Brakonierių nužudytas dramblys. Jie tiesiog paliko jį pūti.

Gaisras tropiniame miške. Kažkada čia gyveno laukiniai ožiai.

Protu nesuvokiamas lėktuvų srautas virš Londono.

Didžiulis sunkvežimis veža perdirbti smėlį. Naftos prisisunkęs smėlis – ateities energijos šaltinis.

Vietiniai Mongolijos gyventojai nepakenčia Geltonosios upės smarvės.

Gamykla ir jos apylinkės Bangladeše.

Ugnies audra lekia per Koloradą. Padidėjusi miško gaisrų rizika – klimato pasikeitimo rezultatas.

Pėdsakai, likę po naftos prisisunkusio smėlio kasimo Kanados provincijoje Albertoje.

Naktinis Los Andželas. Nesuskaičiuojamas energijos suvartojimas.

Šis daugiametis miškas Oregone buvo iškirstas naujai dambai įrengti.

Almerijos sritis Ispanijoje – šiltnamių daugiau nei akys mato.

Brakonieriai išdidžiai pozuoja su Sibiro tigro kailiu.

Rūdos kasykla „Mir“ Rusijoje – didžiausia deimantų kasykla pasaulyje.

Mirusio albatroso kūne – krūva šiukšlių. Visa tai žmonės išmeta kiekvieną dieną.

Žvilgsnis į Naująjį Delį iš paukščio skrydžio (daugiau kaip 22 milijonai gyventojų).

Dėl nuolat kylančio vandenyno lygio populiariesiems Maldyvams gresia išnykimas.

„Juodasis penktadienis“ elektroninių prekių parduotuvėje. Boizis, Aidahas.

Tonos sulūžusios buitinės technikos besivystančiose šalyse ardomos dėl tauriųjų metalų.

Braziliškų tropinių miškų bausmė pasiekia ir Kanados miškus.

Padangų sąvartynas Nevados dykumoje

Kol visas pasaulis sekė 2011 m. Fukušimos istoriją, už kelių kilometrų nuo jos degė šiluminė elektrinė. Visi bandymai užgesinti gaisrą baigėsi nesėkme.

Baltasis lokys priverstas badauti Svalbarde, Norvegijoje. Tirpstantys ledynai atima iš šių gyvūnų ir gyvenamąjį plotą, ir maistą.

Naftos laukas Kalifornijoje ir žmogaus negailestingas jo išnaudojimas.

Dėl tirpstančio ledyno atsiradęs masyvus krioklys. Tai – neabejotinas greitai vykstančių klimato pokyčių įrodymas.

Rusvųjų anglių elektrinė teršia orą išmetamosiomis dujomis.

Indonezijos banglentininkas pažaboja bangą.

„Kai bus nukirstas paskutinis medis, užteršta paskutinė upė, pagautas paskutinis paukštis, tik tada jūs suprasite, kad pinigai yra nevalgomi.“

Ši pranašystė tampa vis žiauresne realybe. Bet netgi dabar ne visi suvokia, kaip siaubingai mūsų gyvenimo būdas veikia gamtą. Pasidalinkite šiomis nuotraukomis su kiekvienu.

Žemynai nustatomi pagal susitarimą ir turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Šiuo metu jų yra šeši: Eurazija, Afrika, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Antarktida ir Australija (kai kur Europa ir Azija įvardijami kaip atskiri žemynai, tačiau tai labiau politinis, o ne geografinis skirstymas).

Mokslininkai teigia, kad žemyno vardo nusipelno dar viena žemės masė, praminta Zelandija. Tiesa, didžioji dalis jos teritorijos yra po vandeniu, Ramiajame vandenyne.

Naujajam žemynui priklauso teritorija, kurioje įsikūrusi Naujoji Zelandija ir Prancūzijai priklausančios salos – Naujoji Kaledonija.

Jei Zelandijos žemynas bus patvirtintas, tai bus jauniausias ir mažiausias žemynas, kurio net 94 proc. ploto yra po vandeniu.

Naujame 11-os geologų darbe, pavadinimu „Zelandija: paslėptasis Žemės kontinentas“, pastebima, kad Zelandija turi visus keturis žemynams būdingus požymius.

Perrašysime vadovėlius: mokslininkai atrado naująjį žemyną

„Tai nebuvo netikėtas atradimas, o laipsniškas supratimas“, – nurodo mokslininkai.

Tie požymiai – tai iš vandenyno iškilusi žemės masė, taip pat vulkaninių, metamorfinės ir nuosėdinės uolienos. Zelandija taip pat turi storą ir ne tokią tankią plutą, lyginant su vandenyno pagrindu, bei pakankamai didelę teritoriją, kad ją būtų galima atskirti nuo mikrožemyno.

Zelandijos terminą dar 1995-aisiais pasiūlė geofizikas Bruce’as Luyendykas. Tiesa, tuomet manyta, kad Zelandija atitinka tik tris iš keturių žemynui būtinų savybių – ji nebuvo laikoma viena didele, vientisa teritorija.

Tačiau palydovų duomenys ir gravitaciniai vandenyno dugno žemėlapiai padėjo nustatyti, kad Zelandiją sudaro vientisas plotas. Tuo remdamiesi mokslininkai ragina Zelandiją pripažinti nauju žemynu.

„Mokslinė Zelandijos klasifikavimo kaip žemyno nauda yra kur kas didesnė nei naujas pavadinimas sąraše. Tai, kad žemynas gali būti paniręs po vandeniu, bet išlikti nesuskeldėjęs, yra naudinga ir svarstymus provokuojanti savybė, naudinga tyrinėjant žemynų jungimąsi ir atsiskyrimą“, – rašoma mokslininkų darbe.

Tiesa, atkreipiamas dėmesys į tai, kad 10 tyrimo autorių atstovauja organizacijas iš Naujosios Zelandijos ir Naujosios Kaledonijos, o vienuoliktasis yra iš Australijos.

Vis dėlto B.Luyendykas, kuris šiame tyrime nedalyvavo, yra įsitikinęs, kad geologų bendruomenė priims šias išvadas.

„Šie žmonės yra A klasės žemės mokslininkai, – sakė B.Luyendykas. – Manau, jie surinko solidžius įrodymus, kurie yra pilnai pagrįsti.“

Moksliniame darbe nurodoma, kad Zelandija veikiausiai atsiskyrė nuo Australijos prieš 60–85 mln. metų.

Naują situaciją pasikeitus JAV administracijai „Vakaro žinios“ aptarė su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, politikos apžvalgininku Rolandu Paulausku.

– D.Trampas nuo pat pirmosios prezidentavimo dienos kaltinamas „protekcionistine politika“. Tačiau kas blogo, jeigu šalies vadovas siekia sugrąžinti gamybą į savo šalį, mažinti bedarbių skaičių, skatinti vietos gamintojus kurti darbo vietas?

– Pirmiausia pažvelkime į tuos jo oponentus… Kadangi didžioji pasaulio žiniasklaida iš esmės yra globalistų rankose, tai nieko keisto, kad jiems tai nepatinka. Bet jeigu kas nors paklaustų žmonių, kitaip suvokiančių pasaulį, tai nebūtų ir ką kritikuoti… Todėl reikia analizuoti, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. Patinka tai kam nors, ar ne, bet žmonės tiesiog pavargo nuo fantazijų, kurių neįmanoma realizuoti. Pavyzdžiui, mums aiškinama, kad nėra skirtumų tarp vyro ir moters, kad galima išauginti vaikus kažkokiuose šiltnamiuose, kur nėra jokio smurto ir jokių neigiamų emocijų, kad turi būti multikultūralizmas – esą privažiuos čia visokių svieto perbėgėlių ir mes gražiai sutarsime, o jie integruosis… Visa tai yra absurdiškos fantazijos, neturinčios nieko bendra su tikrove. Ir štai dar viena fantazija: esą galima iškelti gamybą iš savo šalies ir nuo to mums bus geriau.

– Tuomet reikia turėti pinigų spausdinimo stakles…

– Tai ir yra visas reikalas: šitas fantazijas buvo galima puoselėti tik dėl to, kad Vakarų civilizacija turi tą pinigų spausdinimo mašiną. Todėl jie galėjo fantazuoti keliasdešimt metų, prifantazavo, o atsiradusias problemas spręsdavo tuščių pinigų spausdinimu. Na, iškėlė Amerika gamybą į Aziją, liko galybė žmonių be darbo, o kad jie neprotestuotų ir galėtų išgyventi, tam yra panaudota 20 trilijonų dolerių skola… Ar gali tokius fokusus daryti ir visos kitos šalys? Žinoma, kad ne – pinigus spausdinti gali tik tie, kurie turi rezervines valiutas. Bet dabar paaiškėjo, kad ir tie rezervinių valiutų turėtojai taip pat negali šitaip gyventi be galo, nes ta skola pasidaro tokio masto, kad vien tik jos tvarkymas užima labai didelę dalį biudžeto. Iš kur tos dabartinės problemos su palūkanų normomis, kai pinigus skoliniesi arba visai veltui, arba tau netgi primoka? Todėl, kad jeigu pakelsi palūkanų normas, tai valstybių skolos tvarkymas tiek išauga, kad biudžetai tiesiog nepatempia… Kitaip sakant, keliasdešimt metų fantazavome, tas fantazijas realizavome spausdindami tuščius pinigus, bet dabar jų tiek yra prispausdinta, kad visi seniausiai susipainiojo tiek finansuose, tiek moraliniuose dalykuose… Bet pasaulyje vis tiek išliko normalių žmonių, kurie atlaikė visą šitą spaudimą ir štai dabar jie Jungtinėse Valstijose pagaliau išsirinko žmogų, kuris šneka jų kalba.

– Tai ir pakalbėkime apie šio žmogaus pirmuosius atliekamus darbus. Ką jie mums pasako apie tolesnes perspektyvas?

– O koks buvo vienas pirmųjų jo veiksmų? Ogi iš valdiško prezidento internetinio puslapio dingo nuorodos į seksualinių mažumų propagandinį puslapį, į klimato kaitos puslapį ir vadinamosios „žaliosios energetikos“ puslapį. O kas yra ta „žalioji energetika“? Tai yra dar viena fantazija. Žinoma, yra ir saulės, ir vėjo energetika, bet mums melavo ir dar dabar iš inercijos meluoja, kad tai yra pigi energija. Netiesa. Tai yra labai brangi energija. Bet yra veikėjų, kurie daro iš to biznį, todėl iš tų spausdinamų pinigų buvo galima finansuoti visus tuos „žaliosios energetikos“ projektus. Ir štai D.Trampas, kaip verslininkas, kuris realiau žiūri į gyvenimą, visas tas fantazijas pašalino. Atkreipčiau dėmesį į jo inauguracinę kalbą, kur nė karto nebuvo pavartotas žodis „demokratija“. Ir visa tai po šitiek dešimtmečių kalbų apie „demokratijos vertybes“…

– Vadinasi, demokratija tėra dar viena fantazija?

– O argi ne? Todėl ir sakau, kad šiandien pasaulyje susiduria dvi kategorijos žmonių, o JAV tėra tik katalizatorius šiame procese. Lietuvoje vyksta lygiai tas pats: vieni gyvena savo fantazijų pasaulyje ir nori sukurti tai, ko iš principo būti negali. O kita dalis žmonių kentėjo, kol pagaliau gavo savo prezidentą, ir tikrai išeis jo ginti, jeigu to prireiks. Šio proceso tęsinys dabar bus Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje…

– Na, o kokius šių procesų padarinius pamatysime ar pajausime mes? Ar pas mus viskas liks po senovei – tiesiog mūsiškiai lauks, kuri pusė nugalės?

– Matau tuos procesus gerokai sudėtingiau. Pagrindinis D.Trampo uždavinys yra sustabdyti Kinijos vystymąsi. Juk kad ir ką jis galvotų ir ką darytų, problemos tai niekur nedingo. Jeigu JAV šiandien nustos spausdinti pinigus, jos iškart sprogs iš vidaus.

– Sprendžiant iš D.Trampo žodžių ir pirmųjų veiksmų, galbūt jis ketina to atsisakyti ne iš karto, o laipsniškai, grąžindamas gamybą į savo šalį ir surinkdamas daugiau mokesčių?

– Galbūt… Bet jeigu jis viską bandys daryti staigiai ir greitai, tuomet nieko nebus. Juk jis kalba ne tik apie federalinį rezervą. Jis kalba, kad reikia atlikti ir naują Rugsėjo 11-osios tyrimą… Jis muša per pagrindus, o kiekviena valstybė ir kiekviena visuomenė stovi ant tam tikrų istorinių pamatų, net jeigu jie yra išgalvoti. Bet kol visuomenė tiki, tol valstybė stovi ant tų pamatų, kad ir kokie jie būtų, kai tik tuos pamatus pradedi judinti, viskas griūva… Puikiausias pavyzdys – Tarybų Sąjunga, kur atėjo Gorbačiovas ir pradėjo griauti tikėjimo pamatus, kol neliko šalies. Jeigu D.Trampas elgsis visose srityse labai staigiai ir radikaliai, tai jis gali tapti JAV Gorbačiovu… Klausimas, ar jam tai leis daryti… Dar prieš metus sakiau, kad jam turėtų paaiškinti protingi žmonės gražiais kostiumais, ką jis gali daryti, o ko – negali. Bet vėlgi problemos lieka tos pačios: toliau gyventi iš pinigų spausdinimo ir skolos augimo jau negalima. Įsiklausykime, ką sako D.Trampas. Jis didins kariuomenę, jis investuos į naują ginkluotę ir kartu mažins mokesčius bei skolą. Klausimas: iš kur jis visam tam gaus pinigų? Juk gamybos grąžinimas yra labai ilgas procesas, kuris dar neaišku, kuo pasibaigs…

– Bet grįžkime prie Lietuvos. Ko mums tikėtis iš tų naujų D.Trampo užmojų? Ar mūsų politiniam elitui negriūva žemė po kojomis – juk mūsiškiai iki šiol keiksnoja D.Trampą, nes laimėjo „ne tas“…

– Štai čia ir slypi esmė: norint gyventi taip, kaip JAV gyveno iki šiol, reikia ir toliau emituoti dolerį. Šitai dolerio emisijai pirmiausia grasina Kinija, todėl D.Trampas ir jo aplinka visiškai atvirai sako: mums nepavyko sugriauti Rusijos ir Kinijos draugiškų santykių, vadinasi, reikia keisti taktiką – pradėti draugauti su Rusija ir traukti ją nuo Kinijos link savęs. Šioje situacijoje mes patenkame į itin kvailą padėtį, dėl ko aš visus įspėjau jau prieš keletą metų. Vyksta geopolitinis žaidimas ir aš nenoriu, kad Lietuva atsidurtų nugalėtojo rankose, kuris vėliau už mus spręstų mūsų likimą. Dabar įsivaizduokime: JAV sprendžia savo problemas su Kinija, o Rusija kažko iš amerikiečių paprašo… Tai dabar tegul kiekvienas sau atsako sąžiningai: kas į ką bus išmainyta? Be jokių skrupulų, nesvarstant nė sekundės mes būsime atiduoti bet kam, kas tik padėtų JAV išspręsti jų problemas. Jau dabar svarstomi tokie susitarimai, Kisindžeris apie tai šneka viešai ir D.Trampas inauguracinėje kalboje pasakė, kad gerbs kitų valstybių interesus, t.y. įtakos zonas. Tai kurioje vietoje mes dabar atsiduriame su visa mūsų pastarųjų kelerių metų politika?

– Klausimas, ar tie geopolitiniai veiksniai apskritai priklauso nuo mūsų politikos? Kad ir ką mūsiškiai kalbėtų, kad ir kur jie orientuotųsi, didieji klausimai kartu su jais nesprendžiami.

– Priklauso ir nuo mūsų. Jau prieš kelerius metus prognozavau, kad po visų šitų geopolitinių perversmų Lietuva gali: a) visiškai prarasti valstybingumą; b) turėti tokį valstybingumą, kaip turėjo Lenkija po karo; c) turėti suomiškojo tipo valstybingumą pokaryje. Ir štai nuo mūsų priklauso, kokio tipo valstybingumą sugebėsime turėti arba iš viso neturėti. Tai priklauso nuo to, kaip mes elgsimės. O mes elgiamės pagal patį blogiausią scenarijų, koks tik yra įmanomas, sukeldami maksimalią grėsmę savo valstybingumui. O dabartinė situacija taip ir klostosi: jeigu Maskva norės kažko iš mūsų, tai mainais už šiek tiek šaltesnius santykius su Kinija Vašingtonas atiduos viską.

– Tai gal būtent dėl to mūsų vadinamasis „elitas“ toliau koneveikia D.Trampą?

– Be abejo. Tik ar ne mūsiškiai patys kalti, įvarę save į tokį siaurą galimų veiksmų koridorių, nepalikdami sau jokios išeities, nematydami pasaulio plačiau, pernelyg pasitikėdami tik vienu žaidėju? O aš visada sakiau: šitas žaidėjas žaidžia tik savo žaidimą, jis pirmiausia rūpinsis savo interesais, o ne mūsų. Iš pradžių mes buvome reikalingi kaip gyva žuvelė, gaudant Rusijos lydeką. Dabar nauja Valstijų administracija keičia taktiką ir jeigu jiems reikės, tai tą gyvą žuvelę atiduos nė nemirktelėję. Bet ne viskas taip paprasta. Įsivaizduokime, kad rusai nesutinka aukoti savo gerėjančių santykių su Kinija. Štai čia yra įdomiausias klausimas: kaip elgsis Rusija, nes jau dabar aišku, kad rusus vilios, siekiant atitraukti nuo draugystės su Kinija. Tarp Rusijos elito yra labai daug žmonių, kurie iš karto sutinka su tokiu sprendimu, nes jie yra provakarietiškai nusiteikę, o visi jų turtai yra Vakaruose, todėl jie tik ir laukia progos susitaikyti su JAV ir jeigu tam reikia paaukoti interesus Kinijos kryptimi, jie iškart aukos. Dar D.Trampas nieko nepasiūlė, o jie jau dabar agituoja aukoti tuos kinus. Bet kita dalis rusų elito sako, kad D.Trampas atėjo tik ketveriems metams ir dar klausimas, ar jis tiek išbus, o Kinija bus visą laiką… Todėl ir rusai turės sau atsakyti: kur yra teisingas strateginis pasirinkimas? Jeigu rusai neaukos santykių su Kinija, tada JAV neliks nieko kito, kaip tęsti B.Obamos ir visų kitų buvusių administracijų politiką. Tada Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje kariuomenės bus kur kas daugiau nei dabar. Taigi viskas priklausys nuo to, kaip JAV susitars su Rusija dėl Kinijos.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“

Pchenjane

https://www.youtube.com/watch?v=zWaZRlzAC5c

Honkongas

Rusijos prezidento sveikinimas

https://www.youtube.com/watch?v=mE-M19dY-Ao

Dubajus

Sidnėjus

For those who missed it here is the 9pm Sydney fireworks in a time lapse-condensed to 16 seconds #HNY2017@GuardianAuspic.twitter.com/tCvLeh95e0

— Mikearoo (@mpbowers) December 31, 2016

..and the sky is lit up – at the fireworks @MazherArshad #happynewyear pic.twitter.com/PDRI9BpKUr

— zainab abbas (@ZAbbasOfficial) December 31, 2016

Naujoji zelandija

https://www.facebook.com/www.ctl.lt/videos/1720847528232435/