Viena svarbiausių pataisų yra nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių atsisakymas.

Taip pat numatyta, kad, abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos bus aiškinamos darbuotojų naudai.

Taip pat nustatyta, kad, nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžius, darbdavys išmokėtų darbuotojui ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Seimas bandė šias pataisas priimti prieš dvi savaites, tačiau to padaryti taip ir nepavyko dėl nepakankamo Seimo narių skaičiaus plenarinių posėdžių salėje (posėdyje turi dalyvauti ne mažiau nei 71 parlamentaras).

Žada keisti ir vėl

Ramūnas Karbauskis, kurio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bus viena didžiausių politinių jėgų naujosios sudėties Seime, jau ne kartą spėjo pakartoti, kad Darbo kodeksas bus taisomas.

„Reikės grįžti prie Darbo kodekso. Reikės sodinti visas tris puses, kaip buvo iš pradžių daryta Trišalėje taryboje, ir nutarti, kas priimtame Darbo kodekse yra netinkama. Mes pasisakome už prezidentės veto, bet Seimui neužteko drąsos patvirtinti tą veto ir jie elgėsi taip, kaip norėjo darbdaviai, ir priėmė Darbo kodeksą, kuris yra gėdingas“, – sakė R.Karbauskis.

Darbo kodekso pataisos, kurias antradienį svarstė Seimas, yra panašios į prezidentės veto. Kai kurie punktai yra identiški, o kai kurie – itin panašūs arba tik redakcinio pobūdžio pakeitimai. Tiesa, nemažai prezidentės vetuotų pataisų kol kas yra paliekamos galioti.

Pakeitimai kuriuos siūlė Seimo narių grupė

Kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jas aiškinti darbuotojo naudai.

Jeigu darbuotojas nutraukia darbo sutartį dėl ligos, neįgalumo, arba dėl to, kad namie reikia slaugyti šeimos asmenį, taip pat pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis ir pensinio amžiaus sulaukęs žmogus turi teisę gauti 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) išeitinę kompensaciją (jeigu dirbo trumpiau nei metus – 1 VDU). Dabartiniame darbo kodekse tokiems asmenims numatytos perpus mažesnės išeitinės kompensacijos.

Apie atleidimą darbuotoją reikia įspėti prieš vieną mėnesį, o tiems, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliesiems ir mažiau nei po dviejų metų pensinio amžiaus sulauksiantiems asmenims siūloma šį terminą patrigubinti, taigi apie atleidimą įspėti prieš 3 mėnesius (jeigu dirbama mažiau nei metus, įspėjama prieš pusantro mėnesio). Dabartiniame Darbo kodekse numatyta, kad vaiką iki 14 metų auginantys tėvai turi būti įspėjami prieš dvigubai ilgesnį laiką, nei įprastai, o apie neįgalius vaikus iki 18 metų auginančius tėvus apskritai nėra kalbama.

Siūloma nenustatytos apimties darbo sutartis (vadinamąsias nulines) sudaryti tik su socialiniu draudimu jau apdraustais asmenimis. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje.

Darbo kodeksą siūloma papildyti punktu, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.

Parlamentarai siūlo įpareigoti darbdavius nekeisti darbo pamainų grafiko vėliau nei prieš penkias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais. Šiuo metu darbdaviui palikta teisė savo nuožiūra keisti grafikus.

Siūloma į darbo laiko apskaitą įtraukti ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo. Dabartiniame DK numatyta įtraukti viršvalandžius, darbo laiką švenčių dieną, darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, darbo laiką naktį.

Siūloma atsižvelgti į dirbančius tėvus, sudarant atostogų grafikus. Siūloma, kad prioritetas būtų teikiamas tėvams su vaikais iki 14-os (dabar 10 m) metų. Taip pat prioritetas skiriamas nėščiosioms, tėvams su vaikais iki 3 metų, mažai atostogavusiems ir daug atostogų sukaupusiems asmenims.

Dabar darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliesiems bus suteikiamos ilgesnės atostogos – 25 vietoje 20 darbo dienų. Siūloma atostogas prailginti ir vienišiems tėvams su vaiku iki 14 metų, arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems asmenims.

Šiame straipsnyje taip pat numatyta darbuotojams, kurių vaikams iki 14 metų teikiamos priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo paslaugos, duoti bent pusę laisvos darbo dienos rugsėjo pirmąją. (Nuo sausio pirmosios tokia privilegija numatyta bendrojo lavinimo mokyklų auklėtinių tėvams).

Numatyta, kad, darbdaviui tampus nemokiam, darbuotojų reikalavimai tenkinami remiantis ne Garantinio fondo, bet Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

Siūloma numatyti, kad Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, nesprestų ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų.

Tokius 11 Darbo kodekso pakeitimų registravo 22 parlamentarų grupė. Tačiau pasiūlymų ką tik priimtam DK yra ir daugiau – pataisas registravo liberalas Saulius Bucevičius, socialdemokratas Algirdas Sysas ir kiti.

Už įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti nuostatą, kad dokumento prekybininkai turi prašyti tik iš jaunai atrodančių žmonių, antradienį Seime balsavo 92 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 8. Šis įstatymas įsigalios pasirašius prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Seimo verdiktas aiškus – prekybininkams savo akciją tikriausiai teks atšaukti, nes žodelis „tik“ įstatyme nurodo, kad dokumentų prašyti galima tik tuomet, jei žmogaus amžiaus nustatyti tikrai nepavyksta.

Panašu, kad prekybininkai seimūnus tikrai supykdė, nes įstatymo pataisos buvo priimtos skubos tvarka – antradienį Seimas turėjo pataisas tik svarstyti, tačiau bendru sutarimu nusprendė balsuoti ir už jų priėmimą.

„Tai yra pasityčiojimas iš žmonių, o blogiausia, kad šitas debiliškas sprendimas primetamas Seimui. Aš manau, kad tai yra sveiku protu nesuvokiama priemonė“, – kalbėjo pataisas pateikęs Bronius Bradauskas.

„Ne visada galiu pritarti kolegai Broniui, bet šįkart manau, kad ši žmogų žeminanti tvarka tikrai turi būti atšaukta“, – sakė Linas Balsys.

Jis pasakojo sulaukęs graudaus laiško iš prekybininkų: „Jie sako, kad viskas gerai, pardavimai sumažėjo 9 proc., bet aš pasikalbėjau su kitais tinklais, kurie šitame cirke nedalyvauja, – pas juos alkoholio pardavimai tik padidėjo.

“Originalumu išsiskyrė Paulius Saudargas: „Aš esu už tai, kad prekybininkai dokumentų reikalautų iš visų, kad žmonės kuo geriau pagalvotų prieš perkant alkoholį.“ Tiesa, garsiau Seimo salėje skambėjo pasipiktinimo šūksniai.

„Šiandien prašo dokumento perkant butelį alaus, o rytoj gal prašys santuokos liudijimo perkant sauskelnes? Didieji tinklai ne tik gali daryti poveikį politinių sprendimų priėmimui, bet ir įvesti naują tvarką, nepriklausomai nuo demokratiškai išrinktos valdžios“, – piktinosi Artūras Skardžius.

Nors seimūnai piktinosi prekybininkų sprendimu ir tuo, kad dėl jo dažnai kaltinama valdžia, atrodo, kad ir kai kurie Seimo nariai nevisiškai suprato, kas ir kaip sugalvojo naują tvarką. „Tai kvailiausias šių metų įstatymas. Aš norėjau dar vieną pataisą įregistruoti, kad alkoholio kontrolės įstatymo pavadinimas būtų pakeistas į žmogaus orumą žeminantį įstatymą, nesuprantu, kodėl toks įstatymas buvo priimtas“, – kalbėjo Remigijus Ačas, nors „Rodom“ nėra nei įstatymas, nei Seimo priimta iniciatyva.

Regis, kad savo pasipiktinimą suskubo pareikšti daugybė Seimo narių. Balsavimui pasibaigus Kęstutis Glaveckas stebėjosi: „Kai reikia biudžetą nagrinėti ar kitus svarbius įstatymus, tai laiko nerandame, o dabar galime vienam klausimui skirti 40 minučių.“