„Iš tikrųjų, vokiečiai čia atvažiuos su pėstininkų kovos mašinomis, taip pat su tankais“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Olekas po NATO gynybos ministrų posėdžio.

Siekiant atgrasyti Rusiją, vokiečių vadovaujamas batalionas Lietuvoje bus dislokuotas kitų metų pradžioje.

Ministras patvirtino, kad bataliono sudėtyje bus vokiečių tankai „Leopard 2“, tačiau kitos atvežamos technikos nedetalizavo. Prie Lietuvoje kuriamo 1000-1200 karių bataliono taip pat prisidės Beniliukso šalys, Norvegija, Kroatija ir Prancūzija.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigia, kad Aljansas daro pažangą, formuodamas batalionus, kuriuos ruošiamasi dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Pasak jo, jei  pasiruošimų tempas išliks kaip dabar, koviniai daliniai į šias šalis bus pasiųsti kaip planuota – ateinančių metų pradžioje.

Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras neseniai patvirtino, kad svarstoma kartu su šiuo batalionu Lietuvoje dislokuotos ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“. Krašto apsaugos ministras sakė, kad dėl to sprendimas dar nepriimtas.

https://www.youtube.com/watch?time_continue=47&v=WrZni_qAorQ

„Mes visada kalbamės apie oro gynybą. Patys turime trumpojo nuotolio sistemas, planuojame pirkti vidutinio nuotolio sistemas, o apie ilgojo nuotolio variantą visada diskutuojame. Tačiau tai nebūtinai tiesiogiai susiję su šiuo batalionu“, – sakė J.Olekas.

NATO tarptautiniai batalionai nuo kitų metų taip pat bus dislokuoti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Po Aljanso gynybos ministrų susitikimo NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas sakė, jog prie Latvijoje kuriamo bataliono prisidės Albanija, Italija, Lenkija, Slovakija. Šiam vienetui vadovaus Kanada.

Kuriant Jungtinės Karalystės vadovaujamą vienetą Estijoje dalyvaus Danija ir Prancūzija. Lenkijoje prie JAV kuriamo bataliono prisidės britai ir rumunai.

„Daug valstybių labai konkrečiai paskelbė prisidėsiančios prie tarptautinių batalionų“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.

„Mūsų pajėgos bus iš tikrųjų tarptautinės, siunčiančios vienareikšmišką signalą – NATO yra vieninga“, – kalbėjo jis.

NATO lyderiai per liepą Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą susitarė, kad bus rotuojamos pajėgos visose trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant užtikrinti, kad jos nebus paliktos vienos, jei Rusija mėgintų surengti intervenciją, panašią į įvykdytą Ukrainoje.

Didžiojoje šalies dalyje eismo sąlygas sunkina rūkas, matomumas vietomis sumažėjęs iki 100 metrų, LRT RADIJUI sakė Eismo informacijos centro atstovė Gabija Juknelytė-Osauskienė.

Sinoptikė Alva Nagelytė prognozavo, kad rūkas eismo sąlygas blogins visą rytą: „Pirmadienį rūkai sklaidysis apie vidurdienį, bet dangus visą dieną išliks debesuotas.“

Vakarų, Rytų ir Šiaurės Lietuvoje mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai vietomis padengti prispausto sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs. Kitur šie keliai šlapi. Valomi ir barstomi valstybinės reikšmės keliai.

„Vykstančiųjų šiais keliais kelininkai prašo atsižvelgti į tai, kad keliai vietomis provėžoti, slidūs, todėl reikėtų rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį ir nedaryti staigių manevrų“, – skelbiama pranešime spaudai.

Rytą šalyje buvo be žymesnių kritulių. Oro temperatūra svyravo nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną prognozuojami krituliai, lietus, šlapdriba, šiauriniuose rajonuose pereinanti į sniegą. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

Maždaug 1960-aisiais, per Karibų krizę, kuomet JAV ir Sovietų Sąjunga sparčiai ginklavosi atominiais ginklais, netoli Karmėlavos pradėjo kilti Sovietų karinė rakėtų bazė. Dideliuose miško masyvuose atsiradęs karinis objektas buvo labai gerai įslaptintas, tad retas apie tai žinojo.

Šiuo metu visiškai apleista ir gamtos pasiglemžta teritorija Šaltojo karo metu buvo labai slapta zona, apie kurią žinojo vienetai. Joje buvo laikomas branduolinis ginklas, kuris bet kurią akimirką galėjo būti paleistas į Vakarų Europos valstybes.

Milžiniškoje teritorijoje buvo įrengtas kareivių miestelis su visa reikalinga infrastruktūra, o pačioje raketų bazėje buvo 4-ios raketų paleidimo aikštelės, kurios vienu metu galėjo paleisti tiek pat vidutinio nuotolio branduolinių raketų.

Vidutinio nuotolio branduolinės raketos R-12 galėdavo pasiekti taikinį esanti už 2 tūkst. kilometrų. Palyginimui, šis branduolinis ginklas buvo net 160 kartų galingesnis, nei antrojo pasaulinio karo metu ant Hirošimos numesta atominė bomba.

Pabandykite įsivaizduoti – jei šis ginklas būtų detonuotas Kauno centre, tuomet sprogimas viską sunaikintų spinduliu nuo Kauno pilies iki Soboro, nepalikdamas galimybės žmonėms išgyventi. Sprogimo banga būtų tokia stipri, jog zonoje nuo Domeikavos iki Garliavos visi pastatai būtų sugriauti, o ten esantys žmonės patirtų labai sunkius ir mirtinus sužalojimus. Radiacijos šiluminis spindulys, dėl kurio žmonės patiria trečiojo nudegimo laipsnį, tęstųsi net 18 kilometrų – nuo Rumšiškių iki Kulautuvos.

Belieka tik džiaugtis, kad šie ginklai taip ir nebuvo panaudoti, o 1990 metais Karmėlavos raketinė bazė galutinai išformuota, o branduolinės galvutės buvo išvežtos nukenksminti ir sunaikinti į Rusiją, Lesnajos raketų naikinimo bazę.

Šiuo metu bazė visiškai apleista, o dauguma pastatų konstrukcijų dingusios. Pastatai pavojingai apgriuvę, tad ten lankantis reikia būti itin atidžiam. Teritorijoje iš esančių daiktų galima spręsti, kad čia glaudžiasi benamiai, o esančioje didelėje aikštelėje, mėgsta apsilankyti ir automobilių greičio mėgėjai, kurie bando savo vairavimo įgūdžius.

Aptarti laukiančių iššūkių ir bendrų veiksmų antradienį pas Kauno rajono merą Valerijų Makūną atvyko Karmėlavos oro uosto direktorius Bruno Kasparas su komanda.

Oro uosto pardavimų vadovas Žygimantas Šeštokas tvirtino, kad keleivių srautai Karmėlavos oro uoste didėja: šiemet jų bus maždaug 670 o kitąmet – 710 tūkst. Dar maždaug 350 tūkst. keleivių prisidės iš Vilniaus.

Laukiant išaugusių keleivių srautų, 2017-ųjų vasarą greta dabartinio oro uosto terminalo bus įrengtos dar dvi papildomos laikinos išvykimo ir atvykimo vietos: A terminalas, skirtas keleiviams išvykti (3 445 kv m) ir C terminalas, skirtas keleiviams atvykti (1000 kv m). Laikiname A terminale bus įrengta 16 registracijos stalų ir 4 registracijos savitarnos kioskai, 6 įlaipinimo vartai, 4 patikros punktai. Taip pat – verslo klubas, parduotuvės, kavinės, prekių automatai.

Savo automobiliu į Kauno oro uostą atvykstantiems keleiviams bus įrengta papildoma 700 vietų automobilių ilgalaikio stovėjimo aikštelė.

„Daugiau skrydžių iš Karmėlavos mus džiugina, tačiau turime užtikrinti, kad keleiviai jaustųsi patogiai ir būtų saugūs. Ne mažiau svarbu, kad naudą pajustų ir Karmėlavos seniūnijos gyventojai“, – kalbėjo V. Makūnas.
Meras pasakojo, kad jau prasidėjo Ramučių Centrinės gatvės rekonstrukcija, planuojamos naujos transporto jungtys LEZ teritorijoje.

Kitąmet vyks ir pagrindinės Karmėlavos transporto arterijos – Vilniaus gatvės tvarkymo darbai. Čia planuojama įrengti šaligatvius, apšvietimą, lietaus nuotekų surinkimo sistemą, pakeisti gatvės dangą.

Pasitarimo dalyviai sutarė: visus darbus reikia suplanuoti taip, kad jie netrukdytų sklandžiai dirbti oro uostui.
Meras patikino, kad oro uoste nuolat budės greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Mero pavaduotojas Kęstutis Povilaitis žadėjo pasirūpinti, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir peržiūrėtas šviesoforų darbas.

Oro uoste darbą pradėjo transporto koordinatorius. Su miesto savivaldybe sutarta, kad keleivius į Kauną kas pusvalandį vežios specialus autobusas, taip pat dažniau važinės 29 maršruto autobusas.

B. Kasparas pasiūlė oro uosto ir savivaldybės vadovams susitikti reguliariai. „Įvairių problemų iškyla nuolat, todėl svarbu tartis ir jas kartu spręsti“, – tvirtino direktorius.