Karmėlavos oro uostas rengiasi iššūkiams

Čia tavo Lietuva — Fri, 04 Nov 2016 19:56:12 +0000

Nuo kitų metų liepos 14 dienos prasidėjus Tarptautinio Vilniaus oro uosto pakilimo tako rekonstrukcijai, Kauno (Karmėlavos) oro uostas taps pagrindiniais šalies oro vartais.

Aptarti laukiančių iššūkių ir bendrų veiksmų antradienį pas Kauno rajono merą Valerijų Makūną atvyko Karmėlavos oro uosto direktorius Bruno Kasparas su komanda.

Oro uosto pardavimų vadovas Žygimantas Šeštokas tvirtino, kad keleivių srautai Karmėlavos oro uoste didėja: šiemet jų bus maždaug 670 o kitąmet – 710 tūkst. Dar maždaug 350 tūkst. keleivių prisidės iš Vilniaus.

Laukiant išaugusių keleivių srautų, 2017-ųjų vasarą greta dabartinio oro uosto terminalo bus įrengtos dar dvi papildomos laikinos išvykimo ir atvykimo vietos: A terminalas, skirtas keleiviams išvykti (3 445 kv m) ir C terminalas, skirtas keleiviams atvykti (1000 kv m). Laikiname A terminale bus įrengta 16 registracijos stalų ir 4 registracijos savitarnos kioskai, 6 įlaipinimo vartai, 4 patikros punktai. Taip pat – verslo klubas, parduotuvės, kavinės, prekių automatai.

Savo automobiliu į Kauno oro uostą atvykstantiems keleiviams bus įrengta papildoma 700 vietų automobilių ilgalaikio stovėjimo aikštelė.

„Daugiau skrydžių iš Karmėlavos mus džiugina, tačiau turime užtikrinti, kad keleiviai jaustųsi patogiai ir būtų saugūs. Ne mažiau svarbu, kad naudą pajustų ir Karmėlavos seniūnijos gyventojai“, – kalbėjo V. Makūnas.
Meras pasakojo, kad jau prasidėjo Ramučių Centrinės gatvės rekonstrukcija, planuojamos naujos transporto jungtys LEZ teritorijoje.

Kitąmet vyks ir pagrindinės Karmėlavos transporto arterijos – Vilniaus gatvės tvarkymo darbai. Čia planuojama įrengti šaligatvius, apšvietimą, lietaus nuotekų surinkimo sistemą, pakeisti gatvės dangą.

Pasitarimo dalyviai sutarė: visus darbus reikia suplanuoti taip, kad jie netrukdytų sklandžiai dirbti oro uostui.
Meras patikino, kad oro uoste nuolat budės greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Mero pavaduotojas Kęstutis Povilaitis žadėjo pasirūpinti, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir peržiūrėtas šviesoforų darbas.

Oro uoste darbą pradėjo transporto koordinatorius. Su miesto savivaldybe sutarta, kad keleivius į Kauną kas pusvalandį vežios specialus autobusas, taip pat dažniau važinės 29 maršruto autobusas.

B. Kasparas pasiūlė oro uosto ir savivaldybės vadovams susitikti reguliariai. „Įvairių problemų iškyla nuolat, todėl svarbu tartis ir jas kartu spręsti“, – tvirtino direktorius.

Alkoholio monopolis prekybininkų nedžiugina: atleis žmonių, kels kainas

Čia tavo Lietuva — Wed, 02 Nov 2016 19:03:56 +0000

„Valstiečių“ planui sukurti valstybinį prekybos alkoholiu monopolį Lietuvoje nedžiugina prekybos tinklų. Tiesa, jie kalba nuosaikiai ir tik puse lūpų prasitaria apie to pasekmes, tačiau prekybininkų asociacijos vadovas Laurynas Vilimas žodžių į vatą nevynioja – dėl to gali kilti kainos, gali tekti atleisti dalį žmonių, o kai kurios mažos parduotuvės tiesiog išnyks.

Jeigu Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ryšis kurti alkoholio monopolį, kaip kad yra numatyta ir jų rinkiminėje programoje, visi svaigalai iš prekybos centrų bus perkelti į Lietuvos valstybei priklausančias parduotuves. Dėl to, tikėtina, sumažės lankytojų srautai, prekybos tinklai praras pelną, kurį gauna iš alkoholio pardavimo. Jeigu pelno eilutė prekybininkams nepatiks, jie galbūt ryšis ir kainų didinimui, kad kompensuotų praradimus. Prekybininkai detalių analizių, kaip juos paveiks alkoholio skyrių panaikinimas, nėra atlikę. Tačiau prognozės, žinoma, nėra džiugios.

Prioritetas – parduoti alkoholio greitai ir patogiai

Prekybos tinklai, paprašyti nurodyti galimas alkoholio monopolio sukūrimo pasekmes, apie savo apyvartas ir pelnus nėra linkę kalbėti skaičiais. Kone visi akcentuoja, kad labiausiai dėl to nukentės vartotojai. „Galimybė įsigyti alkoholinius gėrimus ir kitas maisto prekes vienoje prekybos vietoje mūsų parduotuvėse mūsų pirkėjams iš tiesų kuria pridėtinę vertę. Leidžia jiems įsigyti visas norimas prekes ir tai padaryti greitai ir patogiai“, – 15min sakė „Maximos“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas.

Mažieji prekybininkai, parduotuvės, praradusios dalį pajamų, turėtų didinti kainas kitų produktų ir taip prarastų savo konkurencinį pranašumą prieš didesnius prekybos tinklus, kurie galbūt galėtų kitaip amortizuoti, kompensuoti pajamų ir pelno iš alkoholio praradimą, – kalbėjo L.Vilimas.

Dėl to alkoholio monopolis sukeltų pirkėjams, pratusiems viską rasti vienoje vietoje, nepatogumų. Dėl to sumažėtų pirkėjų srautai. Kiek, per anksti prognozuoti. Patogumą labiausiai akcentuoja ir „Norfa“, tiesa, jos atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis užsimena ir apie sumažėjusį pelningumą: „Kaip ir nuo daugelio prekių pardavimų, lieka tam tikras pelnas. Bet pagrindinis momentas – kai viskas parduodama po vienu stogu, tai yra patogu visiems. Ir pardavėjui gerai, ir pirkėjui gerai.“ „Lidl“ 15min sakė, kad nuodugnios analizės, kokį poveikį galėtų padaryti šios srities teisinio reglamentavimo pokyčiai, nėra atlikusi, „Rimi“ šia tema kalbėti apskritai nenorėjo, o „Iki“ tik abstrakčiai aiškino, kad „visi pokyčiai turi būti atliekami remiantis įstatymais, Konstitucija ir taip, kad teiktų didžiausią naudą visai visuomenei.“

Prekybininkai ir teisininkai jau yra pabrėžę, kad monopolio sukūrimas prieštarauja Konstitucijai. Nors prekybos tinklų atstovai ir nelinkę viešai kritikuoti tokių „valstiečių“ užmojų, juos vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas žodžių į vatą nevyniojo – prekybininkų pelnas bus mažesnis, taigi, tikėtina, didės ir kainos.

Dalies parduotuvių tiesiog neliks?

„Prekybos sektoriui tai reikštų sumažėjusias apyvartas, sumažėjusį pelną, nes prekė, jeigu jau ją parduodi, tai tikriausiai ją parduoti su kažkokiu pelningumu“, – 15min sakė L.Vilimas. Dėl to kai kuriose parduotuvėse, ypač turint omenyje smulkųjį verslą, sumažėtų darbo krūvio ir tektų mažinti etatų skaičių. „Mažosios parduotuvės kentėtų labiausiai. Vieniems tai reikštų neišgyvenimą, kitiems – labai stiprų pelno ir pajamų sumažėjimą, dėl ko ir darbuotojų poreikis atitinkamai sumažėtų“, – sakė L.Vilimas. Tikėtina, kad dėl tokio sprendimo augtų kitų produktų kainos.

„Mažieji prekybininkai, parduotuvės, praradusios dalį pajamų, turėtų didinti kainas kitų produktų ir taip prarastų savo konkurencinį pranašumą prieš didesnius prekybos tinklus, kurie galbūt galėtų kitaip amortizuoti, kompensuoti pajamų ir pelno iš alkoholio praradimą“, – aiškino jis. Kainas veikiausiai didintų ir didieji prekybos tinklai, tačiau pokytis nebūtų toks žymus. „Iš vartojimo krepšelio išėmus tam tikrą prekę ar jų grupę, tavo kaštai nepasikeičia, jie išlieka tokie patys. Vadinasi, parduodant mažiau produktų reikia padengti tokius pačius kaštus tiesiog su mažiau pajamų. Kaip tą daro verslas – padidina kainas, kad susirinktų atitinkamą pajamų kiekį ir išlaikytum pagal savo strategiją tam tikrą pelningumą. Vienintelė logiška opcija, tik didieji prarastas pajamas gali paskirstyti ant 20 tūkst. savo asortimente esančių prekių, o mažos parduotuvės turi šimtus“, – sakė L.Vilimas.

parduotuves – Čia tavo Lietuva

Karmėlavos oro uostas rengiasi iššūkiams

Alkoholio monopolis prekybininkų nedžiugina: atleis žmonių, kels kainas