Kaip lekia laikas. Liepos 14-ąją NASA buvo minimos pirmosios zondo New Horizons praskriejimo pro Plutoną metinės. Kol kas įspūdingiausia XXI a. kosminė misija abejingų nepaliko. O vienerių metukų proga NASA paruošė ypatingą vaizdo dovanėlę.

O juk vos kiek daugiau nei prieš metus Plutonas žmonijos sąmonėje tebuvo neįžiūrimas taškelis, kurį kosminis teleskopas Hubble sugebėjo įžiūrėti kaip keistą geltonų pikselių skritulį. Tačiau 2015 m. liepos 14 d. zondas New Horizons praskleidė Plutono išvaizdą gaubusį šydą ir žmonijai pademonstravo netikėtai mielą jo veidą – su didžiule, balta Sputniko plynės širdimi.

Tačiau po 9-erių kelionės metų vos per kelias minutes (ar net minutės dalis) pro Plutoną prazvimbęs zondas New Horizons dabar nuo Plutono yra vėl neįsivaizduojamai toli – per tuos metus jis nuo šiek tiek išprotėjusios Plutono sistemos spėjo nutolti net 480 mln. km. Nutolti į Kuiperio juostos gelmes.

O pirmųjų zondo New Horizons priartėjimo prie Plutono metinių proga NASA paruošė dovanėlę – įspūdingą vaizdo klipą, kaip atrodytų kosminio aparato nusileidimas nykštukinėje Plutono planetoje.

Pro Plutoną zondas praskriejo sunkiai suvokiamu greičiu – juo iš Niujorko į Los Andželą nuskrietumei per 4 minutes. Tad zondo fotografavimo kameroms teko spėriai suktis, kad nepramiegotų vos kelias akimirkas trukusio priartėjimo – 2015 m. liepos 14 d. New Horizons ir Plutoną skyrė vos 12,5 tūkst. km.

Kvapą gniaužiantis vaizdo siužetas misijos metinių proga buvo sukurtas iš daugiau kaip 100 Plutono paviršiaus fotografijų, kurias užfiksavo New Horizons. Zondas Plutono sistemos apylinkėse iš viso praleido 6 savaites.

Vaizdo siužete rodoma, kaip atrodytų kosminio aparato nusileidimas legendinėje Plutono širdyje – Sputniko plynėje.

Iki šios dienos New Horizons Žemėn spėjo parsiųsti maždaug apie 80 proc. užfiksuotų duomenų ir medžiagos. Paskutiniai informacijos baitai Žemę turėtų pasiekti šių metų spalį.

„New Horizons misija ne tik sukaupė neįkainojamų mokslinių žinių – ji nepaprastai sudomino plačiąją visuomenę ir paskatino domėjimąsi astronomija. Kas galėjo pamanyti, kad Plutonas turės širdį! – sakė NASA Planetų tyrimų instituto direktorius Jimas Greenas. – New Horizons mums priminė, kokių nuostabių dalykų gali būti netyrinėtose kosmoso plotmėse.”

Beje, zondas New Horizons amžiams užmerkti savo daug mačiusių akių dar neketina – 2019-ųjų sausio 1 d. dabar jau legendinis New Horizons praskries pro dar vieną Kuiperio juostos kūną 2014 MU69 .

Mike‘as Brownas, planetų astronomas iš Caltech universiteto, paskelbė, kad hipotetinė „Devintoji planeta“ sukasi aplink Saulę labai ištemptoje orbitoje ir ją užpildo per 10–20 tūkst. metų.

Dabar atrastas naujas Kuiperio žiedo objektas, kurio neįprasta orbita dar labiau sustiprina užuominas apie devintąją planetą, rašo sciencealert.com.

„Devintoji planeta“, kuri, manoma, yra dešimt kartų masyvesnė už Žemę, turėtų daryti gravitacinį poveikį šalia jos esantiems kosminiams kūnams. Būtent tai M.Brownas su kolegomis ir pastebėjo.

„Mes analizuodami duomenis pamatėme keistą signalą, kuris reiškė, kad Saulės sistemos pakraštyje vyksta kažkas neįprasto, – pasakojo M.Brownas. – Visi šie tolimi objektai išsirikiavę keistu būdu, o taip vykti neturėtų. Mes mėginome rasti atsakymą remdamiesi visais kosminiais paaiškinimais, tačiau nė vienas iš jų netiko.“

Iš pradžių nustatyta, kad šeši kosminiai kūnai buvo išsirikiavę „keistu“ būdu, o dabar atrastas ir septintasis. Atrodo, kad jis buvo nustumtas milžiniškos jėgos, maždaug už 149 mlrd. km nuo Saulės – ten, kur ir turėtų būti „Devintoji planeta“. Šis atstumas yra 75 kartus didesnis, nei Plutonas nutolęs nuo Saulės.

Kosminio objekto dydis nustatomas pagal jo nuotolį ir albedą (šviesos refliaktyvumą). KH162 albedą nustatyti veikiausiai bus nelengva, tačiau, sprendžiant iš kitų Saulės sistemos planetų albedo, naujo objekto skersmuo gali svyruoti nuo 500 km iki 1000 kilometrų.

Bet kokiu atveju, naujasis ledo objektas bus mažesnis už Plutoną (skersmuo  – 2,3 tūkst. km), galbūt ir jo palydovą Charoną (1270 km).

Atsižvelgiant į tai, kad KH162 daugiausiai sudarytas iš ledo ir uolų, šis objektas greičiausiai yra pakankamai didelis ir beveik sferinės formos.

Sprendžiant iš jo ryškio, KH162 greičiausiai patenka tarp 20 didžiausių už Neptūno esančių objektų.

KH162 orbita labai įdomi. KH162 yra gana eliptinėje orbitoje, kuri pakrypus į Sauės sitemos plokštumą. Jos afelis siekia 12, 5 mlrd km., perihelis – 6,2 mlrd. km. Tai reiškia, kad kūnas kartais priartėja prie Saulės arčiau, nei Plutonas.

Pirmą kartą šis objektas buvo pastebėtas 2015 m.,  o vėliau pakartotiniai pastebėjimai leido nustatyti apytikslę kūno orbitą. KH162 aplink Saulę apskrieja per 489,6 metų.