Lapkričio 7 dieną atsinaujinusioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko dokumentinio filmo apie trečiąjį Lietuvos Respublikos prezidentą (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.), vieną pirmųjų Lietuvos demokratų, knygnešį, gydytoją, publicistą ir vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos figūrų – K. Grinių  premjera. Filmas skiriamas 150-osioms K. Griniaus gimimo metinėms, kurias minėsime gruodžio 17 d.

Prieš pristatant filmą jo autorė ir režisierė papasakojo, kuo sudėtingas buvo filmo kūrimas ir kokiomis asmeninėmis savybėmis ją sužavėjo vos pusmetį šalį valdęs ir ne kartą kalintas Lietuvos prezidentas.

„Iki šio projekto K. Griniaus asmenybė man buvo mažai pažįstama, nors esu kilusi iš to paties krašto. Man tas žmogus padarė įspūdį – jo ramybė, inteligencija, išlaikytas tonas ir labai stabilios pažiūros. Jis daug kartų buvo areštuotas ir kalintas, ir kiekvieną kartą vis dėlto drįsdavo pasakyti tai, ką nori. Jis buvo pralenkęs laiką ir gimęs su Vakarietiškomis vertybėmis Rytuose, ir dar labai pavojingomis aplinkybėmis.

Jis buvo labai nuoseklus ir visą laiką turėjo savo nuomonę. K. Grinius pirmą kartą atsisėdo į kalėjimą Maskvoje dar studijuodamas, ir nuo to laiko jis visuomet protestavo, visada turėjo savo nuomonę. Aš nemanau, kad 1942-ais ir 1943-ais metais pasirašinėti memorandumus ar žydus slėpti buvo nedrąsus žingsnis. Jis buvo ne tik nuoseklus, bet ir labai drąsus žmogus. Jis nedarė isteriškų pareiškimų, buvo orus“, – susižavėjimo istorine asmenybe neslėpė E. Mildažytė.

LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja tikino, kad kurti filmą jai buvo labai sudėtinga – apie prezidentą išliko labai nedaug archyvinės medžiagos, daugiausiai – iš prezidentavimo laikotarpio, kuri nebuvo labai tinkama filmui, taip pat vos kelios sekundės filmuotos prastos kokybės medžiagos. Bet, E. Mildažytės teigimu, kuriant filmą labai gelbėjo privatūs kolekcininkai.

„Jie iš savo kolekcijų ištraukė senus Virbalio, Pilviškių ir t.t. vaizdus, atrado atvirukų, net atvirukų su himnu ir t.t. Paradoksalu yra tai, kad daugiausia nuotraukų išliko iš to periodo, kai K. Grinius prezidentavo, bet tai tetruko pusmetį. Tai yra labai trumpas periodas, be to, man visai netiko to laikotarpio medžiaga. Kai jis buvo premjeru ar kitais etapais, išlikusios vaizdinės medžiagos beveik nėra. Kai kuriuos epizodus dengėme dokumentų, paimtų iš privačių kolekcijų, vaizdais“, – kalbėjo filmo autorė.

Prezidentą kai kuriuose filmo epizoduose įkūnijo žmogus, fiziškai labai panašus į K. Grinių. Paklausta, kaip jį atrado, E. Mildažytė pradėjo juoktis: „Tai yra mano draugės vyras Remigijus. Atėjau į priėmimą Gruzijos nepriklausomybės 25-mečio proga. Žiūriu aš į tą savo bičiulės vyrą, ir galvoju: iš akies luptas Grinius! Paklausiau, ar jis įkūnytų prezidentą filme, ir jis sutiko“, – kalbėjo ji.

Dokumentiniame filme apie trečiąjį Lietuvos Respublikos prezidentą kalba žinomi Lietuvos istorikai ir asmeniškai K. Grinių pažinęs prezidentas Valdas Adamkus. Kadenciją baigęs prezidentas kartu su žmona Alma Adamkiene dalyvavo filmo pristatyme.

„Man tai yra labai jaudinantis momentas, kadangi daug metų praleidau su K. Griniaus šeima, su jo sūnumi Liūtu kartu mokėmės, vėliau kartu buvome išeivijoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis dirbo kepykloje, aš – „Ford“ fabrike, bet visuomet susitikdavome.

Su K. Griniumi taip pat praleisdavau labai daug laiko, jis pasakodavo apie savo prisiminimus nuo pat darbo su V. Kudirka pradžios. Man dažnai kildavo mintis, kodėl jį nušalino nuo prezidento pareigų – jis buvo ramus, niekuomet balso nepakeliantis, atjaučiantis žmogus. Į 1926 m. įvykius, neramumus jis reagavo ramiai ir konstitucijos ribose bandė palaikyti tvarką, bet bolševikinis elementas kėlė didelį nerimą lietuvių visuomenei“, – svarstymais dalijosi V. Adamkus.

Kadenciją baigęs prezidentas neslėpė, kad ši istorinė asmenybė paliko didelį pėdsaką jo paties gyvenime. „Gimiau tais metais, kai jį pašalino iš pareigų. Tačiau per ilgus pasikalbėjimus su juo aš supratau, kad jis turėjo pagarbą žmogui. Jo pažiūra į žmogų turėjo atsispindėti visuomenėje, deja, taip nebuvo.

Jis savo principų neatsisakė iki pat paskutinės gyvenimo dienos. Man atrodo, kad tokio žmogaus kaip jis, daugiau savo gyvenime nesutikau. Daug iš jo išmokau – pagarbos žmogui, plataus žvilgsnio, o ypatingai mane žavėjo jo nenutraukiama meilė ir darbas Lietuvai“, – kalbėjo V. Adamkus.

Buvusio šalies vadovo teigimu, K. Grinius net ir būdamas sunkus ligonis nepaliovė dirbti Lietuvai. Net ir paskutinėmis savaitėmis sėdėdavo sulinkęs, užsikniaubęs ant stalo, ir visą laiką rašė. „Tai buvo tvirtos valios, silpnos sveikatos, tačiau nepalaužiamas lietuvybės saugotojas, šventai tikėjęs Lietuvos ateitimi. Man atrodo, kad jo įsitikinimai yra pavyzdys ne tik man, bet ir šiandieniniame mūsų gyvenime“, – dėstė kadenciją baigęs prezidentas.

V. Adamkus istorinę asmenybę palygino ir su dabartiniais politikais: „Tie, kurie Lietuvoje save vadina liberalais, deja, palyginti su K. Griniumi, skiriasi kaip dangus ir žemė.

Liberalizmas Lietuvoje ir tai, kuo tikėjo K. Grinius, yra du nesutaikomi dalykai. Tegul K. Grinius lieka šviečiančia žvaigžde ateičiai, stiprina mus ir veda į demokratišką pasaulio bendruomenę“, – savo kalbą baigė šią savaitę devyniasdešimtmetį atšventęs kadenciją baigęs prezidentas.

Neoficialiomis BNS žiniomis, socialdemokratams naujoje vyriausybėje tektų socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo ir užsienio reikalų ministrų portfeliai. Kol kas kalbama apie tai, kad užsienio reikalų ministro postą galėtų užimti socialdemokratas Linas Linkevičius, kuris turi didelį prezidentės Dalios Grybauskaitės palankumą.

Šiuo metu ministerijų yra 14, bet ateityje Energetikos ministeriją valstiečiai žalieji ketina prijungti prie Ūkio: konservatoriai šią ministeriją buvo atskyrę.

Valstiečiai žalieji taip pat deleguos savo premjerą Saulių Skvernelį, Seimo pirmininko pozicija irgi priklausys valstiečiams žaliesiems. Socdemai galės pretenduoti į 2 Seimo pirmininko pavaduotojus, vienas jų gali būti ruošiamas socdemų lyderiui Algirdui Butkevičiui.

„Šitame etape mes neradome problemų, kurios galėtų sustabdyti derybas“, – teigia Ramūnas Karbauskis.

Pasak Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko, šiuo metu sutarta:

– Darbo kodekso įsigaliojimą atidėti 6 mėnesiams (socialdemokratai ne itin tam pritaria);

– Norima atidėti visą socialinį modelį (tai nėra visiškai išspręstas klausimas);

– Mažinti Seimo narių skaičių (konkretus skaičius neaptartas);

– Seimo rinkimus perkelti iš rudens į pavasarį;

– Įteisinti dvigubą pilietybę;

– Socdemai į ministrus deleguos 3 ministrus, valstiečiai žalieji – 11;

– Seimo pirmininko pavaduotojų skaičius mažės nuo 6 iki 4;

– Seime nuo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bus atskirtas Kultūros komitetas; Informacinės visuomenės plėtros komitetas bus jungiamas su Ekonomikos komitetu;

– Energetikos ir Ūkio ministerijos taps viena ministerija;

– Valstiečiai žalieji pretenduoja į Švietimo ir mokslo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Finansų ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Ūkio ministeriją;

– Seimo Audito komitetui vadovaus opozicijos atstovas.

Pasirašydami koalicijos susitarimą socialdemokratai ketina atsiriboti nuo kai kurių klausimų, kuriems akivaizdžiai nepritaria: socdemai nepritars naujoms pagalbinio apvaisinimo iniciatyvoms, kurios prieštarauja gana liberaliam priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, taip pat pasilieka teisę į atskirą nuomonę įvairiais žmogaus teisių klausimais.

Pirmadienio susitikime nekalbėta apie alkoholio prekybos monopolio įtvirtinimą, nors Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis teigė, kad šiuo klausimu bus bandoma keisti Konstituciją. Tiesa, kadangi Konstitucijos keitimo procesas nelengvas, R. Karbauskis jau anksčiau neatmetė galimybės tokiu atveju atsirastų specializuotos, bet privačios alkoholio parduotuvės.

Socdemai su valstiečiais nelabai sutaria dėl tiesioginių seniūnų rinkimų, socdemai laikosi skeptiškos nuomonės. A. Butkevičiaus vadovaujamai derybinei grupei ne itin prie širdies ir ministerijų iškėlimas į Kauną, mat prie ministerijų paprastai veikia ne vieną pavaldi institucija.

DELFI primena, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose iškovojo 56 mandatus, tačiau jau pakvietė į frakciją jungtis keletą nepriklausomų išrinktų parlamentarų. Socialdemokratai naujame Seime turės 17 vietų.

Analogas matomas su korumpuotais Lietuvos politikais ir jų noru likviduoti drąsius žurnalistus.Šiandieną Šakių APYL.TEISMAS svarstys ar tenkinti kogero,,amžinojo” Šakių mero Juozo Bertašiaus skundą dėl buvusios,,VALSČIUS” redaktorės Giedrimės Didžiapetrienės komentaro, tariamo šmeižto.

Žurnalistė paskelbė, kad iškilo demokratijos pavojus Šakiuose, laikraštį nori perimti net neakcininkas Europos autokroso čempionas Nerijus Naujokaitis.Bandoma jį paversti 1tiesos ir politikos ruporu.Šakių savivaldybėje įsivyravo,,Uab”sistema,infiltruojami savi asmenys, įtakojamas mąstymas.Naujokaitis stebisi redaktorės kaltinimais,per 15metų atseit nebuvo jokio akcininkų susirinkimo, neaiški finansinė ataskaita.Tad,,VALSČIUS” kolektyvas,kurio dalininkai buvo Arvydas ir Giedrimė Didžiapetriai pasitraukė iš naujai rengiamos avantiūros, sustabdyta leidyba.

Kam teko lankytis Šakiuose išskirtinai ramus, jaukus miestas, vakare eik kur nori- niekas neužkabins.Tačiau tai tik išorinis fasadas, realybėje bedarbystė klaiki, užklausiau biržoje ar reikia sporto, švietimo specialistų- nereikia, ieško tik veterinarijos gydytojo.

Šakiai kaip serbai yra autonominis miestas, neitin įsileis kitų rajonų specialistus, nekartą kreipiausi dėl krepšinio reikalų.,,Vytis” būk tai fanų komanda, bet yra ir kita nuomonė, kad komplektacija vyksta kaip palanku vadovybei, užtat rezultatai finišo tiesiojoje būna graudūs.

Čiaupiama žiniasklaida Jurbarke, leidinys,,Nemuno kraštas” paduotas už šmeižtą prieš buvusį merą ir aptilo veikla, nes matyt bijomasi finansinių nuostolių.

Pagėgiuose pasirodžius,,Šilokarčemai” tuoj partija,,Tvarka ir teisingumas”sureaguoja skausmingai, net raginama išimti numerius iš prekybos.

,,Radviliškio kraštas” skaitomas paslapčia, valdininkai draudžia pavaldiniams jį čiupinėti, nes kritikuoja juodai konservatorių kliką.

Įsilaužta į Kaišiadorių,,Atspindžiai”redakciją, paimti leidėjo Mindaugo Šimkūno kompiuteriai, nes pastarasis kandidatavo rinkimuose.Beje, jeigu jis žurnalistas irgi NETURI PRIKLAUSYTI PARTIJAI- DRAUDŽIA ĮSTATYMAS.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį pradėjo tyrimą dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo „RTR Planeta“ spalio 16 dieną transliuotoje laidoje „Dvikova. Vladimiro Solovjovo programa“. Kaip BNS sakė LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, LRTK šiuos pažeidimus patvirtino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

„Jie pateikė nuomonę, kad tai yra galimi nesantaikos kurstymai laidoje. Mes priėmėme tokį sutarimą, tai dar ne sprendimas: įpareigojame administraciją informuoti Europos Komisiją, reguliuotojus Londone OFCOM, taip pat programos vadovybę apie nustatytus pažeidimus. Tą klausimą mes svarstysime lapkričio 16 dieną – į posėdį kviečiame ir „RTR planeta“ vadovus, tuomet priimsime sprendimą“, – BNS sakė E.Vaitekūnas.

„RTR Planeta“ jau pernai buvo taikytos sankcijos dėl karo ir neapykantos kurstymo – Lietuvos transliuotojai įpareigoti perkelti šį kanalą į mokamų programų paketą. Analogiškas sprendimas šiemet gegužę priimtas dėl „NTV Mir Lithuania“, tačiau po Europos Komisijos (EK) signalų, jog procedūrose gali būti pažeista ES teisė, komisija sprendimą atšaukė.

E.Vaitekūnas pažymėjo, kad šįkart EK pastabų neturėtų būti, nes tai – jau trečias pažeidimas per metus, visos reikiamos procedūros dėl įspėjimų ir konsultacijų jau buvo įvykdytos, tačiau LRTK vistiek nusprendė duoti dar dvi savaites kanalo vadovybės pasiaiškinimams „kad nebūtų pastabų iš EK, kad per daug paskubėjome“.

Švedijoje registruotą kanalą „RTR Planeta“ LRTK pernai dėl karo ir neapykantos kurstymo taip pat buvo visiškai uždraudusi trims mėnesiams retransliuoti Lietuvoje – tai buvo pirmoji procedūra ES, kai buvo visiškai uždraustos ES registruoto kanalo retransliacijos. Ją papildomai apmokestinti žiūrovams šiemet buvo nuspręsta sulaukus naujų pažeidimų, tačiau vėliau sprendimas atšauktas.

Per pastaruosius trejus metus padažnėjus pažeidimų dėl karo ir neapykantos kurstymo rusiškose programose, transliacijų apribojimai taikyti ir kanalams „Ren TV Baltic“, „PBK“, „RTR Planeta“.

Šis straipsnis iš www.15min.lt

Pasak R. Masiulio, būtų neteisinga manyti, kad dėl Stokholmo arbitražo bylos baigties EK sprendimas gali būti palankus „Gazprom“.

„Remtis Lietuvos byla prieš „Gazprom“, manant, kad ta byla buvo nesėkminga ir tokiu būdu būti švelnesniais „Gazprom“ atžvilgiu būtų neteisinga dėl dviejų dalykų – viena, šis sprendimas yra užginčytas Stokholmo teisme ir tik tada paaiškės, ar jis buvo teisingas. Antra, mūsų nuomone, vertinant arbitražo išvadą, matyti, kad arbitrai tiesiog nevertino dalies svarbių aspektų byloje. Jeigu jie būtų vertinti, bylos baigtis būtų kita“, – BNS sakė R. Masiulis.

„Jeigu bandoma sudaryti nuomonę, kad galima remtis Lietuvos byla, tai aiškiai noriu pasakyti, kad negalima remtis, norint spręsti kitus klausimus“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šiuo metu Stokholmo teismas priėmė ir jau nagrinėja Lietuvos skundą dėl arbitražo sprendimo: „Per 12–18 mėnesių turėtų būti išnagrinėta“.

Pasak užsienio žiniasklaidos, EK ir „Gazprom“ artėja prie susitarimo dėl penkerius metus trunkančio antimonopolinio tyrimo – jos išvada esą gali nepatikti Rytų Europos šalims, nes Rusija gali išvengti baudos.

Oksfordo energetikos studijų instituto atstovas Jonathanas Sternas „The Financial Times“ sakė manantis, kad Komisijos pozicija pasikeitė po to, kai birželį „Gazprom“ prieš Lietuvą laimėjo arbitražo teismą dėl per didelių dujų kainų. Pasak jo, teismas nesugebėjo aiškiai pasakyti, ką reiškia „sąžiningos kainos“ ilgalaikėse sutartyse.

Lenkijos valstybinė naftos ir dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) jau pranešė ketinanti kreiptis į teismą, jeigu EK Rusijos dujų koncernui neskirs jokių baudų.

„Manau, kad turime svarstyti visus variantus“, – BNS sakė R. Masiulis, paklaustas, ar Lietuva galėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu. Jis teigė neturintis informacijos apie EK tyrimą ir galimą jo baigtį.

Ketverius metus trukusį vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos nagrinėjęs Stokholmo arbitražas birželį paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.

Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos, kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką.