Skirtingas verslo naujokų požiūris paaiškėjo reprezentatyvios rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research“ apklausos metu. 18-25 m. amžiaus grupėje net 78,7 proc. apklaustųjų teigė, kad norėdami prasimušti imtų paskolą. 26-35 m. amžiaus gyventojų grupėje verslo pradžiai skolintųsi 60 proc., tuo tarpu iš vyresnių nei 46 m. gyventojų verslą pradėti nuo paskolos planuoja vos 24 procentai.

Apklausą inicijavusios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) l. e. generalinio direktoriaus pareigas  Algio Skiauterės teigimu, šis pasiskirstymas neturėtų pernelyg stebinti, nes skirtingo amžiaus gyventojai nevienodai vertina finansų rinkos galimybes ir skolinimosi riziką.

„Didesnis jaunimo susidomėjimas verslo paskolomis iš dalies paaiškinamas jų optimistiniais lūkesčiais dėl ateities. Be to, dabartiniai dvidešimtmečiai paskutinės rimtos finansinės krizės metu dar nebuvo finansiškai nepriklausomi, tad natūralu, jog daugelio jų požiūris į skolinimąsi anaiptol nėra konservatyvus. Drąsą investuoti skolintas lėšas į verslo projektą derėtų interpretuoti kaip labai reikalingo pozityvaus požiūrio į verslą išraišką – rizikos nebijantis jaunimas išties yra vieni aktyviausiai besinaudojančių verslumo skatinimo paskolomis“, – teigia A. Skiauterė.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), vienijančios 66 nacionalines ir regionines jaunimo organizacijas, prezidentas Mantas Zakarka tikina, kad jaunimo polinkį skolintis verslui galima aiškinti kintančiu požiūriu į verslo riziką ir geresniu įvairių Europos Sąjungos investicijų priemonių išmanymu.

„Jauni žmonės mažiau bijo rizikuoti, o turėdami gerą idėją siekia kuo greičiau ją įgyvendinti bei taip užsitikrinti savo vietą rinkoje. Be to, stipriai gerėja ir finansinis raštingumas bei įvairių finansavimo galimybių vertinimas. Jauni žmonės geba ir nebijo pasinaudoti ES fondų ir kitų programų lėšomis finansuojamais instrumentais“, – teigia LiJOT prezidentas.

Anot verslo psichologės, mokymų ir verslo vystymo kompanijos „DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantės Lauros Rimkutės, natūralu, kad ketvirtą dešimtmetį baigiantys ir vyresni asmenys linkę mažiau galvoti apie galimybę imti paskolą nuosavo verslo pradžiai ar plėtrai.

„Suprantama, kad jaunimas tikisi svaiginančios karjeros, verslo ir didelių atlyginimų. Finansinis saugumas yra vienas pagrindinių jų amžiaus grupės tikslų, todėl noras jo siekti pasitelkiant paskolas nestebina. Tuo tarpu apie 40-uosius gyvenimo metus žmonės jau paprastai būna karjeros aukštumoje, didelio pajamų augimo nebesitiki, todėl skolinimasis, įvertinus riziką, jau neatrodo patrauklus. Kitas niuansas – pats noras. Lietuvoje vyresni žmonės turi mažiau entuziazmo – dažnam jų svajonių darbas yra valstybinėje organizacijoje. O jaunimas, priešingai, dažnai svajoja apie nuosavą veiklą“, – aiškina verslo psichologė.

INVEGA l. e. generalinio direktoriaus pareigas A. Skiauterė pastebi, jog nepaisant didelių ambicijų jaunam verslininkui gauti finansavimą verslui vis dar yra nemenkas iššūkis.

„Daugelis puikią verslo idėją turinčių jaunuolių neturi pakankamo užstato, kad galėtų skolintis iš finansų įstaigų. Būtent todėl verslą pradedantis jaunimas aktyviai naudojasi „Verslumo skatinimo fondo 2014-2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“, priemone, pagal kurią kredito unijos teikia iki 25 tūkst. eurų lengvatines paskolas verslo pradžiai, o imant paskolą galima gauti ir jos grąžinimo garantiją. Be to, jaunieji verslininkai, iš kreditų unijos pasiėmę minėtą paskolą,  gali kreiptis į INVEGA dėl priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ ir kompensuoti dalį darbo užmokesčio išlaidų. Tiek lengvatinės paskolos, tiek darbo užmokesčio kompensavimas gerokai palengvina pirmuosius žingsnius nuosavo verslo kelyje, padeda įsitvirtinti rinkoje“, – aiškina A. Skiauterė

Per pirmąjį 2017 m. pusmetį INVEGA gavo 395 prašymus suteikti individualias valstybės garantijas už smulkiųjų ir vidutinių įmonių bei fizinių asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimą arba užsiimančių individualia veikla, skolinius įsipareigojimus. Tai – 36 proc. daugiau nei 2016 m. sausį-birželį, kai buvo gauta 291 paraiška. Per šešis šių metų mėnesius INVEGA jau suteikė 299 individualias garantijas – tai 33 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai. Bendra garantijų suma pasiekė 27,9 mln. eurų ir buvo 24 proc. didesnė nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį (22,5 mln. eurų).

Be to, per 2017 m. I pusmetį portfelinių garantijų priemonėmis pasinaudojo 163 verslo subjektai, kuriems buvo suteikta garantijų už 12 mln. eurų, leidusių prisiimti finansinių įsipareigojimų, viršijančių 15 mln. eurų sumą.

„Šiais metais stebime išaugusį INVEGOS garantijų poreikį, kuris buvo sąlyginai sumažėjęs 2016 m. Tai rodo, jog finansų institucijos naujai įsikūrusiems verslams vis dažniau linkusios skolinti su valstybės garantija, o smulkieji verslininkai, tikėdami savo idėjomis, vis drąsiau pradeda arba plėtoja veiklą ir stiprina konkurencingumą. Išaugęs verslininkų aktyvumas ir žinios apie valstybės teikiamas paramos priemones leidžia jiems pasinaudoti tinkamiausių finansinių instrumentų teikiama nauda“, – tikina INVEGA Verslo finansavimo vertinimo skyriaus vadovė Aušrinė Černienė.

Nepaisant per pirmąjį šių metų pusmetį augančio garantijų skaičiaus, vidutinė vienos garantijos suma nedidėjo. Tai rodo, jog daugiau garantijų buvo suteikta už mažesnes paskolas, kurios būdingos verslo naujokams.

„Galime drąsiai teigti, kad didėjančiam garantijų poreikiui įtakos turėjo sparčiai besikuriantys nauji verslai ir jų poreikis plėtrai. Be to, nuo antrojo šių metų ketvirčio SVV subjektams pasiūlytos dar dvi finansinės priemonės – portfelinės garantijos paskoloms ir portfelinės garantijos už lizingo sandorius“, – pasakoja  A. Černienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį smulkios ir vidutinės įmonės, pasinaudojusios individualiomis INVEGOS garantijomis, gavo 41,4 mln. eurų paskolų – 26 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (32,8 mln. eurų). 17 mln. eurų paskolų suma nukeliavo investiciniams įmonių projektams, dar 24 mln. eurų – apyvartinių lėšų finansavimui. Didžiausia dalis suteiktų garantijų pasiekė mikro įmones, kurių personalą sudaro 5 ar mažiau darbuotojų, o apyvarta nesiekia 100 000 eurų – 44 proc. visų suteiktų garantijų teko būtent joms. 40 proc. garantijų suteikta mažoms įmonėms, o likusieji 16 proc. – vidutinėms.

Didžiausia INVEGOS individualių garantuotų paskolų dalis 2017 m. pirmąjį pusmetį teko Vilniaus ir Kauno regionams, kuriems skirtos atitinkamai 104 ir 76 garantijos. Trečioje vietoje liko Klaipėdos apskritis (32 garantijos), o ketvirtoje – Šiauliai (29 garantijos). Iš viso Lietuvos regionams teko 30 proc. visų šiemet suteiktų garantuotų paskolų.

Šiais metais taip pat stebima ryškėjanti tendencija, kai vis drąsiau paskolas ima ne tik ilgametę veiklos istoriją skaičiuojančios įmonės, bet ir verslo naujokai. Trumpiau nei 1 metus veikiančios įmonėms per pirmąjį šių metų pusmetį suteikta 17 proc. visų INVEGOS garantijų – beveik 2 kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Atitinkamai garantijų, išduotų ilgiau nei 5 metus veikiančioms įmonėms, skaičius sumažėjo nuo 68 proc. iki 62 proc.

„Klestintis smulkus ir vidutinis verslas yra bet kurios šalies ekonominės gerovės rodiklis, tačiau globalioje rinkoje išsilaikyti jam toli gražu nėra lengva. Todėl džiugina augantis verslo noras pasinaudoti kuo platesniu finansinių paslaugų krepšeliu. Tuo labiau, kad šiandien egzistuoja ne vienas kelias palengvinti įmonėms konkurencijos galimybes – tiek garantijos, tiek ir kiti finansiniai instrumentai“, – aiškina A. Černienė.

INVEGA siekdama padrąsinti apie savo verslą dar tik mąstančius bei paskatinti greitesnį augimą jau kuriantiems ir plėtojantiems esamą verslą, pradeda įgyvendinti komunikacijos projektą „Pradėk dirbti sau“. Šios kampanijos metu bus viešinamos įkvepiančios iniciatyvos, sėkmingų verslų istorijos, padedančios įveikti baimes ir leidžiančios iš arčiau susipažinti su pirmaisiais verslo kūrimo žingsniais bei ten laukiančiais iššūkiais, naudingi patarimai ir informacija apie patrauklias verslo skatinimo priemones verslo pradžiai ir plėtrai.

Apie INVEGA:

INVEGA – LR Vyriausybės įsteigta ir Ūkio ministerijos valdoma finansų institucija, kuri įgyvendina verslo skatinimo priemones. INVEGAI patikėtas kelių ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų kontroliuojančiųjų fondų įsteigimas bei valdymas, šių fondų finansuojamų priemonių įgyvendinimas, kreditų verslui garantavimo schemų, naujų finansinių priemonių, įskaitant ir rizikos kapitalo priemonių, kūrimas bei įgyvendinimas. INVEGA yra finansinių priemonių vykdytoja, visuotinės dotacijos priemonės valdytoja, jai patikėtos ES struktūrinės paramos įgyvendinančios institucijos funkcijos.