Noras įvesti tiesioginius merų, seniūnų rinkimus blokuotas pusglušių Seime, nes atsiras sveika konkurencija, nauji nekorumpuoti kadrai, kurie norės išvėdinti kabinetinius bezdalus.

Tokie ,,matj tvajū” amžini merai kaip Šakiuose, Radviliškyje, Lazdijuose yra sąstingio duobkasiai. Tai – miestai šmėklos, kur dar puikaus savaitraščio dėka Radviliškyje gyvybė rusena, bet Šakiai, Lazdijai – Černobylis2.

Kokie kriterijai renkant seniūno pavaduotojus? Patirtis, įdirbis. Štai mano miestelyje naujas seniūnas, bet nei viešo prisistatymo, kas pavaduoja, skambina į namus buvusiajai, kuri ramiai nori leisti pensijos dienas. Ar reikia išmokti ir ateiti į darbą, ar svarbu postas, visa kita kaip nors? Tokiems personažams kaip Grybauskaitė, Pabedinskienė idėjos yra ,,terra incognito” Jaunimas savo pilietinio pasyvumo dėka leido viešpatauti nekompetencijai, protekcionizmui. Kad Jurbarko autobusų parke vyko „brudakai” visi seniai kalbėjo, bet kas bus nauju direktoriumi – tyla rajono spaudoje nors užmušk. Suprantu liberalus pakritikuoti Jurbarke žaidimas su minomis, bet konservatoriai, nieko nebeliko – klubas, kavinė, bet ir tie matomai pagrasina žiniasklaidą teismais. Seniūnaičių rolė nesuvokiama? Jiems priklausytų tvarkyti senus avarinius medžius, pakeles, kad nelabai žinoma kas jie tokie, kas juos rinko? Paskambinus į informaciją, Jurbarkas būk tai Kauno jau Lesto ar kokie ten perkūnai, nes pas mus reformos – kaip panos stringai, keičiami kas savaitę. Atvyksta elektrikai, pasako nemano bėdos, susimokėk už pakrapštymus 40 eurų ir tiek. Idiotai sumanė Jurbarko policiją prijungti Marijampolei, KURI KITOJE GEOGRAFINĖJE PLOTMĖJE. Kokia logika, jeigu ten keli autobusai vyksta 100 km kažkur?

Valstiečiai jei skirs Skvernelį premjeru, tai siūlyt reiktų Jurbarko policija – Biržuose, VMI – Trakai, Sodra – Utena. Nes tokio neturinčio pragmatinio mąstymo policininkėlio sunku besurasti.

„Pagalvokite apie tai, – kalbėjo B. Obama rinkimų mitinge Mičigano valstijoje. – Praėjusį savaitgalį jo paties komanda nusprendė jam nebeleisti naudotis „Twitter“. Bet jeigu artimiausi jo patarėjai nepatiki jam teisės rašyti komentarus, tai kaip mes galime jam patikėti branduolinius kodus?“

B. Obama vėl pareiškė, jog, jo įsitikinimu, D. Trumpas „dėl temperamento yra netinkamas“ ir „nepakankamai kvalifikuotas“ tam, kad užimtų aukščiausią postą Jungtinėse Valstijose.

Be Mičigano, JAV prezidentas B. Obama pirmadienį dar ketina kalbėti rinkimų mitinguose Naujajame Hampšyre ir Pensilvanijoje, kur jis agituos už Demokratų partijos kandidatę į Amerikos prezidento postą Hillary Clinton. B. Obama pareiškė, kad „šiandien aš tikriausiai paskutinį kartą dalyvauju rinkimų kampanijoje“.

„Visko gali būti“, – paklaustas, ar socialdemokratai pasitrauktų iš derybų,  svarstė vienas socialdemokratų derybininkų, neslėpdamas apmaudo po ilgo ir, matyt, varginančio derybų susitikimo su „valstiečiais“.

Seimo vicepirmininkas, buvęs socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas prognozavo, kad partijos valdybos posėdis gali būti karštas.

Ir A. Sysas, ir kiti socialdemokratų derybininkai neslėpė, kad jų netenkina „valstiečių“ pasiūlymas imtis darbo tik trijose ministerijose.

Nors „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neįvardijo, kokios ministerijos buvo pasiūlytos socialdemokratams, prognozuojama, kad tai – socialinių reiklų ir darbo, teisingumo ir užsienio reikalų ministrų portfeliai.

Taip pat kalbama, kad socialdemokratai galėtų pretenduoti į du Seimo vicepirmininkų postus.

Kai kurie „valstiečių“ derybininkai taip pat užsiminė, kad neatmestina galimybė, jog po savo valdybos posėdžio socialdemokratai gali pasakyti, kad nesutapo vertybinės nuostatos dėl būsimos vyriausybės programos.

Socialdemokratų valdybos posėdis turėtų įvykti Seime 16 val.

Visas D. Trumpo ypatingumas yra ne tame, kiek jis yra išskirtinis, o tame, kiek jis atitinka nusistovėjusias Amerikos politines tendencijas.

Į tuos, kurie gąsdina kruvinomis revoliucijomis tuo atveju, jei laimėtų Hillary Clinton, neverta pernelyg kreipti dėmesio, mano apžvalgininkas. Tačiau iš jų postringavimų galima suprasti, kokios nuotaikos tvyro D. Trumpo rėmėjų gretose.

D. Trumpo palikimas bus itin paveikus

Pasakymas, kad ir vieno balso persvara yra persvara, yra tik iš dalies teisingas. Mūšiai laimimi ir pralaimimi. Karai trunka metų metus. Pavyzdžiui, britai, norėdami paraginti nugalėtuosius „pasilikėlius“ greičiau trauktis iš kelio ir užsičiaupti, sako jiems: „Brexit“ reiškia „Brexit“. Tačiau pykčiu dėl visuotinės neteisybės kunkuliuojantys amerikiečiai, jei pralaimės, taip ramiai nepasitrauks, įsitikinęs M. Mardellas.

Jei D. Trumpas pralaimėtų, jis, matyt, ir toliau sukiotųsi aplink, skųsdamasis ir grasindamas teismais. Jis galėtų visoje Amerikoje pristeigti „Trumpo klubų“ ir juose ginti savo tiesas. Dar jis galėtų šiuo tikslu pafinansuoti, pavyzdžiui, kokį nors televizijos kanalą.

Net jei D. Trumpas nueitų nuo scenos žemai nuleidęs galvą (nors kažin, ar tai įmanoma), jo palikimas būtų toks paveikus, kad galėtų turėti labai reikšmingos įtakos tolesnei Amerikos politikai.

Vis dėlto, D. Trumpas jau ne pirmasis, užsipuolantis elitą dėl pernelyg mažo dėmesio paprastam žmogui. Dar 1891-aisiais JAV Liaudies partija stojo ginti „paprastų žmonių“ interesų prieš politinėje padangėje vyravusias „kontroliuojančias jėgas“ ir reikalavo, kad kinų darbininkai būtų išvyti lauk.

1964 m. respublikonų kandidatas į prezidentus Barry Goldwateris pasisakė prieš Civilinių teisių aktą, kritikavo savo partijos liberalųjį elitą ir aiškino, esą „ekstremizmas dėl laisvės nėra blogis“. Rinkimų jis nelaimėjo, bet pokyčių partijoje sukėlė nemažų.

Šiuolaikiškesnis dešinysis populizmas Amerikoje užderėjo maždaug tuo metu, kai kaip Amerikos nepriklausomos partijos kandidatas prezidento posto siekė buvęs demokratas George`as Wallace`as, 1968-aisiais. Jis uoliai gynė visapusę juodaodžių ir baltaodžių segregaciją ir žadėjo ekonomines permainas darbininkų klasei.

„Šioje šalyje žmonės nenori didelės vyriausybės, – kalbėjo jis. – Jei kelyje pasipainiotų politikų, dauguma iš jų būtų sutrypti šio paprasto žmogaus, žmogaus iš tekstilės fabriko ar žmogaus ir plieno fabriko.“

Rinkimų jis nelaimėjo, tačiau jo rėmėjai neatsitraukė. O tekstilės ir plieno fabrikų darbininkų gyvenimo kokybė ir socialinė padėtis pablogėjo.

Patas Buchananas, porąkart mėginęs kandidatuoti su respublikonais, o 2000-aisiais tapęs Reformų partijos kandidatu, daugelį metų kritikavo ne tik tarptautines korporacijas ir pasaulinę konkurenciją, bet ir tuos prekybos sandorius, kurie naudingi darbininkams meksikiečiams.

Kažkur girdėta? Tuo metu tekstilės ir plieno fabrikai jau užsidarinėjo, o dauguma darbuotojų jau nebedirbo. P. Buchananas rinkimų nelaimėjo, bet žmonės klausėsi ir viską girdėjo.

Prezidentu tapus Barackui Obamai, Arbatos partija suformavo judėjimą, apjungusį liejančiuosius keleto rūšių apmaudą – dėl bankų gelbėjimo, mokesčių sistemos ir per didelio valdžios aparato.

D. Trumpas šiuos klausimus iškėlė kaip vienus svarbiausių Respublikonų partijai, opoziciją susiedamas su pasauline laisvąja prekyba, o imigracijos problemas – su baltaodžių nepasitenkinimu juodaodžiu prezidentu ir stiprėjančia mažumų padėtimi bei įtaka.

Kuria kryptimi nuspręs žengti respublikonai?

Pasak M. Mardello, tekstilės ir plieno fabrikų motyvas amerikiečių sąmonėje vis dar gajus, o darbo netekusių darbininkų vaikai – linkę kovoti. Bet tai dar ne viskas. Daugelis vidurinės klasės amerikiečių, gaunančių ne pačius mažiausius atlyginimus, visą gyvenimą skundžiasi dideliais mokesčiais už mokslą, didelėmis sąskaitomis už medicinos paslaugas ir baiminasi, ar besudurs galą su galu senatvėje.

D. Trumpas yra Amerikos archetipas – biznierius, vogtų daiktų perpardavinėtojas, prekeivis stebuklingais vaistais. Daugelis liberalizmu trykštančių burnotojų pamiršta, kad ir jie patys senuosiuose Laukiniuose Vakaruose yra bandę iš po prekystalio gauti stebuklingų vaistų. Kai jau esi išbandęs visus vaistus, kodėl nesurizikuoti? Tas pats ir politikoje.

Tie, kurie remia judėjimą „Occupy“ ir palaiko Bernie Sandersą, gal ir nekenčia D. Trumpo, bet pritaria jo išsakomai valdžios kritikai ir turtingųjų bei galingųjų smerkimui dėl arogancijos. Jie sutinka, kad JAV rizikuoja sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, jei H. Clinton iš tiesų sustiprintų karinius veiksmus Artimuosiuose Rytuose ir pasipriešintų Rusijai. Jos tai gal ir negąsdina, bet, jei ji laimės, netruks pasipilti aiškinimai, kad jai pasisekė tik todėl, kad ji nėra D. Trumpas.

Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, jau kitą dieną po rinkimų pralaimėjusi partija turi apsispręsti, ar ji ir toliau palaiko savo pralaimėjusįjį kandidatą, ar nuo jo nusigręžia. Britai ne tik diskutuoja, bet ir balsuoja, mėgindami išsiaiškinti, kas padaryta ne taip. Ar jie pasuko pernelyg dešinėn, ar kairėn? Gal per daug kalbėjo apie viena, o per mažai apie kita? Amerikoj viskas daug paprasčiau.

Iki 2020 m. respublikonai net nemėgins rinktis naujo kandidato, ir tikrai dabar niekas nepasakys, kas juo galėtų būti. Taigi, laiko respublikonams – į valias. Bet anksčiau ar vėliau jie turės nuspręsti. Ir nuspręsti jie turės ne tik dėl to, ar jiems verta pereiti į populistinę retoriką – daugumai jau ir taip jos pakanka. Tiesiog D. Trumpas šioje srityje buvo pranašesnis.

Jie visų pirma turės nuspręsti, ar ir toliau laikytis politinės krypties, konservatoriškai peikiančios globalizaciją ir ekonominį liberalizmą – likę respublikonų rėmėjai Volstryte ir didžiajame versle vien nuo tokios minties turbūt prikrautų į kelnes.

Penktadienį vakare posėdžiaujanti socialdemokratų taryba nepritarė partijos lyderio premjero Algirdo Butkevičiaus atsistatydinimui.

Premjeras Algirdas Butkevičius traukiasi iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigų.

„Iki tol buvo bandymų šnekėtis iš tikrųjų, tokių gana abstrakčių prieš metus ir daugiau. Truputėlį buvo pradėta. Kaip sakau, visą laiką politikai su politikais šnekasi. Tikrai prieš porą mėnesių būtume negalėję atmesti tokios galimybės dirbti kartu, bet buvo visai kita situacija“, – DELFI konferencijoje sakė R. Šimašius.

Visiška priešprieša su valstiečiais žaliaisiais

Prieš rinkimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis ne kartą kartojo matantis trijų partijų koaliciją: konservatorių, liberalų ir valstiečių žaliųjų. Liberalai viešai dėl to neprieštaravo, bet po rinkimų nesutiko sudaryti bendro bloko su konservatoriais.

Po antrojo turo, kuris buvo sėkmingas valstiečiams, bet nesėkmingas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, konservatoriai kalbėjosi dėl koalicijos su valstiečiais žaliaisiais ir pareikalavo, kad į derybas būtų įtrauktas Liberalų sąjūdis.

Tačiau Liberalų sąjūdis griežtai paneigė turintys ką nors bendro su tokiu reikalavimu. Pasak R. Šimašiaus, tokia konservatorių pozicija nebuvo derinta su liberalais.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat nepageidavo dirbti su liberalais. Šiuo metu valstiečiai žalieji dėl koalicijos derasi su Lietuvos socialdemokratų partija.

„Kodėl šiandien nematome galimybės dirbti kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri laimėjo daugiausia vietų. Ji, beje, irgi nenori mūsų ir aš suprantu kodėl. Mūsų programinės nuostatos daugeliu klausimų skiriasi. Jei mes žmogaus teisių srityje esame už pasirinkimą, tai ten matome norą reguliuoti, kas yra šeima, moters teisę į abortą ar kitus dalykis. Visur matome lindimą į asmeninį gyvenimą. Mes tuo tarpu priešingai. Kalbant apie ekonomines laisves viskas tas pats. Mes akcentuojame konkurenciją, mažesnius mokesčius, mažesnį reguliavimą, iš daugiausia balsų laimėjusios partijos matome daugiau reguliavimo, daugiau monopolijų. Natūralu, kad susišnekėti galimybių yra labai mažai“, – teigia R. Šimašius.

Kodėl liberalai anksčiau nematė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinių nuostatų ir po rinkimų praregėjo? Pasak R. Šimašiaus, programoje nebuvo tokių aiškių ir griežtų nuostatų, apie kurias viešai kalba Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis. Pavyzdžiui, R. Šimašiui valstybinių vaistinių atsiradimas atrodo kaip nesusipratimas: jo nuomone, tai neefektyvu ir nepadės sumažinti vaistų kainų.

„Mūsų politika yra tokia, kad valdžia kišasi visur, kur įmanoma. Ir į lovą lenda pas žmones, ir į ekonominius santykius – visur lenda. Norint, kad valdžia užimtų deramą vaidmenį ir tvarkytų tai, kas jai priklauso. Nacionaliniu mastu: kad užtikrintų šalies saugumą, asmeninį saugumą, socialinę apsaugą ir sveikatos sistemą sutvarkytų, bet nelįstų nurodinėti, kas yra šeima ir nepultų kurti valdiškų monopolijų“, – apie liberalų skirtumus nuo konservatorių ir valstiečių žaliųjų kalbėjo R. Šimašius.

Kodėl nepavyko susikalbėti su S. Skverneliu

Liberalų sąjūdis prieš 2016 m. Seimo rinkimus laimę bandė įvairiai. Ne paslaptis, kad dabartinis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į premjerus S. Skvernelis, tebebūdamas vidaus reikalų ministru, apie bendradarbiavimą kalbėjosi ir su Liberalų sąjūdžiu bei socialdemokratais.

Kodėl tuomet nesusiklostė liberalų ir S. Skvernelio santykiai? „Tiesą sakant, nelabai galiu to pakomentuoti, nes nebuvau tuo metu pirmininkas, jeigu vyko tokios kalbos“, – teigia R. Šimašius.

Liberalų sąjūdžio gretose taip pat vos neatsidūrė žurnalistas Kristupas Krivickas, kuris vėliau su Nagliu Puteikiu suformavo vadinamąją antikorupcinę koaliciją. „Sakykime taip: K. Krivickas suprato kai kuriuos dalykus kaip pateiktą siūlymą“, – aiškina R. Šimašius.

„Gal K. Krivickas yra geras žmogus, bet tikrai žinau, kad jis nėra liberalas“, – priduria Liberalų sąjūdžio lyderis, nepanoręs partijos gretose matyti šio žurnalisto.

Kodėl pas liberalus atsidūrė Virgilijus Alekna, kuris vos netapo socialdemokratų kandidatu vienoje Vilniaus vienmandačių apygardų?

„Būkim atviri: liberalai turi daug ką bendro su kitomis partijomis, daug kas skiria nuo kitų partijų. Yra žmonių, kurie laiko save artimais kairesnei politinio spektro pusei, bet jie yra artimi ir liberalams, nes jiems pagrindinis aspektas yra žmogaus teisės“, – sako R. Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, V. Aleknos vertybės pagal manobalsas.lt atsakymus yra aiškiai liberalios.

Santykiai su konservatoriais ir A. Guogą

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis laikomi natūraliais partneriais, bet ekspertai pabrėžia, kad ateityje šios partijos gali tapti ir konkurentėmis, ypač jei konservatoriai pasuks liberalumo, o ne krikščioniškosios demokratijos keliu.

Kalbėdamas apie santykius su konservatoriais R. Šimašius ne kartą pabrėžė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nuostatos jam dažnai būna neaiškios. Tokią pat kritiką jis išsako ir kitoms partijoms.

„Aš Tėvynės sąjungai iš tikrųjų palinkėčiau, kaip ir kiekvienai partijai, išsigryninti, už ką šita partija, prieš ką šita partija, kad rinkėjai niekada nepirktų katės maiše, kai ateina rinkimų diena. Šiandien aš matau tą problemą. Kur problemos nėra, tai pas liberalus nes žinai ką gauni: kažkas gali patikti, kažkas nepatikti, vieniems patinka laisvė asmeniniuose santykiuose, nenurodinėjimas kas yra šeima, kitiems gal nepatinka, vieniems patinka, kad Darbo kodeksas yra liberalesnis, kitiems nepatinka, bet iš principo viskas yra aišku. Tuo tarpu daugelyje kitų partijų, Tėvynės sąjungoje taip pat, siunčiami dvigubi signalai“, – sako R. Šimašius.

Pasak politiko, dažnai tai lemia, kad rinkėjai atsibunda po rinkimų ir pamato valdžioje turintys ne tokią pačią partiją, už kurią balsavo. R. Šimašius sako, kad tai nesąžininga rinkėjų atžvilgiu.

„Akivaizdu, kad Tėvynės sąjunga bandė parodyti, jog ji atstovauja ir liberaliajam sparnui. Ar jiems tai pavyko? Čia turbūt rinkėjai nusprendė. Man atrodo, kad nelabai pavyko. Bet, akivaizdu, kad yra tokių žmonių, kurie yra mąstantys liberaliau nei kiti“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Beje, į Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją Europos Parlamente perėjo ir buvęs liberalas Antanas Guoga. Šioje frakcijoje dirba ir Lietuvos atstovai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Kaip tai vertina R. Šimašius?

„Aš atsimenu, kaip A. Guoga kažkada buvo tapęs liberalu ir į eterį paleido tokią frazę „Jeigu būčiau tobulas, būčiau konservatorius“. Tai taip ir vertinu – turbūt tapo tobulas ir tapo konservatoriumi“, – teigia R. Šimašius.

Apklausa taip pat parodė, kad net septyniais procentiniais punktais sumažėjo tikėtinai už ją balsuosiančių žmonių dalis. Tai lemti galėjo atsinaujinusios diskusijos apie tai, kad būdama JAV valstybės sekretore politikė naudojosi privačiu elektroninio pašto serveriu.

Naujosios apklausos duomenys gauti spalio 27-30 dienomis. Spalio 28 dieną Federalinio Tyrimų Biuro (FTB) direktorius Džeimsas Komis (James Comey) paskelbė, kad jo agentai aptiko naują elektroninių laiškų lobį, kurie gali būti susiję su ankstesniu tyrimu dėl H. Klinton įslaptintos informacijos.

Vadinamųjų konsultacijų dėl būsimos koalicijos išvakarėse tiek iš konservatorių, tiek iš socialdemokratų stovyklų pasigirdo kalbų, kad abiejose partijose nėra vieningo sutarimo dėl galimybės formuoti valdančiąją daugumą su Seimo rinkimus laimėjusiais „valstiečiais“.

Politiniuose kuluaruose kalbama, kad dalis konservatorių norėtų eiti į valdžią, bet kita dalis laikosi nuostatos, jog su marga bei neaiškių tikslų siekiančia „valstiečių“ komanda būti valdžioje pavojinga ir kur kas geriau būtų padirbėti opozicijoje. Esą gali atsitikti taip, kad ateityje tektų prisiimti atsakomybę už visus iš anksto pasmerktus pražūčiai „valstiečių“ projektus bei planus.

Kita dalis konservatorių atvirai kalba, kad į valdžią su „valstiečiais“ ne tik verta, bet ir būtina eiti.

Panašios neapibrėžtumo nuotaikos ir socialdemokratų stovykloje.

Įsiklauso į partijos patriarcho patarimus?

Kai kurie TS-LKD senbuviai, skeptiškai vertinantys savo lyderio Gabrieliaus Landsbergio poziciją „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio atžvilgiu, kalba apie galimą Vytauto Landsbergio įtaką.

Esą V. Landsbergis linkęs siūlyti dirbti opozicijoje, nes naujoji „valstiečių“ banga galinti būti Rusijos projektas Lietuvoje.

Po antrojo rinkimų turo kartu su G. Landsbergiu vaikštantis buvęs partijos vadovas A. Kubilius antradienį po pokalbio su „valstiečių“ atstovais pareiškė, kad nepavyko išsiaiškinti, kokių darbų jie imtųsi, suformavę vyriausybę: „Girdėjome tas pačias kalbas apie valstybines monopolijas ir nieko daugiau. Jie net nesugebėjo paaiškinti, iš kokių pinigų planuoja pakelti pensijas. Jeigu mūsų kas nors paklaustų, ką planuojame daryti, būdami valdžioje, naktį pažadinti pasakytume.“

Tarp konservatorių taip pat kalbama, kad G. Landsbergis nuolat akcentuoja, jog į valdžią eitų tik kartu su liberalais, tik todėl, kad dar labiau atitolintų galimą susitarimą su „valstiečiais“. Mat šie liberalų į valdančiąją koaliciją įsileisti nenori.

Į valdžią eiti įpareigojo rinkėjai

Tačiau dalis konservatorių yra įsitikinę, kad būtina tartis ir susitarti su „valstiečiais“ bei dalyvauti valdančiojoje koalicijoje.

„Mums rinkėjai suteikė pasitikėjimo mandatą. Juk pagal rinkimų rezultatus esame antri. Be to, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė pasikvietė mūsų partijos atstovus pokalbiui apie galimą koaliciją. Vadinasi, privalome tartis su „valstiečiais“, aiškintis programines nuostatas ir ieškoti sąlyčio taškų“, – portalui LRT.lt sakė į Seimą vienmandatėje apygardoje išrinktas konservatorius krikdemas Paulius Saudargas.

Jam antrino ir partijos kolega Vytautas Juozapaitis, minimas kaip galimas kultūros ministras šešėlinėje konservatorių vyriausybėje.

Jo manymu, dėl dalyvavimo būsimoje valdžioje konservatoriams būtina išnaudoti visas galimybes: „Eidami į rinkimus, savo rinkėjams įsipareigojome atlikti nemažai darbų, todėl dabar privalome pateisinti jų lūkesčius ir vykdyti įsipareigojimus.“

Konservatorių senbuvis Jurgis Razma kalbėjo diplomatiškiau, bet irgi leido suprasti, kad laikosi nuostatos, jog partijai būtina dalyvauti valdančiojoje daugumoje: „Niekas tų „valstiečių“ nebijo. Šiuo metu su jais kalbamasi, viskas gerai. Tačiau bet kuriuo atveju dėl dalyvavimo valdančiojoje daugumoje turėtų būti bendra partijos pozicija.“

Agnė Bilotaitė taip pat teigė mananti, kad į valdžią su „valstiečiais“ reikėtų eiti, tik be socialdemokratų.

Socialdemokratai – lyg pašauta stirna

Socialdemokratų stovykloje kol kas vieningos nuomonės dėl galimybės dalyvauti valdančiojoje koalicijoje su „valstiečiais“ taip pat nėra.

Buvusio partijos lyderio, velionio prezidento Algirdo Brazausko šalininkų sparnas labiau linkęs vėl dirbti valdžioje.

Gediminas Kirkilas LRT.lt teigė manąs, jog, nepaisant to, kad tarp į Seimą patekusių „valstiečių“ – daug politikos naujokų, vis dėlto reikėtų pabandyti su jais sudaryti valdančiąją daugumą. Tik buvęs premjeras prognozavo, kad derybos gali būti labai sunkios.

Kalbama, kad G. Kirkilo pozicijai pritaria ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, ir finansų ministrė Rasa Budbergytė, ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei kai kurie kiti įtakingi partijos bendražygiai.

LSDP lyderis Algirdas Butkevičius po antrojo rinkimų turo sakė, kad didesnė tikimybė, jog socialdemokratai dirbs opozicijoje. Atrodo, kad jis panašios pozicijos laikėsi ir po pirmadienį vykusio socialdemokratų valdybos posėdžio. Atsargiai apie buvimą valdžioje su „valstiečiais“ kalbėjo ir socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas.

Jaunųjų socialdemokratų atstovas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir rinkimų naktį, ir paaiškėjus rinkimų rezultatams, teigė manąs, kad kur kas protingiau būtų partijai padirbėti opozicijoje, atsinaujinti ir tinkamai pasirengti kitiems rinkimams.

Kokie pavojai socialdemokratams opozicijoje?

Kalbėdami apie tai, kokie pavojai lauktų socialdemokratų, dirbant opozicijoje, kai kurie jų atstovai teigė manantys, kad neatmestina galimybė, jog konservatoriai, sudarę valdančiąją daugumą su „valstiečiais“, po kurio laiko prisiviliotų ir liberalus. Tuomet, turėdami persvarą prieš „valstiečius“, juos suskaldytų ir taptų vienvaldžiais.

Jei toks planas pavyktų, kažin ar net sustiprėję socialdemokratai po ketverių metų turėtų šansų laimėti Seimo rinkimus.

LSDP atstovai nuogąstauja ir dėl kitų galimų valdžios dėlionių – jei konservatoriai atsidurtų su liberalais opozicijoje, po dvejų metų vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimų jie esą galėtų triuškinamai laimėti. Be to, 2019 m. vyks ir prezidento rinkimai.

Socialdemokratų pozicija aiškesnė

Po konsultacijų su socialdemokratais „valstiečių“ atstovas Povilas Urbšys teigė, kad pokalbio metu išaiškėjo, jog socialdemokratai nedalyvautų koalicijoje su konservatoriais ir nekelia išankstinių reikalavimų „dėl papildomų privalomų partnerių“. Jis taip pat pažymėjo, kad dėl daugelio programinių nuostatų požiūriai sutapo, bet esą matyti ir nemažai skirtumų.

Vertindamas antradienio rytą vykusį pokalbį su konservatoriais, P. Urbšys neslėpė, kad jautėsi jų nuostata tik pasikalbėti, o į koaliciją – neiti. Be to, jam užkliuvę ir konservatorių reikalavimai, kad koalicijoje privalomai turėtų dalyvauti ir liberalai.

Socialdemokratai atstovų Irenos Šiaulienės, Juliaus Sabatausko, A. Syso ir Andriaus Palionio veidai po pokalbio su „valstiečiais“ neatrodė džiugūs.

Paklausta, ką galvoja apie galimybę dirbti bendroje koalicijoje su „valstiečiais“, I. Šiaulienė diplomatiškai atsakė anksčiau galvojusi, kad pokalbis būsiąs lengvesnis ir konstruktyvesnis.

Kai kurie susitikimo su „valstiečiais“ dalyviai prasitarė, kad jų atstovai davę suprasti, jog nuolaidų savo galimiems partneriams jie nenusiteikę daryti ir nebijo nei formuoti mažumos vyriausybę, nei išankstinių Seimo rinkimų, kurie esą atneštų dar didesnę sėkmę ir galbūt net 90 vietų Seime.

LRT.lt šaltinių teigimu, Saulius Skvernelis laikosi nuosaikesnės pozicijos ir bando socialdemokratų lyderį A. Butkevičių įtikinti dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, nes konservatoriai jam esą neatrodo labai patikimi partneriai.

Vis dėlto po pirmųjų konsultacijų „valstiečių“ atstovas P. Urbšys patikino, kad pokalbiai bus tęsiami ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais.

„Teigiamas dalykas, kad yra pasikeitimas, visur gyvenime užsisėdėjus kartais nusibosta, žmonėms nerodomas pakankamas rūpestis kylančioms problemoms“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Adamkus.

Pasak jo, nesvarbu, kurios partijos sudarys valdančiąją daugumą, svarbu, kad naujoji Vyriausybė pateisintų žmonių lūkesčius.

„Man atrodo, svarbiausia – kad tai būtų protingas vyriausybės sudarymas. Net nesiryžtu spėti, kas bus naujoji varomoji jėga. Mano vienintelis rūpestis – kad šita vyriausybė tikrai atstovautų žmonių viltims, kad nebūtų partinis pasiskirstymas žiūrint tik savo interesų“, – teigė dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs prezidentas.

Anot jo, šie Seimo rinkimai parodė, kad valdžioje norima matyti jaunus žmones.

„Nauja jėga – naujos viltys, naujos idėjos, ir kas svarbiausia – mane džiugina jaunų žmonių atėjimas. Tai parodo, kad jauniems žmonėms Lietuva rūpi, politika, ateitis, žmonių gerovė“, – kalbėjo V. Adamkus.

Per Seimo rinkimus daugiausia mandatų – 56 – parlamente užsitikrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Konservatoriai gavo 31 vietą Seime, socialdemokratai – 17, liberalai – 14. Kitų partijų atstovai turi mažiau nei dešimt vietų.