„Matome didžiules nišas pasaulyje veikti šiose (kibernetinės saugos -BNS) srityse (…) Nežiūrint į tai, kad mes buitiniame ir verslo lygyje esame dar toli nuo gero supratimo apie kibernetinę saugą, bet bendrai kibernetinė sauga yra pakankamai išsivysčiusi. Lietuvoje turbūt yra daugiausia pasaulyje kibernetinės saugoscentrų“, – interviu Žinių radijui pirmadienį sakė Kazimieras Tonkūnas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos specialistai dalyvauja diegiant kibernetinės saugos sprendimus Rytų Afrikoje, taip pat įvairių pasaulinių idėjų centrų veikloje.

„Lietuva daro didelę įtaką Rytų Afrikai – penkios šalys modernizuojasi pagal lietuvių parametrus. Lietuviai dalyvauja vadinamuosiuose mąstymo tankuose su JAV platformomis, Europos, Azijos ir Afrikos. Tas naujas slenkstis, kuris atsidaro su informacinėmis technologijomis, jis atidaro naujas kategorijas, kuriose nėra konkurencijos“, – teigė K.Tonkūnas.

„INVL Technology“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdomos įmonės šiemet IT projektus įgyvendino 15-oje šalių – teikė paslaugas valstybinėms ir komercinėms institucijoms, bankams, teisėsaugos struktūroms ir kitoms organizacijoms.

Šių metų liepą uždaro tipo investicinės bendrovės (UTIB) licenciją gavusios „INVL Technology“ valdymą perėmė vienos pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ bendrovė „INVL Asset Management“.

„INVL Technology“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Vėliau, 2008 metais, A. Šiukštos įmonė laimėjo net tris didelius jo sesers V. Petiukonienės valdomų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus. Jie buvo skelbiami parkuose įrengtų statinių remonto darbams ir teritorijų priežiūros paslaugoms bei Naujosios Vilnios pilkapynų, Pūčkorių piliakalnio ir Rokantiškių piliavietės tvarkybos darbams. Trijų konkursų vertė – 1 milijonas 362 tūkstančiai eurų. Ant viešųjų pirkimų procedūrų visur yra tuometinės V. Petiukonienės pavaduotojos, dabar jau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės, Zentos Ražanauskienės parašai.

Vėliau konkursuose sekėsi visur

2008 metų konkursais pelningi pirkimai Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose pasibaigė, bet įmonės sėkmė viešuosiuose pirkimuose saugomų teritorijų sistemoje – ne. Duomenų portalo Freedata.lt duomenimis, įmonė pradėjo dažnai laimėti VSTT bei kitų Lietuvos parkų skelbiamus viešųjų pirkimų konkursus.

V. Petiukonienė ir tuometinė VSTT direktorė Rūta Baškytė kadaise, dar senesniais laikais, yra kartu dirbusios tuose pačiuose Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, taigi tikrai yra pažįstamos. Neaišku, kokios priežastys padėjo įmonei sėkmingai pasirodyti viešųjų pirkimų konkursuose, tačiau įmonei „Rekreacinė statyba“ tikrai pradėjo sektis.

2009 metais V. Petiukonienės brolio įmonė laimėjo du konkursus skirtinguose parkuose. Nemuno kilpų regioniniame parke laimėjo konkursą infrastruktūrai įrengti, kurio vertė – šiek tiek daugiau nei 300 tūkstančių eurų. Šiame konkurse visi keturi pigesnę kainą siūlę dalyviai buvo atmesti. Taip pat tais pačiais metais įmonė laimėjo Žemaitijos nacionalinio parko skelbtą konkursą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Sutarties vertė – 1735 eurai. Įmonė pasiūlė mažiausią kainą.

2010 metais dalyvaujant grupėje su dar dviem įmonėm laimėtas labai solidus konkursas, skelbtas Anykščių regioninio parko infrastruktūros kūrimui, kurio vertė – 875 tūkstančiai eurų. Taip pat individualiai infrastruktūra kurta ir Ventos regioniniame parke, sutarties vertė – daugiau nei 145 tūkstančiai eurų. Šiame konkurse buvo atmesti keturi kiti tiekėjai, visi siūlė mažesnę kainą, tačiau nepagrindė per daug mažos kainos. Įmonė tais metais laimėjo ir dar vieną Kauno marių regioninio parko skelbtą konkursą kadagyno tvarkymui, jo vertė – 104 tūkstančiai eurų.

Taip pat 2010 metais A. Šiukštos įmonė laimėjo dar du VSTT skelbtus konkursus, kurių bendra vertė – daugiau nei 86 tūkstančiai eurų. Viename iš konkursų buvo atmesti kiti 3 tiekėjai, nes jie neatitiko konkurso reikalavimų ir įmonės pasiūlymas liko vienintelis.

2011 metais įmonė laimėjo net aštuonis VSTT skelbtus konkursus įvairiems darbams, kurių vertė – daugiau nei 400 tūkstančių eurų. Nemažoje dalyje konkursų buvo rinktasi iš vienintelio pasiūlymo.

2012-ieji metai taip pat A. Šiukštos įmonei buvo labai sėkmingi. Įmonė laimėjo konkursą Salantų regioninio parko dvaro tvarkymo darbams, kurio vertė daugiau nei milijonas eurų, taip pat laimėjo Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos skelbtą konkursą, kurio vertė taip pat perkopė milijoną eurų. Dar šiais metais įmonė laimėjo keturis VSTT konkursus įvairiems darbams, kurių bendra suma siekia 921 tūkstantį eurų. Taip pat buvo laimėtas ir Anykščių regioninio parko konkursas medžių lajų tako komplekso sukūrimui, vertė – beveik 145 tūkstančiai eurų. Šiame konkurse iš viso buvo vos du dalyviai, vienas buvo atmestas, nes neatitiko kvalifikacijos. Taip pat įmonė laimėjo beveik 35 tūkstančių eurų vertės konkursą, kurį skelbė Žemaitijos nacionalinis parkas.

Nuo 2013 metų įmonės laimėtų konkursų saugomų teritorijų sistemoje mažėja. 2013 metais laimėtas vienas VSTT konkursas apžvalgos bokštų įrengimui, suma – kiek daugiau nei 20 tūkstančių eurų. 2014 metais įmonė laimėjo paskutinį didelės vertės konkursą Salantų regioninio parko lankytojų centro įrengimui, kurio vertė – beveik 702 tūkstančiai eurų. 2015 metais laimėtas vienas gana mažos vertės VSTT konkursas dėl papildomų Salantų parko lankytojų centro įrengimo darbų. Rinktasi iš vieno tiekėjo, suma – 7 tūkstančiai eurų.

Po 2014-ųjų V. Petiukonienės brolio įmonė nustojo laiminėti konkursus, tais pačiais metais ir R. Baškytė pasitraukė iš VSTT direktorės pareigų, tačiau valdininkai situaciją aiškina kiek kitaip, kad tiesiog pasibaigė Europos sąjungos finansavimas, nes didžioji dalis šių pinigų yra europiniai.

Bendra laimėtų pirkimų vertė – 7 milijonai eurų

V. Petiukonienės brolio A. Šiukštos įmonės „Rekreacinė statyba“ bendra laimėtų sutarčių saugomose teritorijose vertė yra apie 7 milijonai eurų.

Ši įmonė patenka į didžiausių visų laikų VSTT tiekėjų dešimtuką, vien iš šios tarnybos laimėtų sutarčių vertė siekia beveik du milijonus eurų. Iš Pavilnių ir Verkių regioninių parkų, kuriuos valdė sesuo, A. Šiukštos įmonė laimėjo pirkimų už 1 milijoną 361 tūkstantį eurų. Ši įmonė yra didžiausias visų laikų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų tiekėjas.

Iš Valstybinio Kernavės kultūrinio parko įmonė laimėjo pirkimų už daugiau nei milijoną eurų, iš Salantų regioninio parko – už 1 milijoną 787 tūkstančius eurų.

Iš Nemuno kilpų regioninių parkų laimėta konkursų suma siekia daugiau nei 300 tūkstančių eurų. Anykščių regioninio parko tai taip pat didžiausias tiekėjas, laimėjęs pirkimą grupėje už 875 tūkstančius eurų bei individualiai už beveik 145 tūkstančius eurų. Ventos regioninių parkų konkursų suma siekė 145 tūkstančius eurų. Kauno marių regioninio parko konkursų įmonė laimėjo už 104 tūkstančius eurų.

UAB „Rekreacinė statyba” paslaugų užsakovai

Įmonės „Rekreacinė statyba“ direktorius bei buvusios Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės V. Petiukonienės brolis sunkiai prisiminė pelningus pirkimus. „Žinokite man atrodo, kad čia ne mes įrenginėjome Pavilnių ir Verkių parkuose viską, o kita įmonė“, – iš pradžių kalbėjo A. Šiukšta. Patikslinus, jog pagal viešųjų pirkimų duomenis yra laimėti trys konkursai, direktorius pradėjo prisiminti: „Gal kažkokią smulkmenikę ir esame darę. Takus atrodo esame įrenginėję. Teisingai, esame įrenginėję Pučkorių piliakalnį.“ Paaiškinus, kad sudarytų sutarčių suma su Pavilnių ir Verkių regioniniais parkais siekia daugiau nei milijoną eurų, o tuo metu parkų direktore buvo jo sesuo ir paklausus, ar čia nėra ryšio, A. Šiukšta teigė: „Sunku pasakyti, ar nėra ryšio. Konkursus jeigu laimėjome. Bet man reikėtų pasižiūrėti.“

R. Baškytė teigė žinojusi, kad įmonė priklauso V. Petiukonienės broliui

R. Baškytė teigė, kad jai yra žinoma įmonė „Rekreacinė statyba“, ji taip pat pripažino žinanti, kad įmonės vadovas yra V. Petiukonienės brolis.

„Dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir laimėjo. Nelabai daug kas dirbo toje srityje, ne visus konkursus jie laimėjo. Jie daugiausiai vykdo lauko informacinės sistemos įrengimo darbus, paveldo objektų įrengimą kaip laiptai, takai ir t.t.“, – kalbėjo R. Baškytė. Pasak jos, pastaruosius metus įmonė konkursų nelaimėjo, nes baigėsi Europos Sąjungos finansavimas: „Baigėsi Europos sąjungos lėšų naudojimas, dabar pradėsime naujus, manau, kad jie vėl dalyvaus. Pasibaigė vienas Europos Sąjungos finansavimo etapas ir dabar mes neturime lėšų ir tokios apimties konkursų neskelbiame. Dabar teikiame paraišką ir kai ji bus palaiminta, tada vėl prasidės.“ Su Pavilnių ir Verkių laikinąja direktore Z. Ražanauskiene susisiekti nepavyko.

A. Stanislovaitis: faktai įdomūs, bet nieko neįrodo

VSTT naujasis vadovas Albertas Stanislovaitis DELFI teigė, kad ši įmonė ateityje neturės jokių privilegijų skelbiant konkursus. Jis aiškino, kad pateikti faktai yra įdomūs, tačiau nieko neįrodo.

„Kad UAB „Rekreacinė statyba“ buvo tarp stambiausių VSTT tiekėjų, aš žinau. Komentuoti, kodėl taip įvyko, yra sudėtinga. Tikiuosi, kad viskas buvo atlikta viešųjų pirkimų įstatymo rėmuose. Galiu tik patvirtinti, kad vykdomuose ar vysiančiuose ateityje pirkimuose ši bendrovė jokių privilegijų neturi ir neturės“, – laiške rašė A. Stanislovaitis.

Pasak jo, faktai apie V. Petiukonienės brolio įmonę yra įdomūs, bet nieko neįrodo: „Aš linkęs remtis faktais, bet ne spėjimais. Jūsų pateikti faktai yra įdomūs, bet neįrodo, kad tikrai buvo neteisėta veikla.“

Savivaldybė teigia nustačiusi 12 objektų, kuriems per pastaruosius trejus metus išduoti komercinės ar rekreacinės paskirties statybos leidimai, tačiau patalpos šiuo metu vis dar parduodamos kaip butai.

„Tokiu būdu apeinama visa eilė reikalavimų: ar dėl saulės patekimo į patalpas, dėl parkavimo aikštelių, vaikų žaidimo aikštelių, ar dėl kitos infrastruktūros. Mūsų manymu, toks veikimas nepateisinamas, tam turi ateiti galas ir tą galą norime padaryti, dėl to kreipėmės į prokuratūrą, kad būtų ištirta, ar toks veikimas neprieštarauja viešajam interesui, ar nėra tame sukčiavimo požymių“, – žurnalistams savivaldybėje pirmadienį kalbėjo meras.

R. Šimašius taip pat žada kreiptis į teismą, kad būtų kompensuoti galbūt patirti aplinkinių gyventojų nuostoliai – galima žala būtų skaičiuojama pagal tai, kokią infrastruktūrą nekilnojamojo turto vystytojai būtų privalėję įrengti, jei tai būtų įregistruota kaip gyvenamoji statyba.

Savivaldybės Miesto plėtros departamento tyrimas nustatė, kad įvairios komercinės, gamybos, poilsio patalpos reklamuojamos kaip gyvenamosios ir vadinamos butais. Daugiausia tai yra vadinamieji „viešbučiai“, kurie, jau gavus leidimą ir ėmus juos statyti, tapo daugiabučiais.

Anot savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, daugiabučiai vadinami viešbučiais daugiausia dėl to, kad tame pačiame sklype statant komercinį statinį galima padidinti jo plotą.

„Todėl vystytojams apsimoka tokiu būdu bandyti apgaudinėti žmones. Taip pat viešbučiams taikomi visai kiti reikalavimai: tiek automobilių stovėjimo, tiek insoliacijos, tai yra kiek valandų saulė turėtų švieti į kambarį. Viešbučiams nereikia vaikų žaidimų aikštelių, daug mažesni želdynų plotai. Realiai gyventojams tos infrastruktūros vis tiek reikia, ir taip išeina, kad jie naudojasi kitų gyventojų lėšomis ar savivaldybės lėšomis sukurta infrastruktūra. Tai yra apgaudinėjimas“, – spaudos konferencijoje sakė M.Pakalnis.

Anot jo, tokie statiniai projektuojami kaip viešbučiai, t.y. būstai iš esmės primena bendrabučius.

Meras sakė įžvelgiantis pirmiausia pačių nekilnojamojo turto vystytojų kaltės.

„Kai kur yra ir architektų kaltė. Nes jei vieni atvejai yra tokie, kurie gali būti ir viešbutis, ir gyvenamasis namas (…), kai kur akivaizdžiai yra architektų kaltė. Mano supratimu, yra įvairių kaltės formų ir aspektų. Neatmesčiau ir to, kad yra visos politinės sistemos ir administracijos kaltė“, – sakė R. Šimašius.

R. Šimašius pabrėžia, kad pagal anksčiau išduotus leidimus vykstančių statybų savivaldybė nebeturi galimybių kontroliuoti ir tai turėtų vertinti Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, į patalpų specifiką galėtų atsižvelgti ir jas kaip butus registruojantis Registrų centras.

R. Šimašius sako, kad į prokuratūrą kreipiamasi „siekiant pastatyti sistemą nuo galvos ant kojų“. Jis sutinka, kad tokių pažeidimų jau būta ir prieš dešimtmetį, bet negalėjo atsakyti, kas bus daroma dėl tokių projektų.

R. Pakalnis sako, kad kai kuriais atvejais savivaldybė gali užkirsti tam kelią, jei mato, jog projektas akivaizdžiai pritaikytas ne viešbučiui, o butams – savivaldybė per pastarąjį pusmetį, anot jo, yra neišdavusi iki 10-ies leidimų tokioms statyboms.

Savivaldybės prokurorams pateiktame sąraše – 12 objektų, kuriems statybos leidimus savivaldybė išdavė daugiausia 2014-2015 metais, tik vienam iš jų – 2014-aisiais. Tai – bendrovės „Mortaga“ statinys Giedraičių g., „Statybos ir projektų“ pastatas Kalvarijų g., du „Delta projektų“ ir „Zeta projektų“ statiniai Ozo parke, du „GSD Baltic“ projektai A.Mickevičiaus bei Vytauto gatvėse, „Tarp pušų“ pastatas Turniškių g., „Orme investicijos“ vadinamasis „viešbutis“ Aguonų g., „Mažųjų apartamentų“ pastatas Mindaugo g., Pilaitės kotedžai Varnės g. ir „Neufeld Bau“ ir „Karolinos turto“ pastatai Sausio 13-osios gatvėje.

Abiem vyrams skirtos realios laisvės atėmimo bausmės – vaiko tėvas ir jo draugas A. Ch. siunčiami už grotų, bei A. Ch. papildomai nubaustas už pornografijos laikymą ir platinimą (50MGL) 1883€ bauda. Subendrinus bausmes jiems skirtos vienodos bausmės – po šešerius metus pataisos namuose. Nukentėjusiam berniukui abu nuteistieji solidariai turės atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos. Šis teismo sprendimas per 20 dienų gali būti apskųstas.

Kaltinamajame akte du kauniečiai – 32 metų vaiko tėvas ir 36-erių A. Ch. – kaltinami sunkiais nusikaltimais prieš mažametį. Teigiama, kad nusikalstamą veiką vyrai tęsė net trejus metus. Kauniečiams pareikšti kaltinimai dėl kvalifikuoto seksualinio prievartavimo, mažamečio asmens tvirkinimo ir disponavimo pornografinio turinio dalykais. Berniuko tėvas ir A. Ch. kaltinami tuo, kad 2011-2014 m. savo namuose, mažamečio asmens akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą. Taip pat pasinaudodami bejėgiška vaiko būkle dėl mažametystės, seksualiai jį prievartavo. A. Ch. taip pat kaltinamas tuo, kad internetu parsisiuntė ir draugui priklausančiame kompiuteryje laikė pornografinio turinio medžiagą, kurioje atvaizduojami vaikai. Minėtą medžiagą A. Ch. taip pat ir platino.

Nuteisti pagal šiuos straipsnius:

Abu kaltinamieji nuteisti pagal šiuos straipsnius: BK 153 str. BK 150 str. 4d. BK 11str. 6d., o A.Ch. papildomai pagal BK 309str. 2d. 1883€ bauda.

Šiuo metu jie dar yra laisvėje, nes per 20 dienų nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prasidėjus bylai susirgo psichinėmis ligomis. 

Prasidėjus bylai vaiko tėvas ir jo draugas A.Ch. pradėjo dažnai lankytis psichiatrinėse ligoninėse nuo Kauno iki Alytaus. Bandė įrodyti kad jie yra neveiksnūs.

Papildysime…

„Core i7“ ir „Core i5“

Vis dėlto tokios tendencijos nebūtinai galiojanešiojamų kompiuterių rinkoje, kadangi dauguma taip vadinamųjų mobilių „Core i7“ ir „Core i5“ centrinių procesorių šiuo metu dažniausiai turi du branduolius. Tuo tarpu itin galinguose aukštosios klasės staliniuose kompiuteriuose kartais gali būti integruojami ir šešių ar netgi aštuonių branduolių „Core i7“ CPU.

„Core i7“ centriniai procesoriai vartotojui siūlo kur kas platesnio spektro technines galimybes lyginant su „Core i5“.

Jų našumas bus pastebimai geresnis tiek daugiaprograminiu (angl. multitasking) režimu, tiek atliekant daugialypės terpės (angl. multimedia) užduotis, tiek žaidžiant itin didelio našumo reikalaujančius kompiuterinius žaidimus, tiek vykdant moksliniams darbams reikalingus specialius skaičiavimus.

Kitaip sakant „Core i7“ procesoriai skirti tiems kompiuterinės technikos fanatikams, kurie tiesiog kiekviename žingsnyje skundžiasi, kad jų dabartinė turima sistema yra per lėta.

Pavyzdžiui, palyginkime tos pačios „Broadwell“ kartos ir panašaus dažnio „Intel Core i5-5675C“ ir „Intel Core i7-5960X“procesorių našumą – skirtumas tarp jų yra milžiniškas:

Tačiau tai nereiškia, jog visais atvejais „Core i5“ bus mažiau našus, nei „Core i7“- šita taisyklė negalioja tuo atveju, jei lyginame labai skirtingų kartų ir dažnių procesorius.

Pavyzdžiui, pažiūrėkime, kaip skiriasi našumas tarp minėto „Intel Core i5-5675C“ (2015 m. gamyba) ir „Intel Core i7-2600S“ (2011 m. gamyba) – „Core i5“ jau ne tik pavijo, bet ir šiek tiek pralenkė „Core i7“:

„Core i5“ ir „Core i3“

Vertinant atskirai, „Core i5“ CPU gali turėti tiek keturis, tiek du fizinius branduolius. Tuo tarpu bet kuris rinkoje platinamas „Core i3“ serijos centrinis procesorius netgi nepriklausomai nuo naudojamos architektūros visada būna aprūpintais dviem fiziniais branduoliais. Tačiau renkantis „Core i3“ CPU atkreipti dėmesį į jo architektūrą tiesiog būtina.

Pavyzdžiui, senesnės „Ivy Bridge“ architektūros „Core i3-3130M“ CPU analogiškos konfigūracijos sistemoje gali kainuoti tiek pat, kiek naujesnės „Haswell“ architektūros centrinis procesorius „Intel Core i3-4110M“. Jų dažnis identiškas, o ir dauguma charakteristikų labai panašios, tačiau bendras našumas jau skiriasi – naujesnės kartos „Core i3-4110M“ rodo šiek tiek geresnius rezultatus.

Tad senesnės kartos procesoriaus pasirinkimas būtų racionalus tik tuo atveju, jeigu sistema su senesnės kartos CPU būtų gerokai pigesnė, tačiau visais kitais atvejais, be abejonės, rekomenduojama rinktis kompiuterį su naujesnės architektūros didesnį modelio numerį turinčiu centriniu procesoriumi.

Ir priežastis taip elgtis yra labai paprasta, nes net ir tas pats „Core i3“ CPU su kiekviena nauja karta pasiūlo ne tik naujas galimybes, bet ir dar didesnį našumą nei prieš metus ar dar daugiau rinkoje platintas tos pačios „Core“ serijos centrinis procesorius.

Tiesa, šis teiginys teisingas tik tuo atveju, jei lyginame to paties dažnio procesorius. Ženkliai mažesnio dažnio naujesnės kartos procesorius bus mažiau našus, nei didesnio dažnio senesnis procesorius. Paimkime tą patį  „Ivy Bridge“ architektūros „Core i3-3130M“ CPU ir palyginkime jo našumą su naujesnės „Haswell“ architektūros centriniu procesoriumi „Intel Core i3-4012Y“:

Galiausiai, imant grynai techniškai, pavyzdžiui, „Core i5“ CPU visada bus spartesnis nei „Core i3“ centrinis procesorius, šį iš pažiūros itin tvirtą teiginį labai nesudėtinga sulaužyti pradėjus lyginti skirtingų architektūrų bei serijų CPU.

Kad tuo įsitikintume, palyginkime „Ivy Bridge“ architektūros „Core i3-3130M“ CPU ir senesnės „Sandy Bridge“ kartos „Intel Core i5-2410M“ procesorių našumą – i3 pralenkia i5:

Kitaip sakant, tvirtinti, jog sparta, pavyzdžiui, „Core i5“ pranoks „Core i3“ galima tik pagal lyginamų modelių numeraciją įsitikinus, kad abu CPU yra sukurti naudojant tą pačią architektūrą ir yra to paties arba labai panašaus taktinio dažnio.

Dažniausiai „Core i3“ rekomenduojami rinktis tik tiems pirkėjams, kurie kompiuterį naudoja labai primityvioms užduotims atlikti, tačiau vis tiek nori turėti daugiafunkcinį įrenginį su „Intel Core i“ serijos CPU.

Lyginant tos pačios kartos procesorius, pagal spartą „Core i3“ lenkia tik „Atom“ serijos CPU, o jie dažniausiai būna integruojami tik planšetuose bei biudžetinės klasės nešiojamuose kompiuteriuose.