2009 m. balandžio 16 dieną tuometis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas pasirašė stojimo į ES sutartį. Sutarties apimtis – 5000 puslapių.

2003 m. gegužės 10-11 dienomis įvyko referendumas. Taigi, per 25 dienas kiekvienas referendumo dalyvis privalėjo įdėmiai perskaityti sudėtingą 5000 puslapių sutarties tekstą, t.y. kasdien po 200 puslapių!

Su 5000 puslapių sutarties tekstu referendumo dalyviai galėjo susipažinti 12-oje Europos informacijos centrų, o taip pat 60-ies savivaldybių, daugiausia, centrinėse bibliotekose.

Biudžeto tarnautojai, mokslo žmonės, politikai, politologai, apžvalgininkai, studentai, atsitraukę nuo darbų ir mokslo įstengė kasdien išnagrinėti, perskaityti po 200 sutarties puslapių, kai provincijose, kaimuose jau kleketavo didysis pavasario darbymetis.

Dviejų dienų referendume, gausiai pamaloninti aliejaus buteliais, kvietinių miltų ir skalbimo pakais, dalyvavo 63,37 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. ES stojimo sutarčiai pritarė 91,87 proc. atėjusių balsuoti.

Referendumo biuleteniuose buvo įrašytas vienintelis raginimas: „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje.“

Seimas sutartį ratifikavo 2003 m. rugsėjo 16 dieną. ES sutartį savo nutarimais patvirtino Seimas ir Vyriausybė. Referendumas sutarčiai pritarė, bet negali sakyti, kad savo sprendimu, nutarimu patvirtino.

Įdomiai apie ES sutarties „ceremoniją“ pasisakė įžvalgus šiaulietis finansininkas Egidijus Sinkevičius, pridėjęs kas parašyta: „nėra žinių, kiek piliečių, dėję parašus, sutartį pamatė tik referendumo metu.“

2018-2019 metų ES institucijų apklausose lietuviai įvardijami kaip didžiausi ES patriotai.

Savivaldos rinkimų paradoksai

Kliaunamės ne politologiniais išvedžiojimais, o gryna aritmetika.

Socialdemokratai 2019 m. savivaldos rinkimuose prarado 45 tūkst. rinkėjų balsų (2015 m. buvo gavę 201 tūkst., 2019 m. – 156 tūkst.).

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2019 m. savivaldos rinkimuose gavo 131 tūkst. rinkėjų balsų, arba 55 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais.

Socialdemokratai 2019 metų rinkimuose neteko 85 mandatų (2015 m. – 359 vietos tarybose, 2019 m. – 274 vietos).

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2019 m. savivaldos rinkimuose gavo 83 mandatais daugiau nei turėjo 2015 m. (2015 m. – 140 mandatų, 2019 m. – 223 mandatai).

Rinkimuose socialdemokratai neteko vieno mero posto – turėjo 16, 2019 m. – 15.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2015 m. turėjo 4 merus, po 2019 m. rinkimų – 6.

Kaip pasiskirstė mandatai didžiuosiuose penkiuose miestuose.

Socialdemokratai: Vilniaus mieste mandatų – 0, Kaune – 0, Klaipėdoje – 0, Panevėžio m. taryboje – 2, Šiaulių m. taryboje – 2.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Klaipėdoje – 7, Panevėžyje – 3, Šiauliuose – 3, Vilniuje – 3. Kaune „valstiečiai“ rėmė Visvaldo Matijošaičio komitetą.

Pažymėtina, kad į sostinės savivaldybės tarybą nebuvo išrinktas socialdemokratų lyderis G.Paluckas, iki rinkimų buvęs Vilniaus vicemeru!

Iš tikrųjų savivaldos rinkimus laimėjo ne partijos, o visuomeniniai komitetai: savivaldybių tarybose iškovojo 317 vietų ir 12 merų postų!

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai plūduriavo 2015 m. lygmeniu – 2015 m. turėjo 11 mero postų, 2019 m. – 11 ir išliko. 2015 m. tarybose turėjo 253 vietas, 2019 m. – 274 vietas.

Ir socialdemokratai, ir konservatoriai išsilaikė tik dėl ankstesnių metų įdirbio.

Vertinimai

Aštuoni politologai, su profesore Novagrockiene priešakyje: jų įsitikinimu, savivaldos rinkimuose prasčiausiai pasirodė „valstiečiai“, mat už TS-LKD balsavo 16,05 proc. rinkėjų, socialdemokratus – 13,04 proc., o už „valstiečius“ tik 11,16 proc.!

Ak, ponia profesore, savivaldos rinkimuose pergalę užtikrina ne procentai, o laimėtos naujos tarybos narių ir merų vietos. Čia, profesore, kaip futbolo rungtynėse: skaičiuojami įmušti nauji įvarčiai, o ne parduotų bilietų skaičius. Tik Seimo rinkimuose yra svarbiausia surinktų balsų skaičius.

Europarlamento rinkimų paradoksai

Socialdemokratai Europarlamento rinkimuose laimėjo du mandatus, bet prarado eurokomisaro postą. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimėjo du mandatus ir svarbų eurokomisaro postą.

Socialdemorkatė Vilija Blinkevičiūtė socialdemorkatų pasiekimą įvertino „kaip puikų.“

Dvaro politologai ir apžvalgininkai pažymėjo, kad geriausiai pasirodė TS-LKD – laimėjo tris europarlamentaro mandatus.

Sulyginame: kas svarbiau – du „valstiečių“ europarlamentarų mandatai ir vienas svarbiausių ES komisarų postas ar TS-LKD trys eiliniai europarlamentarų postai? Galima skelbti bent lygiąsias.

Prezidento rinkimų paradoksai

Pagal politologus, apžvalgininkus, „Baltijos tyrimai“ apklausas prezidento rinkimus turėjo laimėti nuoširdžioji Ingrida Šimonytė. Ji subūrė didelį palaikytojų būrį ir gavo didžiausius finansus. Po pirmojo rinkimų turo konkurentas Gitanas Nausėda pastebimai ėmė atsilikti…

I. Šimonytė 200 tūkst. egzempliorių tiražu tautoje išplatino padėkos laišką: „Mieli Lietuvos žmonės: tariu nuoširdų ačiū!“ Be kita ko laiške pretendentė rašė: „Sulaukusi Jūsų pasitikėjimo, per ateinančių penkerių metų kadenciją sieksiu visiems teisingesnės Lietuvos, kurioje nebūtų užmirštų žmonių, o tėvai turėtų viltį, kad jų vaikai gyvens geriau.“ Padėkos raštas rodė, kad Ingrida jau gyveno prezidentės ateitimi…

Laiške išspausdinti entuziastų ir palaikytojų agitaciniai žodžiai:

Nomeda Marčėnaitė, TV laidų vedėja: „Man atrodo, kad Ingrida yra tikra lietuvė: dora, sąžininga ir viską daranti vardan TOS, Lietuvos.“

Algirdas Kaušpėdas, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių: „Mes, bičiuliai, ilgai laukėme vilties, žmonių ir laisvės prezidento. Dabar mes turime tokį kandidatą. Tai – Ingrida.“

Petras Auštrevičius, europarlamentaras: „Už Ingridą, nes ji yra lyderė ir Lietuvoje, ir tarptautinėje arenoje.“

Giedrius Savickas, aktorius, TV laidų vedėjas: „Ingrida nesako to, ką mes norime išgirsti. Ji nežada mums to, ko negali padaryti.“

Jonas Algirdas Kronkaitis, atsargos generolas majoras, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas: „Už Ingridą, nes ji neišduos to, dėl ko taip ilgai kovojome.“

Prof. dr. Algirdas Bumblauskas, istorikas: „Kokio reikia Lietuvai prezidento? Reikia labai originaliai ir kūrybiškai mąstančio žmogaus. Ingrida yra tokia.“

Kristina Kazlauskaitė, kino ir teatro aktorė: „Ingrida – iš tų žmonių, kurie turi nuoširdų ir tikrą santykį su tuo, su kuriuo kalba.“

Aidas Giniotis, aktorius režisierius: „Už Ingridą, nes ji nori kurti ir dirbti Lietuvai.“

Linas Kunigėlis, sporto komentatorius: „Už Ingridą, nes ji prisiima atsakomybę.“

Justas Džiugelis, Seimo narys: „Už Ingridą, nes tai geriausia, kas dabar gali nutikti Lietuvai.“

Martynas Starkus, TV laidų vedėjas: „Už Ingridą, nes matau ją dirbančią valstybei.“

Prof. Liudas Mažylis, Lietuvos mokslininkas: „Už Ingridą, nes ji yra universalus, daugelio gebėjimų žmogus.“

Po pirmojo rinkimų turo I.Šimonytė nuoširdžiai džiaugėsi, šoko ir dainavo televizijos ekranuose… Laimingesnio žmogaus Lietuva neturėjo.

G.Nausėda keliavo po miestus, miestelius, bažnyčias, gyvenvietes, sodybas – viešėjo šeimose…

Kas įvyko II rinkimų ture? Lemiamu momentu „mieli tautiečiai“ urmu pasirinko G.Nausėdą(!), Ingridą palikdami toli už posūkio. Rinkėjai ir 2016-siais Seimo rinkimuose suteikė viltį konservatoriams: tie išsipustė, išsipuošė, prisipynė pergalės vainikų, o antrajame rinkimų ture – tauta juos paliko už posūkio, 2019-ųjų prezidento rinkimuose tauta vėl žaidė kaip katė su pele, 2020 m. Seimo rinkimuose pažais ir lemiamu momentu… Unikali tauta: niekas nežino, kas iš tikrųjų verda jos gelmėse.

Apklausų paradoksai

„Baltijos tyrimai“ žinių agentūros ELTA užsakymu paskelbė sensacingus apklausų duomenis: „valstiečius“ lenkia ne tik konservatoriai, bet ir socialdemokratai, ir net Darbo partija! „Valstiečiai“ nukrito į 4 vietą! Tokiu būdu „Baltijos tyrimų“ vadovė ponia Ališauskienė dvaro politologams ir patarnautojams davė ženklą: pulti!

Ir tie puolė: „valstiečiai“, prieš 2020 metų Seimo rinkimus prisipirkite žvakių(!), užsisakykite visose bažnyčiose mišias, Karbauskiui – kaput, Širinskienei – laikas grįžti „kaiman daržų ravėti“, partinis žiogelis politikos pievoje nuo vienos partijos ant kitos šokinėjantis, iš partijos vado ir Seimo pirmininko pareigų išmestas Žemaitaitis klyktelėjo: „greit „valstiečiai“ sutilps vienoje lifto kabinoje.“

Ir bene naujausi, kur kas rimtesnės, solidesnės „Vilmorus“ agentūros apklausų rezultatai: „valstiečiai“ išliks antroje, po konservatorių, vietoje! Ponios Ališauskienės apklausos ūmai išleido orą!

Choras pritilo, Žemaitaitis suraukė antakius, o… politologė pridūrė: „Vis vien „valstiečių“ reitingai mažesni nei anksčiau.“

Išklausiusi kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančių institucijų vadovų, Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų nuomonę ir pastebėjimus dėl Valstybės kontrolės ataskaitos, komisija mano, kad galiojantys teisės aktai suteikia galimybę kiekvienam kriminalinės žvalgybos ar žvalgybos subjektui kai kurias savo veiklos sritis reguliuoti individualiai, pasitelkiant institucijos vidaus teisės aktus. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, sudėtinga sukurti vieningą sistemą, pagal kurią visose kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančiose institucijose analogiškos veiklos, šiuo atveju – lėšų kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti administravimas – būtų reguliuojamos vienodai.

„Yra aišku, kad dabartinė kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų administravimo sistema veikia, tačiau matome galimybę ją tobulinti. Manau, artimiausiu metu siūlysime keisti kai kuriuos teisės aktus, siekiant, kad šiai veiklai skirtos lėšos visuose kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančiose institucijose būtų administruojamos vienodai,“ – kalbėjo komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas.

Dėl dvigubai išaugančio avaringumo kaltas ne tik itin intensyvus eismas, bet ir vėstantys orai, dažnas lietus, besiformuojantys rūkai ir trumpėjančios dienos. BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio nuomone, rudeninis eismas turi savo specifiką, kurią perkąsti užtrunka net patyrusiems vairuotojams.

„Rudenį eismas tampa sudėtingesnis ir dėl daugybės automobilių, ir dėl išaugusio pėsčiųjų srauto. Lėtas riedėjimas, dažni stabčiojimai ir sudėtingas persirikiavimas bei saugaus atstumo nesilaikymas tampa pagrindinėmis eismo įvykių priežastimis. Nors dažniausiai eismo įvykiai būna smulkūs, tačiau ir nedidelis susidūrimas piko metu gali paralyžiuoti ir priversti piktintis pusę spūstyse įstrigusio miesto“, – sako A. Žiukelis.

Ilgametė BTA statistika rodo, kad rudenį problemiškiausi tampa rytai, o ne vakarai, nes būtent ryte vairuotojus labiausiai spaudžia ir riboja laikas.

„Jei vasaros mėnesiais 5–7 val. ryte per mėnesį įvyksta vidutiniškai pusšimtis eismo įvykių, tai jau rugsėjį jų padaugėja iki 100, panašus avaringumo lygis išlieka ir spalį. Gyvenimo ritmas ir rutina reikalauja nepaisant intensyvių transporto srautų numatytu laiku būti darbe ar mokymo įstaigoje. Kiek vėliau aktualūs tampa ir tokie rizikos faktoriai kaip subjurę, atšalę, šlapi orai, sparčiai trumpėjančios dienos“, – sako A. Žiukelis.

Užsienio šalyse, kuriose yra daugiau sausų saulėtų dienų, rudenį vėliau kylanti ir anksčiau besileidžianti saulė laikoma vienu rimčiausių eismo įvykių rizikos faktorių, nes dėl žemesnės padėties danguje spigina tiesiai į akis ir gali apakinti vairuotoją.

„Mūsų rudens aktualijos labiau susijusios su drėgme, lietumi ir rūkais. Žemė dar šilta po vasaros, rudens naktimis temperatūra nukrenta, todėl vandens garai kondensuojasi, pavirsdami rūku. Rūkas matomumą kelyje sumažina vos iki kelių metrų. Taip pat rizikos veiksniu greitai taps nukritę medžių lapai. Ir dėl sausų lapų kelias tampa slidesnis, tačiau važiavimas šlapių lapų nuklota kelio danga yra prilyginamas vairavimui ant ledo. Kai medžiai ims mesti lapus, vairuotojai turėtų kritiškai įvertinti kelio dangą, būti budrūs ir pasirinkti saugų greitį, ypač atokesniuose, rečiau valomuose keliuose“, – teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Draudimo bendrovė teigia, kad avaringumas vienoda trajektorija rudenį juda kasmet, o didėjant automobilių kiekiui lengviausia keisti savo įpročius bei dienotvarkę.

„Kad sumaišties ir streso būtų mažiau, vertėtų varijuoti laiku: pavyzdžiui, pabandyti iš namų išvažiuoti 15–20 minučių anksčiau arba vėliau. Kartais spūstį ir apytuštį kelią skiria labai mažas laiko tarpas. Gal verta peržiūrėti maršrutą ar šeimoje apsiriboti vienu automobiliu, išbandyti specialiomis juostomis galintį važiuoti viešąjį transportą? Patogiausios ir saugiausios judėjimo alternatyvos išryškėja tik jas praktiškai išbandžius, nes mūsų baimės ar lūkesčiai kartais tiesiog  neatitinka realybės“, – įsitikinęs specialistas.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 mln. eurų.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Ingrida Šimonytė penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ komentuodama žiniasklaidoje pasirodžiusius naujausius gyventojų apklausos duomenis teigė, kad žmonių pasitikėjimo reitingas suteiktas Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui dramatiškai nukrito dėl pačios valdančiosios daugumos sukeltų visuomenės lūkesčių pokyčiams, kai tuo metu faktiškai pokyčiai vyksta lėtai ar net išvis nevyksta niekas, išskyrus pradines diskusijas.

„Man atrodo, kad tai yra viena iš mūsų politinio pasirinkimo bėdų: žmonės ieško ne tų, kurie geriausiai atstovautų jų interesams vertindami programas ar darbus praeityje, bet ieško emocinio ryšio su politikais, tą ryšį sukuria, paskui tas ryšys nepasiteisina, nes čia yra visai kitokio pobūdžio santykiai nei draugystė ar meilė ir todėl tie reitingai labai greitai pradeda kristi, kadangi kaip ten bebūtų, objektyviai sprendžiant, dideli dalykai ar labai dideli dalykai valstybėje labai greitai nepasidaro. Kita vertus, žmogaus aspektas taip pat yra. Nepabijokime to žodžio, bet dabartinis premjeras kartais leidžia sau tokius dalykus, kurie ir jo simpatikams nelabai patiktų: ir pokšteliai, ir pastebėjimai, truputėlį balansuojantys ant kazarmų humoro ribos. Tai taip pat galėjo turėti įtakos. Bet pradinis reitingas, tas milžiniškas, kuris buvo sukurtas valstiečių ir žaliųjų banga per rinkimus, parodo vieną: kai pakyli labai aukštai, pagreitis taip pat atsiranda labai didelis“, – sakė I. Šimonytė.

Komentuodama vis dar neaiškų tolimesnį koalicijos likimą, parlamentarė teigė, kad dideli socialdemokratų reikalavimai apsunkina derybas dėl tolimesnio koalicijos likimo, taip pat šiuo klausimu sprendžiasi ir socialdemokratų pirmininko lyderystės klausimas.

„Tikrai laukia gana sudėtingi išbandymai biudžetu ir ta vadinamąja mokesčių reforma, kurios ten iš tikrųjų nėra. Dabartinius socialdemokratų reikalavimus įgyvendinti reikšminga dalimi ir labai greitai yra labai sudėtinga  arba valdantiesiems reikėtų imtis ir kitų didelių pokyčių. Kaip bus toliau, man gana sunku pasakyti. Juolab, kad LSDP frakcija Seime tikrai stengsis visais būdais išlaikyti koaliciją taip, kaip yra dabar, na, ar bent jau didžioji frakcijos dalis stengsis. Partijoje, aišku, nuomonių yra visokių ir eiliniai nariai, matyt, tą situaciją mato kitaip. Todėl tai bus išbandymas pono Gintauto Palucko lyderystei. Socialdemokratų pasiūlytos reformos yra labai paprastos: čia daugiau pinigų, ten daugiau pinigų, tam daugiau pinigų, o iš kur paimti visų šitų pinigų – tai ne mūsų reikalas, tegul galvoja finansų ministras ir premjeras. Nuomonės susikirsti gali ties bet kuriais dalykais, nes jei Vyriausybė bandytų kažkaip įgyvendinti didžiąją dalį ar bent pusę visų pasiūlymų, tada reikėtų labai sukti galvą, ką daryti su kitomis vykstančiomis ir nevykstančiomis reformomis, ir kaip viską suderinti. Aišku, manau, kad vis tiek bus dedamos pastangos, gal kažkokiais daliniais sprendimais išsaugoti savo veidą šioje diskusijoje ir kažkokį sprendimą priimti. Bet, žinoma, jei socialdemokratų partijos skyriai labai griežtai pasisakys už koalicijos palikimą, jų frakcija Seime atrodys labai įdomiai bandydama tą koaliciją išlaikyti“, – sakė I. Šimonytė.

Vertindama žiniasklaidoje vis pasirodančias naujas galimų korupcijos apraiškų istorijas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, I. Šimonytė stebėjosi institucijų ir Švietimo ir mokslo ministerijos neveiksnumu.

„Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre vyksta tikrai keisti dalykai, ir akivaizdu, kad vyksta ne vienerius metus. Tačiau ta informacija, kuri vis nauja pasirodo žiniasklaidoje rodo, kad problema sprendžiama labai pasyviai. Iš pradžių, pasirodžius pirmajai informacijai apie ponios direktorės darbelius, mes kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą, bet ji labai ilgai nenorėjo pradėti ikiteisminio tyrimo, sakydama, kad čia gali būti drausminė atsakomybė. Tačiau dalykai, kurie yra paskelbti, kalba tikrai ne apie drausminę atsakomybę. Švietimo ir mokslo ministerija atliko auditą, pasakė, kad nori atstatydinti direktorę, bet ji susirgo, kaip tyčia, ir todėl nieko negali padaryti. Per tą laiką išlenda naujos informacijos, kurioje įstaigos darbuotojai ir vadovybė in corpore įsivėlę į keistus sandorius, kur dingsta valstybės turtas iš valstybės, kur ES lėšos naudojamos neaiškiai ir pan. Tada kyla klausimas: kiek galima į šią situaciją žvelgti pasyviai? Premjeras vakar pasakė, kad jo netenkina šita pozicija ir šita laikysena mūsų institucijų, bet šita laikysena tęsiasi jau bemaž pusmetį. Tai dabar mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad šioji imtųsi ginti viešąjį interesą, jei iš tikrųjų valstybės turtas tiesiog išplaukė iš valstybės rankų ir dar tam buvo panaudoti ES pinigai. Bet čia aš matau bendresnę problemą. Įvairių profesinio mokymo centrų Lietuvoje yra ne taip mažai ir klausimas, kas darosi kitur? Kas skiria laiko ir dėmesio, kad į visas jas pasižiūrėtų, o ne į vieną partikuliarinę mokyklą, viename konkrečiame mieste? Nematau aktyvumo ir veiksmų iš Švietimo ir mokslo ministerijos“.

Parlamentarams kiekvieną mėnesį skiriama atitinkama pinigų suma, skirta vadinamosioms parlamentinėms išlaidoms. Jei per vieną mėnesį nespėja visko išleisti – nieko baisaus, likutis persikelia į kitą mėnesį. Tačiau jei per ketvirtį visos lėšos neišleidžiamos, jos grįžta į Seimo kanceliarijos biudžetą. Tačiau dažniausiai grįžta mažai. Per ketvirtį kiekvienam parlamentarui galima išleisti sumą, lygią Statistikos departamento apskaičiuotam šalies vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui. Kadangi už sausį ir vasarį kiekvienam parlamentarui apskaičiuota po 793,3 euro, už kovą, balandį ir gegužę – po 822,8 euro, už birželį – po 817,6 euro, per pusę metų susidarė nemaža sumelė – 4872,6 euro. Seimūnai pasidarbavo iš peties ir iš viso išleido daugiau nei 521 tūkst. eurų! Dažniausia suma yra daugiau kaip 4000 eurų.

Labiausiai prie to prisidėjo 7 Seimo nariai, lėšas, kurios dažnai vadinamos „pieštukinėmis“, išsėmę iki dugno ir nepalikę nė cento. Jų negalima nepaminėti. Tai Vida Ačienė, Petras Gražulis, Arūnas Gumuliauskas, Gintautas Kindurys, Kęstutis Masiulis, Gintarė Skaistė ir Kazys Starkevičius. Beje, reikia pasakyti, kad pirmą ketvirtį šį sąrašą sudarė net 11 parlamentarų, todėl dabar jis sutrumpėjo. Per pirmą ketvirtį sąraše figūravo tie patys K.Masiulis ir G.Kindurys, kiti dabar papildę sąrašą į jį nebuvo patekę.

Turbūt pasijustų neįvertinti ir įsižeistų Antanas Matulas, Guoda Burokienė ir Kęstutis Smirnovas, jei nepaminėtume, kad ir jie uoliai vykdė pareigą „įsisavinti“ minėtus pinigus. A.Matulas nebesugebėjo sugalvoti, ką galima nusipirkti už 47 centus, todėl jie papildė Seimo kanceliarijos biudžetą, G.Burokienės įnašas į minėtą iždą – 49 centai, K.Smirnovo – 63 centai. Net po kelis eurus paliko Viktoras Rinkevičius, Julius Sabatauskas, Valerijus Simulikas, Petras Nevulis, Naglis Puteikis, Juozas Rimkus, Valius Ąžuolas, Rimantas Jonas Dagys, Aurimas Gaidžiūnas, Vitalijus Gailius, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Algimantas Kirkutis, Laimutė Matkevičienė, Alfredas Stasys Nausėda. Jų likučiai – nuo trijų eurų, tačiau nė vieno neviršijo 100 eurų.

Nė euro iš parlamentinėms išlaidoms skirtų pinigų neišleido Gediminas Kirkilas, Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis.

Įdomiausia, kad Seimo valdyba šios kadencijos pradžioje nusprendė uždrausti parlamentarams už mokesčių mokėtojų pinigus nuomotis automobilius, nes tam būdavo išleidžiama liūto dalis. Buvo manyta, kad parlamentarai sutaupys. Kur tai. Jų fantazijai ribų nėra. Dažniausiai pinigai leidžiami transporto priemonių eksploatacijai ir remontui, taip pat gėlėms, suvenyrams, kompiuterinės technikos nuomai, dažnas parlamentaras netgi skrupulingai nurodo centus, išleistus darant bankinius pavedimus.

O įspūdingiausiai atrodo liberalės Aušrinės Armonaitės išklotinė. Nors ji sąskaitą išlaižė ne iki dugno (išleido 4449,5 euro), taksi paslaugoms ir viešojo transporto bilietams nepagailėjo 1398,59 euro! Tikras taksistų lobis. Belieka tik stebėtis, kaip ši vilnietė sugeba tiek išleisti, už tokią sumą taksi kone visą Lietuvą apvažiuoti būtų galima. Jei jau žmogus neturi automobilio, gal vertėtų įsigyti „Vilniečio kortelę“ ir pasipildyti ją mėnesiniu bilietu? Nė 30 eurų per mėnesį nekainuotų. Galų gale, jei nėra pinigų, gal tos pačios partijos vadovas sostinės meras galėtų nemokamai kortelę suteikti arba gal būtų galima kreiptis į bendražygio Gintaro Steponavičiaus labdaros fondą?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Ponas Skvernelis gerokai prašovė pro šalį. Premjeras pareiškė, kad alternatyva policinei valstybei yra tik kriminalinė valstybė. Taigi, jei jūsų budriai neprižiūrės visa matanti pono Skvernelio akis, kaipmat tapsite nusikaltėliais arba aukomis. Anot premjero, tai buvo „juokeliukas“, tačiau skamba nejuokingai. Norint būti premjeru, neužtenka pavaikščioti į anglų kalbos kursus. Reikėtų dar ir bendrąsias žinias pagilinti. Gal tuomet ponas Skvernelis suprastų, kad policine vadinama ne ta valstybė, kurioje premjeras yra policininkas, o ta, kurioje visi yra arba policininkai, arba įtariamieji, arba skundikai.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį G.Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn. Beje, parlamentaras pareiškė prašysiantis kuo greičiau panaikinti jo teisinį imunitetą. Taip ir atsitiko – jo klausimas įtrauktas į antradienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Nusižengimą įstatymui suvokia skirtingai

Prokurorų taikiklyje atsidūręs G.Steponavičius prisipažino, kad žinia apie prašymą panaikinti jo imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės buvo netikėta. „Manau, kaip politikas aš nepadariau jokių veiksmų, kurie prasilenktų su įstatymais, Konstitucija, moralės ir etikos kodeksu“, – teigė parlamentaras. O prokurorai mano priešingai. Anot Generalinės prokuratūros, surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G.Steponavičius, „piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G.Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, G.Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkimų kampanija“. Prokurorų turimi duomenys taip pat leidžia manyti, kad G.Steponavičius yra balsavęs dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo. Tokius veiksmus prokurorai vadina piktnaudžiavimu konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymu, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimais.

Koncerno „MG Baltic“ lėšomis, anot Generalinės prokuratūros, per G.Steponavičiaus paramos fondą ir Laisvės studijų centrą buvo apmokėti Liberalų sąjūdžio ir paties parlamentaro rinkimų kampanijos įsiskolinimai. G.Steponavičius jau beveik metus tiriamoje politinės korupcijos byloje yra apklaustas kaip specialusis liudytojas. Toje pačioje byloje figūruoja ir buvusio Liberalų sąjūdžio vedlio Eligijaus Masiulio bei koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pavardės. Įtariama, kad E.Masiulis iš R.Kurlianskio galėjo paimti 106 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Įtarimai dėl 25 tūkst. eurų kyšio paėmimo iš R.Kurlianskio pareikšti ir buvusiam Seimo nariui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui. Byloje įtarimai kaip juridiniam asmeniui pareikšti ir „MG Baltic“ koncernui.

Įtarimų gali sulaukti ir politinė partija

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmeta tikimybės, kad įtarimų gali sulaukti ir Liberalų sąjūdžio partija kaip juridinis asmuo. „Pagal tą informaciją, bent jau, kas viešai yra prieinama, tikėtina, kad turėtų būti žengtas ir tas kitas žingsnis, – vakar žurnalistams teigė premjeras. – Jeigu reiškiamos pretenzijos, kad partija galėjo būti neteisėtai finansuojama, tai, matyt, turėtų būti pareikštas įtarimas ir partijai kaip juridiniam asmeniui“. Jei tokia premjero prognozė išsipildytų, su pareigomis greičiausiai turėtų atsisveikinti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.

Ministro pirmininko patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas „Vakaro žinioms“ sakė, kad šiandien premjeras V.Gailiui neturi jokių priekaištų nei dėl jo kompetencijos, nei dėl jo sąžiningumo. „Tačiau tokiu atveju, jeigu Liberalų sąjūdžiui kaip politinei jėgai būtų pareikšti įtarimai, tikrai kiltų klausimas dėl Vitalijaus Gailiaus galimybių toliau eiti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas, – teigė T.Beržinskas. – Norėčiau akcentuoti, kad toks klausimas kiltų ne dėl asmenybės, o dėl konkrečios politinės jėgos, kaip vieną ar kitą asmenį į atsakingas pareigas delegavusios partijos. Jei politinei jėgai pareiškiami įtarimai, jos deleguotam atstovui – ar tai būtų Vitalijus Gailius, ar bet kuris kitas žmogus – likti tame poste, matyt, būtų problemiška“.

V.Gailius pareiškė, kad pasitrauks iš Liberalų sąjūdžio gretų, jei partijai bus pareikšti įtarimai. Liberalų sąjūdžio lyderis Vilniaus meras Remigijus Šimašius paneigė prokurorų įtarimus apie galimą neteisėtą šios partijos finansinį rėmimą. Pasak R.Šimašiaus, uždraudus juridiniams asmenims finansuoti partijas, jokie juridiniai asmenys partijai jokių pinigų nepervedė.

Kenkė pats G.Steponavičius

O ką G.Steponavičius? Seimo nario Povilo Urbšio įsitikinimu, jei G.Steponavičius būtų rūpinęsis Liberalų sąjūdžio interesais, jis būtų priėmęs sprendimą susilaikyti nuo ėjimo į Seimą. „Reikėjo priimti sprendimus, iš kurių būtų matyti, kad jis pasirengęs partijos labui aukoti savo asmeninius interesus, – sakė P.Urbšys. – Jau praeitą kadenciją buvo požymių, kad yra problemų (Liberalų sąjūdžio stovykloje, – aut. past.). Vykstant rinkimų kampanijai Gintaras Steponavičius buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Tas faktas, kiek suprantu, buvo nuslėptas ne tik nuo dalies partijos narių, bet ir nuo visuomenės. Tokioje situacijoje jam reikėjo apsispręsti, ar temptis tą bylą į naujos kadencijos Seimą, taip sužlugdant Liberalų sąjūdžio galimybes atsiriboti nuo tos bylos. Jis taip ir padarė, apsunkindamas partijai galimybę išbalinti savo reputaciją“.

Į teisėsaugos akiratį jau yra patekęs ne vienas Seimo narys. Net juokaujama, kad kaip specialieji liudytojai apklausti parlamentarai galėtų burtis į atskirą frakciją. P.Urbšio teigimu, dalis Seimo narių, kurie yra apklausti kaip specialieji liudytojai, tokį statusą įgijo už tam tikras veikas, kurios sietinos su praeita kadencija. Praeitos kadencijos Seime, anot P.Urbšio, buvo gerokai daugiau Seimo narių, kuriuos teisėsauga įtarė padarius vienokius ar kitokius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, dėl to buvo prašoma panaikinti jų teisinę neliečiamybę. „Šios kadencijos Seime tokių parlamentarų yra mažiau, bet jau turime du Seimo narius, kurių atžvilgiu gali būti inicijuotos apkaltos dėl galimo Seimo nario priesaikos sulaužymo (tokia grėsmė yra pakibusi virš Mindaugo Basčio ir Kęstučio Pūko, – aut. past.)“, – sakė P.Urbšys „Vakaro žinioms“.

– Kodėl aukščiausios šalies valdžios reakcija į Liberalų sąjūdį krečiančią korupcijos bylą tokia vangi? – pasiteiravo „Vakaro žinios“ politologo prof. dr. Algio KRUPAVIČIAUS.

– Matyt, ta laikysena visuomet šiek tiek priklauso nuo to, kas yra patekę į skandalą. Jei panašioje istorijoje atsidurtų, sakykime, Darbo partija, manau, kad komentarų būtų įvairiausių. Tokių komentarų mes jau girdėjome – dar net nepriėmus teismo sprendimo vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje ši partija jau buvo vadinama beveik kriminaline organizacija. Elgesio standartų Lietuvoje yra keletas. Vienu atveju reakcija yra greita ir, sakyčiau, pernelyg kategoriška – tada šalies vadovai būna aktyvūs, išsako nuomones ir paaiškina savo poziciją. Kitais atvejais nuomonę išsakyti nesistengiama, vadovai stengiasi pabūti nuošalyje.

– Kaip derėtų elgtis politikams komentuojant vieną ar kitą skandalą?

– Politikai turėtų stengtis išsakyti nuomonę taip, kad ji negalėtų būti traktuojama kaip poveikis teisėsaugos institucijoms, tarp jų – ir teismams. Tai irgi yra vienas iš susilaikymą lemiančių veiksnių, dėl to politikai ir turėtų būti ganėtinai atsargūs. Verdiktus priima teismas, jis ir pasako, ar asmuo kaltas, ar nekaltas, todėl politikams skubėti reikšti nuomonę neverta. Priešingai – jie turėtų pagalvoti, ką sako. Lietuva yra ES šalis, todėl, kilus įtarimams, kad teismo verdiktai gali būti šališki ar paveikti politikų, ieškovai gali kreiptis ir kreipiasi į Strasbūro žmogaus teisių teismą. Tokiu atveju, jei Lietuva pripažįstama pažeidusi teisę į nešališką teismą, mūsų šalies mokesčių mokėtojams gali tekti mokėti kompensacijas dėl politikų klaidų. Todėl šioje vietoje politikai turėtų rasti aukso vidurį – pasakyti savo nuomonę, ko neturėtų būti Lietuvos politiniame gyvenime, bet kartu išlaikyti distanciją, išlikti objektyvūs ir maksimaliai nešališki.

– Tačiau mūsų šalies valdžia neretai liežuvį prikanda tik tuomet, kai į teisėsaugos nemalonę patenka jos favoritais laikomų partijų atstovai.

– Tie standartai, deja, yra keleriopi ir tai yra blogai. Politikų elgesys neturėtų nutolti nuo aukso vidurio visais atvejais. Kalbant apie politines partijas ar atskirus politikus tikrai neturėtų būti vadovaujamasi principu „myliu – nemyliu“. Deja, tas principas jau yra suveikęs tikrai ne vieną ir ne du kartus.

Seimo vadovo įprotis – raginti

O ką mano apie vis labiau įsilinguojančią korupcinę politikos bylą parlamento vadovybė? Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad dėl galimų korupcinių nusižengimų įtariamas Seimo narys liberalas Gintaras Steponavičius turėtų pasitraukti iš Seimo. Parlamento vadovas sakė paraginsiąs politiką trauktis.

„Taip, besąlygiškai paraginsiu trauktis, mums turi rūpėti mūsų partijų ir Seimo reputacija. Aš manau, bet koks skandalas, jeigu jis turi pagrindo, tai jis tikrai nepuošia visos šitos mūsų garbingos organizacijos“, – vakar sakė V.Pranckietis.

Seimo vadovo nuomone, ir naujų rinkimų nereikėtų rengti, nes G.Steponavičius išrinktas pagal sąrašą. Šita „galimai korupcinė“ frakcija pasipildytų į parlamentą nepakliuvusiu ir eilėje laukiančiu nauju nariu.

Beje, V.Pranckietis garsėja įpročiu vis ką nors paraginti palikti postą nelaukiant tyrimo pabaigos. Vakar jis pasiūlė Seimo nario mandato atsisakyti Lietuvos interesų išdavyste kaltinamą Mindaugą Bastį. Prieš tai nurodė iš posto pasitraukti sąžiningai nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios tarnavusį, bet neapdairiai Gretos Kildišienės automobilio nuomos reikalus pakomentavusį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovą Romą Valentukevičių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

• Šunauja, rusai puola, žiaurumo Grozne viešas ekskalavimas, nors įdomu ką dėdė atsakytų prasidėjus separatizmui pas mus, juk žemaičiai realu, kad atkurs valstybingumą?
• Kas prašė gražuolio, Vagnoriaus ir vienos puikios ir seksualios damos naikinti kolūkius ir leisti po plytą išnešioti turtą?
•  Netiko pavadinimas sovchozas, bendrovė, artelė, kooperatyvas. Mano miestelyje itin intelektualaus potencialo niekada nebuvo, žulikai, kurvininkai ir latrai. Prasidėjus privatizavimui mažaraščiai inžinieriai, agronomai taip gražiai susikombinavo į namus, techniką ir kitą inventorių.
•  Stakiuose kas vargo sandėliuose, laukininkystėje tie ir gavo pelų ir grūdų tik.
• Suvirpėjo muzikantui, teismuotojui akių vokai žinant kokie prasidėjo grobstymai, vendetos, neteisybė?
•  Dabar jei kalbame apie lietuvybę, sąmoningumą, kodėl paaugliu būnant M. K. Čiurlionio žinovas džiaugėsi su šeima užėjus išvaduotojams ruseliams? Reikėjo pasirinkti jau tada disidento kelią? 1988m. pajuto, kad ant durnelių galvų pagros pudrinimo melodijas ir pradėjo statyti demokratijos rūmus, tik, kad per 27-erius metus liko ubagija, skurdas, susiskaldymas.
•  R. Paksui nepalaiminus Mažeikių naftos aferos barzdikė niršo pasipersdamas, tačiau  Petkevičių ir tėvelį reabilitavus dar kaifas sapnuose patirtas, ką daugiau įstengsi, kai praktiškai lieka tik liežuviu malti.
•  Nutilo Petruškevičius, o gal pagrasintas tylėti, kad nepapasakotų itin negražių dalykų apie maištą, tilto sprogdinimą ir kodėl mirus A. Brazauskui, dėdei liepta šermenyse nesirodyti?
•  Kaip su mūsų auksu užsienyje, pinigėliais, premijomis?
• Kodėl nieko nepadaryta, kad kaimai nemirtų, neištuštėtų, liktų griūvėsiai?
•  Deja, šis personažas ir išliks cunamiu iki tol, kol jam lemta bus gyventi šioje žemėje.

Vietoj pratarmės

Ką aš galvojau – kitose mano knygose. Čia – ką aš veikiau ir dariau per savo gyvenimą.

Rašyti apie tai būtina. Valstybės politikoje dalyvaujančio žmogaus gyvenimas turi būti aiškus nuo pradžios iki pabaigos. Ir visiems. Aš manau, kad tiesą apie save žmonėms visų pirma turi pasakyti pats į politiką einantis. Kiek tiesos apie save jis pasakys, tiek bus patikimas.

Rašau dėl to, kad kai kurie mano gyvenimo faktai jau taip pakomentuoti, jog būtina įsikišti pačiam.

Žinoma, rašau ir todėl, kad pačiam įdomu grįžti atgal ir pereiti buvusį gyvenimą su šiandieniniu protu ir akimis.

Istorijos patirta unikalios: gimiau dar „anoj pusėj“, Pirmojoj nepriklausomoj Respublikoj, gyvenau per pirmąją rusų okupaciją, vokiečių okupaciją, paskui penkiasdešimt antrosios okupacijos metų, kol pagaliau patys savo rankom atkūrėm Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Įtemptas buvo ir asmeninis gyvenimas.

Mintis parašyti trumpą savo gyvenimo darbų ataskaitą dabar tokiu maloniu nerimu persmelkė širdį, kad aš dažnai atidedu kitus darbus ir darau šią pirmą gyvenimo ataskaitą.

Bendroji Sąjūdžio programa

Suvažiavimas buvo numatytas spalio vidury. Nuo rugsėjo, pasibaigus didiesiems mitingams ir po jų sekusiems gatvių budėjimams, Iniciatyvinė sėdo prie Sąjūdžio programos teksto.

Į Programos rengimo ir redagavimo grupę įėjo J.Bulavas, V.Čepaitis, A.Juozaitis, B.Kuzmickas, V.Landsbergis, R.Ozolas, R.Pakalnis, K.Prunskienė ir Z.Vaišvila. Epizodiškai pasirodydavo ir daugiau sąjūdiečių, netgi ne Iniciatyvinės narių (pavyzdžiui, Č.Stankevičius). Visiems buvo aišku, kad programoje turi būti išdėstyti tikrieji mūsų siekiai, svarbiausias iš kurių – valstybės nepriklausomybė.

Buvau įsitikinęs, kad nepriklausomybė turi būti postuluota be išlygų – kaip nuo TSRS aiškiai atribotos Lietuvos gyvenimas. Vienas iš būdų jam pasiekti buvo TSRS įstatymuose fiksuotų teisių ir laisvių realizavimas. TSRS konstitucija buvo numačiusi laisvą bet kurios respublikos atsiskyrimą – išėjimą iš Tarybų Sąjungos. Būdas, kuriuo tai būtų galima atlikti, gali būti vienoks ar kitoks ir dėl jo galima tartis, bet dėl atsiribojimo nuo imperijos tartis negalima. Taip mąsčiau aš.

Dar rugpjūtį buvo paskelbti Estijos liaudies fronto programiniai dokumentai, kurių vienas skelbė: „Politinis Estijos suverenitetas šiuolaikiniame pasaulyje gali būti įgyvendintas tik socialistinio nacionalinio valstybingumo, paremto apsisprendimo teise, pavidalu. Mažiausiai skausmingas kelias į tai eina per TSRS pavertimą iš sąjunginės valstybės Valstybių sąjunga.“ Tokiu keliu Estija ir nuėjo. Toks kelias, kaip pavyko sužinoti žymiai vėliau, M.Gorbačiovo ir buvo numatytas kaip galutinis pertvarkos rezultatas – politinis sąjunginių respublikų „atpalaidavimas“ išsaugant bendrą ekonominę erdvę.

Rugsėjo pradžioje viename iš Iniciatyvinės posėdžių, ilgai visiems malant niekus, aš atsistojau ir pasiūliau pagaliau imti rimtai dirbti ir parengti – tarp kitų – ir dokumentą dėl atsiskyrimo. V.Landsbergis oponavo, kad jam priimtinesnis žodis apsisprendimas, nes TSRS ateitį piešianti taip gražiai, kad lietuviai gal norės joje pasilikti. Kad ir galimas interpretuoti kaip humoras, pasisakymas paraidžiui buvo visiškai priimtinas Gorbačiovui. Nekalbant apie A.Brazauską. Sąjūdis buvo apdovanotas Sporto rūmais suvažiavimui rengti. Aš buvau priskirtas Sąjūdžio radikalams ir sugretintas su LLL. V.Landsbergis treniravosi žaisti dvigubus žaidimus, jau tada gana ciniškai, nors kai kuriems atrodė, kad išmintingai, manipuliuodavo viskuo, imtinai iki pačios Nepriklausomybės sąvokos. Tokia, beje, pasirodė (jau Europos Sąjungos laikais) esanti jo „generalinė linija“.

Programa ir daugybė dalinių rezoliucijų, kurias teikė visa Lietuva, buvo tikslinamos ir tobulinamos iki pat suvažiavimo. Tačiau į suvažiavimą ėjau visiškai ramus, žinodamas, kad jis pavyks puikiai.

Steigiamasis suvažiavimas

Steigiamasis suvažiavimas įvyko 1988 metų spalio 22-23 dienomis. Visi suprato, kad tai didžiulis įvykis Lietuvos gyvenime. Tačiau kuo jis tapo iš tiesų, nė sapne nesapnuota. Lietuva buvo tuščia: išseko eismo srautai, parduotuvės buvo tuščios, gatvėse matėsi vos vienas kitas praeivis. Visi sėdėjo prie televizorių ir žiūrėjo, kas darosi Vilniaus sporto rūmuose ir aplink juos. Žiūrėjo, klausėsi ir iš džiaugsmo verkė. Tai buvo visuotinis dvasinis sukrėtimas – apvalantis ir įkvepiantis.

Pirmoji diena buvo numatyta programiniams pranešimams ir rajonų Sąjūdžio grupių atstovų kalboms.

Pagrindinis pranešimas buvo pavestas man, valstybės ir teisės aspektus referavo A.Juozaitis, Z.Vaišvila kalbėjo apie ekologiją, K.Prunskienė – apie ekonomiką, V.Landsbergis – apie kultūrą, V.Čepaitis – apie nacionalinius santykius, B.Genzelis – apie LKP problemas ir A.Buračas – apie naują LTSR Konstituciją.

Buvo numatyta keletas posėdžių, kuriems turėjo pirmininkauti vis kiti Iniciatyvinės grupės nariai. Pirmąjį vesti buvo patikėta Justinui Marcinkevičiui ir Meilei Lukšienei. Just.Marcinkevičius pasakė gražią įvadinę kalbelę, o M.Lukšienė suteikė žodį kalbėti nenumatytam Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui. Jis pakilo į salę, vedamas Vytauto Landsbergio, pasisakė esąs Sąjūdžio įgaliotas šauktis į visų širdis darbui nepriklausomai Lietuvai atkurti. Jo padriką kalbėjimą ir stovėjimą kartu su sūnum buvo galima aiškinti senatve, tačiau įgaliojimų pasisavinimas kėlė nuostabą.

Po šio incidento darbas vyko numatyta tvarka: pakalbėjo Latvijos tautos fronto, Estijos liaudies fronto atstovai, tiesa, M.Lukšienė vėl praleido nenumatytą „Caritas“ sveikintoją, o po to žodis buvo suteiktas naujajam LKP CK pirmajam sekretoriui Algirdui Brazauskui. Jis perdavė sveikinimus nuo Lietuvos valdžios institucijų, pasakė kalbėjęs su TSKP CK generaliniu sekretoriumi Michailu Gorbačiovu, kuris siunčiąs nuoširdžiausius sveikinimus ir linkėjimus darbščiai ir kūrybingai Lietuvos liaudžiai, kurią jis labai vertinąs ir gerbiąs. Pats A.Brazauskas išvardijo tiek spręstinų problemų ir nuveiktinų darbų, kad negalėjo nekelti susižavėjimo, ir V.Landsbergio prieš suvažiavimą žurnalistams išsakyta mintis apie visišką Sąjūdžio ir valdžios tarpusavio pasitikėjimą kaip viso persitvarkymo Lietuvoje sėkmės laidą, atrodė, yra ne tik teisinga, bet ir tampanti tikrove. Persitvarkymas vyko čia pat, visų akyse.

Programiniai pranešimai tą vienybės ir tikslų bendrumo vaizdą sujaukė ir apniaukė. Visai išplovė spalvas žmonių iš Lietuvos gilumų kalbos: partijos planai – anaiptol ne liaudies planai, pasakė jie.

Kad iniciatyvą išlaikytų savo rankose, senas LKP ideologijos vilkas Lionginas Šepetys pasiūlė A.Brazauskui „grąžinti tikintiesiems Katedrą“. Raštelį su pasiūlymu perskaitė A.Buračas. Tauta apsalo. Tik kardinolas Vincentas Sladkevičius neprarado budrumo: kol Katedra negrąžinta oficialiai ir neatšventinta, šventas mišias galima laikyti tiktai prie įėjimo į Šventovę. Jo balsas buvo išgirstas, tačiau nesukliudė miniai nuo Sporto rūmų iki Katedros su LKP CK vadovais priešaky, Iniciatyvinės narius stumdant ir grumdant patiems sąjūdiečiams. Pirmieji laisvės žingsniai tapo pirmaisiais tikrovės maišymo veiksmais.

Sąjūdyje buvo daug blaivių protų, tačiau blaivumu kartu su drąsa buvo apdovanoti nedaugelis. Ir vis dėlto antrąją jau išsikvepiančių kalbų dieną vienas balsas pasakė: „Klausimas iš tikrųjų tėra tik vienas ir labai paprastas: ar mes Sąjungoje, ar ne? (Plojimai.) Sąjūdis, turėdamas didelį autoritetą ir darydamas šiandien lemiamą įtaką tautos sprendimams, iki šiol pasisakė už Lietuvos buvimą Sąjungoje. Čia ir slypi pagrindinė pergalingo žygiavimo priežastis. Matyt, tikimasi su Sąjūdžio pagalba suvaldyti kylantį politinį žmonių aktyvumą.“ Tai buvo kauniečio Rolando Paulausko balsas. Kas prasidėjo! Į sceną įpuolė Vytautas Petkevičius ir, griaudėdamas visa savo stovyla, išvadino kalbėtoją provokatorium, nepasiduoti provokacijoms pakvietė pridurmais į sceną iššokęs Vaclovas Daunoras. Incidentas pirmininkaujančiųjų R.Pakalnio ir A.Šaltenio buvo užglostytas, tačiau neužmirštas. Kaip pasirodė daug vėliau, jis pataikė į dešimtuką ir pradūrė didelį balioną.

Svarbiausias antros dienos darbas buvo rezoliucijos, kurių iš dar didesnio pluošto buvo priimta trisdešimt. Sunkiausią darbą – Bendrosios programos svarstymą ir balsavimą – atlikau aš. Valdyti tokią salę, kurioje, be bendro teigiamo nusiteikimo, būta aibė vertingų minčių ir pasiūlymų, buvo tikras arimas. Kai kur paspausdamas, kai kur atleisdamas, kai kur nuolankiai paprašydamas, darbą padariau palyginti greitai ir sėkmingai.

Dalinumai rūpėjo mažiau. Supratau, kad suvažiavimas praėjo sėkmingai.

Sąjūdžio Seimo rinkimai neužtruko. Balsuota Sporto rūmų fojė buvo pakankamai greitai, paskaičiuota irgi nedelsiant, visi Seimo nariai suėjo į sceną ir kartu su suvažiavimo delegatais padžiūgavo.

Tačiau Seimo Tarybos rinkimai užtruko. Balsai buvo skaičiuojami ir perskaičiuojami, kol galų gale, salėje kai kam ir snūduriuojant, o prie mikrofono vis dar kažkam kalbant ar dainuojant, paprašyta rinktis. Žinai, kas gavo daugiausia balsų? – sušnabždėjo man kažkas. – Tu. Iš tiesų, surinkau 139 balsus, K.Prunskienė – 138, V.Landsbergis – 137.

Po to jau skirstėmės.

Švietė ryškios žvaigždės. Žmona pasakė: „Tavo žvaigždžių valanda.“

Ji buvo teisi: kitos tokios nebuvo.

Seimo pirmininko pavaduotojo poste ketvirtą kadenciją dirbantis M.Bastys pareigas pradėjo eiti 2016 m. gruodžio 13 d. Tačiau jau šių metų kovo 9 d. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, susipažinęs su VSD informacija apie M.Bastį, paragino šį pasitraukti iš pareigų. Mat Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, atliko Seimo nario M.Basčio patikrinimą dėl galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kai ji žymima grifu „visiškai slaptai“. Atsižvelgdamas į patikrinimo metu surinktą informaciją ir jos vertinimą, VSD priėmė neigiamą išvadą M.Basčio atžvilgiu dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Seimo pirmininkui VSD pateikė raštą, kuriame, kaip skelbiama viešai, pažymima, kad parlamentaras M.Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat – buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Pats M.Bastys patvirtino pažįstantis visus įvardytus žmones, tačiau jokių nusižengimų nėra padaręs ir valstybės neišdavė. Savo iniciatyva penktadienį Seimo narys susitiko su VSD vadovu Dariumi Jauniškiu ir neslėpė, kad kitas žingsnis dėl paviešintos informacijos – kreipimasis į Generalinę prokuratūrą, kad ši pateiktų atsakymą, ar jo veikla pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat parlamentaras nusprendė nesiekti LSDP pirmininko pareigų, tačiau patikino, jog tai buvo nusprendęs dar anksčiau.

„Vakaro žinių“ kalbintas M.Bastys laikėsi nuomonės, jog tai, kad yra bendravęs su rašte įvardytais asmenimis, nėra joks nusikaltimas. „Aš neneigiu to ir, būdamas lojalus Lietuvos Respublikos valstybei ir suprantantis, ką reiškia priesaika, tikrai atsakiau apie viską nuoširdžiai ir atvirai su ta mintimi, jog tikrai nematau jokių nusižengimų iš mano pusės. Aš manau, kad ir VSD tuo įsitikino, o su tais žmonėmis pokalbiai, bendravimai, jeigu kalbame apie valstybės interesų išdavimą ar kitokius negerus dalykus, iš mano pusės nebuvo. O to bendravimo interpretavimas toks, kaip interpretuoja VSD, yra jų reikalas“, – teigia M.Bastys.

Paklaustas, ar tikrai pats parlamentaras prašė paremti savo pažįstamus „Dujotekanoje“ dirbančio P. Vojeikos, patikino, kad jokios asmeninės paramos nėra prašęs: „Čia turbūt kalbama apie jau labai seną laikotarpį, gal 2008 metus. Parama buvo skirta ne man, o dabar Seimo nario pareigas einančiam Kęstučiui Smirnovui. Tuo metu jis dirbo sporto sektoriuje ir turėjo viešąją įstaigą ir jai prašė paramos. Aš prašiau ne kokio blogo asmens, o Lietuvos Respublikos piliečio, kuris gyvena Lietuvoje, dirba Lietuvoje ir turi galimybę paremti sportą. Ir ne vien dėl K.Smirnovo esu kalbėjęs. Į mane kreipiasi šiuo atveju ir jis, ir daugiau žmonių, komandinio sporto šakų atstovai ir prašo rekomenduoti, kas galėtų paremti sportinę ar kultūrinę veiklą. Aš asmeniškai sau jokios naudos nesu gavęs, man to nereikėjo. Aš ir pats, kaip politikas, Seimo narys, iš savo atlyginimo gal nedidelėmis sumomis, bet taip pat paremiu gražias ir geras iniciatyvas, kurias įgyvendina Lietuvos žmonės.“

Be to, opozicija jau ėmėsi rinkti parašus dėl apkaltos M.Basčiui. Tam reikia surinkti 36 Seimo narių parašus. Tačiau tokia iniciatyva pačiam M.Basčiui atrodo daugiau politikavimas: „Mano įsitikinimu, elgiamasi nepagrįstai, tai yra grynai politinis procesas. O politiniame procese visko būna, prognozuoti sudėtinga. Su teisininkais, be abejo, kalbėjau apie tai, ar yra pagrindo apkaltai. Konstitucinės teisės žinovai iš medžiagos, kuri buvo pateikta Seimo pirmininkui, mato, kad pagrindo apkaltai nėra. Bet kadangi politinis laukas ne mano naudai, aišku, link ko yra einama.“

Vytautas ČEPAS, psichologas, rašytojas, socialinių mokslų daktaras:

– Tokį atvejį reikėtų vertinti kaip isterišką. Nes tai yra tiesiog isterija, sukelta ne laiku ir ne vietoje, o be to, neturint jokių argumentų. Jeigu aš susitinku su piliečiu Ivanu, vėliau pasirodo, kad jis priklauso kokiai verslo grupei ar yra kagėbistas, kas iš to, jei aš to nežinau? Juk ne nuo susitikimų skaičiaus, vietos ir laiko žmogus gali būti kaltinamas ryšiais, o tik dėl to, ką jie susitikę veikė. Juk reikia žinoti, ar jis ėmė kokius pinigus, ką nors žadėjo, ar išdavė Lietuvą. Jei tokių dalykų buvo, žinoma, reikia kelti skaidrumo klausimą ir gal net iš Seimo išprašyti M.Bastį. Bet dabar mes turime informacijos, kad jis susitikęs buvo su nepalankiais Lietuvai žmonėmis, pavyzdžiui, renginio metu.

Ir pas mus ši isterija yra tapusi norma. Nes tuoj kas antras bus kaip šnipas. Ir tokia nuomonė visuomenėje kurstoma taip, kad verslininkas, dešimt ar daugiau metų ką nors pirkęs Rusijoje, jau bijo net pakrutėti. Jis juk automatiškai tampa nepatikimas, tampa valstybės priešu, o už tai jau laukia atsakomybė.

Pavyzdžiui, negerai, kad perka trąšas iš Rusijos. Bet jei daugiau nėra iš kur pirkti, jei Lietuvoje negaminamos? Juk trąšas veža, o ne kokį opijų. Be to, Seimo narės Rasos Juknevičienės brolis užsiima tokiu pat verslu, apie jį kažkodėl tylima. O galų gale visose šalyse džiaugiamasi, jei vietos verslininkai užmezga prekybos ryšius su kitomis šalimis. Pas mus kažkodėl atvirkščiai. Suprantu, kad politiškai Rusija gal nėra mums itin draugiška valstybė, bet dabar tai jau trukdo net verslo reikalams.

Jei buvo susitikimas su žmogumi, tai dar nieko neįrodo. Bet madinga kaltinti, kad kažkas buvo susitikęs, kažką kartu matė kavą kavinėje geriančius. Pirmiausia turi būti konkretūs argumentai ir įrodymai, kad žmogus konkrečiai ką nors padarė, o ne tik isterija. Maža to, jei kaltinimai metami, bet nieko nepaaiškinama, žmogaus garbė sutepama, nenusiplausi. Visiškai nėra korektiškumo, nes vos tik kilus įtarimui tuojau pat prikalame prie kryžiaus, nelaukdami jokių įrodymų. Vietoj to rodome politinį korektiškumą ten, kur jo visiškai nereikia, – lankstomės prieš ES ir nedrįstame nė pirstelti be leidimo.

– Praėjusią savaitę juoda dėmė krito ant kito parlamentaro – Kęstučio Pūko, apkaltinto seksualiniu priekabiavimu. Kaip tokių vertybių žmonės išrenkami į Seimą?

– O kaip visi kiti, kurie vedė savo sekretores ir padėjėjas? Aš nesakau, kad K.Pūkas gerai elgėsi, žinoma, kad negerai, taip negalima. Tačiau smerkia ir garsiausiai rėkia visi tie, kurie patys išsiskyrę. Juk beprotybė manyti, kad jauna moteris po 10 ar 20 metų nesusiras kito, o vaikščios laiminga su seneliu. Gal Seime tokia vieta, kur vyrai atitrūksta nuo žmonų, padėjėjos jaunos, gražios. Atsiranda žmogiški dalykai. Negeri, bet žmogiški.

Kalbant apie K.Pūko atvejį, juk jis jau gyvena su penkta žmona.

– Neseniai kelias savaites viešumoje buvo aptariama dar viena parlamentarė – Greta Kildišienė. Iš šalies pažiūrėjus, ne didžiausia nusikaltėlė politikoje, tačiau tapusi puikiu taikiniu, norint susilpninti valdančiąją partiją.

– Moralė žmonėms kartais yra svetimas dalykas. Esu atlikęs neoficialių tyrimų, kurie parodė, kad šitaip puolama G.Kildišienė tapo kone kultine figūra. Juk lietuviai myli puolamus. Žmonės tyliai ją palaiko ir gaili jos, kad ją taip puolė. Manau, šiuo atveju kai kurie žurnalistai buvo praradę net sveiką protą. Bet tuo metu nebuvo dėl ko prikibti prie „valstiečių“, o čia atsiranda graži mergaitė su kailiniais. Tai prie kailinių prikibo. Nors per televizorių ir prezidentę rodo su kailiniais, ir kitas politikų žmonas. Bet niekam tai netrukdė. Argi tai normalu? Manau, tai nebuvo ta figūra, ant kurios su kirviais turi pulti visa Lietuva. Juk pats konservatorius Dainius Kreivys nuomojo automobilį pats iš savęs. G.Kildišienė nors mokėjo „Agrokoncernui“, o štai D.Kreivys pats sau mokėjo. Tokiu atveju reikia iš viso išvaryti iš Seimo nelaukiant interpeliacijos. Pasirodo, tokia buvo norma.