo ją teisės aktas ar padidina. Galų gale net neaišku, ar bus įteisinta dviguba pilietybė. Juk jei bus įteisinta – bus viena situacija, jei ne – kita. Politikai aiškina, kad dvigubos pilietybės įteisinimas sumažintų emigraciją. Jie aiškina, kad neįteisinus dvigubos pilietybės mes prarasime emigravusius. Ar mes jų jau nepraradome? Ar toks sprendimas neigiamai nepaveiktų čia likusiųjų, nes turėtume dviejų rūšių Lietuvos piliečius – tuos, kurie turi teises ir pareigas, ir tuos, kurie turi tik teises? Ar nepanorės čia likusieji irgi turėti tik teises ir ar nesusikraus lagaminų ir neišvažiuos?“ – retoriškai klausė D.Paukštė.

Anot jo, dvigubos pilietybės įteisinimas tik pagražintų statistiką, nes paaiškėtų, kad Lietuvos piliečių yra ne kokie 3 mln., o kokie 4 mln.

Vytautas Rubavičius, filosofas, publicistas:

„Tai, ką „išsiaiškino“ darbo grupė, aišku, jau yra maždaug 15 metų. Tačiau valdžia demonstruoja, kad rūpinasi emigracijos bei demografijos problemomis, nors rūpestis yra tik parodomasis, iš tikrųjų jai tai nerūpi, nes ji yra perėmusi požiūrį, kad tautų maišymasis ir gyvenimas bet kur yra gėris. Viskas daroma tik dėl akių. Kodėl visame tame spektaklyje dalyvauja mokslininkai? Na, jie, dirbdami darbo grupėje, gali pabūti prie valdžios, gauti tam tikros naudos iš bendravimo su valdžia. Pabuvimas prie valdžios mokslininkams yra naudingas, nes paskui jie iš valdžios gauna užsakymų, tad tai yra riebus pliusas jiems“, – pastebėjo V.Rubavičius.

Emigracija tik įvardijama kaip iššūkis, bet niekas su tuo iššūkiu nesirengia tvarkytis. Kodėl?

„Visi supranta, kad atlyginimai Lietuvoje yra per maži, bent jau didžiosios dalies dirbančios visuomenės, bet jų didinti neišeina, nes kapitalas neleidžia. Kapitalas visais būdais siekia išlaikyti esamą padėtį. Verslui nesvarbūs išvykstantys, nes jis jau turi planą, kaip įsivežti pigios darbo jėgos iš kitur. O dauguma politikų, ypač tie, kurie vadovaujasi eurointegracinėmis, eurofederalistinėmis nuostatomis, sako, kad koks skirtumas, kur dirba lietuviai, juk jie dirba ES. Jie net didžiuojasi, kad sėkmingai vykdo Lietuvos tuštinimo uždavinį. Su tokiu požiūriu nebesuvokiama Tautos, visuomenės gyvenimo svarba, Lietuvos valstybingumo, kultūros išlaikymo svarba“, – akcentavo V.Rubavičius.

Pasak jo, valdžia, jei norėtų, kad atlyginimai didėtų, galėtų imtis tam tikrų priemonių, net ir verslą skatinančių, – pavyzdžiui, sumažinti mokesčius įmonėms, kurios moka didesnes nei vidutines algas.

„Tačiau pas mus vyrauja požiūris, kad pridedamąją vertę kuria darbdaviai, o darbuotojai jiems tik padeda. Ir tada darbdaviai gali viską pasiimti, o algas moka tik iš malonės. Būtina keisti šią ideologinę nuostatą, nes iš tikrųjų pridėtinę vertę kuria tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Kai toks požiūris taps vyraujantis, tada visiems kils klausimas, kodėl gaunama nauda taip neteisingai pasidalijama. Ideologiją reikia keisti valstybiniu mastu, o tai padaroma įstatymais – per mokesčius, socialinius dalykus ir t.t.“, – vardijo V.Rubavičius.

Filosofas priminė, kad Lietuvoje dar prieš beveik dešimtmetį buvo įkurta Nacionalinės pažangos taryba, turėjusi užtikrinti Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ vykdymą. Tačiau paskutinį kartą jos sudėtis atnaujinta prieš dvejus metus ir oficialiai jos nariais, neskaitant įvairių visuomenininkų, mokslininkų, yra buvusios Vyriausybės nariai, praėjusios kadencijos parlamentarai, o teisės akte nurodoma, kad tarybai vadovauja „ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius“.

„Tad akivaizdu, kad taryba nebevykdo jokios veiklos, o tai parodo, kaip politikai žiūri į valstybines strategijas. Beje, tos strategijos yra europiniai dokumentai, visos ES narės tokias strategijas yra susikūrusios, Lietuva – viena iš paskutiniųjų susikūrė ir bene pačią nykiausią. Mūsų strategija, palyginti su Estijos, yra niekinė, rodanti visišką intelektualinės, kultūrinės, tautinės savivokos stoką. Tačiau bet kokiu atveju tai yra dokumentas, bet politikai apie jį užmiršo, jis nebėra įdomus“, – stebėjosi V.Rubavičius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Seimo pirmininko pavaduotojo poste ketvirtą kadenciją dirbantis M.Bastys pareigas pradėjo eiti 2016 m. gruodžio 13 d. Tačiau jau šių metų kovo 9 d. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, susipažinęs su VSD informacija apie M.Bastį, paragino šį pasitraukti iš pareigų. Mat Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, atliko Seimo nario M.Basčio patikrinimą dėl galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kai ji žymima grifu „visiškai slaptai“. Atsižvelgdamas į patikrinimo metu surinktą informaciją ir jos vertinimą, VSD priėmė neigiamą išvadą M.Basčio atžvilgiu dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Seimo pirmininkui VSD pateikė raštą, kuriame, kaip skelbiama viešai, pažymima, kad parlamentaras M.Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat – buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Pats M.Bastys patvirtino pažįstantis visus įvardytus žmones, tačiau jokių nusižengimų nėra padaręs ir valstybės neišdavė. Savo iniciatyva penktadienį Seimo narys susitiko su VSD vadovu Dariumi Jauniškiu ir neslėpė, kad kitas žingsnis dėl paviešintos informacijos – kreipimasis į Generalinę prokuratūrą, kad ši pateiktų atsakymą, ar jo veikla pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat parlamentaras nusprendė nesiekti LSDP pirmininko pareigų, tačiau patikino, jog tai buvo nusprendęs dar anksčiau.

„Vakaro žinių“ kalbintas M.Bastys laikėsi nuomonės, jog tai, kad yra bendravęs su rašte įvardytais asmenimis, nėra joks nusikaltimas. „Aš neneigiu to ir, būdamas lojalus Lietuvos Respublikos valstybei ir suprantantis, ką reiškia priesaika, tikrai atsakiau apie viską nuoširdžiai ir atvirai su ta mintimi, jog tikrai nematau jokių nusižengimų iš mano pusės. Aš manau, kad ir VSD tuo įsitikino, o su tais žmonėmis pokalbiai, bendravimai, jeigu kalbame apie valstybės interesų išdavimą ar kitokius negerus dalykus, iš mano pusės nebuvo. O to bendravimo interpretavimas toks, kaip interpretuoja VSD, yra jų reikalas“, – teigia M.Bastys.

Paklaustas, ar tikrai pats parlamentaras prašė paremti savo pažįstamus „Dujotekanoje“ dirbančio P. Vojeikos, patikino, kad jokios asmeninės paramos nėra prašęs: „Čia turbūt kalbama apie jau labai seną laikotarpį, gal 2008 metus. Parama buvo skirta ne man, o dabar Seimo nario pareigas einančiam Kęstučiui Smirnovui. Tuo metu jis dirbo sporto sektoriuje ir turėjo viešąją įstaigą ir jai prašė paramos. Aš prašiau ne kokio blogo asmens, o Lietuvos Respublikos piliečio, kuris gyvena Lietuvoje, dirba Lietuvoje ir turi galimybę paremti sportą. Ir ne vien dėl K.Smirnovo esu kalbėjęs. Į mane kreipiasi šiuo atveju ir jis, ir daugiau žmonių, komandinio sporto šakų atstovai ir prašo rekomenduoti, kas galėtų paremti sportinę ar kultūrinę veiklą. Aš asmeniškai sau jokios naudos nesu gavęs, man to nereikėjo. Aš ir pats, kaip politikas, Seimo narys, iš savo atlyginimo gal nedidelėmis sumomis, bet taip pat paremiu gražias ir geras iniciatyvas, kurias įgyvendina Lietuvos žmonės.“

Be to, opozicija jau ėmėsi rinkti parašus dėl apkaltos M.Basčiui. Tam reikia surinkti 36 Seimo narių parašus. Tačiau tokia iniciatyva pačiam M.Basčiui atrodo daugiau politikavimas: „Mano įsitikinimu, elgiamasi nepagrįstai, tai yra grynai politinis procesas. O politiniame procese visko būna, prognozuoti sudėtinga. Su teisininkais, be abejo, kalbėjau apie tai, ar yra pagrindo apkaltai. Konstitucinės teisės žinovai iš medžiagos, kuri buvo pateikta Seimo pirmininkui, mato, kad pagrindo apkaltai nėra. Bet kadangi politinis laukas ne mano naudai, aišku, link ko yra einama.“

Vytautas ČEPAS, psichologas, rašytojas, socialinių mokslų daktaras:

– Tokį atvejį reikėtų vertinti kaip isterišką. Nes tai yra tiesiog isterija, sukelta ne laiku ir ne vietoje, o be to, neturint jokių argumentų. Jeigu aš susitinku su piliečiu Ivanu, vėliau pasirodo, kad jis priklauso kokiai verslo grupei ar yra kagėbistas, kas iš to, jei aš to nežinau? Juk ne nuo susitikimų skaičiaus, vietos ir laiko žmogus gali būti kaltinamas ryšiais, o tik dėl to, ką jie susitikę veikė. Juk reikia žinoti, ar jis ėmė kokius pinigus, ką nors žadėjo, ar išdavė Lietuvą. Jei tokių dalykų buvo, žinoma, reikia kelti skaidrumo klausimą ir gal net iš Seimo išprašyti M.Bastį. Bet dabar mes turime informacijos, kad jis susitikęs buvo su nepalankiais Lietuvai žmonėmis, pavyzdžiui, renginio metu.

Ir pas mus ši isterija yra tapusi norma. Nes tuoj kas antras bus kaip šnipas. Ir tokia nuomonė visuomenėje kurstoma taip, kad verslininkas, dešimt ar daugiau metų ką nors pirkęs Rusijoje, jau bijo net pakrutėti. Jis juk automatiškai tampa nepatikimas, tampa valstybės priešu, o už tai jau laukia atsakomybė.

Pavyzdžiui, negerai, kad perka trąšas iš Rusijos. Bet jei daugiau nėra iš kur pirkti, jei Lietuvoje negaminamos? Juk trąšas veža, o ne kokį opijų. Be to, Seimo narės Rasos Juknevičienės brolis užsiima tokiu pat verslu, apie jį kažkodėl tylima. O galų gale visose šalyse džiaugiamasi, jei vietos verslininkai užmezga prekybos ryšius su kitomis šalimis. Pas mus kažkodėl atvirkščiai. Suprantu, kad politiškai Rusija gal nėra mums itin draugiška valstybė, bet dabar tai jau trukdo net verslo reikalams.

Jei buvo susitikimas su žmogumi, tai dar nieko neįrodo. Bet madinga kaltinti, kad kažkas buvo susitikęs, kažką kartu matė kavą kavinėje geriančius. Pirmiausia turi būti konkretūs argumentai ir įrodymai, kad žmogus konkrečiai ką nors padarė, o ne tik isterija. Maža to, jei kaltinimai metami, bet nieko nepaaiškinama, žmogaus garbė sutepama, nenusiplausi. Visiškai nėra korektiškumo, nes vos tik kilus įtarimui tuojau pat prikalame prie kryžiaus, nelaukdami jokių įrodymų. Vietoj to rodome politinį korektiškumą ten, kur jo visiškai nereikia, – lankstomės prieš ES ir nedrįstame nė pirstelti be leidimo.

– Praėjusią savaitę juoda dėmė krito ant kito parlamentaro – Kęstučio Pūko, apkaltinto seksualiniu priekabiavimu. Kaip tokių vertybių žmonės išrenkami į Seimą?

– O kaip visi kiti, kurie vedė savo sekretores ir padėjėjas? Aš nesakau, kad K.Pūkas gerai elgėsi, žinoma, kad negerai, taip negalima. Tačiau smerkia ir garsiausiai rėkia visi tie, kurie patys išsiskyrę. Juk beprotybė manyti, kad jauna moteris po 10 ar 20 metų nesusiras kito, o vaikščios laiminga su seneliu. Gal Seime tokia vieta, kur vyrai atitrūksta nuo žmonų, padėjėjos jaunos, gražios. Atsiranda žmogiški dalykai. Negeri, bet žmogiški.

Kalbant apie K.Pūko atvejį, juk jis jau gyvena su penkta žmona.

– Neseniai kelias savaites viešumoje buvo aptariama dar viena parlamentarė – Greta Kildišienė. Iš šalies pažiūrėjus, ne didžiausia nusikaltėlė politikoje, tačiau tapusi puikiu taikiniu, norint susilpninti valdančiąją partiją.

– Moralė žmonėms kartais yra svetimas dalykas. Esu atlikęs neoficialių tyrimų, kurie parodė, kad šitaip puolama G.Kildišienė tapo kone kultine figūra. Juk lietuviai myli puolamus. Žmonės tyliai ją palaiko ir gaili jos, kad ją taip puolė. Manau, šiuo atveju kai kurie žurnalistai buvo praradę net sveiką protą. Bet tuo metu nebuvo dėl ko prikibti prie „valstiečių“, o čia atsiranda graži mergaitė su kailiniais. Tai prie kailinių prikibo. Nors per televizorių ir prezidentę rodo su kailiniais, ir kitas politikų žmonas. Bet niekam tai netrukdė. Argi tai normalu? Manau, tai nebuvo ta figūra, ant kurios su kirviais turi pulti visa Lietuva. Juk pats konservatorius Dainius Kreivys nuomojo automobilį pats iš savęs. G.Kildišienė nors mokėjo „Agrokoncernui“, o štai D.Kreivys pats sau mokėjo. Tokiu atveju reikia iš viso išvaryti iš Seimo nelaukiant interpeliacijos. Pasirodo, tokia buvo norma.

Analogas matomas su korumpuotais Lietuvos politikais ir jų noru likviduoti drąsius žurnalistus.Šiandieną Šakių APYL.TEISMAS svarstys ar tenkinti kogero,,amžinojo” Šakių mero Juozo Bertašiaus skundą dėl buvusios,,VALSČIUS” redaktorės Giedrimės Didžiapetrienės komentaro, tariamo šmeižto.

Žurnalistė paskelbė, kad iškilo demokratijos pavojus Šakiuose, laikraštį nori perimti net neakcininkas Europos autokroso čempionas Nerijus Naujokaitis.Bandoma jį paversti 1tiesos ir politikos ruporu.Šakių savivaldybėje įsivyravo,,Uab”sistema,infiltruojami savi asmenys, įtakojamas mąstymas.Naujokaitis stebisi redaktorės kaltinimais,per 15metų atseit nebuvo jokio akcininkų susirinkimo, neaiški finansinė ataskaita.Tad,,VALSČIUS” kolektyvas,kurio dalininkai buvo Arvydas ir Giedrimė Didžiapetriai pasitraukė iš naujai rengiamos avantiūros, sustabdyta leidyba.

Kam teko lankytis Šakiuose išskirtinai ramus, jaukus miestas, vakare eik kur nori- niekas neužkabins.Tačiau tai tik išorinis fasadas, realybėje bedarbystė klaiki, užklausiau biržoje ar reikia sporto, švietimo specialistų- nereikia, ieško tik veterinarijos gydytojo.

Šakiai kaip serbai yra autonominis miestas, neitin įsileis kitų rajonų specialistus, nekartą kreipiausi dėl krepšinio reikalų.,,Vytis” būk tai fanų komanda, bet yra ir kita nuomonė, kad komplektacija vyksta kaip palanku vadovybei, užtat rezultatai finišo tiesiojoje būna graudūs.

Čiaupiama žiniasklaida Jurbarke, leidinys,,Nemuno kraštas” paduotas už šmeižtą prieš buvusį merą ir aptilo veikla, nes matyt bijomasi finansinių nuostolių.

Pagėgiuose pasirodžius,,Šilokarčemai” tuoj partija,,Tvarka ir teisingumas”sureaguoja skausmingai, net raginama išimti numerius iš prekybos.

,,Radviliškio kraštas” skaitomas paslapčia, valdininkai draudžia pavaldiniams jį čiupinėti, nes kritikuoja juodai konservatorių kliką.

Įsilaužta į Kaišiadorių,,Atspindžiai”redakciją, paimti leidėjo Mindaugo Šimkūno kompiuteriai, nes pastarasis kandidatavo rinkimuose.Beje, jeigu jis žurnalistas irgi NETURI PRIKLAUSYTI PARTIJAI- DRAUDŽIA ĮSTATYMAS.

„Šiuo metu reikia kalbėti, kad Kanada kaip prekybos partnerė Lietuvai nėra labai svarbi, bet tokiais atvejais atsiranda galimybė dinamiškiau plėtoti prekybos santykius su tokia gana didele rinka. Mums trečiosios rinkos yra labai svarbios eksporto perorientavimui. Bendrai eksporto apimčiai nedidėjant, mūsų eksportas į JAV padidėjo keliasdešimt procentų, ir tai rodo, kad vyksta svarbūs geografinės struktūros pokyčiai ir Kanada galėtų tapti dar vienu taikiniu mūsų eksporto perorientavimo politikai“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Anot jo, preliminariai svarstoma, kad eksportą į Kanadą galėtų padidinti Lietuvos maisto sektorius.

„Ir vartotojams Kanados rinka atsiveria. Jeigu mūsų rinkoje pasirodytų Kanados produktai, tai vartotojai turėtų didesnį produktų pasirinkimą. Viskas vyks į abi puses – tiek eksporto, tiek importo. (…) Bet kokia prekybos sutartis palengvina prekių judėjimą tarp dviejų rinkų. Atkrenta absoliuti dauguma muitų. Tai automatiškai formuoja didesnę konkurenciją Europos Sąjungos gamintojams ir kai kuriais aspektais gyventi ir uždirbti pelną. Tarkime, žemės ūkio bendrovėms bus sunkiau, bet vartotojai laimi visada“, – tvirtino G. Nausėda.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi teigė, kad CETA susitarimas plačiau atveria Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams.

„Kol kas Lietuva su Kanada prekiauja labai mažai, bet ateityje bus lengviau užimti Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams. Pagrindinė nauda susijusi ne su didesniu importu iš Kanados ar Kanados produktais Lietuvoje, bet su mūsų eksportu į Kanadą. Pašalinami barjerai, todėl Lietuvos eksportuotojams bus lengviau parduoti produkciją ten“, – BNS kalbėjo N. Mačiulis.

Abu ekonomistai sutarė, jog didesnę naudą Lietuvos eksportui duotų ES Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartis su JAV, tačiau derybos dėl šios sutarties dar nėra baigtos.

Artėjantys Seimo rinkimai sukėlė tokį didelį jaudulį švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei, kad ji užmiršo lietuvių kalbos rašybos taisykles. „Facebook“ draugai prapliupo negirdimu elektroniniu juoku, pasidaliję ministrės rinkimų lankstinuko nuotrauka.

A.Pitrėnienė iš anksto rinkėjams dėkojo už pasitikėjimą ir padėkos žodį parašė su klaida: „Ačių“.

Anksčiau savo „Facebook“ profilyje ministrė pasveikino mokinius ir studentus su „Rugsėjo pirmaja“, nepakabinusi nosinės ant „ą“.

Turbūt klaida įsivėlė dėl jaudulio – Seimo rinkimai artėja taip pat neišvengiamai, kaip gyvenimo gerėjimas.

Antraip būtų baisu pagalvojus, kad būtent švietimo ir mokslo ministrė nežino, kaip rašomas paprastas žodis! Tai būtų tas pat, jei krašto apsaugos ministras Juozas Olekas neatskirtų pistoleto nuo šaukšto.

Apskritai švietimo ir mokslo ministrė jau tapo socialinių tinklų legenda, pagarsėjusi kaip geografijos žinovė. Ne šiaip žinovė, o novatorė, Dzūkijos upes Merkį ir Ūlą perkėlusi prie Šilutės.

Savo koNpetencija pritrenkė ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Būtent taip, klaidingai, buvo parašytas žodis koMpetencija ant agitacinio plakato, dar neseniai kabėjusio ant viaduko šono, kelyje į Kėdainius.

Paaiškėjo, jog ministrės „darbietės“ plakatą gamino net aštuoni darbštūs padėjėjai, bet nė vienas nepastebėjo klaidos. O gal buvo įsitikinę, kad taip ir rašomas šis žodis.

Nuo Darbo partijai atstovaujančių ministrių neatsiliko ir jų partijos kolega, buvęs Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus.

Savivaldos rinkimų metu jo reklaminiame lankstinuke vilniečiai buvo kviečiami balsuoti „Už rįžtingą Vilnių“. „Į“ vietoj „y“.

Mažaraščiams politikams, gal tiksliau – jų pagalbininkams, viešųjų ryšių specialistams, į pagalbą suskubo kalbininkai. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė paaiškino lietuvių kalbos rašybos taisykles, kurias užmiršo politikai ir jų padėjėjai.

„Balsės su nosine galūnėse rašomos kaitomose žodžio formose. Tarkime, linksniuojant. Žodis ačiū yra skolinys iš senovės slavų kalbų, jis nekaitomas, nelinksniuojamas“, – aiškino kalbininkė.

O štai „pirmoji“ kaitomas žodis, įvardžiuotiniai būdvardžiai, skaitvardžiai galininko linksnyje rašomi su nosinėmis.
Parašęs žodį „ryžtas“ su „į“ J.Pinskus galbūt supainiojo su žodžio „grįžti, grįžo“ rašyba, nes jie tariami panašiai.

„Tačiau tai skirtingos sandaros žodžiai. Nosinės žodžiuose grįžti, grįžo, grąža atsirado istoriškai, iš dvigarsių, kai jie evoliucionavo į ilgas balses“, – sakė A.Dvylytė.

Kalbininkė pastebėjo, jog rašybos klaidų viešuosiuose tekstuose daugėja. Mažaraštiškumo priežastys – kelios. Tai išmaniųjų technologijų skvarba, jų diktuojamas skubrus gyvenimo tempas ir mokymo metodikos spragos.

„Rašant elektronines žinutes išmaniaisiais įrenginiais dažniausiai mažai paisoma taisyklingos rašybos. Ranka atpranta nuo rašymo. Taip pat komunikacija internetu verčia rašyti kuo skubiau, tai irgi didina klaidų riziką. Bet blogiausia, kad mokykloje vis mažiau rašoma ranka. Mažinamos lietuvių kalbos užduotys raštu, jas keičia testai, mažai užduodama diktantų“, – teigė A.Dvylytė.

Kalbininkai visiems, susirūpinusiems lietuvių kalba, pataria miklinti ranką ir daugiau rašyti ranka, nors tam ir nėra gamybinio būtinumo.

O politikai iš tiesų, ypač prieš rinkimus, galėtų pamiklinti ranką perrašydami ranka lietuvių literatūros klasikų kūrinius. Juolab, kad mūsų literatūra, nors palyginti jauna, gali pasiūlyti kūrinių atskiroms partijoms pagal jų stilių, pasaulėžiūros ypatumus ir pomėgius.

Tarkime, konservatorių vadas Gabrielius Landsbergis galėtų perrašyti populiaraus tarpukario rašytojo Prano Mašioto „Senelio pasakas“.

Socialdemokratai – Vytauto Petkevičiaus romaną „Grupė draugų“.

„Darbiečiams“ iš dalies tiktų Petro Cvirkos „Frank Kruk“.

Liberalams – lietuviškojo trilerio pradininko, tarpukario rašytojo Justino Pilyponio nuotykių apysaka „Kaukolė žalsvame čemodane“.

Siužetas – intriguojantis. Ir savaip pamokantis.

– Tai hė hė piirst, skirsime „Klaipėdai”, „Vakarų ekspresui” hė hė.

To pasekoje neišsilaikė Naujosios sąjungos ruporas – „Tauragiškių balsas”, „užduso” „ŠILALĖS ŽINIOS”.

Aurimas Drižius tampomas po teismus, nes muzikantui būtų katarsiu šį savaitraštį sulyginti su žeme.

Konservatoriai niekada nemėgo „Šilo karčemos laikraščio”, nelabai tinka – „Alio, Raseiniai”, nevisiškai naudingas „Šilalės artojas”.

Dabar visos pajėgos metamos likviduoti Radviliškio aktyvaus verslininko Gedimino Lipnevičiaus savaitraštį „Radviliškio kraštas”, nes nurodo mero Antano Čepanonio nevisai skaidrius darbus. 2012 m. teistas už dokumentų klastojimą dėl kultūros namų pastato rekonstrukcijos, pasižadėjimas už užstatą neišvykti. Bet ką norėti kregždučių partija nebaudžia savo liokajų,o žurnalistas, kuris turi teisę filmuoti komiteto posėdžius su policija išvesdinamas iš salės.

• Šunauja, Antanai Radviliškyje pas tave piirst, Rolando Pakso letena vis tiek uždėta ant tavo miesto, greitai, kad man visus reikalus sutvarkytum, 2018 metais privalo išlikti Lietuvoje tik mums PALANKI TV, RADIJAS, SPAUDA.

Kaip grybai po jaunaties pradėjo dygti socialinės grupės socialiniame tinkle „Facebook” ,„STinklas” kuriose prasidėjo aršios diskusijos apie politikus ir jų pažadus.

Tačiau, politikai dar į tai nereaguoja …

Politikai, apginkite savo pažadus!!!